Statybinės medžiagos

878 0

1) St medziagu klasifikavimas.

2) St medziagu ir dirbiniu standartizacija.

3) St medziagu sandara.

4) St medziagu fizikines savybes.

5) Savybes apibud fizikinius poveikius med.

6) Savybes apibud vandens poveiki med.

7) Savybes apibud silumos poveiki med.

8) Savybes apibud kitus poveikius med.

9) Mechanines savybes.

10) Fizikines chemines savybes.

11) Technologines savybes.

12) Eksploatacines savybes.

13) Gamtinio akmens med.

14) Magmines uolienos.

15) Nuosedines uolienos.

16) Metamorfines uolienos.

17) St med gamyba is uolienu.

18) Statyboje naudojama mediena.

19) Medienos savybes.

20) Medienos defektai ir puviniai.

21) Medienos paruosimas.

22) Medzio ruosiniai ir dirbiniai.

23) Medienos ilgaamziskumo padidinimas.

24) Statybines keramikos zaliavos.

25) Formavimo mases ir formavimas.

26) Dziovinimas ir degimas.

27) Keraminiai gaminiai.

28) Statybinis gipsas.

29) Skystasis stiklas.

30) Kalkes.

31) Portlandcementis.

32) Portlandcemencio rusys.

33) Uzpildu paskirtis.

34) Uzpildu rusys.

35) Pagrindines uzpildu savybes.

36) Uzpildu itaka betono misinio savybems

37) Priedai betonui.

38) Betono struktura ir rusys.

39) Betono misinio paruosimas.

40) Betono misinio tr

ransportavimas.

41) Bet mis klojim ir tankinim.

42) Betono kietejimas.

43) Gelzbetonio esme.

44) Sunkusis betonas.

45) Lengvasis betonas.

46) Akytieji betonai: duju

47) Akytieji betonai:putu

48) Silikatbetonis.

49) Silikatines plytos.

50) Akyti silikatbet gaminiai.

51) Statybiniai skiediniai.

52) Skiediniu savybes.

53) Skiediniu rusys.

54) Siluma izol med savybes.

55) Mineraline vata.

56) Polistirolinis putplastis.

57) Stogo, hidroizol med.

58) Stogo, hermetiz med

59) Dazymo medziagos.

60) Risanciosios,

61) Tirpikliai ir skiedikliai.

62) Pigmentai ir uzpildai.

63) Lakai.

64) Dazai

65) Gruntas ir glaistas.

66) Polimeriniai dirbiniai.

1.Satybiniu medziagu klasifikavimas Gamtines medziagos yra gaunamos is

zemes gelmiu arba perdirbant medzius.Joms yra suteikiama atitinkama forma

ir dydis,taciau vidine struktura nera keiciama.Dazniausiai is gamtiniu

naudojama mediena ir uolienos.Mediena gali but skiriama pagal rusis-

spygliuociai ir lapuociai,pagal asortimenta-apvalia,pjautine ir

vienetine.Uolienos skirstomos pagal susiformavimo

buda,tanki,stipri,atsparuma salciui,chemine sudeti.

Dirbtines statybines medziagos ir dirbiniai yra skirstomi p

pagal kietejimo

buda:

1.tai medziagos,kuriu kietejimas vyksta esant iprastoms,palyginus neaukstos

temperaturoms,kristalizuojantis naujadarams is misiniu.2.Medziagos,kurios

kieteja autoklavose,esant aukstesniai 175-200oC temp ir vandens garu

slegiui 0.9-1.6Mpa 3.Medziagos,kuriu kietejimas vyksta sustingstant

kietiems lydalams,arba medziagos gautos isdegus.Gautos medziagos skirstomos

pagal tanki: a.ypac sunkias b.sunkias c.lengvas d.ypac lengvas.Skirstomos

I:a.konstrukcines b.konstrukcines termoizoliacines c.hidrotechnines(skirtas

keliams) d.ugniai at
tsparias

2.Statybiniu medziagu ir dirbiniu standartizacija. Standartizacija-tai

veikla,kurios tikslas-ivesti optimalia tvarka,tam tikroje srityje.Nustatant

bendrus nuostatus,kurie gali buti visuotiniai ir daug kartu panaudoti

realiems ir potenciniams uzdaviniams spresti .Standartizacijos uzdaviniai:

1.reikalavimu pagrindiniam produktam,kurie uztikrintu reikiama

kokybe,nustatymas. 2.Vieningos produktu sistemos nustatymas,pasirenkant

vieningus bandymo ir kontroles budus.3.Vieningos sistemos produktu

ilgaamziskumo,patikimumo,tam tikrose salygose,nustatymas.4.Normu,

reikalavimu sukurimas, sumazinant iki minimumo, produktu rusiu

skaiciu5.Produktu klasifikavimas pagal vieninga sistema6.Vieningu terminu

sukurimas7.Techniniu kliuciu prekyboje panaikinimas.Atitiktis-gaminio

atitikimas,numatytiems reikalavimams.Simplikacija-atmainu kiekio

sumazinimas iki ekonomisko lygio.Unifikacija-sumazinimas tipu ir

markiu,komplektuojanciu skaicius iki minimumo.Tipizacija- tipiniu

konstrukciju ir technologiniu liniju sukurimas. Agregavimas-kai

komponuojama ivairi masinu,agregatu,statybos industrijos

nomenklatura,panaudojant ribota skaiciu standartiniu detaliu.

3.Statybiniu medziagu sandara.Nuo medziagu strukturos priklauso ju

savybes.Struktura-tai medziagos daleliu issidestymas tam tikrame turyje ir

ju tarpusavio rysys.Submikrostruktura-tai medziagos jonu,atomu ir molekuliu

sandara ir rysys tarp ju.Daleles mazesnes 10-9m Mikrostruktura- medziagu

makro molekuliu, kristalu, faziu kontaktinio sluoksnio, mikroporu

sandara.Daleles nuo 10-9-10-7m.Mezostruktura-medziaga sudaranciu daleliu

kontaktinio sluoksnio sandara. 10-7-14*10-5m.Makrostruktura-smelio frakciju

grudeliu, pastu t

tarpsluoksniu,poru sandara 14*10-5-5*10-3.Megastruktura-

daleles didesnes nei 5*10-3m.Ju struktura ir rysys tarp ju.Medziagos

skirstomos i 2 grupes: 1.Izotropines-medziagos kuriu struktura ir savybes

visomis kryptimis yra vienodos.2.Anizotropines- medziagos kuriu struktura

ir savybes visomis kryptimis skiriasi.

4.Fizikines savybes Medziagos savitasis tankis-absoliuciai tankios

medziagos turio vieneto mase ξ=m/Va.Tankis-naturalios busenos medziagos

turio vieneto mase ξt=m/v.Tankis reikalingas apskaiciuojant sandeliu

talpa,transporta,gamybos nasuma.Birioms medziagoms yra nustatomas piltinis

tankis ξp=m/Vp.Akytumas-tai poru ir tustumu turio santykis,su visu

medziagos turiu.Jis parodo kuria medziagos dali uzima poros ir tustumos

A=((V-Va)/V)*100% A=(1- ξt/ξ)*100%.Nuo medziagos akytumo priklauso:

1.Laidumas silumai,garsui.2. Medziagu imirkis. Poros gali buti uzdaros ir

atviros; apvalios

ir netaisyklingos formos. Susiekiancios sudaro

kapiliarus. Tustumingumas-birios medziagos tustumu,esanciu tarp

grudeliu,turio ir viso turio santykis T=(1-ξp/ξt)*100% Svyruoja 20-50% Jis

priklauso nuo granulometrines sudeties, dregnumas,daleliu formos ir

medziagos busenos.

5.Savybes,apibudinancios fizikinius poveikius medziagoms Masiu kaita-vyksta

arba pacioje medziagoje arba tarp medziagos ir aplinkos(drekimas ir

dziuvimas) Del greitos masiu kaitos atsiranda turines deformacijos

gradientai. Del silumokaitos medziagos isyla, ikaista, issilydo, uzsidega,

susala.Keiciantis temp prasideda medziagu turines deformacijos arba net

pasikeicia ju struktura.

6.Savybes,apibudinancios H2O poveiki medziagos Statybinese medziagose masiu

kaita dazniausiai yra susijusi su vandens kaita pacioje medziagoje arba

tarp medziagos ir aplinkos.Vanduo gali but-laisvas,chemiskai suristas ir

fiziskai suristas. Laisvas-kapiliaruose ir porose.Fiziskai suristas-

sugertas medziagos pavirsiuje, smulkiose kapiliaruose arba patekes

difuzijos budu.Chemiskai suristas-medziagos kristaluose ir

hidratuose.Imirkis-tai savybe sugerti skysti ir ji islaikyti.Nusakomas

igertu vandens kiekiu medziagos turyje arba maseje.Jis priklauso nuo

medziagos strukturos. Atvirapore medziaga sugers daug daugiau vandens nei

uzdarapore.Pvz.Granitas vandens igeria iki 0.7%,durpiu plokstes iki

200%,keramines plytos iki 20%.Stiklas ir plastmase vandens

nesugeria.Dregnumas-dalinis imirkis.Priklauso nuo santykines dregmes,

temperaturos,slegio,vidinio pavirsiaus.Higroskopiskumas-medziagu savybe

absorbuoti is oro dregme.Kapiliarumas-veikiami kapiliariniu

jegu,kapiliarais migruoja skysciai. Kapiliaru spindulys─10-20μm.Hidofilines

medziagos-greitai drekstancios,hidrofobines-blogai drekstancios

(metalas).Brinkimas ir traukimasis-tai yra turio didejimas,kai is aplinkos

igeriamas vanduo ir jo mazejimas,kai vanduo atiduodamas aplinkai.Dziuvimas-

medziagos savybe atiduoti dregme aplinkai.Atsparumas vandeniui-medziagu

savybe neprarasti stiprumo imirkus.Laidumas vandeniui-medziagu savybe

praleisti vandeni, esant tam tikram slegiu skirtumui.Tankios

nepraleidziancios vandens vandens medziagos vad hidroizoliacinemis.

7.Savybes,apibudinancios silumos poveiki medziagoms Silumine talpa-

medziagos savybe kaitinant kaupti siluma,ausinant ja atiduoti.Silumos

laidumas-tai labiau isilusios kuno dalies silumos perdavimas maziau

isilusiai.Atsparumas kaitrai-medziagos sa

avybe neirti,nedegti ir nesilydyti

aukstoje temperaturoje.Atsparumas salciui-imirkytos medziagos savybe

atlaikyti uzsaldymo ir atsildymo ciklu,beveik nepablogejant techninems

savybems.Temperaturines medziagu deformacijos-tai pletimasis sildant ir

traukimasis saldant.Sios deformacijos apibudinamos ilgejimo koeficientu al

arba turio pletimosi koeficientu av(oC-1) al=∆l/l∆t ir av=∆V/V∆t.

8.Savybes,apibudinancios kitus poveikius medziagoms Laidumas dujoms-tai

medziagu savybe praleisti dujas,esant tam tikram slegiu skirtumui.Laidumas

garsui-tai savybe praleisti girdimo daznio virpesius.Jis priklauso nuo

medziagos chemines sudeties, tankio,strukturos ir tamprumo

modulio.Elektrinis laidumas-medziagos savybe praleisti nuolatine elktros

srove,veikiant nusistovejusiam elektros laukui.Medziagu laidumas rentgeno

ir radioaktyviesiems spinduliams-tai savybe praleisti siuos spindulius.

9.Mechanines savybes Stiprumas yra medziagos savybe atlaikyti be pastebimu

irimo pozymiu del isoriniu poveikiu atsiradusius itempimus.Deformacija-tai

fizikinio kuno geometrines formos ar matmenu pasikeitimas del isorines

jegos,temp,dregmes ir kitu veiksniu.Valksnumas-medziagos savybe

deformuotis,kai ja ilga laika veikia pastovi apkrova.Kietumas yra medziagos

savybe priesintis,kad I ja neisiskverbtu kitas kietas kunas.Dilumas yra

medziagos savybe dilti,kai ja veikia trinties jegos.Devejimasis-medziagos

savybe devetis,kai ja veikia trinties jegos ir dinamine apkrova.

Abrazyviskumas-medziagos savybe dilinti kita medziaga.Plastiskumas-

medziagos savybe plastiskai deformuotis,t.y del veikiancios apkrovos

pakeisti savo forma,bet nesutrukineti.Trapumas-medziagos savybe suirti

plastiskai nesideformuojant. Atsparumas smugiams yra savybe preisintis

dinaminei-smuginei apkrovai.Nuovargiu vad reiskinys,kai medziaga,kurioje

nemetyti itrukimu ir deformaciju,staiga suyra nuo ciklines apkrovos.

10.Fizikines chemines savybes Dispersiskumas-kietos arba skystos medziagos

smulkumo laipsnis.Klampumas-medziagos savybe priesintis tekejimui.

Priklauso nuo temp ir slegio.Tekejimas-1sluoksnio slinkimas kitu

sluoksniu.Takumas-atvirkscia savybe klampumui.Risimasis-tai risamuju medz

kietejimas tam tikromis salygomis.Jo greitis apibudinamas risimosi pradzia

ir pabaiga.Skavarbumas-budinga savybe tiem skysciam,kuriais imirkomos kitos

medziagos.Sluoksniavimasis-daleliu issidestymas sluoksniais,pagal tanki ir

stambuma (dazai).Susokimas-budinga smiltelinems medziagoms.Del s

sorbcines

dregmes.mechanines apkrovos,savaimines difuzijos milteliai susoka I

gumulelius,kuriuos po to labai sunku suardyti.Tirpumas-Medz savybe tirpti

tam tikroje terpeje.Cheminis aktyvumas-Priklauso nuo chemines sudeties,nuo

medz dispersiskumo ir nuo aplinkos.

11.Technologines savybes Formavimasis-medz savybe ne tik igauti,bet ir

islaikyti jai suteikta forma.Risiklio sanaudos-isreiskaimos risiklio

kiekiu,kurio reikia,kad butu gauta nurodytos konsistencijos

pasta.dengiamumas–savybė padengti paviršių nepermatomu sluoksniu (būdinga

dažams).Sujungiamumas-kojos susukamos varztais,sukalamos. Transportabilumas-

medz dirbiniu ir konstrukciju patogumas transportuoti.

12.Eksplotacines savybes senėjimas–medžiagų struktūros kitimas ir savybių

blogėjimas dėl pačiose medžiagose vykstančių procesų.ilgaamžiškumas–tai

ilgiausias laikotarpis,per kurį medžiaga,veikiama apkrovų ir klimatiniu

sąlygų,nepraranda eksploatacinių savybių.

13.Gamtinio akmens medziagos.Uolienos–gamtiniai kūnai,sudarantys žemės

plutą.Tos,kurios sudarytos iš daugelio mineralų-vad polimerinemis,jei is 1o-

monomineralinemis.Mineralai–tam tikros cheminės sudėties ir struktūros

gamtiniai kūnai.Mineralu grupes-1.grynuoliai-deimantas,grafitas.2.sulfidai-

rudiniai mineralai-piritas FeS2.≈200 mineralu grupej.3. halogenidai-

fluoritas CaF2. 4.oksidai- ≈200 oksidu&hidroksidu.Kvarcas SiO2.5.

karbonatai-≈80 rusiu mineralu . Kalcitas-CaCO3, magnezitas-MgCO3, dolomitas-

CaMg(CO3)2.6.Sulfatai-gipsas CaSO4*2H2O(gamtinis) CaSO4*0.5H2O stat

anhidritas, CaSO4.7.Silikatai-≈800rusiu.

14.Magmines uolienos jos yra seniausios,todel daznai vad pirminemis.Pagal

susidarymo salygas jos skirstomos I 2grupes:inruzines(gelmines) ir

efuzines(issiliejusias).Gelmines susidare kristalizuojantis magmai giliuose

sluoksniuose.Kristalai ir kristalu grupes yra susimaise ir susijunge

stipriais kristaliniais rysiais.Gniuzdomi bandiniai suyra per

kristalus.Uolienos yra kietos,tankios ir

stiprios.Granitas,sianitas.Naudojamos isores apdailai,o nuolauzu daroma

skalda. Issiliejusios-susidariusios is tu paciu mineralu,kaip ir

gelmines,tik kitomis salygomis.Susidare arti zemes pavirsiaus,del to ju

struktura smulkiakristale. Porfyras,andezitas,trachitas,bazaltas.

15.Nuosedines uolienos susidare is augalu ir gyvuju organizmu

liekanu.Klintys-susidare is kriauklainiu ir koralu-CaCO3.Mergeliai-is

klinciu ir molio misinio.Naudojami hidraulinems kalkems ir cementui

gamint.Kreida-is silpani sucementuotu zoogeniniu liekanu.Gaminamos

kalkes,gaunami balti dazu pigmentai,glaistu uzpildai.Diatomitai-is

dumbliu.Trepelis-is smulkiu opalo grudeliu ir molio priemaisu.Opoka-

susidare persikristalizuojant diatomitams ir trepeliams.Durpes-fitogenine

uoliena.Is augalu liekanu,molio ir smelio priemaisu.Sausos

. . .

Komentuokite!