ziniasklaida

VILNIAUS KONSERVATORIJAKULTŪROS FAKULTETASVADYBOS SKYRIUS

ANDRIUS CHRANOVSKISVadybininkų spec. III k. studentas

ŽINIASKLAIDOS VAIDMUO MUZIKOS VADYBOJE

DARBO VADOVAS:Dėst. Edmundas Žalpys

VILNIUS, 1999

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………… 3 1. Muzikos verslo rinkodara ……………………….………………..…………..…… 41.1. Muzikos verslo rinkodaros esmė……………………………………………. 41.2. Informacijos reikšmė muzikos vadyboje…………………………………. 61.3. Darbo su žiniasklaida strateginis planavimas……………..….….…. 81.4. Reklaminio teksto projektas……………………………….…..……. 92. Muzika žiniaskaidoje……………….………………………………………..…. 102.1. Muzika televizijoje……………..……………………………………….. 102.2. Muzika radijo stotyse..………………………………………………… 142.3. Muzika periodikoje……………………………………………….…… 172.4. Muzika Internete…..…………………………………………………… 21Išvados ……..…………………………………………………………………..… 23Priedas nr. 1 Legali internetinė muzikos svetainė www.mp3.com…………….. 25Priedas nr. 2 Oficiali Andriaus Mamontovo interneto svetainė http://andrius.m.tdd.lt/ ………………………………………………………… 26Naudotos literatūros sąrašas……………………..…………..………………… 27

ĮVADAS

Popmuzika1. Pamąstykime, kiek kartų per dieną mes išgirstame popmuziką… Ko gero, daugelis pagalvojęs tiesiog atsakytų: “Daug”. Ji skamba visur: ryte virtuvėje, viešajame transporte, Jūsų automobilyje, kartais ir darbe, kavinėje, gatvėje… Jos yra tiek daug, kad mes dažniausiai jos net nebegirdime. Ji tiesiog tapo dienos įvykių fonu. Šį reiškinį, be abejo, stipriausiai įtakoja tai, kad didžioji dauguma šios produkcijos mus pasiekia per žiniasklaidą. Pasak D.Bliufšteino, popmuzika gimė XIX a. antrojoje pusėje sukūrus technines galimybes muziką įrašyti, dauginti bei platinti ir, žinoma, transliuoti. Pirmiausia – radijo eteryje. Kartu su šia technika atsirado ir galimybė masiškai gaminti pigius muzikos instrumentus. Muzika tapo prieinama visiems. Taip prasidėjo popmuzikos ir popmuzikos verslo aukso amžius, kuris vystėsi apie 100 metų ir peraugo į tai, kad be popmuzikos mes sunkiai įsivaizduojame savo realią kasdienybę. Kai kurie žmonės yra linkę manyti, kad ši situacija yra negatyvi. Pasak jų, muzika prarado savo meninę vertę. Be abejo, tam tikra prasme jie yra teisūs. Tačiau dėl to mes negalime teigti, kad visa popmuzika yra bloga. Juk iš tikrųjų ji yra labai įvairi. Kiekvienas gali rinktis savo mėgstamą stilių, atlikėjus ir pan. Muzikos vadyboje, be abejo, kuo muzikos yra daugiau, tuo geriau. Tada muzikantai ir visi aplink juos dirbantys žmonės gali ne tik sėkmingai kurti, jausdami, kad jų veikla yra kažkam reikalinga, bet ir iš jos (muzikos) pragyventi, o kai kas sugeba ir praturtėti. Tačiau tai nėra taip paprasta. Muzikos industrijai didėjant ir sudėtingėjant, reikalingos vis didesnės pastangos, profesionalumas ir veiklos mastai. Ir ypač svarbu įvertinti žiniasklaidos reikšmę, suvokti, kaip žiniasklaida dirba, kokie čia galioja dėsniai. Kaip teisingai pasinaudoti žiniasklaida ir pasiekti, kad Tavo muzikos produktas pasiektų jos vartotojus, atnešdamas Tau atlygį už padarytą darbą. Apie tai ir bus kalbama šiame darbe.

1. Popmuzika – (angl. Pop(ular) music), populiari šiuolaikinė pramoginė įv. stilių muzika, paplitusi XX a. (Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius 1985)1. MUZIKOS VERSLO RINKODARA

1.1. Muzikos verslo rinkodaros esmė

Muzikos verslo vadybininko darbas – paversti muzikos objektą (kūrinį, koncertą ar pan.) naudingu ir reikalingu produktu, už kurį visuomenė būtų pasiruošusi vienaip ar kitaip sumokėti. Be abejo, muzikos verslas, kaip ir visi kiti su menu susiję verslai, turi savo specifiką. Verslo sėkmė priklauso nuo mados, visuomenės požiūrio, etnokultūrinių veiksnių, mentaliteto, išsilavinimo, net politinės šalies situacijos ir begalės kitų, dažnai neprognozuojamų ir nevaldomų veiksnių. Tačiau norint sėkmingai dirbti, reikia suvokti ir praktiškąją muzikos verslo pusę. Šiuo atžvilgiu galima teigti, kad muzikos produktas – tokia pat prekė kaip ir dantų pasta, televizorius, bandelė ar šampūnas. Čia galioja tie patys rinkos dėsniai. Todėl muzikos versle labai svarbu profesionaliai vykdyti ekonominius, teisinius, vadybos ir marketingo – rinkodaros veiksmus. Meno kūrinys pats savaime dar nėra prekė. Su šiuo kūriniu dar reikia atlikti tam tikrus veiksmus. Marketinge prekė  produktas + palaikymas + rėmimas. Muzikos versle palaikymas reikštų tai, kad kūriniui suteikiamos visos techninės savybės, kurių reikia tam, kad jomis vartotojas (klausytojas) galėtų lengvai naudotis. Kitaip sakant, kūrinys įrašomas į tam tikrą fiziškai apčiuopiamą formą: CD1, MC2, LP3, DVD4, MD5, MP36. Tada jis tiražuojamas, ir taip pasiekiama, kad jį būtų galima gauti muzikos prekių parduotuvėse. Tačiau atlikus visus šiuos veiksmus, kūrinys, be abejo, dar nebus perkamas, nes paprasčiausiai apie jį niekas nežinos. Tada reikalingas kitas instrumentas – rėmimas. Šiuo atveju rėmimas – tai tam tikrų resursų investavimas į produktą. Produkto “rėmėjas” – vadybininkas, paties produkto autorius, atlikėjas ar kitas kūrinio sėkme suinteresuotas asmuo. Rėmimas – įvairiais būdais paskelbiama informacija, kuria užmezgamas ryšys su vartotojais. Svarbiausias tikslas – Tarptautiniai trumpinimai:1. CD – (angl. Compact disc (digital audio)) kompaktinis diskas. Įrašas būdas – skaitmeninis.2. MC – (angl. Magnetic Casete) magnetinė garso kasetė. Įrašo būdas – magnetinis.3. LP – (angl. Long Play) ilgai grojantis muzikinis diskas – garso plokštelė. Įrašo būdas – mechaninis.4. DVD – (angl. Digital Video Disc) skaitmeninis vaizdo diskas. Įrašo būdas – skaitmeninis. Naujos kartos technologija5. MD – (angl. Mini Disc) Mini diskas. Įrašo būdas – skaitmeninis. Naujos kartos technologija

6. MP3 – (angl. Music Play 3 (free)) Populiarus kompiuterinis muzikos įrašo formatas. Naujos kartos technologija.

pasiekti, kad vartotojas reaguotų į informaciją. Mus dominanti reakcija – pirkimas (muzikos įrašų, koncertų bilietų ir t.t.). Čia didelę reikšmę turi ne tik turinys, bet ir informacijos formos, pobūdis ir laikas. Egzistuoja 2 pagrindiniai ir 2 šalutiniai rėmimo būdai. Pagrindiniai:1. Reklama;2. Tiesioginis kontaktas (t.y. koncertai, pristatymai, dalyvavimas visuomeniniuose įvykiuose ir pan.).Papildomi:1. Populiarinimas.2. Pardavimų rėmimas.Praktika rodo, kad didžiausias efektas pasiekiamas taikant visus keturis rėmimo būdus – “programą maximum”. Tačiau tai yra didelė ir brangiai kainuojanti kampanija. Asmuo, finansuojantis rėmimą, vadinamas sponsoriumi.Taigi be rėmimo mūsų produktas netaps preke. Kadangi rėmimo būdu mes užmezgame ryšį su vartotojais – mūsų siūlomos muzikos klausytojais – čia didelį vaidmenį atlieka ir žiniasklaida. Anot Vilniaus Koncertų ir Sporto Rūmų reklamos skyriaus vadovės, žiniasklaida yra didžiausias ir svarbiausias muzikinio produkto reklamos būdas. Todėl jam turime skirti didžiausią dėmesį. Žiniasklaida, dar vadinama masinėmis informacijos priemonėmis, – tai įstaigos, kurios užsiima “visuomenės informavimu — veikla, kuria visų žiniai siekiama pateikti bet kurio visuomenės nario turimą informaciją apie jį patį, jo aplinką ir gyvenimą, tautos ir pasaulio žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį” (5. P. 1).“Žiniasklaidos priemonės – knyga, laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijos produkcija, informacijos agentūros pranešimas, elektroninėmis priemonėmis platinamas pranešimas. Visuomenės informavimo priemonėms netaikomi reikalavimai, kurie keliami valstybės institucijų leidžiamiems teisės aktams, taip pat leidiniams, kurių tiražas mažesnis kaip 100 egzempliorių, techniniams ir tarnybiniams dokumentams, vertybiniams popieriams, pusės spaudos lanko neviršijantiems neperiodiniams reklamos leidiniams” (6. P. 1).Muzikos produkto populiarinimui aktualiausios žiniasklaidos priemonės: žurnalai, laikraščiai, televizijos, radijo stotys, Internetas.

1.2. Informacijos reikšmė muzikos vadyboje

Siekdami išpopuliarinti, išreklamuoti muzikinį produktą, pirmiausia mes turime gerai suvokti, ką populiariname. Kas tai per produktas – kūrinys, koncertas? Kokiam vartotojui jis yra skirtas? Koks įvaizdis jam tinka (galbūt jis jau egzistuoja)? Kokie yra atlikėjai? Toliau nagrinėdami žiniasklaidą muzikos vadyboje, turime atsižvelgti į paties muzikos vadybos objekto specifiką.Organizuojant popmuzikos koncertą, visų pirmiausia vadybininkas turi surinkti pakankamai daug informacijos apie atlikėjus. Ji jam yra reikalinga tam, kad vadybininkas susiorientuotų, kokią reklamos kampaniją jam reikės organizuoti. Naudodamasis šia informacija, jis taip pat galės paruošti ir žiniasklaidai pateikti išsamią medžiagą. Tada galima tikėtis, kad žiniasklaida paskelbs įdomią ir jam naudingą informaciją. Visuomenę dominanti informacija būna labai įvairi: • Biografija, įvykiai: atlikėjų biografijos, skandalai, pasiekimai, įvairiausi apdovanojimai ir pan.• Audiovizualinė informacija: išleisti įrašai (albumai, singlai), koncertiniai įrašai, filmai apie grupę, vaizdo klipai, repeticijų vaizdo įrašai, skandalingi interviu ir t.t• Vizualinė informacija: plakatai, nuotraukos, skaidrės, albumų viršeliai, įvairiausi spaudiniai – žurnalai, laikraščiai, bukletai, katalogai. Viskas, kur yra pavaizduota atlikėjų atributika, logotipai, nuotraukos ir pan.• Reklaminė atributika: marškinėliai, kepuraitės ir t.t.Visa ši informacija padės suvokti ir pateikti visuomenei teisingą grupės stilių. Be to, ši informacija turi būti aukštos kokybės, nes vaizdo įrašai bus naudojami televizijos laidoms, TV reklaminiams klipams. Skaidrės, nuotraukos, logotipai – spaudos darbams, kartais ir televizijai. Tačiau kur visa tai gauti? Ypač jeigu rengiamės organizuoti užsienio popmuzikos atlikėjų koncertą. Renkant informaciją, galima naudotis šiais šaltiniais:• Koncertuojančių atlikėjų vadybininkai: jie paprastai turi sukaupę daugiausiai medžiagos apie jų atstovaujamus atlikėjus.• Internetas: čia apstu įvairiausios informacijos apie muziką: nuotraukų, logotipų, įvairių žinučių, biografijų, dainų atkarpų arba visų dainų (mp3 formate), vaizdo klipų ir t.t.• Knygos: informacijos apie grupę (ypač jei grupė susikūrė seniai) galima rasti įvairioje muzikinėje literatūroje, žinynuose ir pan. Čia būna ir nuotraukų, bet jos dėl mažos rezoliucijos1 spaudai netinka.• Muzikos leidybinės firmos: apie muzikos atlikėjus informacijos, įvairių plakatų bei įrašų turi leidybinės firmos.• Periodinių leidinių archyvai: įvairių laikraščių, žurnalų redakcijos, televizijos, radijo stotys savo archyvuose paprastai turi nuotraukų, straipsnių ir pan.• Kiti šaltiniai: rinkdami medžiagą, naudojamės ir visais kitais įmanomais būdais. Kartais tokios informacijos turi asmenys, kaupiantys įvairias kolekcijas: įrašus, nuotraukas, muzikinius žurnalus. Tai gali būti įvairūs muzikantai, fanai, kolekcionieriai, kritikai, žurnalistai ir kiti pramogų pasaulio atstovai. Dirbant tokį darbą, visada pravartu žinoti keletą tokių asmenų.

Užsiimant veikla, labiau susijusia su paties muzikos atlikėjo (grupės) vadyba, taip pat reikia žinoti, kad anksčiau minėtos informacijos kažkam būtinai prireiks. Todėl nuo pat grupės susikūrimo reikia kaupti visas nuotraukas, mažiausias žinutes spaudoje, stengtis įrašinėti pasirodymus per televiziją, darbui naudojant ne originalus, bet jų kopijas.

1. Rezoliucija – terminas naudojamas kalbant apie grafikos kokybę: skiriamoji geba išreikšta taškų kiekyje viename colyje. Kokybiškai spaudai reikalinga ne mažesnė kaip 300 pci rezoliucija.

1.3. Darbo su žiniasklaida strateginis planavimas

Norint parduoti muzikinį produktą – naują albumą, bilietus į koncertą, be abejonės, jį reikia gerai išreklamuoti. O norint suorganizuoti gerą ir kaip galima mažiau kainuojančią reklaminę kampaniją, būtina gerai ją suplanuoti. Kaip tai daroma? Pirmiausia išanalizuojama visa apie produktą surinkta informacinė medžiaga: peržiūrimi vaizdo įrašai, klausoma muzika, peržvelgiamos atlikėjų biografijos, grupės istorija (gal yra įvykę kokių įdomių, skandalingų įvykių, kuriuos būtų galima išpūsti žiniasklaidoje), peržiūrima visa vizualinė ir kita informacija. Taip išanalizavus medžiagą, jau galima spręsti, į kokį rinkos segmentą orientuoti šį produktą. Ir kai jau aiškiai suvokiame “ką?” ir “kam?” reklamuojame, galima ieškoti būdų “kaip?” efektyviausiai tai padaryti, t.y. spręsti, kokie reklamos būdai ir kanalai greičiausiai ir stipriausiai paveiks tuos “vartotojus”, kurie mus domina. Tačiau prieš tai dar reikia įvertinti savo finansines galimybes. Padaryti galima labai daug, tačiau beveik visada veiksmus riboja reklaminės kampanijos biudžetas – reklamai skirti pinigai. O jų turi pakakti, nes tarp reklamos masto ir muzikinio produkto populiarumo yra aiškus ryšys. Todėl yra labai svarbu įvardinti, ką reikia padaryti ir ką įmanoma padaryti. Planuojant reklamos biudžetą, reikia atsižvelgti :• “Kokie yra įvairių alternatyvų kaštai;• Kiek kartų reikės kartoti reklamą, kad ji būtų efektyvi;• Kiek išaugo informacijos priemonių kaštai pastaruoju metu;• Kokiems realizacijos kanalų dalyviams galima patikėti savo uždavinius;• Kokio užmokesčio jie reikalauja už reklaminę veiklą.” (11. P. 64)

Išanalizavus situaciją šiais aspektais, reikia rasti prieinamus efektyviausius reklamos būdus. Įvertinus finansinę situaciją, jau galima praktiškai spręsti, kokia televizija turėtų reklamuoti mūsų produktą. Kokios yra laidos, kuriose būtų prasminga rodyti informaciją apie šį produktą? Kokios radijo stoties formatas atitinka mūsų produkto muzikinį stilių? Kokie laikraščiai turėtų spausdinti reklaminius skelbimus, rašyti straipsnius? Kokius muzikinius (ir ne tik muzikinius) žurnalus skaito mus dominantis segmentas? Kaip turėtų atrodyti reklaminio teksto projektas? Kokie yra įmanomi kiti reklamavimo būdai: plakatai, transparantai, reklaminiai lapeliai (“skrajutės”) ir t.t.? Taip suplanavus visas struktūrines dalis, gaunamas reklaminės kampanijos projektas, kurį dar reikia įgyvendinti praktiškai.

1.4. Reklaminio teksto projektas

Reklaminio teksto projektas – visų naudojamų reklamos būdų tekstinių išraiškų pagrindas. Juo remiantis yra kuriami reklaminiai skelbimai spaudoje, reklaminiai klipai radijuje ir televizijoje, plakatai, transparantai ir t.t. Šis tekstas (dažniausiai be jokių korekcijų) yra naudojamas reklaminio skelbimo spaudoje maketavimui. Todėl reklaminio teksto projektą galima apibūdinti taip: “Pagal klasikinį variantą reklaminis skelbimas yra pradedamas dideliu šūkiu (sloganu), kuris trumpai atspindi komercinio siūlymo turinį ir privalumus. Pagrindinė reklaminio skelbimo dalis – tekstas, išspausdintas mažesniu šriftu, išdėsto reklaminio skelbimo esmę, pabrėžia vartotojui naudingas produkto savybes ir privalumus. Skelbimo pabaigoje pateikiamas adresas (jei reikia – telefonas, faksas), kuriuo vartotojas turi kreiptis.” (10.P.16). Taip pat reklaminio teksto projekte turi būti išvardinti produkto rėmėjai (pagal svarbą). Taip pat labai svarbu teisingai parinkti reklaminio teksto stilių. Jis vėliau turės būti išlaikytas visose naudojamose reklamos formose. Teksto stilius turi atspindėti paties renginio dvasią ir nuotaiką. Jau sukūrus reklaminio teksto projektą, galima pradėti užsakinėti reklamą. Čia prasideda darbas su televizija, radiju, spauda ir kitomis reklamines paslaugas teikiančiomis firmomis.

2. MUZIKA ŽINIASKLAIDOJE

2.1. Muzika televizijoje

Televizijos kanaluose, kaip ir radijo stotyse, muzikos yra labai daug. Ji naudojama visur – fonuose, vinjetėse, įvairiuose reklaminiuose klipuose. Televizijose rodomi ir popmuzikos vaizdo klipai, koncertai. Kaip matome muzika televizijoje užima labai svarbią vietą. Net komercinėse televizijose paprastai rodoma viena ar keletas muzikinių laidų: “Tangomanija”, “Muzikinis viešbutis”, “Viskas” ir t.t. Išsivysčiusiose šalyse egzistuoja net atskiri muzikiniai televizijos kanalai: “MTV”, “VIVA”, “VIVA 2”, “MCM” ir daug kitų. Muzika labai didelę dalį užima ir prestižiniame madų televizijos kanale “Fashion TV”. Lietuvoje taip pat buvo bandymų įkurti savotišką muzikinį kanalą. “Baltijos televizijoje” (BTV) programoje buvo pradėta transliuoti laida “Baltijos Bombos televizija” (BBTV). Laidos iniciatoriai – Lietuvos leidybinė firma “Bomba records”. Laida vykdavo nuo penktadienio iki sekmadienio ir užimdavo didžiają dalį dieninio eterio. Taip buvo bandoma masiškai populiarinti “Bomba records” leidžiamą muzikinę produkciją. Tačiau bandymas nepavyko. Po pusės metų transliacijų laidos reitingai,kurie iš pat pradžių nebuvo labai aukšti, smuko dar labiau. Todėl “Baltijos TV” nusprendė šios laidos atsisakyti. Taigi muzikos populiarinimui televizijoje lieka pramoginės, muzikinės laidos ir komerciniai reklaminiai klipai. Vaizdo klipas. Tam, kad galėtume populiarinti muzikinį kūrinį per televiziją, mes privalome turėti jo vaizdo įrašą. Įrašai būna dviejų rūšių: koncertiniai įrašai ir vaizdo klipai. Koncertinis vaizdo įrašas – tai nufilmuotas koncerto metu atliekamas kūrinys. Prie koncertinių vaizdo įrašų galima priskirti ir taip vadinamus “tikro garso koncertus”. Pirmieji šiuos koncertus pradėjo filmuoti ir rodyti MTV. Šį koncertavimo būdą jie pavadino “Unplugged” (angl. “ištrauktas kištukas, išjungtas”). Pirminė idėja buvo ta, kad muzikantai savo kūrinius atlieka nenaudodami muzikinių instrumentų. Koncertai vyksta kamerinėje aplinkoje – mažoje studijoje, kurioje be atlikėjų dar yra keliasdešimt atlikėjų fanų,kurie karštai palaiko savo numylėtus muzikantus. Taip sukuriama specifinė koncertinė atmosfera. “Tikro garso koncertai” – tai įdomi alternatyva įprastiems daugiatūkstantiniams popmuzikos žvaigždžių koncertams.

Taip pat egzistuoja ir pseudo koncertiniai vaizdo klipai. Šios priemonės griebiamasi, kai vaizdo klipas žūtbūt reikalingas, bet nėra galimybės filmuoti koncerto arba jo gamybai tiesiog nėra pinigų. Tokiu atveju studijoje sukuriama butaforinė scena su koncertiniu apšvietimu, dūmų efektais. Muzikantai atlieka kūrinį arba (o taip būna dažniausiai) tiesiog vaizduoja, kad jį atlieka, o tuo metu groja to kūrinio įrašas (fonograminis variantas). Taip nufilmuojamas pseudo koncertinis vaizdo klipas. Kartais net primontuojami žiūrovai iš anksčiau nufilmuotų kitų atlikėjų koncertų. Šiuo metu tokį vaizdo kūrimo būdą dažnai naudoja nacionalinė televizija “LRT”, norėdama parodyti iki šiol mažai žinomus ir neprofesionaliai dirbančius atlikėjus. Taip pat šis būdas būdavo nuolat naudojamas komercinėje provincijos žiūrovams skirtoje lietuviškos muzikos TV laidoje “Geriausios Pūko dainos”. Kartais taip koncertiniai įrašai kuriami net ir užsienio televizijose (pvz., vokiečių komercinis kanalas “RTL”). Tačiau aukšto lygio atlikėjai šiuo būdu niekada nesinaudoja, nes šiek tiek išprusęs ir kokybę vertinantis muzikos mėgėjas iškart suvoks jam siūlomą fikciją. Be abejo, pats geriausias kūrinio pateikimo būdas per televiziją yra vaizdo klipas. Tai meniškai sukurta dainos video versija. Vaizdo klipuose geriausiai atskleidžiamas atlikėjų įvaizdis bei kūrinio idėja. Tipiški vaizdo klipų scenarijai: sukurta (arba tikrai įvykusi) emocionali istorija, kuri, parinkus išraiškingiausias priemones, parodoma penkių minučių bėgyje grojant tam kūriniui. Klipuose beveik visada yra rodomi patys kūrinio atlikėjai. Taip pat klipai būna ir apie pačių atlikėjų gyvenimą. Tokiuose klipuose paprastai būna daug įvairių koncertinių įrašų, įrašų iš repeticijų, apdovanojimų, įvairių švenčių ir kitokių gyvenimo įvykių. Kartais klipai būna sumontuojami iš filmo, kuriame ši daina yra panaudota, kadrų, dažniausiai įmontuojant pačius atlikėjus. Nors pačiame filme tų atlikėjų nėra. Šių klipų tikslas yra reklamuoti patį kino filmą. Taip pat egzistuoja ir klipai, pastatyti politinėmis, socialinėmis ir kitomis, su muzika mažai tesusijusiomis temomis. Kartais vaizdo klipai būna apie kokį nors didžiulį atlikėjų koncertą. Tokiuose klipuose rodomi vaizdai iš koncerto bei jo užkulisiai. Gerus vaizdo klipus mielai rodo įvairiausios pramoginės laidos ir muzikinės laidos, ypač kai Lietuvoje vaizdo klipų sukuriama tikrai labai mažai. Taip yra dėl to, kad pastatyti gerą klipą yra gana brangu. Tai yra tas pats, kaip sukurti neilgą, bet profesionalų kino filmą, o tai kol kas sau leisti gali tikrai nedaug atlikėjų. Komercinė muzikinių produktų reklama televizijoje. Ji naudojama siekiant išpopuliarinti naują muzikinį produktą: naują muzikos albumą, įvyksiantį koncertą ir pan. Tam naudojami komerciniai apmokami televizijos reklamos būdai: reklaminiai klipai, skelbimai, “bėgančios eilutės”, apmokama informacija žinių laidose (interviu, reportažai, pranešimai pateikiant informaciją kaip naujieną ir pan). Ir nors komercinė reklama televizijoje yra pati brangiausia, tačiau organizuoti ją labai apsimoka, nes tokia reklama – pati efektyviausia. Reklamos televizijoje negalima nei “prasukti” (kaip vaizdo magnetofone), nei “praversti” (kaip laikraštyje). Galima nebent įjungti kitą kanalą. Remiantis 1996 metais dienraščio “Lietuvos aidas” (3. P. 8) surengtos apklausos rezultatais, galima teigti, kad daugiausia informacijos apie prekes ir paslaugas žmonės gauna būtent iš televizijos. Didžioji apklaustųjų dalis vidutiniškai televizorių žiūri nuo 1 iki 3 valandų per dieną. Ir tik 2 žmonių teigė, kad televizoriaus visiškai nežiūri. Todėl muzikos vadybininkui yra ypač svarbu bendradarbiauti su visomis (ypač su didžiausiomis) Lietuvos televizijomis: LNK, TV3, LRT, BTV, o taip pat ir su regijoninėmis televizijomis: C gates, 11 KANALAS ir kt. Organizuojant muzikinio produkto reklaminę kampaniją, televizija pasirenkama atsižvelgiant į kultūros rinkoje susidariusią situaciją. Stengiamasi, kad ji turėtų kuo didžiausią reitingą mus dominančiame segmente. Tada jai yra pasiūloma sutartis. Pagal ją televizija suteiktų reklamos iniciatoriams reklaminio laiko už tam tikrą sumą ir taptų šio produkto rėmėja. Tada atlikėjai įsipareigoja reklamuoti šią televiziją kaip rėmėją (ypač jeigu kalba eina apie popmuzikos koncertą) visais kitais naudojamais reklamos būdais bei suteikti išskirtines teises filmuoti renginį ir imti iš atlikėjų eksliuzyvinį (išskirtinį) intervių. Dirbti pagal tokią sutartį televizijoms apsimoka, nes populiarūs koncertai dažniausiai susilaukia plataus visuomenės susidomėjimo. Be to, televizijos vardas bei logotipas “nemokamai” yra reklamuojamas daugybe kitų reklamos būdų, naudojamų muzikinio produkto reklamai. Todėl dažniausiai tokios sutartys su norima televizija pasirašomos. Tada belieka nuspręsti, kokiu laiku reklama bus rodoma. Reklamos įkainiai skirtingu paros laiku yra labai skirtingi. Geriausias laikas reklamai yra 19 – 22 val. Tačiau šis laikas yra ir pats brangiausias. Todėl reikia apsispręsti ar didesnis efektas bus pasiekiamas dažniau kartojant reklamą blogesniu laiku, ar mažiau – geresniu laiku. Jeigu sutarties su televizija pasirašyti nepavyko, ją galima pasiūlyti kitai televizijai.
Atlikus šiuos teisinius formalumus, televizijai yra pateikiama reklaminio vaizdo klipo gamybai reikalinga medžiaga:• Reklaminio teksto projektas. Jis šiek tiek pakoreguojamas – paliekami svarbiausi šūkiai, informacija. • Turimi produkto ar su juo susiję vaizdo įrašai. Čia reikia atkreipti dėmesį , kad televizijai video įrašus reikia pateikti BETACAM tipo juostoje. Buitinėje VHS tipo juostoje esantys vaizdo įrašai neatitinka televizijos kokybės reikalavimų. Televizijai pateikiami įrašai turi būti profesionalūs.• Kokybiški muzikos garso įrašai, CD (kompaktiniai diskai). Kuriant reklaminį vaizdo klipą, jo garsas visada montuojamas atskirai. Garsas turi būti naudojamas ne kaip fonas skaitomam tekstui, bet tam, kad sustiprintų jo daromą įspūdį.Medžiagą televizijai reikia pateikti kaip galima ankščiau, nes reklaminio vaizdo klipo gamyba gali užtrukti 2 – 5 dienas. Reklamuoti koncertą ar naują albumą per televiziją geriausia pradėti likus 10 dienų iki paties koncerto ar albumo pasirodymo parduotuvėse. Net paskutinę dieną prieš produkto pasirodymą (ir tą pačią dieną), kai jau atrodo, kad visa įmanoma reklama padaryta, yra dar viena stipri reklaminė galimybė – televizijos žinių reportažai apie tai, kaip vyksta veiksmas. Jei tai koncertas – kaip atlikėjai jam ruopšiasi, kaip lipa iš lėktuvo, apie tai, kad TAI įvyks ŠIANDIEN. Pasitelkus šį reklaminį būdą, muzikis produktas žiniasklaidoje yra nušviečiamas kaip svarbus įvykis Lietuvos kultūriniame gyvenime. Tačiau žurnalistai, aktyviai sekantys gyvenimo pulsą, dažniausiai turi ir kitų darbų. Todėl juos reikia kažkaip paveikti, paskatinti nepamiršti. Jūs galite asmeniškai informuoti žurnalistus, koordinuoti jų veiklą. Siekiant išvengti nemalonių situacijų bei nesusipratimų, prieš susitinkant žurnalistams su atlikėjais (ypač atvykusiusiais iš užsienio), reikia iš anksto aptarti pokalbių temas, pageidautinus ir vengtinus klausimus. Be reklaminio vaizdo klipo, muzikinio produkto reklamai dar galima naudoti taip vadinamą “bėgančią eilutę”. Už vaizdo klipą ji pranašesnė tuo, kad ją rodant nėra nutraukiamas filmas arba laida. Tai reiškia, kad žiūrovas nesuerzinamas. “Bėgančią eilutę” filmo metu dauguma žiūrovų perskaito, o tai ir yra svarbiausia. “Bėganti eilutė” gali sustiprinti reklaminio vaizdo klipo daromą poveikį, bet negali jo pakeisti.

2.2 Muzika radijo stotyse

Radijas, kaip ir televizija, turi didžiulį poveikį visuomenei, o radijo stotyse muzika yra dar svarbesnis elementas negu televizijoje. Galima teigti, kad muzika, kuri skamba komercinių radijo stočių eteryje ir yra ta vadinamoji popmuzika. Kūrinys populiariu tampa daugiausia radijo pagalba. Tai įvyksta dviem būdais: pirmu atveju – pats kūrinys yra taip sukurtas, kad jis iškart masiškai atkreipia klausytojų dėmesį. Tokiu būdu jis iškart papuola į radijo stotyse renkamus “topus” (geriausių dainų sąrašus). Tokius kūrinius radijo stočių darbuotojai vadina “topiniais”. Paprastai jie turi tam tikrą naują malonų melodijos motyvą, naują muzikinį efektą ar kitą sprendimą. Jie yra nesudėtingų melodijų. Kartais – itin emocionalūs arba tiesiog smagūs. Tai paprasti, plačiajai visuomenei priimtini kūriniai. Neretai kūrinio populiarumą įtakoja profesionaliai sukurtas ir pakankamai dažnai rodomas kūrinio vaizdo klipas. Kartais įvyksta taip, kad netikėtai, be jokių pastangų išpopuliarėja niekuo neypatingas kūrinys. Tada neįmanoma atsakyti į klausimą, kodėl taip atsitiko. Tiesiog plačiajai visuomenei jis patinka, ir tiek.Kitu atveju kūrinys išpopuliarėja vykdant profesionaliai suplanuotus populiarinimo veiksmus. Kūrinys dirbtinai dažnai grojamas radijo stočių eteryje, jo vaizdo klipas dažnai rodomas per televiziją, spaudoje pasirodo straipsniai, yra taikomi komercinės reklamos metodai ir t.t. Tada kūrinys tampa populiarus nepaisant to, kad galbūt jis visai nėra to vertas. Tiesiog nuolatinis šio kūrinio propagavimas ir pateikimas žiniasklaidoje, kad neva tai yra visų mėgstamas kūrinys, duoda rezultatą: visi tuo patiki, prie jo pripranta ir tiesiog per daug nemąstydami jį pamėgsta. Taip dažniausiai “prastumiami” ne itin aukšto meninio lygio kūriniai, kurie neturi išliekamosios vertės.

Komercinė muzikinių produktų reklama radijo stotyse. Naują muzikinį produktą, naują muzikos albumą, įvyksiantį koncertą reklamuoti radijuje kartu su kitomis reklamos formomis (TV, spauda ir kt.stotyse) labai apsimoka, nes:  Radijo imtuvai nėra brangūs, jų yra visur: darbe, namie, automobiliuose, įstaigose, parduotuvėse, autobusuose, netgi gatvėje. Radijas iš visų žiniasklaidos priemonių reklamą paskleidžia greičiausiai. Jis leidžia adresuoti pranešimą didelėms auditorijoms. Gyvas radijo eteryje skambantis žodis turi didesnį poveikį nei spaudoje. Jį dar galima sustiprinti muzika, įvairiais garsiniais efektais. Turint galvoje radijo daromą poveikį ir lyginant jį su televizija, radijo reklama nėra brangi. Be to, radijo reklamai būdingas ekonomiškumas, mobilumas, didelis kūrybinis lankstumas.Muzikos vadybininkai turėtų bendradarbiauti su Lietuvos komercinėmis radijo stotimis: M-1, Radiocentras, Laba’s FM, Lietus, Laisvoji banga, Lietuvos nacionalinis radijas ir kt. Planuojant reklaminę kampaniją, nusprendžiama, kokios radijo stoties formatą atitinka muzikinio produkto stilius. Labai svarbu yra nuspręsti teisingai, nes radijo auditorijos yra labai segmentuotos. Taip yra todėl, kad kiekviena radijo stotis dirba tam tikru stiliumi. Kultūrai daugiausiai dėmesio skiria radijo stotys Laisvoji banga, M–1 Plius, Lietuvos nacionalinis radijas. Pasirinktai radijo stočiai yra pasiūloma sutartis (labai panaši į televizijai siūlomą sutartį). Pagal ją radijo stotis įsipareigoja reklamuoti mūsų produktą už tam tikrą pinigų sumą. Yra nustatoma kada ir kiek kartų per dieną skambės radijo reklama. Reklamos iniciatoriai įsipareigoja reklamuoti šią radijo stotį visais naudojamais reklamos būdais. Taip pat ir suteikti galimybę šiai radijo stočiai iš atlikėjų gauti ekskliuzyvinį interviu. Pasirašius šią sutartį, radijo stotis tampa muzikinio produkto rėmėju. Kartais reikalingas ypatingai didelis reklamos kiekis. Tada radijo stočiai (galima ir televizijai arba spaudos atstovui) siūloma kiek kitokia sutartis. Pagal ją radijo stotis skiria ypač daug reklaminio laiko. Kai kuriose šios radijo stoties laidose vyksta įvairūs konkursai bei viktorinos, kuriuose užduotys ir klausimai gali būti tiesiogiai susiję su reklamuojamu objektu, atlikėjais. Šiuose konkursuose klausytojai kaip prizus gali laimėti pačius reklamuojamus produktus, bilietus į koncertus, marškinėlius su produkto atributika ar pan. Laidų vedėjai kalba apie šį produktą kaip apie svarbų įvykį Lietuvos kultūriniame gyvenime. Pasirašius tokią sutartį, radijo stotis yra traktuojama kaip generalinis produkto rėmėjas. Tada yra taikoma tokio tipo reklamos formuluotė: radijo stotis (stoties pavadinimas) pristato (pvz., Radijo stotis M-1 pristato: Bryan Adams – Vilniuje).

Pasirašius sutartį, gaminami du reklaminiai audio klipai. Vienas pradedamas transliuoti iki koncerto ar albumo pasirodymo likus apie 10 dienų. O kitas – likus 3 – 5 dienoms. Taip naujai atkreipiamas klausytojų dėmesys. Reklaminio audio klipo gamybai yra suformuojamas tekstas. Tai daroma remiantis reklaminio teksto projekto pagrindu. Radijo reklaminio audio klipo teksto ir kalbėjimo stilius turi būti paprastesnis, labiau primenantis šnekamąją kalbą. Čia “kreipiamasi ne į “plačią visuomenę”, bet į įsivaizduojamą pašnekovą, į žmogų, kuris klausosi radijo” (10. P. 19). Svarbiausią informaciją reikėtų pakartoti keletą kartų. Taip pat svarbu, kad tekstas dirgintų vaizduotę. “Užsienyje daryti tyrimai parodė, kad žmogaus vaizduotę radijas dirgina labiau negu televizija, kuri jau pateikia vaizdą. Radijuje girdime tik garsus, visa kita reikia pačiam įsivaizduoti. Todėl poveikis gali būti stipresnis.” (4. P. 7). Audio klipo gamybai yra pateikiamas tekstas ir papildoma informacija apie produktą bei patys muzikos įrašai. Radijo kokybės reikalavimus atitinka įrašus kompaktiniuos diskuose (CD).

2.3 Muzika periodikoje

Labai svarbi žiniasklaidos priemonė muzikos vadyboje yra ir įvairiausi periodiniai leidiniai. Populiarūs dienraščiai paprastai turi specialius skyrius, kuriuose rašoma apie muzikinį gyvenimą. Tuos skyrelius dažniausiai tvarko žurnalistai, kurie specializuojasi muzikoje, nors realiai žurnalistų, profesionaliai rašančių apie muziką, beveik nėra. Žurnalistai yra dviejų rūšių: rašantys informacinius straipsnelius apie įvykusius muzikos pasaulio įvykius ir žurnalistai – kritikai. Pastarieji šiuos įvykius analizuoja ir rašo kritinius straipsnius, kuriais įvertina šio įvykio kokybę, reikšmę ir pan. Lietuvoje žurnalistai – muzikos kritikai dažniausiai yra baigę ne žurnalistikos, bet muzikos studijas, arba baigę žurnalistiką ir patys užsiima muzika. Nes muzika yra pakankamai specifinis ir sudėtingas dalykas. Norint profesionaliai ir objektyviai kritikuoti muziką, reikalingas specialus išsilavinimas. Lietuvoje tokių žurnalistų yra vienetai. Jie dažniausiai dirba populiariausiuose dienraščiuose. Kitų muzikos žurnalistų kritika dažniausiai būna tokie neprofesionalūs,kad tiesiog neverti rimtesnio dėmesio. Tačiau muzikos vadybininkai privalo skaitytis ir su šiais žurnalistais, nes jie visgi gali turėti tam tikrą įtaką populiarinamam muzikiniam produktui, kadangi informacija, kuri pateikiama straipsnio pavidalu, yra pigiausia ir efektyviausia reklamos priemonė. Joks skelbimas ar afiša nesuteiks tokio stipraus reklaminio poveikio kaip straipsnis spaudoje. Žurnalistai neprivalo apie Jus rašyti, bet Jūs turite padaryti viską, kad Jie tai darytų… Dienraščio “Lietuvos rytas” žurnalistas M. Mikutavičius apie grupės “Mango” vadybininkus rašo: “Jis žino, kad žiniasklaida vis dar pirmauja populiariausių institucijų sąraše ir turi didžiausią įtaką. Žino, kad daugelis vadinamųjų žurnalistų yra tinginiai ir neparašys nieko, jeigu jiems nepriminsi. Tai reiškia, kad niekas neskambina plunksnos broliams taip dažnai, kaip skambina broliai Bendžiai. Jie pavertė sėkme tokias grupes kaip “Junior” ir “Mango”. Jie įkyrūs, tačiau atkaklumas duoda vaisių. “Mūsų siauroje rinkoje vadybininkas turi mokėti daugiau nei pakelti telefono ragelį ir susitarti dėl koncerto, – sako Gintaras Bendžius. – Jis turi mokėti “prastumti” prekę”. Tam tinka įvairūs būdai. Jie beveik nesikiša į atlikėjų kūrybą, tačiau turi žinoti, kaip laiku ir vietoje ištraukti atlikėją į viešumą arba tiesiog sukurti dirbtinį skandalą. “Tai – vienas būdų patraukti dėmesį. Ir tai reikia padaryti laiku”, – sako Gintaras Bendžius. Jie įkalbėjo savo globojamas “Mango” grupės merginas apsinuoginti, ir apie tai dabar rašo visa žiniasklaida. Ko reikia daugiau?” (7. P. 4)“Lietuvoje spauda yra antras (po televizijos) pagal svarbą informavimo šaltinis” (3. P. 8). Populiarūs dienraščiai labiausiai mėgsta rašyti apie įžymių atlikėjų asmeninį gyvenimą, įvairius skandalingus jų poelgius, prieštaraujančius visuomenės moralės normoms. Kadangi menininkai šiaip jau neretai pasižymi šokiruojančiu gyvenimo būdu rūpindamiesi savo įvaizdžiu ir reputacija, tiek jie patys, tiek jų vadybininkai privalo rūpintis, kokia informacija, nuotraukos patenka žiniasklaidai. Populiarinant muzikinį produktą, ne visada reikia vengti skandalų. Tiesiog reikia stengtis juos kontroliuoti. Anot A. Butkevičiaus, lietuvių grupės “ŽAS” greitą populiarumą lėmė masinė reklama ir nesąmoningai žiniasklaidos vykdoma kampanija spaudoje, išpučiant skandalingus “blogiukų ŽAS’ų” poelgius”. Šis įžymus Lietuvos muzikos vadybininkas taip pat yra pasakęs, kad “yra labai naudinga bet kokį grupės gyvenimo įvykį sureikšminti. Siekti apkalbų, išpūsti kuo didesnį muilo burbulą iš kasdieninio muzikantų gyvenimo”. Ogsten Ronander (Norvegija) teigimu yra labai svarbu, kad visuose straipsniuose būtų pateikiamas stiprus grupės įvaizdis. Laikraščiuose ir žurnaluose turi pasirodyti grupės logo ir pavadinimas. Grupė turi nuspręsti, su kuo ji nori būti asocijuojama. Reklamos specialistų nuomone straipsnių spaudoje efektyvumą taip pat lemia tam tikri jų pateikimo principai ir taisyklės. Vienas iš svarbiausių skelbimo ar straipsnio elementų yra antraštė. “Antraštės skaitomos 5 kartus dažniau nei tekstas.” (14. P. 27.). Atlikus apklausą “Kaip Lietuvos žmonės skaito laikraščius?”, (3. P. 8) paaiškėjo, kad dauguma (82) apklaustųjų straipsnius skaito pasirinkdami, 10 juos tik peržvelgia ir tik 8 skaito viską iš eilės. Todėl būtina jau antraštėje užsiminti apie tai, kas yra svarbiausia, – apie teksto esmę. Nes jeigu skaitytojas iš antraštės nesupras, apie ką rašoma tekste, kodėl jis turi gaišti laiką ir skaityti straipsnį, kuris neaišku, ar bus įdomus. Net jeigu tekstas ir liks neperskaitytas, gerai “sukonstruota” antraštė skaitytojui jau suteiks pagrindinę informaciją. Jis žinos, kad apie TAI yra parašyta tam tikrame laikraštyje ar žurnale ir galbūt tą informaciją perduos perduos kitam žmogui , kuriam tai bus įdomu. D. Ogilvi teigimu “… antraštė neturi viršyti 10 žodžių. Idealiausias variantas – 5 žodžiai.” (14. P. 27.)

Spaudos konferencijų rengimas – taip pat vadybininko prerogatyva. Tam, kad Jums reikalingi žurnalistai padėtų Jums ir patys gerai bei teisingai atliktų savo darbą, reikia padėti jiems tinkamai pristatyti Jūsų produktą. Juk niekas geriau nežino apie muzikinį produktą nei jo autoriai ir su juo dirbantys žmonės. Todėl pristatymų ar kitų įvykių metu, kada kviečiami žiniasklaidos atstovai, vadybininkas turi iš anksto tam pasiruošti: apmąstyti galimus klausimus, pagalvoti apie įvadinę kalbą, susirašyti esminius dalykus, kad ko nors nepamirštų. Tiek žurnalistams, tiek ir pristatymų organizatoriams labai patogu, kai žurnalistams iš anksto pateikiami paruošti taip vadinami “Press release” (angl. “paskelbimas spaudai”). Tai A4 formato lapuose atspausdinta visa informacija, kurią, vadybininko nuomone, žiniasklaida turėtų išplatinti. Tai labai palengvina žurnalistų darbą ir padeda išvengti klaidų, dezinformacijos.Taip pat vadybininkai patys turi nepamiršti nuolat žurnalistams priminti apie save, nusiųsti pakvietimus į pristatymus, koncertus, skirti ne pačias blogiausias vietas salėje, pasirūpinti, kad nekiltų nesusipratimų su personalu ar renginio apsauga. Renginiui neprasidėjus arba jam pasibaigus, galima juos net truputį pavaišinti. Tačiau visų svarbiausia – bendrauti. Vis dėlto žiniasklaida yra mūsų ketvirtoji valdžia.Komercinė muzikinių produktų reklama periodikoje. Vienas iš svarbiausių muzikinio produkto reklamos būdų – reklama spaudoje. Geriausiai tam tinka, aišku, didžiausi šalies dienraščiai bei populiarūs kultūros (ir ne tik) leidiniai. Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį su didžiausiu šalies dienraščiu “Lietuvos rytas”. Pagal šią sutartį “Lietuvos rytas” yra beveik visų Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose organizuojamų koncertinių renginių rėmėjas. Rūmai šį dienraštį reklamuoja kaip koncertų rėmėją visais kitais naudojamais reklamos būdais (televizija, radijas, lauko reklama), taip pat koncertų metu. Dienraštis – rėmėjas turi teisę iš koncertų atlikėjų imti ekskliuzyvinį (išskirtinį) interviu. Naujo muzikinio albumo ar koncerto populiarinimui galima naudoti ir komercinius skelbimus. Siekiant, kad reklaminis skelbimas spaudoje būtų kuo aukštesnės kokybės, reikia pačiam vadybininkui pasirūpinti jo struktūriniais elementais, kontroliuoti jo maketavimą. Svarbiausi reklaminio skelbimo struktūriniai elementai yra šie:1. Reklaminis tekstas;2. Įspūdingos atlikėjų nuotraukos (arba kita simbolika);3. Populiarinamo objekto logotipas;4. Rėmėjų – firmų logotipai. Turint šiuos struktūrinius elementus, galima maketuoti reklaminį skelbimą. Šį darbą paprastai atlieka dienraščio maketuotojai (nors galima užsakyti ir pas kitus dizainerius). Vadybininkas pateikia medžiagą: reklaminį tekstą (dažniausiai reklaminio teksto projektą), nuotraukas, produkto firminį ženklą – logotipą, firmų – rėmėjų logotipus. Maketuotojai paruošia skelbimo projektą ir faksu ar elektroniniu paštu atsiunčia vadybininkui, kuris gali jį pataisyti. Antraštė turi būti pakankamai išryškinta, o nuotrauka negali užgožti reklaminio teksto. Taip pat neturėtų būti ir per daug tuščios erdvės. Rėmėjų logotipai turi būti išrikiuoti pagal rėmimo svarbą. Reklamos vadybininkas, pataisęs projektą, jį siunčia atgal maketuotojams, kurie pakoreguoja projekto maketą ir vėl siunčia vadybininkui. Taip daroma tol, kol reklaminio skelbimo projektas visiškai patenkina muzikinio produkto vadybininką. Tada jis yra patvirtinamas ir pagal sutartį pradedamas spausdinti dienraštyje (ar jo prieduose). Reklamą spaudoje pradėti geriausia likus 10 – 14 dienų iki koncerto ar muzikinio albumo pasirodymo rinkoje.

2.4. Muzika Internete

Per pastaruosius du dešimtmečius pasaulyje labai išpopuliarėjo globalinis kompiuterinis tinklas – Internetas. Internetas – tai ištisa civilizacija, kurioje negalioja jokie apribojimai ar įstatymai. Čia atsiveria milžiniškos informacijos platinimo ir paieškos, taigi ir reklamos galimybės. Šis informacijos platinimo būdas unikalus tuo, kad už palyginti nedidelį mokestį į Internetą įdėjus puslapį su tekstine, vaizdine ar garsine informaciją, ją tuojau pat gali perskaityti bet kuris pasaulio gyventojas, kuris ieško panašios informacijos. Ir visai nesvarbu, kur jis bebūtų – kaimyniniam name, Niujorke, Londone, kur nors Indijoje ar Australijoje – jis turi tokias pat technines sąlygas tą informaciją gauti (skiriasi tik mokestis už Internetui naudojamą telefoną). Esant šitokiai situacijai, visai nenuostabu, kad Internetas palietė ir muzikos verslą.Turbūt kiek pasaulyje yra muzikos, tiek pat ir informacijos apie ją galima rasti Internete. Didžioji dauguma dirbančių muzikos srityje Internete turi savo puslapius. Tai leidybinės firmos, muzikos atlikėjai, vadybininkai, muzikos parduotuvės, “elektronininės” parduotuvės, radijo stotys, televizijos (ypač muzikinės televizijos), periodiniai leidiniai, koncertinius turus rengiančios organizacijos ir t.t. Šiuose puslapiuose apstu įvairiausios informacijos apie muzikinius produktus: atlikėjų biografijos, nuotraukos (asmeninės, koncertinės ir t.t.), diskografijos (išleistų muzikinių albumų sąrašai), dainų tekstai, įvairiausios istorijos, skandalų aprašymai, koncertų, turų tvarkaraščiai, informacija apie produktus, kurie bus greitai išleisti. Prisijungus prie Interneto, taip pat galima pasiklausyti ir atlikėjų muzikos ir, labai norint, tuojau pat “atsisiųsti” į savo kompiuterį ir nemokamai klausytis kiek tik nori. Pastaroji galimybė ypač išpopuliarėjo 1997 metais,kada buvo išrastas kompiuterinis garso įrašo formatas mp3.

Iki pat 1997 metų kompiuteriu atkuriama muzika tarp vartotojų nebuvo dažnas reiškinys. Mat kokybiško muzikos įrašo įprastame “wav” formate saugojimas ir klausymas reikalavo daug kompiuterio resursų (atminties, greičio). Tačiau atsiradus galimybei klausyti ir saugoti muzika nauju “mp3” formatu, situacija iš esmės pasikeitė. Esminės pokyčio priežastys buvo tos, kad “mp3” formatu įrašyti kūriniai užima 7 – 10 kartų mažiau atminties negu iki šiol. Gausiai paplito paprastutės programėlės, skirtos klausyti mp3 formatu įrašytos muzikos, iš kurių populiariausia yra “winamp”. Nemokamai ją galima atsisiųsti internetiniu adresu www.winamp.com. Dėl palyginti mažos mp3 formatu įrašytos kūrinio apimties atsirado galimybė masiškai ir nesudėtingai keistis muzikiniais kūriniais ir Interneto pagalba.Tobulėjant ir vystantis Internetui bei kompiuterinėms technologijoms, muzikos vadybininkai susiduria ir su tam tikrais rūpesčiais. Pats didžiausias rūpestis yra susijęs su tobulėjančiomis technikos galimybėmis. Atsiradus galimybei nesunkiai keistis muzika Internetu, netrukus pasirodė ir nelegalūs internetiniai puslapiai, kuriuose muzikos mėgėjai gali susirasti savo mėgstamų atlikėjų kūrinių ir juos nemokamai parsisiųsti. Taip jis įsigyja muzikos kūrinius, tačiau pats muzikantas ir jo vadybininkas už savo darbą negauna jokio atlygio. Ir nors mp3 muzikos galimybės atsirado vos prieš du su puse metų, pasaulinė popmuzikos industrija jau prognozuoja greitai besiartinančią muzikos verslo krizę. Todėl yra dedamos milžiniškos pastangos ir skiriamos didžiulės finansinės išlaidos siekiant sutramdyti mp3 “viruso” plitimą. Tačiau to padaryti kol kas dar niekam nepavyko. Šiuo metu populiariausias tarptautinis legalus Interneto puslapis, kuriame galima rasti ir atsisiųsti legalių muzikos kūrinių mp3 formatu, yra www.mp3.com (Priedas nr. 1). Jį kasdien aplanko keli milijonai muzikos mėgėjų. Šiame puslapyje renkamame populiariausių dainų TOP 40 yra buvę ir Lietuvos atstovų. (pvz., šokių muzikos grupė EXEM).Muzikos vadybininkui labai naudinga į Internetą įdėti kuo daugiau informacijos apie jo atstovaujamą muzikos atlikėją, nes ją bet kada lengvai galės rasti žurnalistai, atlikėjo fanai ir visi kiti, kam tai būtų įdomu. Nuo kitų žiniasklaidos priemonių Internetas skiriasi tuo, kad informaciją jame gali paskelbti pats grupės vadybininkas nors kiek sugebantis dirbti kompiuteriu. Lietuvoje kai kurie atlikėjai taip pat turi savo puslapius Internete. Viena populiariausių lietuviškų Interneto svetainių yra apie muzikantą – aktorių Andrių Mamontovą (Priedas Nr. 2).Internete taip pat veikia svetainės, kurių veikimo principas ir stilius panašus į popmuzikos žurnalų stilių. Lietuvoje populiariausios svetainės yra www.shownet.lt ir www.ore.lt.

IŠVADOS

Šiandien, praėjus apie 10 metų po nepriklausomybės atgavimo, Lietuvą užplūdo visa jūra įvairiausios muzikinės užsienio ir mūsų atlikėjų popmuzikos produkcijos. Muzika visur: automobiliuose, viešąjame transporte, namie, televizijoje, radijo stotyse. Gatvėse daugybė koncertų reklaminiai transparantų, plakatų ir afišų. Žmonės klausosi popmuzikos, skaito straipsnius apie jų atlikėjus, koncertus. Sunku įsivaizduoti šiuolaikines radijo stotis be muzikos. O kiek muzikos panaudota reklamoms, įvairių laidų fonams, vinjetėms… Muzikos tiek daug, jog mes net nesuvokiame, kad ją girdime. Natūralu, kad nuo tokios informacijos gausos žmogus atbunka ir pradeda rinktis, kokį kūrinį klausyti, kokią kompaktinę plokštelę nusipirkti, į kurį koncertą nueiti. Taip muzikos rinkoje susiformuoja konkurencija. Menininkai turi labai stengtis, kad jų kūrinius “pirktų”. Vadybininkai, siekdami jų atstovaujamų muzikos produktų populiarumo, privalo vis profesionaliau dirbti. Rimtai organizuojant ir populiarinant muzikos produktą, reikia iškart pajungti visus svarbiausius informacijos kanalus: televiziją, radiją, periodiką, Internetą, lauko reklamą. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas žiniasklaidai. Visi šie informacijos skleidimo kanalai turi dirbti darniai ir kokybiškai, papildyti vienas kitą. Maksimalus efektas yra pasiekiamas tada, kai muzikinis produktas – naujas muzikos albumas, popmuzikos atlikėjų koncertas – yra nušviečiamas kaip labai svarbus įvykis kultūros pasaulyje. Be abejo, šios pastangos kainuoja labai brangiai. Todėl vienas iš svarbiausių vadybininko uždavinių yra ieškoti kelių, kaip tą maksimalų efektą pasiekti su minimaliomis finansinėmis išlaidomis. Geriausias būdas – kad reklamos paslaugas teikiančios firmos ir žiniasklaidos priemonės sutiktų būti Jūsų produkto rėmėjais. Šitoks darbas reikalauja didžiulių pastangų. Todėl yra labai svarbu, kad reklamos vadybininkas sugebėtų susiorientuoti situacijoje, jaustų gyvenimo pulsą, gerai išmanytų vadybos bei marketingo principus. Juk šiuo darbu yra stengiamasi patenkinti žmonių socialinius poreikius. Anot vadybos docento Frydricho Loko (Berlynas), “kultūros produktų negalima pardavinėti kaip skalbimo miltelių. Čia reikalinga specifinė rinkodara, kadangi po pinigų kepure slypi dvasinės vertybės ir meninės galimybės. Dėl tos priežasties muzikos komercija yra gana sudėtingas reiškinys” (12. P. 10). Be abejo, sėkmingai organizuojant muzikos grupės vadybą, neįmanoma išsiversti ir be profesinių bei asmeninių ryšių. Tai ypač aktualu konkrečiai bendraujant su žurnalistais ir kitais svarbiais žiniasklaidos atstovais. Čia labai svarbus ir pasitikėjimo aspektas.

Šiame darbe yra pateikti svarbiausi muzikos verslo ir žiniasklaidos sąlyčio taškai. Darbo tikslas – įrodyti, kad vadybininko sugebėjimas dirbti su žiniasklaida iš esmės lemia jo atstovaujamų atlikėjų karjerą. Jo darbo procese nėra nesvarbių dalykų. Visai mažytė klaidelė, padaryta darbo pradžioje (pvz., reklaminio teksto projekte), kaip virusas paplinta visais informaciniais kanalais. Todėl negalima numoti ranka net į pačius nereikšmingiausius dalykus. Jeigu organizuojamos muzikinio produkto reklamos kokybė ar pats produktas – muzikos kūrinys – muzikos mylėtojui pasirodys nepakankamai aukšto lygio tiek psichologiniu, tiek techniniu aspektu, tai dažnas “dozavimas” vartotojui nesumažins, bet padidins jo abejingumą. Tačiau reikia suprasti, kad dirbant muzikos versle neužtenka laikytis vien šių principų. Šios taisyklės gali tik padėti muzikos vadyboje siekiant atstovaujamų atlikėjų populiarumo. Kiek pasaulyje gyvuoja popmuzika, remiantis šiais principais ne vienas muzikos pasaulio atstovas padarė didelę karjerą. Todėl renkantis darbo koncepsiją labai svarbu nepasikartoti. O to išvengti yra būtina, jeigu norite, kad į Jūsų produktą būtų atkreiptas dėmesys. Popmuzikoje visada reikalinga naujovė, idėja. Idėja, kuri būtų intriguojanti, stebinanti, skatinanti smalsumą, aktuali ir netikėta. Ji turi pralenkti kitus projektus, net klausytojų lūkesčius bei vaizduotę. Jeigu Jūs nerasite tokios idėjos ir Jūsų siūlomas muzikos produktas niekuo neišsiskirs iš kitų arba jeigu Jūs neįdėsite pakankamai pastangų, siekiant maksimalios produkto kokybės, kodėl kas nors į Jus turėtų atkreipti dėmesį?..Tik labai atsakingi ir gerai planuojami bei kruopščiai įgyvendinami darnios komandos, vadybininkų ir atlikėjų, veiksmai gali duoti maksimalų efektą – didžiulį populiarumą ir visuomenės susidomėjimą.

Priedas nr. 1 Legali internetinė muzikos svetainė www.mp3.com (titulinis puslapis)

Getting Started

My.MP3.com – Recommendations, My Music, and more… Software – Hardware – Top 40 – Live Events – Local Music – RadioActive – Webcasts – Art – Auctions – Store – Affiliate Signup – Greeting Cards – Communities: Stations, E-Zines, Message Boards, Chat – Artist Community: Login, Signup, New Music Army

Free Music & Charts

AlternativePunk, Industrial, Ska…ElectronicTechno, Trance, House…

BluesRock, Acoustic, Electric…Hip Hop/RapDirty South, East Coast, Old School…

Books & SpokenInterviews, Storytelling, Poetry…JazzSmooth, Acid, Swing/Big Band…

Children’s MusicGeneral, Spiritual…LatinSalsa, Rock En Espanol, Pop/Balada…

ClassicalPiano, Symphonic, Film Music…MetalHeavy Metal, Metalcore, Gothic…

ComedySatire, Political…Pop & RockPsychedelic, Acoustic, Surf…

CountryBluegrass, New, Blues…Urban/R&BR&B, Funk, Gospel…

Easy ListeningNew Age, Love Songs, Mood Music…World/FolkCeltic, Folk, Reggae…

Inside MP3.com:• Eagles: New Audio & Video track plus win Millennium Concert tickets!• Christmas Music and CDs

more…

News Headlines:• Music Search Today and Tomorrow

• Hilfiger Dresses Up Web Site With Music

• The Eagles Have Landed!

• Michael’s Minute: PC Data Gives Data On Music Fans

more…

Copyright © 1996-1999 MP3.com, Inc. All rights reserved. Disclaimer Company Info and Contacts – Advertise with us – Privacy Policy

Priedas nr. 2 Oficiali Andriaus Mamontovo interneto svetainė (fragmentai)

WILLIAM SHAKESPEAREHAMLET

Vom Rockstar zu Shakespeare >>Hamlet, descendent of Oedipus >>Teatro sensacija: Hamleto vaidmenyje – popžvaigždė >>Auskaras Hamletui >>Eimuntas Nekrošius apie Hamletą >>Tik neprofesionalas gali būti Hamletu >>Only non-professional can play Hamlet >>Freedom, now what? >> Vieni anglai pasipiktino “Hamletu”, kiti plojo stovėdami >>

home | news & stuff | bio | discography | hamlet | chat | ask andrius | art | sponsors

news & stuff >>bio >>discography >>hamlet >>chat >>ask andrius >>art >> sponsors >>

Naudotos literatūros sąrašas

1. Čeikauskienė M. Reklama ir firmos įvaizdis. V., 1997. 2. Gaižutis A. Kultūros vertybės ir erzacai. V., 1993. P. 54.3. “Ieškok geriausio… keturis kartus skaniau… nuo ryto iki vakaro… Kaip reklama veikia žmones?”// Lietuvos aidas. 1996 m.Nr. 147. P. 8. 4. “Kokių reklamų bijo lietuviai”// Kalba Vilnius. 1997 m. Nr. 5. P. 7.5. “Lietuvos respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas” LR seimas. V.,1996 m. spalio 8 d. Nr. I-1571. 6. Lietuvos respublikos visuomenės informavimo įstatymas” LR seimas. V., 1996 m. liepos 2 d. Nr. I -1418. 7. Mikutavičius M. “Geras vadybininkas turi daug pažinčių”// Lietuvos rytas 1999 m.Nr. 45 (250) lapkričio 17 d. 8. Obelenytė O. Reklamos organizavimas rinkos sąlygomis. V., 1993.9. Šulcienė I. Reklamos pagrindai. V., 1993.10. Urbanskienė R. Demonstracinė reklama: mugių ir parodų organizavimas. V., 1997. 11. Urbanskienė R. Reklama ir rėmimas. V., 1995.12. Žalpys E. Muzikinės veiklos vadybos studija. V., 1994.13. Bovee, Courtland. L. Sovremenaja reklama. 1995. (Rus.)14. Gavrilovec A. B. Taini reklamnogo dvora. 1994. (Rus.)15. Džučenchaimer D. U. Osnovi reklamnogo dela. 1996. (Rus.)