nevyriausybines organizacijos

16 0

TURINYS

ĮVADAS

1.Nevyriausybinės organizacijos samprata 4

2. Nevyriausybinių organizacijų tipai 5

3. Nevyriausybinių organizacijų paramos centras 6

4. NVO apskaitos reglamentavimas......................... 7

5.. NVO pajamų struktūra 9

6.. NVO išlaidų struktūra 11

IŠVADOS 13

NAUDOTA LITERATŪRA 141. Nevyriausybinės organizacijos samprata

Nevyriausybinės organizacijos terminas susiformavo verčiant iš anglų kalbos terminą non governmental organization. Dėl to, kokias konkrečiai organizacijas apima šis terminas, neretai nesutariama. V. Ilgius apibendrina, kad nevyriausybinių organizacijų terminas pačia plačiausia prasme gali apimti netgi bažnytines organizacijas, profesines sąjungas, savišalpos kasas, kooperatyvus, nepriklausomas visuomenės informavimo priemones bei nepriklausomas švietimo įstaigas, taip pat neformalius judėjimus . Tačiau nevyriausybinės o

organizacijos toli gražu neapima visų organizacijų, kurios nėra sukurtos viešosios valdžios institucijų. Nevyriausybinėmis organizacijomis nevadinami privataus verslo subjektai – įmonės, nors semantiškai nagrinėjant sąvoką, jos turėtų būti apimtos. Terminui vieningesnį interpretavimą ir apibrėžtesnę prasmę suteikė L. Salomono išskirti ir plačiai pripažinti kriterijai. Nevyriausybinės organizacijos, pasak jo, yra: 1) institucionalizuotos; 2) privačios, t.y. instituciškai atskirtos nuo vyriausybės (valdžios), net jei ir gauna jos paramą; 3) neskirstančios pelno, t.y., negali duoti nuosavybės grąžos; 4) savivaldžios, t.y., kontroliuojamos remiantis savo vidaus procedūromis, o n
ne valdomos iš išorės; 5) savanoriškos, t.y., neprivalomos . Taigi, nors sakoma nevyriausybinė, galvoje turima nepolitinė, nereliginė ir ne pelno vienu metu.

Nevyriausybinės organizacijos yra apibrėžiamos tokiais parametrais:

• jos yra įkurtos laisva valia, nepriklausomai nuo valdžios;

• jos yra ne pelno – tai yra, g
gauto pelno neskirsto tarp steigėjų ar narių, o panaudoja organizacijos tikslams siekti;

• jos yra savanoriškos – t.y., remiasi savanoriška naryste, savanorišku darbu ir savanoriškai duodama parama;

• jos turi savivaldą ir tarnauja ne siauros asmenų grupės, o visuomenės interesams.

• jos aktyviai skleidžia savo idėjas, stengiasi gerinti vietos gyvenimo sąlygas ar padeda tiems žmonėms, kuriems pagalba labiausiai reikalinga, gausa.

Ne pelno organizacijos efektyviai gali veikti labai įvairiose srityse, tačiau visuomenėje yra tam tikros išankstinės nuostatos, kuo pirmiausia turėtų užsiimti ne pelno organizacijos. Pavyzdžiui, Lietuvos žmonės mano, kad efektyviausiai nevyriausybinės organizacijos galėtų padėti žmonėms su negalia, pagerinti pensininkų gyvenimo sąlygas, veikti gamtosaugos srityje. Dauguma nevyriausybinių organizacijų atlieka vieną ar daugiau iš žemiau išvardytų funkcijų :

• Paslaugų teikimas. Savo nariams arba klientams teikiamos tokios paslaugos, kaip socialinė r
rūpyba, sveikatos apsauga, apmokymai, informacinės paslaugos, konsultacijos bei parama.

• Interesų atstovavimas arba aktyvus dalyvavimas visuomeniniuose reikaluose. Čia priklauso organizacijos, kurios naudoja įvairias kampanijas, lobizmą ir kitus metodus, gindamos tam tikrą idėją ar kurios nors grupės interesus ir siekdamos pakeisti viešąją nuomonę ar politiką.

• Savitarpio pagalba ar pagalba sau. Organizacijos, dažniausiai suformuotos grupių asmenų, kurie turi bendrų interesų arba poreikių, siekiant suteikti savitarpio pagalbą, informaciją, paramą ir bendradarbiavimo galimybę.

• Ištekliai ir koordinavimas. Tai vadinamosios ,,tarpininkaujančios organizacijos”, kurios koordinuoja viso sektoriaus arba k
konkrečioje srityje dirbančių organizacijų veiklą, teikia joms informaciją ir paramą. Tokios organizacijos atlieka svarbų vaidmenį, būdamos jungtimi tarp nevyriausybinio sektoriaus ir viešosios valdžios institucijų.

Taigi nevyriausybinė organizacija – tai laisva piliečių valia įkurta demokratinė organizacija, kuri tarnauja visuomenės ar jos grupių labui, nesiekia pelno ir tiesioginio dalyvavimo valstybės valdyme.2. Nevyriausybinių organizacijų tipai

Dabar Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės, t. y. pelno nesiekiančios organizacijos pagal Vakaruose įsigalėjusią praktiką skirstomos į keturis tipus: visuomenines organizacijas, labdaros ir paramos fondus, asociacijas bei viešąsias įstaigas. Didžiausią pasiskirstymo procentą užima visuomeninės organizacijos (75%).

Visuomeninė organizacija (75 %) yra savanoriškas susivienijimas, sudarytas bendriems narių interesams ir tikslams, kurie neprieštarauja LR Konstitucijai ir įstatymams, tenkinti bei įgyvendinti. Visuomeninių organizacijų steigėjai gali būti veiksnūs fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys, sudarę visuomeninės organizacijos steigimo sutartį. Minimalus visuomeninės organizacijos steigėjų skaičius yra trys. Visuomeninių organizacijų turtas ir lėšos turi būti naudojamos jų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos tos visuomeninės organizacijos ar valdymo organų nariams ir visuomeninėje organizacijoje darbo sutarties pagrindu dirbantiems asmenims, išskyrus atvejus, kai yra mokamas darbo užmokestis bei autorinės sutarties pagrindu išmokamas autorinis atlyginimas. Visuomeninės organizacijos pagal darbo ar autorinę sutartis mokamas atlyginimas neturi būti siejamas su organizacijos gaunamų pajamų dydžiu. Visuomeninės organizacijos steigėjas ar n
narys negali gauti jokios materialios naudos iš visuomeninės organizacijos, įskaitant visuomeninės organizacijos pelno dalies, taip pat likviduojamos visuomeninės organizacijos turto dalies, viršijančios nario įnašą (mokestį). Materialiąja nauda nelaikomas tikslo, kuriam įsteigta visuomeninė organizacija, pasiekimas.

Labdaros ir paramos fondas (6 %) yra savo pavadinimą turintis pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindiniai veiklos tikslai yra labdaros ir/arba paramos bei kitokios pagalbos teikimas LR labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose panašiose srityse. Fondo steigėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę fondo steigimo sutartį ir iki fondo įregistravimo įsipareigoję skirti jam įnašus pinigais ar turtu, taip pat teikti fondui įvairias paslaugas. Steigėjai gali būti LR ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos. Fondo steigėjai negali būti politinės partijos ir politinės organizacijos, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios kontroliuoja fondų finansinę buhalterinę veiklą. Fondo turtas yra atskirtas nuo steigėjų turto. Labdarai ir paramai gautas lėšas ir turtą fondas gali naudoti tik jo įstatuose nurodytiems tikslams įgyvendinti. Likvidavus fondą ir įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus kreditorių reikalavimus, likęs turtas ir lėšos perduodami kitiems pelno nesiekiantiems viešiesiems juridiniams asmenims, išskyrus politines p
partijas ar politines organizacijas, kuriuos nustato steigėjų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti fondą.

Asociacija (4 %)- tai pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas yra koordinuoti savo narių veiklą, atstovauti ir ginti jų interesus. Asociacijos steigėjai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį. Minimalus asociacijos steigėjų skaičius yra trys. Turtas asociacijai gali priklausyti nuosavybės ar patikėjimo teise. Asociacijos pajamos: narių stojamasis mokestis ir kiti tiksliniai įnašai; fizinių ir juridinių asmenų negrąžintinai perduoti pinigai ir kitas turtas; palikimas, pagal testamentą tenkantis asociacijai; pajamos iš asociacijos turto; iš organizacijos veiklos gaunamos pajamos ir kitos teisėtos pajamos. Asociacijos gautas pelnas gali būti naudojamas tik įstatuose nurodytiems asociacijos veiklos tikslams pasiekti. Šis pelnas negali būti skiriamas asociacijos nariams, valdymo organų nariams, darbuotojų premijoms mokėti. Likviduojamo.s asociacijos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka, likęs turtas perduodamas kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato steigėjų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti asociaciją.

Viešoji įstaiga (15 %) – tai pagal įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas yra tenkinti viešuosius interesus visuomenei naudingos veiklos pagrindu. Viešosios įstaigos steigėjai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį. Steigėjų skaičius neribojamas. Viešosios įstaigos dalininkas yra . . .

Komentuokite!