Socialinių darbuotojų pareigos, kompetencijos, kvalifikaciniai reikalavimai, galimybės kelti kvalifikaciją

436 0

Socialinių darbuotojų pareigos, kompetencijos, kvalifikaciniai reikalavimai, galimybės kelti kvalifikaciją

Savarankiškas darbas

Planas

Socialinių darbuotojų pareigos

Socialinio darbuotojo kompetencijos

Socialinio darbuotojo kvalifikaciniai reikalavimai

Socialinio darbuotojo galimybės kelti kvalifikaciją

Išvados

Klausimai temos aptarimui

Informacijos šaltinių sąrašas

Socialinių darbuotojų pareigos

 

Pagrindinė socialinio darbo idėja – ginti žmogų kaip individualybę ir vertybę, puoselėti jo teisę į apsisprendimą ir savirealizaciją. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu siekiama įtvirtinti bendrąsias socialinio darbo nuostatas. Kodeksas vertintinas socialinio darbuotojo elgsenos savireguliacijos požiūriu.

Socialinis darbuotojas siekia teikti pagalbą klientui (asmeniui ar jų grupei – paslaugų užsakovui). Siekdamas teikti pagalbą, socialinis darbuotojas: yra gero profesinio išsilavinimo specialistas, pa

asižymintis dorovingumu, nuolat kelia savo kvalifikaciją, atnaujina žinias, kad galėtų realizuoti socialinio darbo vertybes. Kiek galėdamas išnaudoja profesines žinias bei gebėjimus socialinio darbo vertybėms įgyvendinti. Savo veikla siekia kliento gerovės, darbe jo interesus vertina labiau nei savuosius, pasisako prieš žmonių ar jų grupių diskriminavimą, nehumanišką elgesį su jais. Atsako už teikiamų paslaugų kokybę ir yra nepakantus piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi, nesiekia išnaudoti kliento.

Socialinis darbuotojas gerbia kliento orumą, jo teisę į laisvą apsisprendimą. Vadovaudamasis šiuo principu, socialinis darbuotojas: pripažįsta visus asmenis, kuriems reikalinga jo

o pagalba, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, tautybės, tikėjimo, politinių įsitikinimų, odos spalvos, civilinės padėties, seksualinės orientacijos bei kitų požymių. Aptarnauja ir gina visus klientus, santykius su jais grįsdamas nuoširdumu bei atsidavimu jiems. Jis yra suinteresuotas kompetentingai padėti klientui, įveikti jo
o gyvenimo sunkumus.Atskleidžia ir įvertina paties kliento galimybes savarankiškai spręsti savo gyvenimo problemas, informuoja klientą apie galimą pagalbos suteikimą, teikia klientui išsamią informaciją apie jo teises, galimybes bei su tuo susijusias pareigas. Pasitelkia į pagalbą patyrusius specialistus, jei to reikalauja kliento interesai. Nutraukia ryšius su klientu, jam sutikus, kai visos galimybės yra išnaudotos arba pagalba nebereikalinga. Neatskleidžia konfidencialios informacijos apie klientą be jo sutikimo tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Teikdami socialines paslaugas socialiniai darbuotojai paprastai dirba komandoje su kitais socialinių paslaugų teikėjais bei socialinių darbuotojų asistentais. Kiekvieno, nepriklausomai nuo institucijos, kurioje dirba socialinis darbuotojas, komandą sudaro keletas pagrindinių atstovų.

Analizuodama socialinio darbuotojo komandą, pateikiama tokia schema:

Dirbdamas seniūnijoje socialinis darbuotojas turi pirmiausia bendradarbiauti su vietos savivaldos administracijos atstovais, kurie pateikia rei

ikiamą informaciją apie asmenis, gyvenančius toje teritorijoje. Labai svarbūs – teisėsaugos atstovais, kurie bet kada jam padėtų, ypatingai lankant rizikos grupės šeimas. Bendruomenė – viena svarbiausių organizacijų bet kurioje teritorijoje. Ji daugiausiai žino apie gyvenančius asmenis, asmenis, kuriems reikalinga pagalba. Socialinis darbuotojas gebėdamas bendradarbiauti su bendruomene, greičiau pasiekia norimų rezultatų. Mokyklose yra socialiniai pedagogai, kurie turėtų glaudžiai bendradarbiauti bei skatinti mokyklos bendruomenę bendradarbiauti su vietos savivaldos socialiniais darbuotojais. Socialinis pedagogas atstovauja vaikus, tačiau už mokyklos ribų padėti vaikams gali socialinis darbuotojas bei tėv
vai. Taigi remiantis pateikta schema svarbiausia socialiniam darbuotojui susikurti stiprią komandą, kurios pagalba būtų pasiekiami maksimalūs rezultatai. Sukūręs reikiamą komandą, socialinis darbuotojas privalo įsisavinti savo vykdomos veiklos aspektus.

Pagrindinė veikla, kurią vykdo socialinis darbuotojas pateikta šiame paveiksle:

Socialinio darbuotojo veiklą galima suskirstyti į tokias sritis kaip subjektas, valdymas, priemonės, sąlygos, aplinka, kontrolė ir t.t. Socialinis darbuotojas turi mokėti analizuoti supančią aplinką klientą, sugebėti išsikelti darbo tikslus, kurių sieks. Numatyti, kokiomis priemonėmis bus siekiama įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir t.t. Vadinasi, socialinis darbuotojas savo darbe privalo turėti įvairų kompetencijų, kurios jam padėtų sėkmingai vykdyti numatytą veiklą. Jis privalo puikiai planuoti, analizuoti, valdyti, kontroliuoti, o tai sudaro pagrindines socialinio darbo funkcijas. Socialinis darbuotojas žvelgia į klientus remdamasis savo mintimis, jausmais, įsitikinimais – savo gyvenimo stiliumi, kuriam gali būti būdingi neišspręsti vidiniai konfliktai, asmeninės savęs vertinimo problemos, trukdančios kurti adekvačius, profesionalius santykius (Kepalaitė, 2004, p. 149).

Socialinis darbuotojas organizuoja pagalbą klientui (individui, grupei, bendruomenei) įvairiose socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo sistemos, vidaus reikalų sistemos įstaigose. Padeda atstatyti asmens ir visuomenės santykius, kai pats asmuo to padaryti nepajėgia. Identifikuoja asmens socialines problemas ir įvertina socialinius poreikius, planuoja ir teikia socialinę paramą, analizuoja jos eigą ir vertina rezultatus, koordinuoja socialinės paramos teikimą. Dirba su kitais specialistais (psichologais, gydytojais), juos konsultuoja, bendradarbiauja kuriant įvairias prog

gramas. Priklausomai nuo darbo vietos atlieka skirtingus vaidmenis: analizuoja socialinę situaciją, atlieka tyrimus; planuoja paslaugas. Padeda žmonėms rasti ir panaudoti savo galimybes nugalint sunkumus ir negalias. Telkia bendruomenės išteklius socialinių paslaugų teikimui. Vykdo narkomanijos, savižudybių ir kitą prevencijos darbą. „Socialinis darbuotojas, kaip socialinių paslaugų tiekėjas, dirbdamas konkretų darbą atlieka tam tikrus profesinius vaidmenis, kuriuos sudaro įvairios funkcijos. Apskritai socialinio darbuotojo profesinį vaidmenį tiekiant socialines paslaugas galima apibūdinti kaip metodinį tarpininkavimą tarp kliento ir socialinių institucijų, sprendžiant problema. Kadangi socialiniai darbuotojai padeda labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėmis, todėl profesionali pagalba jiems turi būti ypač svarbi ir atsakinga pareiga.

 

Socialinio darbuotojo kompetencijos

Kompetencija – ,,funkcinis gebėjimas adekvačiai atlikti tam tikrą veiklą – žymi dirbančiojo gebėjimą taikyti turimas žinias konkrečioje situacijoje, efektyviai sprendžiant iškylančias problemas. Vadinasi, kompetencija yra konkretus mokėjimas atlikti tam tikrą profesinės veiklos funkciją“ (Verslas, vadyba ir studijos, 2002, p. 12).

Žinios yra kompetencijos dalis, kadangi turėti tam tikrų žinių dar nereiškia sugebėti jas įgyvendinti. Kiekvienas žmogus turi tam tikrą savo asmeninį požiūrį į užduotį, kurią jam reikia įvykdyti. Nuo to, ar šis požiūris yra teigiamas ar neigiamas, labai priklauso užduoties atlikimo rezultatų. Žmogus gali būti apibūdintas kaip nekompetentingas, jeigu jis nepademonstruoja teisingo požiūrio. Asmeninės savybės ir sugebėjimai taip pat turi labai daug reikšmės darbo atlikimo kokybei ir rezultatams. Kai

kurioms užduotims atlikti asmeninės savybės yra ypatingai svarbios, pvz. klientų aptarnavimui, reklamai ir t.t. Kompetenciją sudaro toks elgesys, tokios žinios, tokie gebėjimai, talentai ir asmeniniai bruožai, kurie padeda geriau atlikti darbą.

Apibendrinant kompetencijos sąvoka nurodo asmens sugebėjimą išlaikyti pusiausvyrą tarp kvalifikacijų ir specifinių socialinių sąlygų. Žmogus gerina kompetenciją visą gyvenimą, sąveikaudamas su kitais žmonėmis. Todėl kompetencija yra neatsiejama nuo darbo aplinkos ir žmonių santykių. Kompetencija yra tai, ką žmogus rodo, o ne ką turi.

Socialinio darbuotojo – profesionalo tam tikroje srityje, kompetencija gali priklausyti ir galėtų būti nagrinėjama išskiriant dvi dimensijas – sritį ir kokybę. Srities dimensija nusako, kurioje srityje socialinis darbuotojas yra kompetentingas t.y. vaidmenys, užduotys, funkcijos ir t.t. Kokybės dimensija apibrėžia darbo kokybę tam tikroje skalėje: pradedant darbuotoju, kuris yra ką tik pradėjęs dirbti ir nėra gerai susipažinęs su tam tikra sritimi, ir baigiant ekspertu, kuris yra pripažintas kolegų kaip ypatingai gerai išmanantis tam tikrą sritį.

Atliekant socialinį darbą kompetencijos atsiranda ir gali būti pagrįstos tik pritaikius ŽINIAS, VERTYBES ir ĮGŪDŽIUS. Socialinis darbuotojas, kuris savo darbe bandydamas bendrauti ir įsipareigoti kuriam nors klientui, turinčiam konkrečią problemą, privalo remtis teorine literatūra ir tyrimais, ieškoti naujų papildomų žinių apie klientą ir apie problemą (ŽINIOS); jis turi būti nuovokus ir jautrus atsiradus etin. . .

Socialinis darbas siekia sustiprinti asmens ar asmenų grupių socialinį funkcionavimą pabrėždamas socialinius santykius, santykius tarp žmogaus ir jo aplinkos. Veikla turi tris funkcijas: susilpnėjusių gebėjimų atkūrimas, rūpinimasis resursais ir disfunkcijos įveika.

Socialinis darbas yra nauja daugialypė profesija. Jis reikalauja nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo: plėsti ir gilinti žinias, ugdyti įgūdžius ir remtis socialinio darbo vertybėmis. Tai profesinė veikla, nukreipta ryšiams tarp žmonių ir jų aplinkai pagerinti, sustiprinti asmens prisitaikymo prie aplinkos galimybes bei padėti jam integruotis visuomenėje. Tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu. Socialinis darbas skatina ir suteikia galimybę patiems žmonėms dalyvauti  sprendžiant atsiradusias problemas. Socialinį darbą dirba socialinių paslaugų įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai. Dirbti socialiniu darbuotoju turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. Socialinių paslaugų įstatymas, priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1996 metais pirmą kartą Lietuvoje teisiškai apibrėžė profesionalų socialinį darbą ir socialinį darbuotoją.

Klausimai temos aptarimui

Kokiais principais vadovaujasi socialinis darbuotojas atlikdamas savo darbą?

Kokia turi būti socialinio darbuotojo komanda?

Į kokias sritis galima suskirstyti socialinio darbuotojo veiklą?

Kas sudaro kompeteciją?

Penkios pagrindinės socialinio darbuotojo kompetencijos?

Pasakyti tris pagrindines sudėtines socialinio darbuotojo kompetencijos dalis?

Ką nustato socialinio darbuotojo kvalifikaciniai reikalavimai?

Koks yra kvalifikacijos kėlimo mokymo programos tikslas?

Kokia yra viena iš kvalifikacijos kėlimo formų socialiniame darbe?

Ka turi turėti socialinis darbuotojas, siekdamas, kad išklausytos teorinio ar praktinio mokymo valandos būtų įskaitytos į jo kvalifikacijos tobulinimą?

Informacijos šaltinių sarašas

 

DIANOS LAIMUTĖS GARJONIENĖS. SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINĖS KOMPETENCIJOS, KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI ATESTACIJOS METU. Prieiga per internetą: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20071019_162934-35139/DS.005.0.01.ETD

IVANAUSKIENĖ, Violeta; VARŽINSKIENĖ, Laura. Socialinių darbuotojų nuolatinis mokymasis.// Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. Kaunas, 2003. Nr. 6.

IVANAUSKIENĖ, Violeta; VARŽINSKIENĖ, Laura. Socialinio darbo žinios – socialinių darbuotojų kompetencijos sudėtinė dalis. // Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. Kaunas, 2004.

LAUŽACKAS, Rimantas. Kompetencijų vertinimas neformaliajame ir savaiminiame mokymesi. Kaunas, 2005.

Leliūgienė I. Žmogus ir socialinė aplinka. Kaunas: Technologija, 1997.

Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas.// Esu . Vilnius, 1998. Nr. 6 (155).

Socialinių paslaugų įstatymas (Žin., 2006, Nr. 17-589).

Žalimienė L. Socialinės paslaugos (mokomoji knyga) Vilnius. VU Specialiosios psichologijos laboratorija, 2003.

Join the Conversation