Socialinio darbuotojo darbingumo ir kūrybiškumo tobulinimo galimybės
kursinis darbas
Turinys
Kūrybiškumo treniruotės tikslai………………………………………..……..3Pratimai pakeliantys darbingumą……………………………………………..41 pratimas………………………………………………………………….….42 pratimas………………………………………………………………….….43 pratimas……………………………………………………………………..54 pratimas……………………………………………………………………..55 pratimas……………………………………………………………………..66 pratimas……………………………………………………………………..67 pratimas……………………………………………………………………..78 pratimas……………………………………………………………………..79 pratimas……………………………………………………………………..810 pratimas……………………………………………………………………811 pratimas……………………………………………………………………9Pratimai skirti suprasti, kas tai yra kūrybiškumas, jo pasireiškimas, barjerai ir kūrybiškumo proceso etapai………………………….……………………912 pratimas……………………………………………………………………913 pratimas……………………………………………………………………1114 pratimas……………………………………………………………………1315 pratimas……………………………………………………………………1416 pratimas……………………………………………………………………1417 pratimas……………………………………………………………………1518 pratimas……………………………………………………………………1619 pratimas……………………………………………………………………1720 pratimas……………………………………………………………………1821 pratimas……………………………………………………………………1922 pratimas……………………………………………………………………2023 pratimas……………………………………………………………………21Pratimai skirti kūrybiškumo išvystymui…………………….…………….….2124 pratimas……………………………………………………………………2125 pratimas…………………………………………………………………….2226 pratimas……………………………………………………………………2227 pratimas……………………………………………………………………2228 pratimas……………………………………………………………………2329 pratimas……………………………………………………………………2430 pratimas……………………………………………………………………2431 pratimas……………………………………………………………………2432 pratimas……………………………………………………………………2533 pratimas……………………………………………………………………25 Išvados…………………………………………………………………………26 Literatūra………………………………………………………………………26
KŪRYBIŠKUMO TRENIRUOTĖS TIKSLAI
Pagrindiniai kūrybiškumo treniruotės tikslai yra padidinti dalyvių aktyvumą, vystyti jų mąstymo spartą, informacijos ir atminties skatinimui, o taip pat padidinti kūrybiškumą ir minčių gausumą. Pagrindinis trenerio tikslas – kad pratime dalyvautų visi dalyviai esantys kūrybiškumo treniruotės grupėje. Labiausiai kūrybiškumo pasireiškimui trukdo žmonių principai, įpročiai, charakterio savybės, kurie dažniausiai ir sukelia įtampą ir diskomfortą. Todėl šie pratimai leidžia suprasti , kokių reikia sąlygų kūrybiškumui pasireikšti. Treniruotės metu žmogus gali suprasti savo įpročius ir tai jam leidžia suvokti kokią įtaką jo įpročiai daro jam ir jį supantiems žmonėms. Šie pratimai ir yra skirti skatinti elgesio lankstumą, padeda įveikti kūrybinio pasireiškimo barjerus. Treniruotės paprastai vyksta linksmai.
PRATIMAI PAKELIANTYS DARBINGUMĄ
Šitame skyriuje nurodyti kai kuriu kūrybiškumo treniruotės grupės dalyviu pažinties variantai. Jų specifika susijusi su programos ypatybėmis , kurioms pirmiausia būtina grupėje sukurti kreatyvią aplinką – aplinką, sužadinančią kūrybinį mąstymą ir elgesį. Pažintis įvyksta po vedančiojo įžanginės kalbos, kurioje jie kalba apie treniruotės tikslus, trumpai paaiškina pagrindines sampratas, naudojamas užsiėmimo metu, aptaria su dalyviais treniruotės darbo rėžimą.
1 PRATIMAS Dalyviai sėdi ratu. Savo darbą pradėsime nuo pažinties: kiekvienas eilės tvarka pasakys savo vardą ir tris savo charakterio savybes, prasidedančias tokia pat raide kaip ir jo vardas. Toks pratimas iš dalyvių reikalauja išradingumo, mąstymo lankstumo, pasiūlo truputi neįprastą būdą peržvelgti savo savybes, ypatumus . Užduotis reikalauja daug pastangų, jos neformaliam atlikimui todėl, kad pagunda įvardinti pirmoms į galvą atėjusioms savybėms reikalinga raidė, kai kada pasirodo stipresnė nei ryžtas ieškoti tikslesnių savyje esančių bruožų. Kai kuriais atvejais įvardijami gana priešingi bruožai, pavyzdžiui stabilus, susikoncentravęs, staigus. Tuo atveju treneris gali paprašyti išvardijusįjį šias savybes paaiškinti kas turėjo įtakos tokių, pirmu žvilgsniu priešingu savybių įvardijimui.Galima šiuo klausimu kreiptis ir į grupę. Būna taip kad kas nors iš dalyvių pasako vienos rūšies savybes pavyzdžiui gera linkintis , geras . Treneris gali paklausti, kas jam sutrukdė pasakyti įvairesnius bruožus. Dvejose nurodytuose atvejuose, o taip pat kitais atvejais ( pavyzdžiui kas nors negali įvardinti charakterio bruožų ) grupės dalyviai gali atkreipti dėmesį į tuos sunkumus, su kuriais jie susidūrė atlikdami užduotį ir tie rezultatai gali būti panaudoti tolimesniame grupės darbe.
2 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. Susipažinsime kitu būdu: kiekvienas iš eilės rodyklės sukimosi kryptimi pasakys savo vardą, o taip pat vieną iš savo realių pomėgių, vieną iš norimų, tą kurį jūs norėtumėte turėti, bet kol kas dėl vienokių ar kitokių priežasčių tai neįvyko. Tas kuris prisistatys antras prieš tai kai papasakos apie save, pakartos tai ką pasakė pirmasis, o pradedant nuo trečio, visi pakartos tai, ką apie save pasakos prieš tai pasakoję du žmonės. Ir taip: vardas, turimas pomėgis ( realus ) ir norimas. Treneris dvi tris minutes išlaiko pauzę duodamas galimybę visiems pagalvoti, jeigu kas nors pareiškia norą pradėti, treneris į grupę kreipiasi klausimu: “Ar dar kam nors reikia laiko pagalvoti?”, ir tik įsitikinęs, kad visi pasiruošę pasiūlo norinčiajam pradėti. Tokios pažinties metu įvyksta apčiuopiami pasikeitimo rezultatai grupės emocinėje būsenoje: kiekvienas prieš kitus parodo naujas savybes: grupė sužino, kad kažkas maudosi žiemą eketėje, o kažkas augina gėles. Tarp kol kas nerealizuotų pomėgių dažnai pasitaiko netikėtų ir nestandartinių. Gana dažnai pasibaigus pažinčiai kas nors iš dalyvių pasako: ” Kokie mes skirtingi!” ir ši įvairumo idėja, būtinumas matyti kiekvieną reiškinį, įvykį vyrauja visos treniruotės metu. Po to galima pasunkinti pažintį. Tada kai visi dalyviai prisistatys, papasakos apie savo realius ir norimus pomėgius treneris praves instruktažą :” Dabar skiriamos penkios minutės tam, kad įskaitant tai ką mes sužinojome vienas apie kitą, parašytume apie save ir savo grupę. Pasistenkite į aprašymą įtraukti apibūdinimą apie kiekvieną dalyvį. Stilius gali būti pasirenkamas. Po to, kai visi baigs darbą treneris pasiūlo kiekvienam paskaityti savo atpasakojimą, pranešdamas, kad jų turinys nebus aptarinėjamas. Treneris taip pat dalyvauja šitame darbe.
3 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. Dabar mes susipažinsime. Kiekvienas iš eilės pasakys tris žodžius kaip nors susijusius su jo vardu, tačiau savo vardo pasakyti nereikia. Visi mes, po to kai bus pasakyti trys žodžiai, kurie suteikia informaciją apie vardą, pabandysime atspėti, koks to žmogaus vardas ir pasakysime jį. Ši užduotis padidina dalyvių aktyvumą, įsijungimą į darbą. Be to pratimas duoda medžiagos daugelio fenomenų aptarimui, kurie įeina į treniruotės turinį: asociatyvų mąstymą, mažai tikėtinų faktorių įtaką žmonių bendrai veiklai ir t.t. Užduoties atlikimas daro motyvuotą įtaką dalyviams, todėl, kad savaime lyginami įsivaizdavimo variantai kiekvieno dalyvio mintyse, susiduriant su subjektyviais standartiškumo – nestandartiškumo, adekvatiškumo – neadekvatiškumo kriterijais.
4 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. “Matematikai linkę viską, kas vyksta pasaulyje, visus reiškinius, o taip pat daiktus aprašyti formulių pagalba. Aš siūlau mūsų pažinties laikotarpiu persikūnyti į matematikus ir pasakant savo vardą, pasakyti formulę, kuri Jūsų nuomone, pakankamai tiksliai apibūdina Jūsų asmenybę.” Šita užduotis, kai kuriems dalyviams gali nesukelti didelių sunkumų, o kai kada iškyla neaiškumų, atsiranda klausimų, prašymų pateikti pavyzdį. Treneris šiais atvejais elgiasi taip, kad išsisaugotų nestruktūriškumas, situacijos neaiškumas. Neverta pateikti pavyzdžių, galima pasakyti, kad matematinių aprašymų kalba aiški, be to, kiekvienas turi galimybę sukurti savo matematinį skyrių.
5 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. “Dabar mes susipažinsime ir tai padarysime taip: prašau atsiminkite žmogų su kuriuo Jūs esate dabar asmeniškai pažįstami ar buvote anksčiau pažįstami ir kuris šiandien Jums yra kaip kūrybinio, nestandartinio žmogaus pavyzdys. Kada visiems pasiseka atsiminti tokį žmogų, kiekvienas eilės tvarka pasakys savo vardą ir papasakos, kokias elgesio savybes, ypatumus Jūsų pažintis duoda Jums pagrindą laikyti jį kreatyviu, kūrybiniu.” Tokia pažintis suteikia galimybių iš karto įeiti į kūrybiškumo treniruotės problematiką ir suteikia didelę dalį idėjų, susijusių su baziniais orientavimosi pagrindais. Be to, ji sukuria pozityvų nusiteikimą grupėje, juk dalyviams malonu pranešti apie savo patirtį santykiuose su asmenybėmis, kurios nuo šiol grupės atmintyje bus susijusios su vardais. Po to, kai visi dalyviai baigs savo pasakojimus , treneris gali pabaigti, išvardydamas visus ypatumus, savybes, kurios buvo įvardintos ir gali būti peržiūrimos kaip kūrybiškumo pasireiškimas.
6 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. “Dabar mes susipažinsime. Iš pradžių bus mums skirtas laikas, kurio metu reikės atsiminti kokį nors gyvenimo epizodą, atvejį ar situaciją, kurioje Jūs elgėtės nestandartiškai, ne-įprastai, kūrybiškai. Kada bus visi pasiruošę, kas nors pirmas pradės, pasakys savo vardą ir papa-sakos šį atvejį ar gyvenimišką situaciją. Po to tai padarys kiekvienas.” Šis variantas duoda galimybę dalyviams susipažinti, padaryti žingsnį savo patirties sampratos keliu, susikaupti problematikoje. Be to, tokios pažinties metu grupėje per trumpą laiką atsiranda plati, emocionaliai paįvairinta įvairi informacija. Šio pratimo eigoje kiekviena grupė susideda iš 15 žmonių, dalyvis gali gauti iki 400 sąlyginių vienetų, tai 200 kartų padidina jo foninių dienos rodiklį ( sąlyginių naujos informacijos vienetą mes suprantame kaip faktą arba įvykį, kurie iki šio momento nebuvo žinomi žmogui, o taip pat jam nebuvo žinomi ankstesni požiūriai į žinomą faktą, neįprasta interpretacija, požiūrio kampas). Šitas faktas žymiai sustiprina motyvaciją dalyvauti treniruotėje todėl, kad tai priimama kaip signalas “čia vyksta daug naujo, įdomaus”.7 PRATIMASŠitą pažinties variantą geriau naudoti po to, kai grupės dalyviai prisistatė ir truputį papasakojo apie save: pavyzdžiui, kur jie dirba, kokia jų interesų sfera. Grupės dalyviai sėdi ratu. “ Pratęsime mūsų pažintį. Įsivaizduokite, kad susiklostė tokia situacija, kad jums būtina persikūnyti į kokį nors materialaus pasaulio objektą: gyvūną arba augalą. Pagalvokite ir pasakykite kokį objektą, kokį gyvūną ir kokį augalą Jūs pasirinktumėte”. Šitas variantas aktyvuoja vieną iš kūrybinio proceso mechanizmų, kurio metu įvyksta nevienkartinis problemos perdirbimas loginėmis priemonėmis ( kairiojo pusrutulio procesai) ir jo pervertimas į būsenos formą, atsirandamų idėjų asocijavimas su patirtimi (dešiniojo pusrutulio mechanizmai). Grupės dalyviai prisilaiko skirtingų strategijų atliekant šią užduotį.Strategijos yra analizuojama darbo metu, bet vedantysis fiksuoja jų pasireiškimą. Vėliau gauta informacija panaudojama duomenų proceso etapų ir mechanizmų iliustracijai. Labiausiai paplitusios dvi strategijos. Pirmu atveju persikūnijimo įvyksta kaip ir savaime ir tada dalyvis stengiasi iš karto papasakoti iškilusius pavidalus arba kurį laiką apgalvoja, patikslina juos. Kitu atveju dalyvis išskiria kelias savo charakterio savybes ir išrenka tas, kurios simbolizuoja materialaus pasaulio objektą, gyvūną ir augalą.
8 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. “ Kaip žinome, kiekvienas iš mūsų vienu ar kitu savo gyvenimo momentu identifikavo save su kuo nors iš literatūrinių herojų, istorinių asmenybių, žymiais žmonėmis, įsivaizduokite save jų vietoje, mintyse bandė pagyventi šito žmogaus gyvenimą, pažiūrėti į pasaulį jo akimis, pergyventi jo jausmus. Prisiminkite apie tai… O dabar pradėsim pažintį ir dar vieną kartą pasakysime savo vardą ir kalbėsime apie tuos žmones, herojus, personažus su kuriais mes save vienaip ar kitaip identifikavome”. itas pažinties variantas daro pozityvią įtaka grupės atmosferai: padidėja pasitikėjimo lygis, dalyviai daug sužino vienas apie kitą. Kai kuriems žmonėms ši užduotis gali pasirodyti sunki. Treneris dalyvauja joje ir siekia, kad jo prisistatymas skambėtų vienu iš pirmųjų. Tuo metu jis neskubina dalyvių ir nekomentuoja to ką apie save pasakoja dalyviai. Po to, kai visi pasisakys, treneris gali pasiūlyti užduoti klausimus vienas kitam ( jeigu tai būtina).
9 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. Treneris stovi rato centre. “ Dabar bus galimybė pratęsti mūsų pažintį. Tai padarysime taip : stovintis rato viduryje (pradžioje juo būsiu aš ) pasiūlo pasikeisti vietomis ( persėsti ) visiems tiems, kurie moka tai daryti. Tai sugebėjimo yra pasakojimas. Pavyzdžiui, aš pasakau: “ Persėskite visi tie, kurie moka vairuoti mašiną “ ir visi tie, kurie moka vairuoti mašiną, turi pasikeisti vietomis. Tai atliekant tas, kuris stovi centre, pasistengs persėdimo momentu užimti vieną iš atsilaisvinusių vietų, o tas, kuris liks rato centre be vietos, pratęs darbą. Naudojame šią situaciją tam, kad daugiau sužinotumėme vienas apie kitą. Be to, reikia būti labai atidžiam ir pasistengti atsiminti, kas persėdo, kada pasakomas vienos ar kitas sugebėjimo. To mums prireiks truputį vėliau.”
Pratimo metu treneris paprašo dalyvius pasakyti įvairius sugebėjimus, pasižymėjamus labiau originalius ir įdomius. Po to kai bus pasakyta apytiksliai 8 – 12 sugebėjimų, treneris sustabdo pratimą ir pratęsia instruktažą : “ Dabar mums duota penkios minutės, kurių metu kiekvienas parašys pasakojimą apie mūsų grupę panaudodamas informaciją, kurią sužinojo darbo metu “. Po penkių minučių treneris pasiūlo kiekvienam perskaityti savo pasakojimą. Tuo pat metu treneris parodo iniciatyva ir kiekviena tinkama situacija pateikia grupės dalyviams kaip pozityvų atbulinį ryšį. Pratimo atlikimo metu įvyksta žymus pakitimai grupės atmosferoje, pasireiškia emocinė laisvė, sumažėja įtampa. Dalyviai kai kada pasirodo visai kitokie, nebeatpažįstami. Mūsų darbo patirtyje ne vieną kartą pasiteikė atvejų, kada pasakojimas apie grupę buvo parašytas eilėmis, kaip reportažas, pasaka ir t.t.10 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. “ Susipažinkime tokiu būdu: kiekvienas pasakys savo vardą ir tas savi savybes ar elgesio ypatybes, kurios kituose žmonėse sužadina kūrybiškumą, norą pažinti, elgtis nestandartiškai. Mums bus duotas laikas apmąstymui ir kada visi bus pasiruošę, mes pradėsime pažintį “. Tokia pažintis paskatina dalyvius papasakoti apie save ir tai padeda suartinti grupės dalyvius, sukuria didesnio pasitikėjimo atmosferą. Be to atsiranda daug idėjų, kurios vėliau gali būti naudingos aptariant kūrybiškumo aplinkos savybes. Kūrybiškumo treniruotės grupės dalyviai paprastai kalba apie tai, kas sužadina kitų žmonių kūrybiškumą : meilė, domėjimasis žmonėmis, saugumas, entuziazmas, pasiruošimas mokytis ir t.t.
11 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. “ Dabar mes susipažinsime ir tai padarysime kiek neįprastu būdu. Pagalvokite kuo jūs galite dirbti, išskyrus jūsų dabartinę profesiją, ir sakydami savo vardą, įvardinkite kelis galimus variantus. Tai darydami būkite atidūs pasistenkite įsiminti, ką kalba kiti grupės dalyviai. Nes to mums prireiks”. Po to, kai kiekvienas prisistatys, treneris visiems pasiūlo pasiimti popieriaus lapą ir parašyti nedidelį pasakojimą apie grupę, kurios dalyviai yra įvardintų profesijų atstovai. Treneris taip pat praneša, kad pasakojimas gali būti parašytas bet kokiu stiliumi, svarbiausiai, kad į veiksmą būtų įtraukti visi grupės dalyviai . Baigus rašyti pasakojimą, kiekvienas perskaito ką parašė. Aptariant atliktą darbą paprastai iškyla svarbi kūrybiškumo treniruotės idėja, kad tam , kad sukurti ką nors naujo reikalingas pakankamas kiekis informacijos, ir kad ją gauti reikia būti dėmesingu, imliu ir susidomėjusiu.
PRATIMAI, SKIRTI SUPRASTI KAS TAI KŪRYBIŠKUMAS, KOKS JO PASIREIŠKIMAS, BARJERAS IR KŪRYBIŠKUMO PROCESO ETAPAI
Šio skyriaus pratimai padeda suprasti kūrybiškumo sampratą ir jos pakankamai detalizuota formas, kurios nesusijusios su jausmais ir realiais treniruotės dalyvių poelgiais. Pratimai, nurodyti šiame skyriuje, skirti tam, kad suprasti barjerus, atsiradimu pasireiškiant kūrybiškumui ir suprasti, kaip nekurti sąlygas jų įveikimui arba jų įtakos sumažini-mui. Čia įtraukti pratimai, leidžiantys įsisavinti kūrybiškumo proceso etapus, o taip pat suprasti pagrindines charakterio savybes, kurios dažnai nulemia žmogaus poelgius situacijose, paskatina norą rasti kūrybišką sprendimą.
12 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. “Dabar mes dalį laiko panaudosime tam, kad susikaupti savyje, savo mintyse, jausmuose”. Prašau, atsisėsti patogiai ir lėtai užsimerkti akis. Atkreipkite dėmesį į kvėpavimą,pajuskite kaip oras eina per nosį, gerklę, patenka į krūtinę, užpildo jūsų plaučius. Pajuskite, kaip su kiekvienu įkvėpimu Jūsų kūnas prisipildo energijos, o su kiekvienu iškvėpimu išeina nereikalingos bėdos, įtampa… Atkreipkite dėmesį į jūsų kūną. Pajuskite savo kūną: visą – nuo kojų pėdų iki viršugalvio … Jūs sėdite ant kėdės, girdite kažin kokius garsus… jaučiate oro prisilietimą prie jūsų veido. Gal būt jums norėsis pakeisti porą – pasikeiskite. O dabar susikoncentruokite pasaulio, kuriame gyvenate, kaitos idėjose… Mūsų sudėtingam laikui būdingi staigūs pasikeitimai… Kai kada jie būna žaibo greitumo… Socialiniai technologiniai pasikeitimai, kurie praėjusiame šimtmetyje tęsiasi dešimtis metų, dabar gali įvykti mėnesio arba savaitės laikotarpyje ir tai nuolat veikia kiekvieną iš mūsų. Pagalvokite apie tai. Kokios mintys kyla jums?.. Kaip jūs jaučiatės šiame besikaitančiame pasaulyje?.. ( Šiuos klausimus treneris kartoja su intervalu 2 – 3 kartus). Pagalvokite apie tai, kokios jūsų savybės,elgesio ypatybės padeda jums gyventi tokiame pasaulyje, o kokios trukdo? O dabar atsiminkite, kad jūs sėdite čia šiame kambaryje ir čia yra kiti žmonės. Grįžkite čia į realybę ir tai padarykite jums patogiu tempu. Jūs galite iš karto atmerkti akis arba pasėdėti kurį laiką užmerktomis. Po to, kai visi grupės dalyviai atsimerkia, treneris gali pasiūlyti, kurį laiką pabūti su savo mintimis, jausmais ir nupiešti juos. Tam grupės dalyviams pasiūlomas popierius, dažai, flomasteriai, spalvoti pieštukai, pastelės ir t.t. Grupės dalyvių piešinius pageidautina išdėlioti taip, kad visi galėtų juos matyti per kitą užsiėmimą. Po to, kai visi baigė piešti ir piešiniai pritvirtinti prie ištempto valo arba prie sienos, treneris tęsia instruktažą: “ Pratęsime savo darbą. Dabar mes susijungsime į grupes: po 4 –5 žmones ir pasidalinsime savo įspūdžiais, pamąstymais, papasakosime vienas kitam apie tai, kokios mūsų savybės, elgesio ypatybės padeda, o taip pat sunkina mūsų gyvenimą, besikeičiančiame pasaulyje. Sudarykite šių savybių sąrašą. Neskubėkite apibendrinti, tegu savybės arba elgesio ypatybės, kurias įtrauksite į sąrašą, būtu konkrečios. Būkite pasiruošę darbo pabaigoje mažose grupėse pasidalinti savo darbo išvadomis.
Kiekvienos grupės savo sąrašo pristatymo metu treneris paskatina likusius dalyvius uždavinėti klausimus, išsiaiškinti tai, kas jums neaišku. Tuo metu treneris surašo sakomas savybes, elgesio ypatybes lentoje arba vatmano lape. Šis pratimas skirtas tam, kad kiekvienas grupės dalyvis suprastų savo gyvenimo patirtį besikeičiančiame pasaulyje. Šio pratimo atlikimas kūrybiškumo treniruotė leidžia priartinti prie to, kad pasireikštų kūrybiškumas, o taip pat kai, kurių barjerų, blokuojančių jo pasireiškimą, pašalinimo. Apačioje mes pateikiame sutrumpintą savybių, elgesio ypatybių, padedančių ir trukdančių gyventi besikeičiančiame pasaulyje, sąrašą. Šios savybė buvo pasiūlytos skirtingose kūrybiškumo treniruotės grupėse. 1. Savybės, elgesio ypatybės, padedančios gyventi besikeičiančiame pasaulyje:– meilė žmonėms, pozityvus požiūris į pasaulį, optimizmas;– savęs ir pasaulio suvokimas visuose reiškiniuose;– mokėjimas į problemas žiūrėti kitų akimis;– jumoro jausmas;– pergyvenimas dėl savo “ nebaigtumo”, neužbaigtumo;– mokėjimas bendrauti, kontaktiškumas; – empatija;– noras padėti žmonėms;– darbingumas; – svajingumas, mokėjimas fantazuoti;– ryžtingumas, užsispyrimas,tikslo siekimas;– ir t.t. 2. savybės, sunkinančios gyvenimą besikeičiančiame pasaulyje:– nepasitikėjimas savimi, savo jėgomis;– nuomonių nerišlumas;– sumažėjęs savęs vertinimas;– nesavarankiškumas;– per didelis prisirišimas prie principų;– formalizmas;– stereotipinis mąstymas ir elgesys;– orientavimasis į visiems priimtinas normas, taisykles, per didelis jautrumas kitų nuomonei;– per didelis susirūpinimas;– ir t.t.13 PRATIMAS Grupės nariai sėdi ratu. “ Dabar vienas iš mūsų sugalvojęs kokį nors požymį, kurį turi kai kurie iš mūsų, bet neturi kiti, įeis į rato vidurį ir eilės tvarka prieis prie kiekvieno. Kiekvienas iš mūsų užduos jam tik po vieną klausimą: ( pavyzdžiui į ratą įeis Tania) “ Tania, aš su pum – pum – pumu ?” ir Tania atsakys “ taip” arba “ne” priklausomai nuo to, ar yra sugalvotas požymis šiame žmoguje ar jis jo neturi. Požymiai turi būti konkretūs visiems žinomi. Mūsų užduotis – suprasti, koks pum – pum – pumas sugalvotas. Po to, vedantysis prieis prie kiekvieno ir atsakys į užduotą klausimą, mes galėsime išsakyti iškilusias mums hipotezes. “ Pum – pum – pumio paieškos procese atkreipkite dėmesį į pasitikėjimą mūsų būklę ir pasistenkite pastebėti atsakymo atsiradimo momentą”. Treneris pats gali aktyviai dalyvauti pratime išeidamas į rato centrą su savo “ pum – pum – pumu”. Aišku tai geriau daryti neiškarto, suteikiant galimybių pasireikšti grupės dalyviams. Ši užduotis turi daug aspektų. Ji pilnai atitinka kūrybiškumo treniruotės turinį, sukurdama probleminę, nepažįstamą aplinką, vyksta linksmai, sužadina dalyvius būti išradingais, lanksčiais, lavina jų vaizduotę ir pastabumą. Tačiau mes rekomenduojame jį naudoti orientacijos etape, kada darbo pagrindinis tikslas yra pažinimas to, kas yra kūrybiškumas, kokie jo pasireiškimo barjerai ir kūrybiški proceso etapai. Šiuo atveju efektyvūs bus du klausimai, kuriuos treneris užduos grupės dalyviams. Pirmas iš jų “Kaip atsirado atsakymas?” užduodamas radusiam atsakymą dalyviui. Antrą klausimą galima užduoti visiems, kas ieškojo atsakymo “ Kokie pabudo jausmai, kaip jie keitėsi ieškant atsakymo?”. Atsakymai į pirmą klausimą leidžia atskleisti uždangą nuo atsakymo radimo mechanizmo tose probleminėse situacijose, kur sprendimas negali būti rastas loginiu keliu. Iš dalies, grupės dalyviai pakankamai greitai suranda kokią nors svarbią reikšmę, kuri turi asociatyvų mechanizmą. Atsakant į klausimą “ Kaip atsirado atsakymas ?” dalyviai pradeda kalbėti apie kūrybiškumo proceso etapus. Suvokiame, kad tam, kad rasti atsakymą, reikia surinkti pilną informaciją: parodant psichologinį pastabumą, peržiūrėti visus galimus variantus, pereinant iš vienos srities į kitą. Tokiu būdu, prasideda pokalbis apie pasiruošimo etapą ir treneris gauna galimybę rasti kitą temą, užfiksuoti išsakytas idėjas. Dabar jis gali pasiūlyti dalyviams įsisavinti tas taktikas, kuriomis jie naudojasi šiame etape ir papasakoti apie jas. Atsakymai į antrą klausimą duoda galimybių pratęsti pokalbį apie kūrybiškumo proceso etapus. Iš dalies, dalyviai dažnai kalba apie tai, kad kai, kuriuo momentu susidarė įspūdis, kad jums nepavyks rasti “ pum – pum – pumo”, pasakoja apie įtampą, periodiškai atsirandantį norą nutraukti atsakymo paiešką. Tokiu būdu, atsiranda galimybė atrasti atsakymą ir baigiant, išvardinti tas būsenas, kurios atsirado šitame kūrybiškumo proceso etape. Paprastai kas nors iš dalyvių aptarimo eigoje kalba maždaug taip: “ Kažkuriuo momentu aš nustojau galvoti apie “ pum – pum – pumą”, pradėjau galvoti apie kažką savo ir staiga tai, įvyko atrodo po Natašos žodžių, manyje savaime atsirado atsakymas”. Tuo atveju galima suprasti, kad šis grupės dalyvis stropiai pradėjo pasiruošimo etapą ir ilgai nepasilikdamas frustracijos etape, perėjo į inkubacijos etapą. Buvimo šiame etape laikotarpyje jo pasąmonė “išgirdo” tai, ką pasakė Nataša, “ sujungė” šitą informaciją su turima ir “ rado” atsakymą. Treniruotės dalyviai taip pat, kalba apie tas emocijas ir jausmus, kurie juose atsirado atsakymo atsiradimo momentu: džiaugsmas, susižavėjimas, “buvo malonu” ir t.t. Šituos įspūdžius treneris gali priskiri prie insaito etape. Įspūdžių pasikeitimo procese ( po pratimo pabaigos) paprastai išsakomos idėjos, kurios leidžia pakalbėti ir apie išdirbimo etapą. Kas nors iš dalyvių gali pasakyti maždaug taip: “ Man pasirodė, kad aš radau atsakymą ir aš pradėjau jį tikrinti, tapatinti su užduoties sąlygomis ir suprasti, kad jei tinka ( netinka )”. Remdamasis tokiu pasakymu, treneris kalba apie tai, kad būtina patikrinti iškilusias idėjas, priskiriant joms išbaigtas formas.
Pateikime “ pum – pum – pumo” paieškos pavyzdį. Užmenantysis kaip “ pum – pum – pumą” pasirinko pirmą treniruotės dalyvių pilno vardo raidę. Tokiu būdu, Aleksandra, kurią grupėje vadina Saša, Olga ir Antanina ( grupėje ją vadina Tonia ) buvo “ pum – pum – pumo” savininkais. Grupės paiešką pradėjo peržiūrėdami išorės detales. Po to, kai buvo plaukų spalva, šukuosenos formos, akių spalva, veido forma, papuošalai, laikrodžiai, suknelių iškirpčių, marškinėlių forma ir visa kitą, kai kurie dalyviai sunerimo, nerimą išreikšdami frazėmis: “ Gal būt tu mums ką nors pasufleruosi”, “ O jeigu mes nerasime atsakymo, kas tada bus ?”, “ O tas “pum – pum –pumas” iš tikrųjų yra ?” ir t.t. Kai kurie dalyviai šito periodo metu sumažino savo aktyvumą, pagal jų elgesį galima pagalvoti, kad jie galvoja apie kažką, nesusiję su “ pum – pum – pumo” paieška. Vėliau, aptarnavimo metu šitie dalyviai kalbėjo apie tai, kad kažkuriuo momentu prarado susidomėjimą užduotimi, jie pradėjo tingėti toliau užsiimti šia problema. Tačiau dauguma grupės dalyvių tęsė sprendimo paiešką. Jie apgalvojo naujas sritis. Kokybinis šuolis sprendimo paieškos procese įvyko po Andrejaus pasisakymo, kuris atkreipė grupės dalyvių dėmesį į tai, kad paieška vyko iki šiol vienoje srityje – išorinis paveikslas ir pasiūlė “ pum – pum – pumo” paieškoti kitose srityse: padėtis kambaryje, darbo vietos, pomėgių charakteriai. Po to atsirado naujų idėjų, kas leido galų gale išeiti į sritį “ vardai” ir rasti, aišku ne iš karto, atsakymą.14 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. Trenerio rankose kamuolys. “ Dabar mesdami vienas kitam kamuolį, nesikartodami, vardinsime savybes, elgesio ypatybes nesusijusias su mūsų požiūriu, su kūrybišku žmogumi. Pasistengsime būti dėmesingi, įsiminsime pasakytas charakterio savybes, o taip pat ir tai, pas ką buvo kamuolys. Stengsimės, kad visi dalyvautų šiame darbe”. Po to, kai kamuolys du – tris kartus pabus pas kiekvieną, treneris keičia instrukciją: “ O dabar, toliau mesdami kamuolį, sakysime savybes, elgesio ypatybes nebūdingas kūrybiškam žmogui”. Šis pratimas padeda suprasti kūrybiškumo pasireiškimą ir duoda galimybę treneriui vėliau grupės dalyviams pasiūlyti orientacinį pagrindą ir kitame darbo etape pereiti prie jų įvykdymo.
15 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu.“Dabar imkite ir visi kartu parašykite pasakojimą apie miestą, kuriame susirinko ir gyvena patys nekūrybiškiausi žmonės iš visų gyvenančių žemėje. Kas nors iš mūsų pradės ir pasakys vieną-dvi frazes, nuo kurių prasidės mūsų pasakojimas. Toliau judėsime laikrodžio rodyklės sukimosi kryptimi ir kiekvienas eilės tvarka tęsdamas pasakojimą sako frazes.” Paprastai užtenka padaryti du ratus, o po to nutraukti darbą. Tuo metu treneris gali pasiūlyti tam dalyviui, kuris uždaro antrą ratą, sugalvoti būtent baigiamąją frazę. Šis pratimas leidžia grupės dalyviams iš priešingų aprašymų suprasti, kas tai yra kūrybiškumas ir kaip jis pasireiškia. Pasakojimas gali gautis pakankamai plikas, jeigu dalyviams nepavyksta į situaciją žvelgti su jumoru. Tuo atveju, baigus pasakojimą, galima pasiūlyti padaryti ką nors linksmo, pavyzdžiui, ieškoti “pum-pum-pumo” (13 pratimas).
16 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu, rato centre guli popieriaus lapai, dažai, flomasteriai ir t.t. – viskas ko reikia piešimui. “Dabar aš siūlau kiekvienam iš mūsų paimti lapą popieriaus ir nupiešti kūrybiškumą taip, kaip jį suprantate. Mums skirta pakankamai laiko piešimui, mes palauksime, kol visi baigs savo piešinius.” Po to, kai visi baigs piešti, kiekvienas papasakoja apie savo piešinį, pasakoja apie tai, kaip jis (ji) supranta kas tai yra kūrybiškumas. Pratimas leidžia suformuluoti daug pagrindinių kūrybiškumo savybių, tokias kaip asmenybės savybės, kūrybinis procesas. Pateiksime pavyzdį, ką kalbėjo kai kurie kūrybiškumo treniruotės dalyviai pasakodami apie savo piešinius. Olga: “Aš savo piešinyje norėjau parodyti išorinių sąlygų rolę : iš upelio gaunasi vandenynas. Tai reiškia, kad kūrybiškumas vystosi tinkamose sąlygose, o po to pats maitina kitus.” Tatjana (piešinyje – mozaika): “Man kūrybiškumas – tai judėjimas nuo chaoso prie harmonijos.” Saša (piešinyje – įvairiaspalvė spiralė): “Kūrybiškumas – tai vystymasis, džiaugsmas, begalybė.” Aptarimo metu treneris pasiūlo dalyviams užduoti vienas kitam klausimus, patikslinti pasisakymų turinį. Po to, kai visi pasisako, treneris išvardina pagrindines idėjas, kurios susijusios su kūrybiškumo pasireiškimu, jo formavimosi ir vystymosi sąlygomis.
17 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. Trenerio rankose kortelės, ant kurių užrašyti daiktų, būsenų pavadinimai, bet kokios sampratos, pavyzdžiui, sapnas, linksmybės, naktis, pavasaris, faraonas, buhalterija, organizmas ir t.t. “Dabar aš prisegsiu kortelę su užrašu ant vieno iš mūsų dalyvių nugaros, pavyzdžiui Svetlanai, ir tai padarysiu taip, kad ji nematytų kas parašyta kortelėje. Mes visi galėsime perskaityti parašytą žodį, tačiau nieko nesakysime Svetlanai. Jos užduotis – sužinoti kas parašyta ant kortelės. Šios užduoties atlikimui ji gali išsirinkti bet kurį iš mūsų ir tas kurį ji išsirinko, pasistengs, naudodamasis tik gestais ir mimika pranešti Svetlanai, kas parašyta kortelėje.
Tie, kurie atsidurs rato centre ir spės žodį, pasistenkite atkreipti dėmesį į tai, kaip atsiranda atsakymas, o taip pat į tai, kokia bus jūsų savijauta užduoties atlikimo eigoje ir kaip ji keisis. Užduoties atlikimo eigoje spėjantysis gali išsakyti iškilusias jam hipotezes ir kai tik pasakomas teisingas žodis, treneris jam apie tai praneša. Sunki analizė, įtampa, atsirandanti užduoties atlikimo metu, leidžia surasti ir suprasti kai kuriuos kūrybiškumo barjerus, tokius kaip noras žūt būt padaryti teisingai, baimė nesurasti atsakymo ir t.t. Tuo pačiu metu, aptarimo eigoje atsiranda galimybė pakalbėti apie sprendimo atsiradimo būdus. Esmė tame, kad pasiekti tikslą spėjančiajam būtina sudaryti ryšį tarp gaunamos informacijos ir rasti ką nors jungiančio visą informaciją. Pavyzdžiui, vienoje iš grupių, kada kortelėje buvo parašytas žodis “pavasaris”, dalyviai vaizdavo sėją, džiaugsmą atsiradus pirmoms gėlėms, galimybę nusiimti šiltus drabužius ir apsirengti lengviau, šokinėjo per įsivaizduojamas balas, sveikino parskrendančius paukščius ir t.t. Spėliojantysis mąstė : “Kas gi tai tokio, kas jungia visa tai : paukščiai skrenda, kažką sėja, renka gėles?” Šio pratimo atlikto darbo aptarimo metu (taip pat kaip ir 13 pratime) galima pokalbį pradėti apie kūrybiško proceso etapus. Darbas, kurį padaro spėjantysis parodo, kaip svarbu probleminėse situacijose kruopščiai praeiti pasiruošimo etapą, informacijos rinkimą. Pratimas į darbą įtraukia visus treniruotės dalyvius. Jis ieško labiau išraiškingų dalykų tam, kad pavaizduoti spėjamąjį žodį, skatina savo fantaziją, kūrybiškumą ir ekspresyvumą.18 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. Trenerio rankose kamuolys. “Dabar aš pradėsiu mūsų darbą, mesiu kam nors kamuolį ir pasakysiu daikto pavadinimą. Tas, kuriam atiteks kamuolys, turės pasakyti tris nestandartinius šio daikto panaudojimo būdus. Pavyzdžiui, metant kamuolį, aš pasakysiu “plaktukas”. Be jo tiesioginės paskirties, plaktuką galima panaudoti kaip svorį tam, kad neišlakstytų ant stalo gulintys popieriaus lapai; plaktuką galima panaudoti kaip rankeną sunkiam nešuliui; galima pririšus prie jo virvelę naudoti statybose kaip svambalą.” Iš karto susitarsime, kad daiktams nepriskirsime universalių naudojimo būdų: beveik kiekvieną daiktą galima nupiešti, paliesti, pauostyti, daugelį daiktų galima padovanoti. Ir taip, tas, kuriam aš mesiu kamuolį pasakys tris nestandartinius, netradicinius jam tekusio daikto panaudojimo būdus ir po to mes kamuolį sekančiam, pasakys kito daikto pavadinimą. Būsime atidūs ir bandysime padaryti taip, kad šio darbo metu kamuolys pabuvotų pas kiekvieną.” Ši užduotis skirta tam, kad suprasti kūrybiškumo pasireiškimo barjerus. Žymesniam jų pasireiškimui treneris skatina dalyvius reaguoti greitai, t.y. sukuria vidinį barjerą : laiko ribojimas, kuris pasireiškia esant vidiniams barjerams, aktualizuojant jų įtaką žmogui. Darbo eigoje, kada kas nors per ilgą laiko tarpą negali rasti daikto nestandartinio panaudojimo, galima likusiems pasiūlyti parodyti, ar jie turi savo variantų. Grupėje visada atsiranda keli žmonės, žinantys vieną ar kelis variantus. Atlikto darbo aptarimo metu galima grupei užduoti tokius klausimus :”Su kokiais pagrindiniais sunkumais susiduriate užduoties atlikimo metu?”,”Kokia jūsų būsena darbo eigoje ir kaip ji keitėsi?”,”Kas jums padėjo susidoroti su užduotimi?” Kai kalbama apie sunkumus, su kuriais dalyviai susiduria užduoties atlikimo metu, treneris pirmiausiai gali kreiptis į tuos, kurie ilgai tylėjo, nesurasdami atsakymo, net tuo metu kai daugelis turėjo įvairių variantų, ir paprašyti papasakoti jų elgesį tokioje situacijoje. Vienas iš kūrybiškumo treniruotės grupės dalyvių pasakė: ”Daug lengviau ką nors sugalvoti, kai į mane niekas nežiūri. Jeigu kamuolys pas mane ir aš turiu kalbėti, visi manęs laukia, atrodo, kad laikas eina labai lėtai.” Iš tikro, daugelyje iš mūsų yra jau vaikystėje suformuotas stereotipas “Negali versti save laukti.” Šioje situacijoje jis pradeda veikti ir žmoguje atsiranda įtampa, blokuojanti atsakymo varianto laisvą paiešką. Tarp būsenų, atsirandančių užduoties atlikimo metu, dalyviai įvardija jaudulį, sumišimą. Iškyla įvertinimo idėja : “… visi žiūri į mane ir laukia, kada aš atsakysiu ir man atrodo, kad kiti atsakinėjo greičiau ir geriau.” Gana dažnai, aptarimo metu pavyksta rasti kūrybiškumo pasireiškimo vidinius barjerus, tokius kaip stereotipai, noras bet kokia kaina padaryti teisingai (“ aš tylėjau todėl, kad ieškojau geriausio varianto”), sumažėjęs savęs vertinimas. Pratimas leidžia geriau suprasti, kokios sąlygos padeda kūrybiškumui pasireikšti.Be to, aptarimo metu iškyla idėjos, kurios padėjo atlikti užduotį. Iš jų : daikto vaizdo nestatiškumas (“aš įsivaizdavau didelį šviestuvą, iš įvairių medžiagų ir tada iškildavo nauji ir nauji jo panaudojimo variantai”); laisva grupės aplinka.
19 PRATIMAS Kad atlikti šį pratimą grupės dalyviams iš anksto reikia duoti užduotį namuose : “Sudarykite idėjų, principų, įpročių, prie kurių jūs labiausiai prisirišę ir jei jų nesilaikote jumyse atsiranda įtampa, sąrašą. Darbas atliekamas trimis etapais. Pirmame etape grupė suskaidoma į pogrupius : po 4-5 žmones kiekvienoje. Dabar, aptarimo metu mažose grupėse sudarykite bendrą idėjų, principų, įpročių, prie kurių jūs labiausiai prisirišę ir jei jų nesilaikote, jumyse atsiranda įtampa, sąrašą. Neskubėkite apibendrinti, tegu tie principai, įpročiai, kurie įtraukti į sąrašą būna pakankamai konkretūs.” Šios užduoties atlikimui reikia maždaug 30-40 min.
Antro etapo metu dalyviai sėdi lanku. Treneris lentoje arba ant didelio vatmano lapo užrašo tai, ką paruošė kiekvienas pogrupis. Šio darbo metu nuolat vyksta aptarimas, grupės dalyviai kalba apie tai, kokią įtaką savijautai, elgesiui, gyvenimui daro prisirišimas prie vieno ar kito principo. Pateiksime idėjų, principų, įpročių, pavyzdžiui, kurie būna dažnai įtraukti į dalyvių sąrašus :• visada reikia padaryti tai ką pažadi;• kas suplanuota turi būti padaryta;• į laiškus reikia atsakyti iš karto;• meilė tvarkai, švarai;• negalima parodyti netaktiškumo;• reikia apsirengti atsižvelgiant į situaciją;• negalima skolintis pinigų;• negalima viešai kalbėti apie savo jausmus;• aš privalau atsiliepti į visus giminių prašymus;• negalima gerai padaryti du dalykus iš karto;• svarbius reikalus reikia atlikti iki galo ir juos daryti gerai ir t.t. Po to, kai bendras sąrašas sudarytas, grupė pereina į trečią darbo etapą. “Prašau atidžiai perskaitykite mūsų sudarytą sąrašą ir jame pirmiausiai pažymėkite dvi idėjas, principus arba įpročius, prie kurių jūs tikrai prisirišę, bet iki šiol to nesupratote ir antra, dvi – kurias jūs turėjote, bet dabar jos labai jūsų neveikia kaip anksčiau.” Po to, kai visi atliks šią užduotį, treneris kiekvienam dalyviui pasiūlo pasakyti dvi idėjas arba įpročius, priklausomybė prie kurių aptikta darbo metu, o taip pat idėjas, principus, įpročius, kurie žmogui nebedaro didelės įtakos. Galima pasiūlyti papasakoti, kas padėjo įveikti anksčiau egzistavusias problemas. Be abejo, esmė ne tame, kad pilnai atsisakyti įpročių, stereotipų, mąstymo ir elgesio manierų, o sugebėti suprasti, kurie iš jų stabdo vystymąsi, naujų sprendimų paiešką. Tam ir skirtas šis pratimas. Votermen R. ( 1988) rašo : “Atnaujinimo dilema susideda iš to, kad įpročiai naudingi. Jie padeda mums nutiesti kelią kasdieniniuose gyvenimo sunkumuose, leisdami greitai reaguoti į pasikartojančias situacijas… Tačiau, kad ir kiti įpročiai būtų naudingi, iš kitos pusės, jie būna pagrindinėmis kliūtimis nuolatinėje kovoje dėl egzistavimo besikeičiančiame pasaulyje.” Labiausiai kūrybiškumo pasireiškimui trukdo tos idėjos, principai, įpročiai, kurių nepaisymas sukelia įtampą, diskomfortą. Analogiška būklė atsiranda ir tuo atveju, kada šių principų, stereotipų nesilaiko kiti žmonės. Turintis daug tokio tipo įpročių ir stereotipų žmogus yra statiškumo pavyzdys ir kaip taisyklė, nepakankamai supranta savo patirtį. Stereotipizuotų fragmentų kintamumo laipsnis parodo ir žmogaus atvirumą priimant naujas idėjas, o taip pat tai, kiek traumuos jį aplinkui vykstantys pasikeitimai.20 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi poromis. Treneris darbe dalyvauja tuo atveju, jeigu grupėje nelyginis dalyvių skaičius. “Atsiminkite viską, ką žinote vienas apie kitą, tai, apie ką kalbėjo jūsų partneris, kaip jis elgėsi, veikė bendro darbo įvairiose situacijose metu ir po to iš eilės vienas kitam papasakosite apie tai, kokio stereotipo, įpročio, idėjos, prie kurio labai prisirišęs jūsų partneris pasireiškimą pastebėjote jo elgesyje.” Po to, kai darbas atliktas, grupė grįžta į ratą ir treneris gali užduoti maksimaliai atvirą klausimą : “Papasakokite apie savo įspūdžius darbo poromis metu” arba konkretizuoti jį “Ką jūs naujo sužinojote apie save darbo poromis metu?” Galimi ir kiti klausimų variantai. Pratimas skirtas tam, kad suprasti savo įpročius, stereotipus, principus, kas leidžia dalyviams toliau pastebėti jų įtaką savo ir juos supančių žmonių elgesiui. Tai padidina darbo lankstumą, padeda įveikti kūrybiškumo pasireiškimo barjerus.
21 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi lanku. Treneris stovi prie lentos ar prie vatmano lapo, kuris pritvirtintas prie lentos. “Dabar aš pasiūlysiu jums atlikti kai kurias užduotis. Išklausę sąlygas, ieškokite sprendimo. Radę atsakymą, duokite ženklą jo balsu nesakydami, pavyzdžiui, pakelkite ranką.” Pateiksime kelias užduotis, kurios gali būti panaudotos šiame darbe.1. Pakeičiant vienos monetos padėtį reikia padaryti taip, kad kiekvienoje ašyje būtų po keturias monetas :
Atsakymas : vieną horizontalioje linijoje gulinčią monetą, uždėkite ant monetos, esančios ant ašių susikirtimo taško.2. Pakeičiant vieno skaičiaus padėtį reikia pasiekti, kad lygybė būtų teisinga :
102 = 100 Atsakymas : 10² = 100.
3. Nubrėžiant brūkšnį bet kurioje vietoje, reikia pasiekti, kad lygybė būtų teisinga :
V1 = 1 Atsakymas : V 1 = 1
Užduočių sprendimo metu, treneris kreipiasi į tuos dalyvius, kurie dar nesurado atsakymo, su pasiūlymu – balsu išsakyti kilusias idėjas. Gana dažnai, tokio kalbėjimo metu kai kuriam atsakymo neradusiam dalyviui, pavyksta rasti atsakymą. Kreipdamiesi į juos su klausimu : “Kaip atsirado atsakymas?”, mes gauname galimybę pasiekti kūrybinius užduočių sprendimo būdus. Šis darbas, taip pat, leidžia kūrybiškumo treniruotės dalyviams suprasti kaip jo pasireiškimui trukdo įvairūs barjerai ir kokie jie gali būti. Labai akivaizdus faktas yra tai, kad pats žmogus sukuria rėmus, ribojančius jo galimybes sprendžiant užduotis. Pavyzdžiui, aptariant įspūdžius, atsiradusius pirmosios užduoties metu, viena grupės dalyvė pasakė : “Aš nusprendžiau, kad monetas reikia persukinėti nepakeliant jų nuo lapo”, o kita pasakė : “Aš nusprendžiau, kad visos monetos turi būti matomos.” Akivaizdu, kad tokių apribojimų nebuvo užduoties sąlygoje ir jie buvo sukurti pačio žmogaus. Dar vienas kūrybiškumo pasireiškimo barjeras, kurį praktiškai visada galima aptikti tokių užduočių sprendimo metu, yra neadekvatyvus, ypatingai sumažintas savęs vertinimas. Tai viena iš replikų, kurią pasakė viena grupės dalyvė ir kuri nuskambėjo treneriui pranešant antrą užduotį : “O, ta matematika, aš jos visai nemoku”, nors akivaizdu, kad matematinį lygį, kuris reikalingas šios užduoties sprendimui, turi kiekvienas.
Dabar tokios užduotys grupės dalyviams leidžia suprasti kūrybiškumo proceso etapus. Tam, kad sužadinti dalyvių dėmesį, treneris, prieš pasakydamas užduoties sąlygas, sako : “Prašau sprendimo metu kreipti dėmesį į visas būsenas, kurios jums iškils”, o įspūdžių aptarimo metu pasiūlo papasakoti apie būsenas, jų ypatybes ir dinamiką.22 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. “Ankstesniuose darbo etapuose mes kalbėjome apie nevienodą mūsų patirties įtaką kūrybiškumo pasireiškimui : vienu atveju turima patirtis padėjo rasti sprendimą probleminėje situacijoje, kitu – ribojo atsakymų ieškojimą. Dabar mes kurį laiką padirbsime mažose grupėse po 4 – 5 žmones kiekvienoje. Šio darbo metu reikia sugalvoti charakterio bruožus, kurie turi turėti “gerą” patirtį, patirtį padedančią kūrybiškumo pasireiškimui. Aptarimui mažose grupėse ir bruožų sugalvojimui mums skirta 20 min. Darbo metu treneris prieina prie kiekvienos grupelės ir padeda suformuluoti patirties bruožus. Baigus darbą mažose grupelėse, visi grįžta į ratą ir kiekviena grupė iš eilės pristato gautus rezultatus ir jei būtina juos pakomentuoja ir paaiškina. Jei kūrybiškumo treniruotės pavyksta, dalyviai pasako “gerus” patirties bruožus: įvairi, nestatiška, struktūrizuota.
23 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi lanku. Trenerio rankose lapas su pavaizduotu kubu. “Pažiūrėkite į lapą ir pasakykite ką jūs matote jame. Dalyviai pasako savo versijas. Treneris apibendrina, vardindamas tai, kas buvo pasakyta. Paprastai tai – piešinys, kubas, geometrinė figūra, keli kvadratai, dėžutė, kambarys ir t.t. Po to treneris pratęsia instruktažą. “Mūsų nuomonės skirtingos apie tai, kas pavaizduota tame lape. Taip pat akivaizdu, kad be tiesės atkarpų jame daugiau nieko nėra. Kaip tai paaiškinti?” Proceso aptarimo metu grupės dalyviai išsako nuomones, kodėl jie taip nusprendė ir priklausomai nuo grupės lygio arba pasiektų problemų sprendimų iki šio darbo momento nuomonė gali būti įvairiai suformuluojama : “Mes sužinosime dalykus, kuriems patys sugalvojome pavadinimus, kiti gali net neįtarti, ką šis objektas reiškia mums”, “mums pasakė , kad tokia forma vadinama kubu, todėl mes ir matome jį” ir t.t
PRATIMAI SKIRTIKŪRYBIŠKUMO IŠVYSTYMUI
Įtraukti į šį skyrių pratimai skirti vystyti kūrybiškumo atskiras dalis, tokias kaip asmenybės savybes : lankstumą, originalumą, tikslumą, vaizduotę ir t.t. Be to , šie pratimai, leidžiantys grupės dalyviams interpretuoti juose atsiradusius kūrybinio proceso valdymo įgūdžius.
24 PRATIMAS
Grupės dalyviai sėdi ratu, trenerio rankose kamuolys. “Įsivaizduokite, kad tai (treneris rodo į kamuolį) – apelsinas. Dabar mes mesim jį vienas kitam sakydami kokį apelsiną jūs metate. Būkite atidūs : pasistengsime nekartoti jau pasakytų savybių ir pasieksime, kad visi dalyvautų darbe.” Treneris pradeda darbą, pasakydamas bet kokią įsivaizduojamą apelsino savybę, pavyzdžiui, “saldus”. Pratimo proceso atlikimo metu treneris sužadina dalyvius labiau dinamiškesniam darbui, suformuluodamas savo pasakymus pozityviai, pavyzdžiui : “Pabandykime dirbti greičiau.” Taip pat treneris atkreipia dalyvių dėmesį tuos momentus, kada vyksta perėjimas į kitą plokštumą.Pavyzdžiui, skambėjo tokios savybės kaip “geltonas”, “oranžinis”, o kitas dalyvis sako : “kubietiškas”. Tuo atveju treneris gali pasakyti : “Atsirado nauja sritis – šalis gamintoja.” Pratimas skirtas vystyti mąstymo spartą, informacijos ir atminties skatinimui,o taip pat sugebėjimą pereiti į kitas sritis.
25 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. Trenerio rankose kamuolys. “Dabar mes mesime vienas kitam kamuolį ir mesdami kamuolį pasakome kokią nors spalvą, o gaudydami – tokios spalvos objektą. Būsime atidūs ir pasistengsime nepakartoti tos spalvos ir objektų, kurie jau buvo įvardinti, leisime kiekvienam iš mūsų sudalyvauti darbe. Žodžio “objektas”, o ne “daiktas” panaudojimas instrukcijoje susijęs su tuo, kad jis duoda daugiau galimybių asociacijų gimimui. Kai kada grupėje iškyla klausimas, kaip reikia suprasti žodį “objektas”. Tuo atveju treneris informuoja, kad tai gali būti bet koks supratimas, kuris kiekvienam atrodo priimtinas.
26 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. Trenerio rankose kamuolys. “Dabar mes vienas kitam mesime kamuolį. Tas, kuris meta kamuolį, pasako vieną iš trijų žodžių : “oras”, “žemė”, “vanduo”, o tas, kuris gaudo kamuolį, sako, jeigu nuskambėjo žodis “oras” – paukščio pavadinimą, “žemė” – gyvūno, o jeigu buvo pasakyta “vanduo” – žuvies pavadinimą. Reaguoti reikia kaip galima greičiau.” Darbo metu, treneris skatina dalyvius didinti tempą. Pratimas skirtas lavinti mąstymo spartą.
27 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. Trenerio rankose kamuolys. “Dabar mes užsiimsime sunkiu fiziniu darbu – pakrausime baržą. Tai mes padarysime tokiu būdu : aš pasakysiu vieną abėcėlės raidę ir kokį nors žodį, reiškiantį daiktą, kuris gali būti pakrautas į baržą ir mesiu kamuolį kam nors iš jūsų. Tas kuris gaudo kamuolį, pasako daikto pavadinimą, kuris prasideda mano pasakyta pirmąja raide ir siunčia kamuolį toliau. Tai daryti reikia greitai, kad ir pakrovimas vyktų greitai, be sustojimų ir visiems dalyviams dalyvaujant. Kai kada mes keisime raidę. Be to, bus kai kurie apribojimai :į baržą negalima krauti to, ko negalima vežti baržoje : asteroidai, aisbergai, o taip pat būsime humaniški ir nekrausime aborigenų ir antilopių. Ekspertu, kuris sprendžia ginčus, būsiu aš.” Šis pratimas skirtas vystyti du kūrybiškumo bruožus : mąstymo spartumą ir savęs valdymą, vienu metu esant laiko stokai ir aplinkinių vertinimui, situacijose. Pratimo metu periodiškai atsiranda sustojimų dėl to, kad kas nors iš dalyvių nesuspėja suieškoti daikto “pakrovimui”. Grupės dalyviai tai aiškina skirtingomis priežastimis : “Man niekas neateina į galvą”, “ žodį kurį sugalvojau ką tik pasakė”, “Aš negaliu taip greitai.” Sustojimų metu treneris gali paprašyti dalyvių, turinčių ką “krauti” baržą, pakelti rankas arba vardinti tris daiktus pakrovimui. Kada darbas atliktas, treneris į grupę kreipiasi klausimais : “Kokius pakrovimo būdus jau panaudojote?”, “Kas trukdė užduoties atlikimui?” Aptarimo metu grupė atkreipia dėmesį į iškilusias problemas, pasiūlo įvairių variantų, susijusių su daiktų paruošimu, pakeitimu ir t.t.
28 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. Jų rankose popieriaus lapai ir rašikliai. “Užduotį, kurią jums dabar duosiu, reiks atlikti raštu. Lapo viršuje parašykite keturias raides : NKLG. Pagal mano duotą ženklą pradedame dirbti : reikia sudaryti kuo daugiau sakinių, tačiau kiekvieno sakinio pirmojo žodžio pirmoji raidė turi būti N,antrojo – K, trečiojo – L, ketvirtojo – G. Pavyzdžiui: “Nikolajus kalba labai gražiai.” Dabar jums duodamos trys minutės užduoties atlikimui. Pradedam.” Kas tris minutes treneris pasiūlo kiekvienam dalyviui iš eilės pasakyti, kiek pas jį parašyta sakinių, o po to prašo kiekvieno dalyvio paskaityti po vieną sakinį ( kokį išsirenki pats). Tai gali būti tas sakinys, kurį pats dalyvis laiko labiausiai pavykusiu. Perskaičius sakinius dalyviai gauna naujų minčių. Treneris pasiūlo pratęsti sakinių sudarymą dar tris minutes. Kada skirtas laikas pasibaigia, kiekvienas dalyvis vėl pasako kiek jam pavyko parašyti sakinių ir perskaito savo nuožiūra vieną iš jų. Po to treneris pasunkina užduotį : “Dabar kiekvienas parašys pasakojimą apie mūsų grupę. Žodžių kiekis sakiniuose, iš kurių bus sudarytas pasakojimas, gali būti bet koks, bet žodžiai turi prasidėti raidėmis NGOKNGOKNGOK ir t.t. Skyrimo ženklai gali būti statomi bet kokioje vietoje. Šios užduoties atlikimui jums skirta penkios minutės. Kada darbas baigtas, kiekvienas dalyvis paskaito pasakojimą. Pasakojimų turinys neaptariamas, nekomentuojamas ir nevertinamas. Pratimas skirtas vystyti mąstymo spartą, lankstumą ir tikslumą.
29 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. “Dabar kiekvienas iš eilės, pasiėmęs savo kėdę, eina į vidurį ir iš eilės sėsdamasis priešais kiekvieną, likusį rate, užduos netikėtą klausimą. Uždavus klausimą, reikia sulaukti atsakymo.” Galima modifikacija : tas, kuris sėdasi prieš kiekvieną, atsako į užduodamus klausimus. Pratimas skirtas vystyti mąstymo lankstumą, tikslumą, originalumą.Paprastai šis pratimas vyksta linksmai, žymiai pagerina nuotaiką grupėje.
30 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. Trenerio rankose kamuolys. “Dabar mesdami vienas kitam kamuolį, sakysime žodžiu argumentus “už” ir “prieš” šeimos sukūrimą. Pirmas, tas kuris pradės, mesdamas kamuolį, pasiūlys argumentą “už”, antras – “prieš” , trečias – “už” ir t.t. Tai darydami susitarsime, kad naudosime formuluotę “sukurti šeimą reikia todėl, kad…” ir “sukurti šeimą neverta todėl, kad…” Pratimas skirtas vystyti mąstymo lankstumą. Pratimo metu treneris atkreipia grupės dalyvių dėmesį į momentus, kada vyksta perėjimas į naują turinio sferą, pavyzdžiui, iš buities sferos į meno sferą. Šis pratimas, taip pat kaip ir kiti, gali būti pirmas žingsnis versijinio mąstymo vystymui.
31 PRATIMAS Grupės dalyviai dirba poromis, kurias susikuria savo noru. Kiekvienas dalyvis turi popieriaus ir pieštuką. “Pratimas bus sudarytas iš kelių žingsnių. Iš pradžių kiekvienas savarankiškai pasistengs parašyti kaip galima daugiau argumentų rūkymo naudai. Tam skiriama trys minutės. Po trijų minučių treneris pasiūlo kiekvienam pasakyti kiek argumentų jis parašė. Ši informacija neaptarinėjama ir treneris jos nekomentuoja. Jeigu grupėje vis dėlto iškyla klausimų, daug ar mažai parašyta argumentų, pasakomi argumentai ir savęs vertinimai (“ oi, pas mane visai mažai”), treneris į tai nereaguoja ir nepalaiko aptarimo. “Dabar jums skiriamos kelios minutės, kad galėtumėte tarpusavyje pasidalinti turimais argumentais, dalindamiesi įsiminkite 1 – 2 argumentus , kurie yra pas partnerį, o pas jus – ne, ir kurie jums atrodo ypatingais ir originaliais.” Po 5 – 7 minučių, kada visi baigs, treneris pratęsia darbą : “Dabar jūs vėl turite tris minutes, kurių metu kiekvienas savarankiškai pasistengs parašyti kuo daugiau argumentų prieš rūkymą.” Po to dalyviai pasikeičia savo darbo rezultatais taip pat kaip jie darė ankstesniame etape. Treneris : “Dabar kiekvienas iš mūsų pasakys kurie argumentai “už” ir “prieš” rūkymą, kuriuos pasiūlė jūsų partneris, jums ypatingai patiko, pasirodė originalūs ir ne-tikėti.” Darbo metu vyksta žymus kiekvieno įsivaizduojamos konkrečios problemos išsiplėtimas (šiuo atveju rūkymo).
32 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu.“Dabar mes pradėsime darbą. Įsivaizduokite tokią situaciją : Jūs grįžtate namo (arba einate kur nors su reikalais ) ir sutinkate grupę paauglių, kurie mėto peilį į medį. Jums reikia sugalvoti kuo daugiau šio blogo elgesio padarinių, kurie gali įtikinti jaunus žmones nustoti mėtyti peilį ir surasti kitokį užsiėmimą. Sugalvotus variantus reikia rašyti.”
33 PRATIMAS Grupės dalyviai sėdi ratu. Trenerio rankose kamuolys. “Tur būt visi žino tokį juokingą prietarą : nukrito peilis – ateis vyras. Dabar mes praplėsime šių prietarų sritį. Tai padarysime taip : metant kamuolį, reikia pasakyti, kas nukrito, pavyzdžiui, būgnas, moneta it t.t. Tas, kuris gaudo kamuolį, pasako, kas jo nuomone ateis ir tuo atveju jei iškyla klausimų kitiems, paaiškina kodėl tai vyksta. Tai atliksime kaip galima greičiau.” Pratimo atlikimo metu treneris paaštrina netikėtas, originalias mintis, o taip pat lankstumo pasireiškimą ir nestandartines interpretacijas. Darbo metu grupė dažnai nuo įprastų variantų ( nukrito gėlė – ateis mergina, todėl, kad ji myli gėles; nukrito šviestuvas – ateis elektrikas , todėl, kad jam reikia pataisyti ) pereis prie labiau originalių ir netiktų ( nukrito žvaigždė – ateis ruduo, todėl, kad žvaigždės krenta dažnai vasaros pabaigoje; nukrito nuotaika – ateis liūdesys, todėl, kad žmogui reikia kuo nors užsiimti ir t.t.) Pratimas skirtas vystyti mąstymo lankstumą ir originalumą. Tam, kad šio pratimo metu stimuliuoti dalyvių dešinįjį pusrutulį, treneris gali pasiūlyti jiems įsivaizduoti daiktą ir tą, kas ateina po šio įvykio.
IŠVADOS
Šias kūrybiškumą skatinančias treniruotes socialinis darbuotojas gali panaudoti dirbdamas grupėje. Treniruotės leidžia įsisavinti kūrybiškumo proceso etapus, o taip pat suprasti pagrindines charakterio savybes, leidžia žmogui suprasti jį supantį pasaulį, susitaikyti su juo. Po šių pratimų žmonės jaučiasi geriau, lanksčiau, labiau pasitiki savimi.
LITERATŪRA
Н.Ю. Хрящевой ,,Психогимнастика в тренинге».