SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS PAGALBOS ŠEIMAI METODAI

546 0

ĮVADAS

Turinys

ANOTACIJA 1

1.ŠEIMOS SAMPRATA 2

1.1. Šeimos poveikis vaikų bei jaunimo socialiniam ugdymui 2

1.2. Pagrindinės šeimos funkcijos 2

2.SOCIALINIO PEDAGOGO TEIKIAMOS PAGALBOS RŪŠYS ŠEIMAI 3

2.1. Edukacinė funkcijos samprata 4

2.2. Psichologinės paramos ir tarpininkavimo metodo samprata 4

3.ŠEIMAI TEIKIAMOS SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS FORMOS 4

4.TĖVŲ PEDAGOGINIS ŠVIETIMAS 5

5.PEDAGOGINIS ŠVIETIMAS MOKYKLOSE 5

IŠVADOS 5

ABĖCĖLINĖ RODYKLĖ 6

ILIUSTRACIJŲ sąrašas 6

ANOTACIJA

Žmogaus socializacija prasideda šeimoje, kur formuojami asmenybės pagrindai. Šeima – pati mažiausia visuomenės ląstelė, todėl visos socialinės institucijos turėtų jai padėti. Kad sustiprėtų šeimos vaidmuo socialiniame vaikų ugdyme, tam tarnauja socialinė pedagogika, apie kurią ir rašoma ši

iame rašto darbe.

Darbo tikslas – iššiaiškinti socialinio ugdymo sistemos pagalbą šeimai.

Darbo uždaviniai:

1. Susipažinti su šeimos įtaka vaiko raidai.

2. Išsiaiškinti socialinio pedagogo darbo su šeima sritis.

3. Įsisavinti socialinio pedagogo darbo su šeima formas.

ŠEIMOS SAMPRATA

 

Šeimos vaidmuo visuomenėje savo galia neprilygsta jokiai kitai institucijai, nes būtent šeimoje formuojasi ir vystosi žmogaus asmenybė, susipažįstama su socialiniais vaidmenimis, kurie yra būtini normaliai vaiko adaptacijai visuomenėje. Šeima – tai pirmoji ugdymo institucija, kuri labiausiai įtakoja visą tolesnį asmens gyvenimą. Būtent šeimoje suteikiami pirmieji dorovingumo pagrindai, formuojasi pagrindinės elgesio normos, atsiveria žmogaus vid

dinis pasaulis bei individualios asmens savybės.

paveikslėlis 1 Šeima

Šeima įtakoja ne tik asmenybės formavimąsi, bet ir žmogaus savęs vertinimą, pasitikėjimą, o taip pat stimuliuoja jo kūrybinį bei socialinį aktyvumą.

Šeimos poveikis vaikų bei jaunimo socialiniam ugdymui

 

paveikslėlis 2 Vaikas

Daugumos jaunimui kylančių problemų šaknys – ankstyvoji vaik

kystės patirtis šeimoje. Ankstyvosios vaikystės patirtis iš dalies lemia tapatybės ieškojimo sėkmę paauglystėje. Žmogus, nesuradęs savo tapatybės, patiria bendravimo sunkumų, išgyvena vienišumo jausmą. Socialinė aplinka ir psichologinis klimatas, į kurį patenka vos tik gimęs vaikas, daug lemia tolesnę jo raidą. Nuo to priklauso fiziologinių ir psichologinių reikmių tenkinimas. Daugiausia sunkumų kyla auklėjant nedarnių, išsituokiusių arba bedarbių šeimų vaikus. Vaiką supanti konfliktiška aplinka stipriai veikia jo emocinę raidą, o augant gali tapti asmenybės vystymosi sutrikimų priežastimi. Todėl darbas su šeimomis ne tik padeda numatyti problemas, bet stengtis jų išvengti.

 

Pagrindinės šeimos funkcijos

Skirtingi autoriai išskiria įvairias šeimos funkcijas. Tačiau šiame poskyryje bus akcentuojamos tos funkcijos, kurios yra susijusios su vaikų auklėjimu bei mokymu.

• Reprodukcinė funkcija – sąlygoja žmonių giminės pratęsimo būtinybę. Dabartinė Lietuvos situacija yra tokia, kad

gimstamumas mažesnis nei mirštamumas. Tai galima paaiškinti ne tik nepalankia ekonomine situacija. Šeimų narių skaičiaus mažėjimą lemia ir tėvų užimtumas – išsilavinimo, karjeros siekimas, o taip pat ir žmonių vertybių pasikeitimas – pirmenybė teikiama prabangioms mašinoms, ištaigingiems namams, kilmingiems gyvūnams, o ne vaikams.

• Pirminės socializacijos funkcija paremta idėja, kad šeima yra pirma ir labai reikšminga socialinė grupė, kuri nepakeičiamai įtakoja vaiko asmenybės formavimąsi. Šeimoje persipina biologiniai ir socialiniai saitai tarp gimdytojų ir vaikų. Šeimos užduotis – nuoseklus vaiko įtraukimas į visuomenę taip, kad vystimasis vykt

tų atitinkamai pagal to mažo žmogučio aplinką ir tautos, kurioje jis atėjo į pasaulį, kultūrą.

• Edukacinė funkcija. Pirminės socializacijos procese svarbus vaidmuo tenka vaiko auklėjimui šeimoje. Vaiko ugdymas šeimoje – tai nuoseklus ir sudėtingas socialinis – edukacinis procesas. Tėvas ir mama savo vaikui rodo dėmesį, švelnumą, rūpestį, apsaugo nuo gyvenimiškų negandų bei pavojų.

 

Ekonominė ir namų ūkio tvarkymo funkcija. Šeimos ekonomika apima jos santykius, susijusius su egzistavimo bei materialinių ir dalies dvasinių poreikių tenkinimu, tarpusavio parama, sveikata ir panašiai.

paveikslėlis 3 Ekonomika

SOCIALINIO PEDAGOGO TEIKIAMOS PAGALBOS RŪŠYS ŠEIMAI

Socialinio pedagogo veiklos šeimoje objektu gali būti vaikas, suaugusieji šeimos nariai bei pati šeima kaip visuma. Socialinio pedagogo darbe su šeima išskiriamos trys sritys: edukacinė, psichologinė ir tarpininkavimo.

Edukacinė funkcijos samprata

Edukacinę funkciją sudaro mokymas, auklėjimas, ugdymas, lavinimas, švietimas. Edukacinė pagalba nukreipta tėvų pedagoginės kultūros formavimui, t.y. aptariami ir sprendžiami tokie klausimai kaip: pedagoginis ir socialinis – psichologinis tėvų ruošimas būsimųjų vaikų auklėjimui. Svarbu, teisinga paskatinimų ir bausmių sistema.

Psichologinės paramos ir tarpininkavimo metodo samprata

Psichologinė parama. Tai socialinio pedagogo pagalba, susidedanti iš dviejų komponentų: socialinės psichologinės paramos ir korekcijos.

Tarpininkavimo metodą sudaro trys elementai: pagalba organizuojant, koordinuojant ir informuojant. Pirmasis elementas – tai šeimos laisvalaikio organizavimas. Laisvalaikis, be abejo apima labai daug dalykų. Tai . . .

in_form", template: "login-form", security:jQuery('#ajax-login-register-login-dialog').attr('data-security') }) .done(function( data ) { jQuery("#login_to_view_form").html(data.replace("Prisijunk", "Skaityk toliau")); }); }); – tai giminystės ryšiais susieta žmonių grupė, kurią sudaro tėvai ir vaikai, o plačiąja prasme – ir seneliai, anūkai bei kiti kartu gyvenantys giminaičiai.

Šeimos funkcija – tai žmogaus ar (sistemos), komponento paskirtį, vaidmenį, rolę, veiklą.

Vertybė – tai specifiškos mus supančio pasaulio objektų ir reikšmių charakteristikos, turinčios teigiamą reikšmę žmogui, kolektyvui, visuomenei. Objektai ir reiškiniai tampa vertybėmis tik dėl to, kad jie įtraukiami į žmonių visuomenės būties sferas.

Socialinis pedagogas – tai socialinis darbuotojas, teikiantis socialinę bei pedagoginę pagalba ugdytiniams ir jų tėvams.

Komponentas – kilęs iš lotynų kalbos componens (kilm. componentis) – dėmuo, sudedamoji dalis.

Elementas – tai elemeñtas [lot. elementum — pirmapradė medžiaga, stichija], kurios nors sudėtingos visumos sudėtinė dalis.

Psichologas – tai specialitas, kuris gerai pažįsta žmones ir jų psichiką.

Psichiatras – tai specialistas, kuris gydo psichikos ligas.

Join the Conversation