Smurtas

626 0

 

TURINYS

ĮVADAS..............................

1. SMURTO SAMPRATA.........................

1.1 Smurto sąvokos apibrėžimas.................

2. PAGRINDINĖS PAAUGLIŲ SMURTO RŪŠYS..............

2.1 Fizinis smurtas................

2.2 Seksualinis smurtas.................

2.3 Psichologinis smurtas..................

3. SMURTO VEIKSNIAI BEI JO PASIREIŠKIMO PRIEŽASTYS ..........

3.1 Pyktis.........................

3.2 Paauglių poreikių konfliktai.................

3.3 Agresija..............................

4. SMURTO PREVENCIJOS GALIMYBĖS.............

5. KIEKYBINIS TYRIMAS..................

IŠVADOS........................

LITERATŪROS SĄRAŠAS..............

SANTRAUKA LIETUVIŲ KALBA.................

SANTRAUKA UŽSIENIO KALBA..................

PRIEDAI...........................

ĮVADAS

Šiandien mes visi žinome, kad labai daug vaikų yra skriaudžiami, nors suprasti, kodėl tai vyksta, yra nepaprastai sudėtinga. Kasdien girdime apie vaikus, kuriuos kas nors nuskriaudė – primušė tėvai, išniekino interneto draugas, mokytojas sulaužė ranką, dėdė tyčiojosi, bendraklasiai apipylė bjauriu skysčiu ir t. t ( Kurienė, 2007, p.3).

Kalbėti ir girdėti apie smurtą prieš vaikus nėra lengva. Dažnai žmonės st

tengiasi sumenkinti problemą, bandydami galvoti ir sakyti, kad nieko baisaus, jei tėvai „pabara“ ar pataria vaikams tiesiog labiau klausyti ar „ neįsivelti“ į konfliktą. Jie linkę teigti, kad fizinis smurtas – tai vaikų drausminimas, psichologinis žeminimas – tai tik kritika, seksualinis išnaudojimas – meilė ir švelnumas. Labai blogai yra tai, kad bet koks smurtas – fizinis, seksualinis, psichologinis ar vaiko nepriežiūra – visada smarkiai žaloja vaiką.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnis nurodo:

1. Valstybė, siekdama apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar

r nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių.

2. Tarp tokių apsaugos priemonių reikiamais atvejais gali bū

ūti ir veiksmingos socialinės programos, leidžiančios suteikti paramą vaikui ir jį globojantiems asmenims ir išaiškinti, pranešti, perduoti nagrinėti, tirti, gydyti ir imtis kitų priemonių minėtais žiauraus elgesio su vaiku atvejais, o prireikus iškelti baudžiamąją bylą.

Pastaraisiais metais stebint Lietuvoje vykstančius socialinius procesus ryškėja agresyvios visuomenės elgsenos plitimo tendencija, pasireiškianti įvairių formų smurto protrūkiais daugelyje institucijų (šeimoje, mokykloje, jaunimo grupėse ir kt.). Smurto raiškos stebėsena rodo, kad į smurto aplinką vis dažniau patenka vaikai.

Smurtas prieš vaikus ir tarp vaikų – viena aktualiausių pastarojo meto ugdymo realybės problemų, kuri pasireiškia šeimoje, mokykloje, visuomenėje. Šiandienos mokykloje vaikai ypač dažnai susiduria su smurtu, prievarta, patyčiomis. Tai reiškiniai, kuriems turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, nes jie ne tik trikdo ugdymo(si) procesą, apsunkina mokinių ir mokytojų darbą, komplikuoja mokyklos be

endruomenės tarpusavio santykius, bet ir turi pavojingas pasekmes visai visuomenei.

Smurtą patyrę vaikai auga nepasitikėdami žmonėmis, jie nemyli savęs ir bijo aplinkinio pasaulio. Be to, jie dažnai elgiasi piktai ir net patys smurtauja, kartais žaloja save, svaiginasi alkoholiu, kad nesukeltų skausmo, pykčio ar baimės; jie yra labai nelaimingi. (Kurienė, 2007, p 8).

Temos aktualumas. Apie smurtą prieš vaikus Lietuvoje pradėta viešai kalbėti palyginus visai neseniai, bet ši problema egzistuoja jau ne pirmus metus. Tik dabar žiniasklaida, medikai, švietimo, visuomenės sveikatos specialistai imasi spręsti šią pr

roblemą. Sudėtinga šalies ekonominė ir socialinė padėtis, šeimų psichologinis klimatas, bendros vaikų nusikalstamumo tendencijos sąlygoja smurto prieš vaikus mokyklose ir jų prieigose apraiškas. Mokyklose taip pat pasitaiko prievartinio įtraukimo į priklausomybinį elgesį (narkotikai, alkoholizmas, azartiniai žaidimai) bei vaikų tvirkinimo atvejų. Šalies teritorinių policijos įstaigų duomenimis vis dažniau užfiksuojami fizinės ir psichologinės prievartos prieš vaikus atvejai. Mokyklose didėja socialinis ir psichologinis nesaugumas. Tai kelia pavojų vaikų, moksleivių, pedagogų saugumui ir apsunkina švietimo įstaigų bei kitų su vaikais dirbančių institucijų darbą. Dažnai smurto faktai lieka neatskleisti, smurtas nesustabdytas, o smurtautojams ir jų aukoms kvalifikuota pedagoginė- psichologinė ir socialinė pagalba nesuteikta.

Temos naujumas. Šią temą pasirinkau todėl, kad Ignalinos rajono Didžiasalio ,,Ryto‘‘ gimnazijos mokinių smurtas prieš vaikus ir tarp vaikų ir jo priežastys dar nebuvo tiriami. Darbo autorius mano, kad atpažintas smurtas gali būti sustabdytas. Vaikui gali būti suteikta pagalba, kad jis būtų saugus ir laimingas. Visada yra žmonių, kurie gali tai padaryti.

 

Problema. Padidėjęs paauglių tarpe smurto protrūkis.

Darbo objektas – paauglių smurtas.

Darbo tikslas – išsiaiškinti paauglių smurto apraiškas ir jo priežastis.

Darbo uždaviniai :

Analizuojant mokslinę literatūrą, apibrėžti smurto sąvoką.

Apibūdinti pagrindinės smurto rūšis, jo sukeliamas pasekmes.

Aprašyti smurto prevencijos galimybes.

Kiekybinio tyrimo metodais atskleisti paauglių smurto rūšis, jo priežastis.

Darbo metodai:

Mokslinės literatūros analizė, atlikta, siekiant apžvelgti smurto sampratą bei prevencijos galimybes.

Anketinė apklausa raštu, atlikta, siekiant ištirti pa

aauglių patiriamo smurto rūšis bei jo priežastis.

Darbo struktūra: darbą sudaro įvadas, skyriai, išvados, rekomendacijos, pozicijų literatūros sąrašas, santrauka lietuvių kalba, santrauka užsienio kalba. Darbo apimtis be priedų – puslapiai x.

1. SMURTO SAMPRATA

1.1 Smurto sąvokos apibrėžimas

Smurtas lydi žmoniją nuo pat jos istorijos ištakų. Pasaulio istorija, kaip pastebėjo Hėgelis ir daugelis kitų filosofų, yra daugiausia smurto – karų, žudymų, revoliucijų ir t.t. – istorija (Gilligan, 2002, p. 31). Norėdami išlikti, išgyventi mūsų protėviai turėjo kovoti – būti agresyvūs, o norėdami nugalėti naudojo nemažai smurto. Todėl agresija ir smurtas buvo įteisinti ne tik tarpasmeniniuose, bet ir tarpvalstybiniuose santykiuose.

Agresija, smurtas ir prievarta yra nuolatiniai žmonijos palydovai. Istoriškai smurto formos kito, atsirasdavo vis rafinuotesnių ir išradingesnių, bet ne mažiau pavojingų. Nūdienos pasaulis sparčiai keičiasi, tačiau smurto, kaip ir pastangų suvokti ir paaiškinti jo kilmės priežastis, nemažėja. Sukurta daugybė teorijų ir pateikta gausybė įžvalgų. Ir tai nieko stebėtino, juolab kad smurto buvimas ženklina ne tik individo, bet ir visuomenės gyvenimą. (Pruskus, 2012, p. 5).

Smurto sąvokos apibrėžtis šiandiena vis dar plėtojama dėl visuomenėje vykstančių pokyčių, kurie liudija, kad visuomenė tampa jautresnė skirtingoms prievartos apraiškoms (Justickis, 2001). Todėl minėta sąvoka vartojama įvairiomis prasmėmis ir apima skirtingus poelgius, kuriuos galima diferencijuoti pagal objektą, formą  bei motyvaciją. Be to, mokslinėje literatūroje lygiagrečiai vartojamos prievartos, agresijos ir  žiaurumo sąvokos (Меньшикова, 1993; Dereškevičius, Rimkevičius, Targamadzė 2000; Blažys, 2001; Leliūgienė 2002 ir kt.). Pastarosios nusako reiškinius, kurie smurtinio elgesio sc

cenarijuose tampa tokio elgesio dalimi. Mokslinėje literatūroje smurtas dažniausiai apibrėžiamas kaip  jėgos panaudojimas, siekiant ką nors fiziškai ar psichologiškai paveikti, suteikti fizinės ar emocinės kančios.

Dažnas iš mūsų, girdėdamas terminą “smurtas”, įsivaizduoja šiurkščią prievartą, fizinės jėgos pavartojimą prieš asmenį, sukeliantį fizinį skausmą ar ribojantį nukentėjusiojo laisvę. Tačiau toks smurto suvokimas anaiptol nėra teisingas ir tikslus.

Psichologai teigia, jog smurtas – tai fizinės ar emocinės kančios, sužalojimas, panaudojant jėgą, turint tikslą ką nors fiziškai ar psichologiškai paveikti; smurtas – tai prievartinis asmens laisvės suvaržymas, stipriai įtakojantis normalią egzistenciją Anot jų, smurtas pasižymi tuo, jog jo metu asmuo yra paverčiamas negyvu objektu ir smurto atveju yra tam tikras pavojus gyvybei – nuo nežymaus iki labai akivaizdaus (Informacinis portalas moterims http://www.lygus.lt/smurtas/).

Smurtas prieš vaikus yra tada, kai žmogus pažeidžia vaiko teises ir savo veiksmais ar žodžiais sukelia vaikui fizinį ar dvasinį skausmą, žaloja jo fizinę ir psichinę sveikatą. (Paramos centras vaikams 2011).

Smurto“ sąvoka traktuojama skirtingai. Apskritai, smurtas suprantamas kaip vieno žmogaus arba žmonių grupės prievartos veiksmas prieš kitą žmogų arba žmonių grupę, iš to turint kokios nors naudos ar pasitenkinimo. Smurtu laikoma visa, kas daro asmeniui psichologinę, fizinę, dvasinę ar seksualinę žalą ir sukelia kančią, taip pat grasinimai, bandymai apriboti asmens laisvę.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ smurtas įvardijamas kaip š. . .

 

Į mokytojus

Į tėvus

Į vyresnius seses ir brolius

Į draugus

Į psichologą

Į socialinį pedagogą

Niekur nesikreipčiau

11. Ar dažnai pastebi smurtą mokykloje?

 

Labai dažnai

Dažnai

Kartais

Retai

Niekada

12. Tavo nuomone, mokiniai mokykloje smurtauja, nes:

 

Nori būti populiarūs tarp bendraamžių;

Bando į save atkreipti dėmesį;

Stengiasi paslėpti nevisavertiškumo jausmą;

Smurtaudami jie jaučia pasitenkinimą;

Taip elgiasi, nes nori būti panašūs į kitus;

Šeimoje patiria smurtą;

Tai madinga;

Tai jiems teikia pasitenkinimą;

 

13. Tavo nuomone dėl kokių priežasčių kiti vaikai (o gal ir tu) patiria (i) smurtą?

Dėl charakterio savybių;

Dėl išvaizdos;

Dėl šeimos socialinės padėties;

Dėl taikaus būdo;

Kita..............................

 

14. Kokius veiksmus prieš Tave naudoja smurtaujantys mokiniai?

 

Pravardžiavimas, įžeidinėjimai;

Grasinimai, gąsdinimai;

Kitų mokinių nuteikinėjimas, paskalų skleidimas;

Asmeninių daiktų gadinimas, laužymas, atėmimas;

Spjaudymas;

Stumdymas, mušimas, spardymas;

Tampymas už plaukų, rūbų;

Kita..............................

 

15. Kuriose mokyklos vietose dažniausiai smurtaujama?

 

Klasėje

Koridoriuje

Rūbinėje

Persirengimo kambaryje

Sporto salėje

Valgykloje

Tualete

Mokyklos kieme

Kita..............................

 

16. Kaip tu dažniausiai elgiesi patyręs (usi) smurtą mokykloje?

 

Bandai kalbėtis su skriaudėju, aiškintis geruoju

Atsakai skriaudėjui tuo pačiu

Prašai kitų pagalbos, kad „pamokytų“ skriaudėją

Kreipiesi pagalbos į suaugusiuosius

Nesiimi jokių veiksmų, nutyli

Kita..............................

 

17. Jei teko kreiptis pagalbos į socialinį pedagogą, ar tau buvo suteikta pagalba?


Taip, buvo suteikta pagalba;

Dalinai buvo suteikta pagalba;

Nebuvo suteikta pagalba;

Kita..............................

 

18. Jei teko kreiptis pagalbos į socialinį pedagogą dėl smurto mokykloje, tai kokių priemonių jis ėmėsi?

 

Individualių pokalbių;

Grupinių užsiėmimų;

Bendradarbiavo su Tavo tėvais;

Bendradarbiavo su Tavo klasės auklėtoja, kitais mokytojais ir psichologu;

Pravedė paskaitas smurto tema;

Pravedė prevencinę veiklą (susitiko su kitais specialistais, vyko įvairūs užsiėmimai, akcijos, programos);

Nežinau;

Kita..............................

 

19. Kas, Tavo nuomone, labiausiai prisideda prie smurto mažinimo mokykloje?

 

Socialinis pedagogas;

Psichologas;

Klasės auklėtojas;

Mokyklos vadovybė;

Visi mokytojai;

Tėvai;

Patys mokiniai;

Kita..............................

NUOŠIRDŽIAI DĖKOJU UŽ ATSAKYMUS!

 

 

Komentuokite!