Indvidualaus ugdymo plano sudarymas

363 0

 

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETAS

SOCIALINIO DARBO KATEDRA

Eglė Zubavičienė

Socialinio darbo specialybės, ištęstinių studijų IV kurso, SDI2-1 gr. studentė

Specialiosios psichologijos ir pedagogikos dalyko

savarankiškas darbas

INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

Darbą priėmė: lekt. V. Kondratavičienė

Kaunas, 2016

Indvidualus ugdymo planas

Šiame darbe visi vardai ir pavadinimai pakeisti.

Kotrynai pripažintas sunkus protinis atsilikimas nuo pat gimimo. Nuo aštuonerių metų Kotryna gyveno Kauno X vaikų pensionate. Ten kiti vaikai ją buvo praminę ,, šlapia višta”. Pensionate ,, Gerovės namai” ji adaptavosi ne iš karto. Pirmąjį mėnesį Kotryna dažnai verkdavo, vaikščiojo nuleidusi galvą, dažnai šlapindavosi į lovą, mažai ben

ndravo su aplinkiniais, nesidomėjo savo išvaizda. Kotryna gimė 1996m. sausio 24d. Pensionate ,,Gerumo namai” ji gyvena nuo 2003 sausio 14 d. Kotrynos tėvai išsiskyrę, bet dažnai ją lanko. Motina dirba sekretore, o tėvas furos vairuotojas, daugiau vaikų šeima neturi. Tačiau po kelių mėnesių ji jau žvelgė į aplinkinius, pradėjo su jais bendrauti, domėtis savo išvaizda bei apranga( rinktis drabužius) ir rečiau šlapintis į lovą. Šiuo metu Kotryna šlapinasi tik po konfliktinės situacijos. Ji nekalba. Ištaria tik vieną žodį – ,,mama”. Tačiau bando bendrauti ženklais. Supranta vis
ską, kas susiję su buitimi. Aktyviai domisi aplinka. Kortrynai patinka lėlės.Ji mėgsta vartyti žurnalus, nuotraukas. Kai svečiuojasi pas mamą, dažniausiai jos neklauso. O su tėvu sutaria. Programos vykdymo laikas – vieneri metai. Programos vykdytojai – tėvai, pensionato socialiniai darbuotojai.

Istorija ir savarankiškumas

Kotrynai pripažintas sun

nkus protinis atsilikimas nuo gimimo. Ji nekalba. Fizinis jos išsivystymas normalus. Kotryna linkusi kuprintis, panarinti galvą. Kairiarankė. Gydytojų nebijo, tačiau neleidži atlikti kraujo tyrimo, kardiogramos ir kt. Nemėgsta, kad būtų klijuojami pleistrai ant žaizdų, dažniausiai juos nuplėšia. Nemoka nurodyti skaudamos vietos. Vaistų nevartoja Kotryna sugeba savarankiškai naudotis tualetu. Tačiau jai reikia padėti menstruacijų metu. Be to, jai tenka padėti praustis, šukuotis, rengtis, valyti dantis. Praėjus keliems mėnesiams nuo apsigyvenimo pensionate, Kotryna pradėjo savarankiškai rinktis drabužius, kloti lovą. Bet ji nepajėgia užsirišti batų. Reikia jai padėti tvarkyti kambarį, parodžius ir padedant, išmoko valyti dulkes ir plauti grindis. Valgo kaire ranka. Išmoko atlikti nesudėtingus darbus virtuvėje, pvz. Padengti stalus. Kotryna suvokia savo pareigas ir jas vykdo. Turi savo nuomonę, kurią išreiškia ženklais.

Ugdytinio sut

trikimai ir sugebėjimai

Mokyklos dėl sunkaus protinio atsilikimo Kotryna nelankė. Pastebimas socialinis apleistumas. Nesiorientuoja laike, tačiau skiria rytą nuo vakaro. Reikalinga palyda už pensionato ribų. Atmintis vidutinė. Mėgsta lėles. Dažnai kiekvieną lėlę sieja su konkrečiu žmogumi. Apie savo mamos ar tėvo apsilankymą pensionate ,,pasakoja” rodydama ranka į langą arba į atneštus daiktus. Kotryna mėgsta stebėti kitus globotinius bei darbuotojus. Skiria darbuotojų batus ir drabužius.

Dažniausiai Kotryna būna geros nuotaikos. Tai nesunku pastebėti iš jos šypsenos, juoko bei dažno žvilgčiojimo į veidrodį. Tačiau supykusi Kotryna gali pas

stumti, suduoti, apšaukti. Pyktį ar nepasitenkinimą ji gali išreikšti ir šlapindamasi. Kartais mėgsta liesti, glaustytis prie aplinkinių, siekdama atkreipti jų dėmesį. Kotryna mėgsta vartyti žurnalus. Dažnai judesiu klausia, kiek žurnalų galima paimti. Jai reikia aiškiai ir konkrečiai nurodyti užduotį, tada pradeda lėtai dirbti. Mėgsta dengti stalus. Pamačius ruošiamą maistą, kartais pasisiūlo išdėlioti indus.

Kotryna nekalba teištaria tik vieną žodį -,,mama”. Bendraudama su aplinkiniais, naudojasi šiuo žodžiu ir ženklais įvairiomis mintimis, norams bei emocijoms reikšti. Ji suvokia, kas jai sakoma.Ji skiria laiko ir vietos sąvokas, tokias kaip ,,dabar”, ,,greitai”, ,,rytoj”, ,,lauke”, ir ,, viduje”. Kotryna mėgsta būti draugijoje, atkreipti į save dėmesį, stebėti aplinkinius

Ji suvokia socialines elgesio normas, tačiau ne visada jų paiso. Pvz.;supykusi gali nesirengti ar net nuoga pasirodyti kitiems globotiniams. Matydama, kad jos prisilietimai nepatinka kitiems, neretai specialiai tai daro. Ji gali perprievartą veržtis į svetimą kambarį. Mėgsta sekioti pagal kitus vaikus. Gerai jaučiasi grupėje. Mėgsta būti aptarnaujama, t. y. sulaukti pagalbos, kai ji nebūtina. Pvz.;Kotryna moka pasikloti lovą, bet ji gali prašyti kitų pagalbos. Nepažįstamoje aplinkoje elgiasi kukliai.

Skatinti savarankiškai atlikti šias asmens higienos procedūras: kiekvieną kartą po valgio nusiplauti rankas ir veidą, rytą vakarą valytis dantis, šukuotis, nusinešti į skalbyklą nešvarius drabužius. Reikia Kotryną mokyti siurbti ir plauti grindis. Pratinti Kotryną prašyti pagalbos ( r

rūpinantis asmens higiena, savitarna, savitvrka) tik tada, kai ši būtina.

Darbo planas

Šiuo metu svarbiausia skatinti Kotryną savarankiškai atlikti jai prieinamas užduotis. t. y. kloti lovą, valyti dulkes ir t.t. Ugdymo tikslas:atpratinti Kotryną nuo nereikalingų patarnavimų ir ugdyti savarankiškumą.

Kiekvieną rytą socialiniai darbuotojai minimaliai padeda Kotrynai kloti lovą, nusiprausti, apsirengti.Kotryna skatinama pati nusinešti nešvarius drabužius į skalbyklą. Socialiniai darbuotojai moko Kotryną, kaip pačiai tvarkytis savo kambarį, suteikdami tik minimalią pagalbą. Jie nuolatos primena kitiems pensionato gyventojams, kokiais atvejais Kotrynai reikia padėti. Pvz., ji nesugeba pati užsirišti batraiščių, todėl šiuo atveju pagalba jai būtina. Tačiau visiškai nereikia už ją kloti lovos, nes ji ir pati tai sugeba. Valgio metu Kotryna skatinama savarankiškai apsitarnauti: atsinešti maistą, dėti tuščią lėkštę į kriauklę, o servetėlę į lentyną. Socialiniai darbuotojai pratina Kotryną per jos budėjimą virtuvėje savarankiškai atlikti jai prieinamas užduotis. Jai aiškinama, kad ji visada sulauks pagalbos, jei pasirodys, jog užduotis jai per sunki. Kotrynos pasiekimus kasdien galima fiksuoti asmeninėje byloje ir nuolat aptariant per socialinių darbuotojų pasitarimus. I aptarimas – po 6 mėn., II aptarimas – dar po 3 mėn. III aptarimas – dar po 3 men. Kitiems metams bus sudaroma nauja ugdymo programa.

Įvertinimas

Iš šio aprašymo galime spręsti, kaip sunku yr. . .

mplate: "login-form", security:jQuery('#ajax-login-register-login-dialog').attr('data-security') }) .done(function( data ) { jQuery("#login_to_view_form").html(data.replace("Prisijunk", "Skaityk toliau")); }); });kenktos ir kitos funkcijos: mąstymas vaizdiniais, vaizduotė, prasminis suvokimas ir atmintis, valingas dėmesys, veiksmų organizavimas, savikontrolė. Protiškai atsilikusio vaiko emocijos šiurkščios ir mažai diferncijuotos, be subtilių atspalvių.

Protinis atsilikimas dar vadinamas oligofrenija. Tai – įgimta arba iki trejų metų amžiaus pasireiškusi silpna protystė (įgyta silpnaprotystė vadinama demencija). Šis sutrikimas gali pasireikšti dėl genetinių ligų arba žalingų faktorių poveikio prieš gimimą, gimdymo metu ar iki 3 metų amžiaus (traumos, infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai, toksinių medžiagų poveikis; daugeliu atvejų priežasties nepavyksta nustatyti). Pastebėta, kad kuo didesnio laipsnio yra protinis atsilikimas, tuo dažniau jo priežastis būna paveldėjimas.

Kaip matome Kotrynai yra paskirtas socialinis darbuotojas, kuriam ne tiek svarbu žinoti sutrikimo priežastis, pažeidimo laiką, lokalizaciją, specifinius sutrikimo požymius, kiek galimybė, išmanant potencialią raidos plėtotę, parengti savarankiškam gyvenimui, darbinei/laisvalaikio veiklai.

Protiškai atsilikusį vaiką būtina mokyti specialioje mokykloje. Pedagoginė korekcija gali nemažai padėti vaikui protiškai vystytis, nors kaip minėta visiška defekto kompensacija neįmanoma. Pagrindinio šio patologinio sutrikimo vaistais gydyti neįmanoma. Daugeliu atveju protinį atsilikimą pasunkina papildomi sutrikimai, kuriems galima taikyti medikamentinį gydymą. Tokiems žmonėm reikia nuolatinės slaugos ir priežiūros.

Mano aprašytam pavyzdžiui galėtume taikyti vieną akivaizdžiausią proto negalės bruožų – tai sulėtėjusi (arba sutrikusi) raida bei sumažėjęs mokslumas.

Pagrindinis proto negalę turinčios Kotrynos bruožas – savitvarkos įgūdžių susidarymo sutrikimai. Šios raidos sferos nepilnavertiškumas būdingesnis vidutinio bei žymaus protinio atsilikimo atvejais. Vidutinio ir žymaus protinio atsilikimo asmenys ilgai ( kartais visada) išlieka priklausomi nuo kitų žmonių, jiems reikalingos ilgos pratybos, kad galėtų iš dalies kasdien susitvarkyti. Psichologinio konsultavimo praktikoje plačiausiai taikomi piešinių testai. Protinio išsivystymo vertinimas. Žmogaus piešimas. Žmogaus piešinys leidžia preliminariai vertinti protinio išsivystymą. Kuo vyresnis vaikas, tuo mažiau piešimo lygis susijęs su bendru išsivystymo lygiu. Todėl vaikui augant išvadų dėl protinio išsivystymo patikimumas mažėja (o išvadų dėl asmenybės ir emocinių savybių patikimumas, priešingai, didėja).

Mano manymu, psichologinių konsultantų ,gydytojų , nustatyta diagnozė teisinga. Kotrynai buvo nustatytas sunkus protinis atsilikimas.

Literatūra

1. Leščinskienė D. , Paulauskytė V. ( 2003). Studentų praktikos programa pensionate ,, Vilties namai”. Vilnius:,, Viltis”.

2. Radzevičienė L. ( 2003). Vaikų turinčių apecialiųjų poreikių, Psichologinė raida. VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla.

3. Vengeris A. ( 2008 ). Psichologinis konsultavimas ir diagnostika. I dalis. ,, Presvika”.

Komentuokite!