darbas su asmenemis priklausomais nuo alkocholio

34 0

TURINYS

Įvadas..............................2

1.Alkoholizmas..............................3

1.1. Alkoholizmo trejybė..............................3

1.2. Alkoholizmo stadijos..............................4

1.3. Alkoholis šeimoje ir visuomenėje.......................4

2. Vaikų alkoholizmo ypatumai.............................5

2.1..Alkoholizmas-kaip nedarnios šeimos reiškinys.................6

2.2.Ko neturėtų daryti socialinis darbuotojas, dirbdamas su šiomis šeimomis....7

3. Nedarni šeima ir jos įtaka vaikui...........................7

3.1. Nedarni šeima – vaiko asmenybės vystymąsi stabdantis veiksnys.....7

3.2. Nedarnios šeimos įtaka vaiko valios ir emocijų sferai..........8

3.3. Alkoholikų vaikų vaidmenys.....................9

3.4. Alkoholikų tėvų įtaka vaiko sveikatai......................10

3.5. Suaugę alkoholikų vaikai.....................12

3.6. Pagalba piktnaudžiaujančių alkoholiu šeimų vaikams............12

4. Metodai,patarimai,kaip kovoti su alkoholizmu....................14

Išvados..............................16

Literatūra..............................17ĮVADAS

Alkoholizmo problema sena kaip pasaulis – visais laikais buvo vartojamos svaiginamosios, psichoaktyvios medžiagos.Alkoholis – tai narkotikas, g

griaunantis žmogaus sveikatą. Jokia liga pasaulyje nesuluošina tiek daug žmonių, kaip alkoholizmas. Milijonai žmonių dėl alkoholio vartojimo tapo ligoniais, dar didesniam skaičiui gresia pavojus jais tapti.

Visai gali būti, kad Lietuvoje alkoholiką turi kiekviena šeima. Jei ne artimiausią, tai tolimesnį giminaitį. Tėvas, motina, sesuo, brolis, sūnus ar dukra – alkoholikai – tarsi „meškos“ mindo visiems kojas, trukdo gyventi. Kalti, nes serga. Ir patys to nežino.

Nėra didesnės bausmės kūdikiui, kurio tėvai – alkoholikai. Jis, išvydęs pasaulį iš girtos motinos įsčių, net neįsivaizduoja k
kas jo laukia. Gerai, jei jis gimsta normalus, nes geriančių tėvų vaikai dažnai gimsta invalidais. Tėvai net nepagalvoja apie tai, jiems vaikai nerūpi.

Šiandien labai skaudi socialinė pedagoginė problema yra vaikų alkoholizmas, ypač paauglių tarpe.

Laikas žmonijai nubusti ir pažvelgti į š
šią skaudžią problemą plačiai atmerktomis akimis!1. ALKOHOLIZMAS

Alkoholizmas – lėtinė, klastinga, progresuojanti ir mirtina liga, pasireiškianti asmens fizine ir protine priklausomybe nuo alkoholio. Lėtinė liga reiškia, kad alkoholinė priklausomybė nepraeina. Nuo jos negalima išgyti, alkoholizmo procesą galima tik sustabdyti. Ligos eiga progresuojanti. Nustatyti alkoholizmo požymius pirminėje stadijoje yra pakankamai sunku. Pasak B. Moskalenko (1992), nei išgeriamo alkoholio kiekis, nei išgertuvių dažnumas nėra pagrindiniai požymiai , leidžiantys nustatyti ligos buvimą ar nebuvimą.

Tikriausiai kiekvienam socialiniam darbuotojui tenka susidurti su situacijomis, kai prisieina atskirti alkoholizmą nuo girtavimo; nustatyti ar žmogus tikrai alkoholikas ir ar būtina jį nukreipti pas specialistus. B. Moskalenko (1992) pabrėžia, kad „socialinis darbuotojas nenustato diagnozės – tai gydytojo kompetencija. Vis dėlto, socialinis darbuotojas privalo teisingai orientuotis tokiose gyvenimiškose situacijose, kur galimi s
susirgimo požymiai“. Tikslinga pritarti autoriaus nuomonei, kad laiku įsikišęs į tokią situaciją, socialinis darbuotojas gali sustabdyti rimtus įvykius ateityje (I. Leliugienė, 2002).1.1. Alkoholizmo trejybė

Turi būti trys faktoriai, kad išsivystytų alkoholizmas: ALKOHOLIS + ALKOHOLIO VARTOJIMAS + POLINKIS.

Be alkoholio priklausomybė nuo jo, žinoma, būtų neįmanoma. Būtinas polinkis, kad išsivystytų priklausomybė nuo alkoholio. Vien noro nepakanka, kad suaugus taptum alkoholiku. Ir netgi nebūnant priklausomam nuo alkoholio, bet smarkiai geriant galima pakenkti sveikatai ir netgi mirti nuo apsinuodijimo alkoholiu ar nuo kitos ligos, k
kurią sukėlė alkoholis.

Visi sukaupti duomenys liudija, jog ne itin didelė gyventojų dalis gimsta su polinkiu į priklausomybę nuo alkoholio. Jis veikiausiai paveldimas. Priklausomybė yra užprogramuota ir ima veikti, kai esama alkoholio ir palankios aplinkos.

Alkoholinė kultūra, kitaip tariant, visuomenė, aplinka, gėrimo įpročiai bei tradicijos nulemia, kokiomis progomis ir kokie alkoholio kiekiai vartojami. Taigi priklausomybė – tai ne tik blogas įprotis (J.F. Nissen). 1.2. Alkoholizmo stadijos

Išskiriamos 5 alkoholizmo stadijos:

I stadija: alkoholikas gali gerti be didesnės žalos sau ir aplinkiniams. Išgėrinėjama daugiausiai savaitgaliais ir pasitaikius tam tikroms progoms. Tarp išgėrimų būna trupesni ar ilgesni blaivybės periodai.

II stadija: dėl gėrimo atsiranda problemos šeimoje, darbe. Šeimoje atsiranda įtampa, bet šeimos nariams atrodo, kad jie patys gali su tuo susitvarkyti.

III stadija: alkoholikas pats ima suprasti, kad jau nebegali kontroliuoti gėrimo. Jis paprastai svyruoja tarp noro gerti ir negerti.

IV stadija: alkoholikas pradeda slinkti į bedugnę. Jis nesitiki pagerėjimo ir praranda atsakomybės jausmą. Stipri degradacija.

V stadija: išprotėjimas arba mirtis (I. Leliugienė). 1.3.Alkoholis šeimoje ir visuomenėje

Alkoholikas ne tik pats kenčia, bet daugiau nuo jo kenčia šeima ir visuomenė. Kartais nuo jo nukenčia visai svetimi žmonės ( girtas vairuotojas padaro avariją, išgėręs primuša sutiktą nepažįstamąjį ).

Nelaiminga šeima, kurioje gyvena alkoholikas. Dar blogiau, kai abu šeimoje alkoholikai. Vaikai alkani, sušalę, apiplyšę, p
purvini. Jie priversti kęsti alkį, verčiami vogti, bėgti iš namų. Alkoholikas kelia siaubą: muša žmoną, vaikus, terorizuoja kaimynus. Moteris patiria seksualinę prievartą, smurtą. Vaikai irgi mušami, terorizuojami, kartais patiria ir seksualinę prievartą. Žmonos nuolaidžiavimas alkoholiką dar labiau skatina gerti. Draugų užtarimas – meškos paslauga. Jei su girtavimu nebūtų taikstomasi ir nuolaidžiaujama šeimoje, darbe, viešoje vietoje, jei pajustų žmonių nepakantumą girtuokliavimui, alkoholikų nebūtų. Tikėti alkoholikų pažadais – kvailystė, nes jis neturi nei sąžinės, nei garbės. Sąžinė ir garbė jau seniai pragerta. Avarijas, nusikaltimus padaro dažniausiai girti ir nelaimingi atsitikimai darbe surišti su alkoholiu.

Alkoholikai dažnai gimdo psichiškai nesveikus kūdikius: debilus, imbicilus, idiotus.Alkoholizmas – tautos genocidas, vedantis prie išsigimimo.

Alkoholio vartojimo padaryta žala turi neigiamą ekonominį poveikį tiek asmenims, tiek šeimai ir visuomenei. Medicinos išlaidos, sumažėja darbingumas, didesnis sergamumas, nuostoliai dėl sugadintos nuosavybės, prarasti žmogaus ištekliai dėl ankstyvų mirčių – tai alkoholio vartojimo pasekmė.

2. VAIKŲ ALKOHOLIZMO YPATUMAI

Šiandien vaikų alkoholizmas yra viena iš svarbiausių socialinių pedagoginių problemų. Ji turi gilias kultūrines, politines ir socialines – ekonomines šaknis.

Vaiko sunkumai, sutrikimai ir problemos klasifikuojami pagal jo raidos anomalijas. A. Hanssonas pažymi, kad dažniausiai nurodomi vaiko socializacijos sunkumai, kuriems galima priskirti ir adaptacijos mokykloje sunkumus, elgesio problemas, vidinius asmenybės prieštaravimus ir bendravimo su šeimos nariais a

ar bendraamžiais problemas.

Psichologijos dr. G. Navaitis vaikų psichologinius sunkumus skirsto į šias grupes:

1)vaikų vidiniai prieštaravimai;

2) bendravimo šeimoje nesklandumai;

3) santykių su bendraamžiais sunkumai;

4) mokyklinės problemos.

Mokslininkų duomenimis, per 60 – 70 proc. vaikų pirmą kartą paragauja alkoholinių gėrimų tėvų ar giminių „ dėka‘‘. Apie 40 proc. tėvų leidžia vaikams išgerti įvairių švenčių proga.

Kaip žinoma, paauglystėje audringai persitvarko vidaus sekrecijos liaukos, vyksta lytinė diferenciacija ir brendimas, intensyvus augimas. Paauglys aktyviai siekia įsitvirtinti tarp bendraamžių, užimti deramą, jo nuomone, padėtį šeimoje ir mokykloje.

Paauglių, jaunimo alkoholinei ligai būdingi šie ypatumai:

1) emocijų, valios sferos sutrikimai ( grubumas, agresyvumas, disforija,, apatija, abejingumas, hipobulija ir t.t );

2) pradėjus girtauti, liga greit progresuoja;

3) ligos simptomatikoje dominuoja elgesio sutrikimai;

4) sulėtėja asmenybės vystymasis.

Motyvai skatinantys paauglius vartoti svaigalus: noras atrodyti vyresniems, mėgdžioti suaugusius, smalsumas, noras pajusti svaigalų poveikį, nepriklausomybės troškimas, tradicijų mėgdžiojimas, noras šokiruoti tėvus ir draugus, noras būti pripažintam tam tikroje grupėje. Svaiginimasis tampa savotišku ritualu, bendravimo forma, kurios dėka toks paauglys įsitvirtina kompanijoje. Apgirtę paaugliai būtinai turi pasirodyti viešumoje, pademonstruoti savo „ vyriškumą“: šaukti, kvailioti, didžiausiu garsu įjungti muziką, tyčiotis, muštis ir t.t. Euforinį alkoholio poveikį pakeičia disforija, t. y. prislėgta nuotaika su pykčiu ir agresija. Tokios būsenos paaugliai, jaunuoliai atlieka įvairaus . . .

5. Ypatingai svarbu pastebėti turintį polinkį į alkoholį, žmogų ir laiku jam suteikti visokeriopą pagalbą, įtraukiant į tai jo šeimos narius, draugus, visus – su kuriais jis bendrauja. Reikalingas informacijos,nuostatų, vertybių bei socialinių įgūdžių ugdymo pritaikymas prevencijoje.

6. Pati efektyviausia darbo su vaikais, kurių tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, forma – grupiniai užsiėmimai. Jų metu vaikai turi turėti galimybę išsikalbėti, papasakoti apie savo jausmus, patyrimą. Tam naudojamos įvairios užsiėmimų formos: paskaitėlės, diskusijos, piešimas, vaidmeniniai žaidimai.

LITERATŪRA

1. Aramavičiūtė A. Nedarnių šeimų vaikai ir jų auklėjimo ypatumai. Vilnius, 1975.

2. Bakšys P. Pavojingi signalai. Vilnius. 1980

3. Gray J. Vaikai kilę iš dangaus. Vilnius: Alma Littera, 2001.

4. Jenkins J. Šių laikų dorovinės problemos. Vilnius. 1997

5. Nissen J. F. Nematomas dramblys. Copyright, 1997.

6. Kuorienė O. Narkomanija, alkoholizmas ir kitos priklausomybės – bėgimas nuo gyvenimo. 2002. Klusas P. Gyvenkime sveikai. 2002

7. Leliugienė I. Socialinė pedagogika. Kaunas: Technologija, 2002

8. Mano vaikas. Sudarė Mankevičienė O. Kaunas: Šviesa, 2003.

9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Alkoholio vartojimo problemų sprendimas. ES. Phare projektas. 2000

10. http://www.tinklas.lt/medicina/prikl- alkoho.php

Žurnalai:

11. „ Lux“: strp. „Kas padės, kai tėvai geria“. Psl. 10. 2004

12. „ Psichologija Tau“: strp. „Alkoholizmas priklausomybė ir sveikimas“. .Psl. 22. 1996‘4.

Komentuokite!