TURINYS
TURINYS
Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………………..2
1.Alkoholio vartojimas darbe ir podarbo………………………………………………….4
1.1.Alkoholio atsiradimo istorinėapžvalga………………………………………………………………………….4
1.2.Kasskatina alkoholiovartojimą?…………………………………………………………………………………..6
1.3.Alkoholio poveikis irpasekmės…………………………………………………………………………………….7
1.4.Pagalba ir gydymas vartojančiamalkoholį…………………………………………………………………..11
1.5.Blaivybė – gyvenimas bealkoholio………………………………………………………………………………15
2.Tyrimas……………………………………………………………………………………………………………………..17
2.1.Tyrimo metodika irtiriamieji……………………………………………………………………………………..17
2.2.Tyrimorezultatai……………………………………………………………………………………………………….17
Išvados…………………………………………………………………………………………………………………………25
Literatūra…………………………………………………………………………………………………………………29
Įvadas
Alkoholis žmogaus gyvenimą lydi visais jo etapais –nuo gimimo iki mirties. Ir džiaugsmas, ir skausmas yranuolatinis žmogaus stresas. Sociologai apskaičiavo, kadbūtinų išgerti progų per metus yra apie 40-50.Be šampano neįsivaizduojami Naujieji metai, gimtadieniaiar kitos iškilmingos progos. Švelnus vyno aromataspagerina apetitą prie pietų stalo. Daugumai žmoniųkarštą vasaros dieną malonu atsigaivinti šaltualumi. Tačiau kai kuriems alkoholis tampa priklausomybe. Laikas,vieta ir aplinkybės, kuriomis žmogus geria, nebetenkareikšmės. Aukojant šeimą, darbą,ištikimiausiu draugu tampa alkoholis. Alkoholikas dėl mažiausio alkoholio kiekio gali iškeisti savo asmeniniusdaiktus, šeimos vertybes, palikti šeimą, vaikus.Tai ypatingai didelė visuomenės problema. Pagal medicininęstatistiką Lietuvoje 8-10 proc. suaugusių žmoniųyra priklausomi nuo alkoholio. (Kubiliūtė, 2004).
Kaip teigia psichiatrė Bulvinienė, 2006), Lietuvąalkoholyje skandina du dalykai – įpročiai irpaveldėjimas. Namie ir darbe be svaigalų tradiciškaineapsieinama per gimtadienius, sukaktuves, įvairių objektųatidarymą, pareigų atšventimą, įmonių,įstaigų jubiliejus ir netgi laidotuves. Esant paveldimumuidaug lemia aplinka, draugų įtaka, alkoholio prieinamumas.Paveldimumo ir aplinkos poveikis tampa rizikos faktoriais.
Kai dėl alkoholizmo atsiranda asmenybės degradacija,keičiasi ir žmogaus vertybių pasirinkimo prioritetai.Užuot rinkusis pamaldas bažnyčioje, parodas, muziejus,metamasi atsipalaiduoti į išgeriančiųjųkompaniją. O per tokį bendravimą ir atsipalaidavimąnepajuntama, kaip organizmą užvaldo alkoholis. (Bulvinienė,2006).
Problemos aktualumas. Viena didžiausių nūdienosproblemų yra alkoholizmas. Dėl jo išgyvenama daugybėtragedijų, suluošinami likimai. Jeigu organizmasreikalauja alkoholio ir be jo nesugeba normaliai funkcionuoti, žmoguspasiryžęs padaryti bet ką – vogti, meluoti,netgi nužudyti. Taigi tradicijos ir papročiai, kurieskatina alkoholio vartojimą yra žalingi. Dažnaivartojant alkoholį išsivysto sunki ir viskągriaunanti liga – alkoholizmas ir su juo susijusios problemos.
Tyrimo praktinis aktualumas. Nėra šeimos, kuriosvienaip ar kitaip nebūtų palietęs alkoholis – tai irdėl alkoholio iširusios šeimos, tėvųglobos netekę vaikai, išgėrusių asmenųpadarytų eismo nelaimių padariniai, apsigimimai, traumos,smurtas, nusikaltimai, savižudybės ir kt. Alkoholis tampair kitų žalingos gyvensenos veiksnių – rūkymo,narkotikų vartojimo, nesaugių lytinių santykių –priežastimi. Taigi alkoholio vartojimas švenčiantšventes, praleidžiant laisvalaikį yra rizikingasdalykas.
Tyrimo mokslinis aktualumas. Lietuvoje atliekami tyrimai,kurie akivaizdžiai įrodo alkoholio vartojimo skaudžiaspasekmes ne tik individui, bet šeimoms, valstybei. Sualkoholiu susijusių nelaimių kasmet daugėja. Dėlneblaivių asmenų kaltės avarijose pernai Lietuvoježuvo 117 žmonių, o 1583 sužeisti. Sparčiaidaugėja avarijų, kurių kaltininkai – neblaivūsvairuotojai. Pernai jų buvo 1139 (2004 m. – 990). Benebaisiausia, kad šiemet jau yra 16,4 tūkstančiosocialinės rizikos šeimų. Jose auga 36,5 tūkstančiovaikų. Dažniausiai tokios šeimos į socialinėsrizikos sąrašus įtrauktos dėl girtavimo.Lietuvoje vis daugėja sergančių priklausomybėsnuo alkoholio ligomis, gausėja šeimų, kuriųvaikai kenčia nuo alkoholikų tėvų: yra mušami,nemylimi, pasmerkti gatvės gyvenimui. Tai alkoholio vartojimopasekmė.
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti,kokios priežastys skatina žmones vartoti alkoholįdarbe ir po darbo.
Tyrimo objektas – alkoholio vartojimas.
Tyrimo uždaviniai:
Išanalizuoti mokslinę ir populiariąją literatūrą apie alkoholio vartojimo priežastis ir pasekmes.
Ištirti, koks dirbančiųjų požiūris į alkoholio vartojimą darbe ir po darbo.
Suformuluoti išvadas.
Tyrimo metodai:
Literatūros analizė.
Anketavimas.
Matematinė statistika.
Hipotezė – alkoholio vartojimas darbe ir po darbogali sukelti priklausomybę nuo alkoholio, traumas, konfliktusdarbe ir buityje, smurtą, skyrybas šeimoje.
Darbo struktūra.
Darbą sudaro 3 dalys įvadas (problemos aktualumas,mokslinis ir teorinis aktualumas, tyrimo tikslas, uždaviniai,metodai ir hipotezė), teorinis medžiagos išdėstymas,tyrimo rezultatų analizė, išvados, literatūrosšaltinių sąrašas. Pateiktos 2 lentelės,11 paveikslėlių tyrimo rezultatų iliustracijai.
Sąvoka:
Alkoholizmas – tai lėtinis susirgimas,išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujantalkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui,psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe.
1. ALKOHOLIO VARTOJIMAS DARBE IR PO DARBO
1.1. Alkoholio atsiradimo apžvalga
Kaip teigia Bulotaitė (2004), alkoholis nėra šiuolaikinėscivilizacijos vaisius. Svaigalai pasiekė mus iš amžiųglūdumos. Žinomas vokiečių etnografas JulijusLipsas teigia, kad Paryžiaus kavinių nuolatiniųlankytojų aperityvas, rusiškoji stalo degtinė,angliškųjų klubų viskis, Mozelio, Reino irraudonasis bei putojantis vynas iš tikrųjų yrapirmykščių žemdirbių alaus, vyno irklajoklių genčių rauginto kumyso patobulintivariantai.
Pirmieji žmonėms žinomi alkoholiniai gėrimai buvogaminami fermentacijos būdu ir buvo nestiprūs, nes mielėsnebeišgyvena (ir fermentacija sustoja), kai alkoholiokoncentracija pasiekia ~16%. Manoma, kad distiliacija – „vynodeginimas“ – buvo išrasta maždaug VIIIamžiuje po Kristaus. Šio proceso, kuriuo buvo galimapagaminti gėrimus iki 60% alkoholio tūrio koncentracijos,buvo laikomas paslaptyje, pirmasis žinomas viešasdistiliavimo aparato aprašymas datuojamas XIII amžiumi.Maždaug tuo laiku įvairiuose Europos regionuose pradėjoplisti distiliuojami gėrimai (tokie kaip brendisarba viskis).~1800 metus Edward Adam išrado rektifikacijosprocesą, kuris leido pašalinti prastą distiliatoskonį. 1817 m. vokietis Johannes Pistorius išradoaparatą, vienu distiliavimu galinti pagaminti 85% alkoholiotūrio distiliatą. 1830 m. Airijojeišrastas nenutrūkstamos (nuoseklios) distiliacijosaparatas, o 1852 m. Pierre Savalle išrado periodiškaiveikiantį aparatą. Šiuolaikinės technologijosremiasi šiais dviem išradimais ir gali pagaminti iki95,6% alkoholio tūrio distiliatą be juntamo skonio irkvapo. (Bulotaitė, 2004).
Anot Bulotaitės (2004), manoma, kad degtinė atsirado grūdusauginančiame rytų Europos regione, kuriame šiuo metuyra Lenkija,Lietuva,Baltarusijair vakarinė Rusija(tikslių įrodymų, leidžiančių degtinėsišradimą vienareikšmiškai priskirti kuriainors šaliai, nėra).
Nuo XVI amžiaus vidurio dokumentuose minima masinė vodkosgamyba Lenkijoje (pvz., 1580 m. Poznanėje buvo 498 bravorai).XVIII a. pabaigoje vodkos gamyba Lenkijoje tapo pramonine, vodka,kurią gaminti leista tik šlėktoms ir dvasininkams,
tapo masiniu produktu. 1782 m. Lvoveatidarytas pirmasis pramoninis bravoras. 1768 Jan PawełBiretowski ir 1774 Jan Chryzostom Simon išleidoknygas, kuriose aprašė degtinės gamybos būdą.XIX a. pradžioje vodka pradėta varyti iš bulvių.XIX a. pabaigoje naujos technologijos (1871 atidarytas pirmasisrektifikavimo bravoras) leido gaminti skaidrias degtines.
Iki XVIII a. vidurio, degtinė Rusijoje buvo vadinama duonosvynu (хлебное вино),tai buvo iki 60% alkoholio tūrio palyginti brangus gėrimas,daugiausia parduodamas smuklėse(12 litrų kibiras kainavo 1,5-2 karves). Žodis „vodka“tuo metu reiškė žolių trauktines, gaminamasmedicininiais tikslais. Rusijojevodka šiuolaikine prasme pirmą kartą raštuosepaminėta 1751m. imperatorienės Jelizavetos dekrete, skirtame spirito varyklųnuosavybės reguliavimui. XIX a. viduryje vodka tapo esminiucarinės Rusijos biudžeto šaltiniu (iki 40% visųbiudžeto įplaukų), vyriausybei skatinant vartotivalstybinių daryklų pagamintą vodką, ji tapomėgstamu Rusijos imperijos gyventojų gėrimu. 1863 m.valstybinė vodkos gamybos monopolijapanaikinta, dėl to smarkiai krito jos kaina,ir degtinė tapo prieinama net ir nepasiturintiems gyventojams.1911 m. vodka sudarė 89% visų Rusijoje suvartotųgėrimų. Iki 1885m. vodka Rusijoje (išsinešimui) buvopardavinėjama tik kibirais.(Bulotaitė, 2004).
Labiausiai šiuo metu paplitęs degtinės stiprumas –40% alkoholio tūrio – yra siejamas su XIX a. pabaigos rusųchemiko DmitrijausMendelejevo tyrinėjimais, pasak kurių,idealus degtinės stiprumas yra 38% (silpnesnė degtinėturės „vandens“ prieskonį, o stipresnė –per daug „degins“). Mokesčių rinkimo tikslais,šis skaičius buvo suapvalintas iki 40%, ir 1894 m.Rusijoje paskelbtas degtinės standartu.
XX a. 8 dešimtmetyje, vykstant Lenkijos ir TarybųSąjungos prekybiniam ginčui, rusų autorius ViljamasPochliobkinas parengė istorinę studiją, kuriojeįrodinėjo, kad degtinė išrasta Rusijoje (knygavėliau išleista “Vodkos istorijos“pavadinimu).
Dėl itin gero išvalymo (analogiško keliomsdešimtims pervarymų), rektifikuoti spiritai yrapraktiškai bekvapiai, todėl jų gamybai galimanaudoti bet kokias, netgi itin prastas žaliavas (bulves,runkeliusir pan.). Skoniuiir kvapuisuteikti į vodką dedami nedideli kiekiai cukraus,aromatizuojančių medžiagų. Būtent tokia, išrektifikuoto spirito Rusijoje gaminama broga davė pradžiąšiuolaikinėms degtinėms, pasaulyje žinomoms,kaip vodka.
Lietuvoje degtinė gaminama nuo XIV-XVamžiaus.
Šiuo metu ypatingai didelis dėmesys skiriamas alkoholioreklamai. Dėl jos vyksta gana arši kova, aukojamas netgitoks kilnus dalykas – sportas. Visuomenei bandoma įteigti, kadbe alkoholio sportas neteks galios. Toks požiūris rodo, įkokį pavojų stumiama visuomenė.
Apibendrinant galima teigti, kad poreikis alkoholiui ir jo vartojimokultūrai nuolat didėja, nežiūrint į joneigiamas pasekmes. Alkoholio gamybai ir jo plėtrai skiriamasypatingas dėmesys. Visuomenė turi pati apsispręsti dėlalkoholio vartojimo. Tačiau menka daugelio žmoniųasmenybės branda nepajėgi atsirinkti, kas iš tiesųteikia malonumą, o kas sugriauna visą žmogausgyvenimą.
1.2. Kas skatinaalkoholio vartojimą?
Alkoholio vartojimas visuomenėje plačiai paplitęs –vartojamas dėl tradicijų, papročių, apeigose arbavartojimas be saiko, nuolatinis išgėrinėjimas.
Nedidelis alkoholio kiekis veikia atpalaiduojančiai,svaiginančiai, gerina nuotaiką. Tačiau didesnėsdozės – sutrikdo psichinę veiklą iki sąmonėspraradimo ir net mirties. Alkoholis nepanaikina rūpesčių,nepalengvina išgyvenimų, tačiau gali išsivystytipriklausomybė. Nuolat vartojant alkoholį ilgesnįlaiką, nervų sistema nebegali gerai funkcionuoti bealkoholio. Žmogus patiria abstinencijos reiškinius –reikalingas bent minimalus alkoholio kiekis, kad savijauta pagerėtų.Taip palengva dalis vartojančių alkoholinius gėrimustampa priklausomais nuo alkoholio – alkoholikais. (Bulotaitė,1999).
Jaunų žmonių požiūrį į alkoholįformuoja tėvai, bendraamžiai, jaunimo kultūra,visuomenė, žiniasklaida. Nustatyti, kas skatina jaunimąvartoti alkoholį sunku pasakyti vienu teiginiu. Paprastai,veikia visas kompleksas tarpusavyje susijusių veiksnių.
Bulotaitė (1999), nurodo šiuos pagrindinius veiksnius:
Biologiniai (organizmo, medžiagų apykaitos ypatybės,genetinės savybės ir pan.).
Socialiniai: aplinka, kurioje vaikas gyvena, artimų žmoniųpažiūros ir elgesys, draugų ir bendraamžiųpažiūros ir elgesys ir pan.).
Asmenybės ypatybės bei psichologiniai veiksniai, kaipmenkas savęs vertinimas, nepasitikėjimas savimi, nerimas,depresija ir kt.).
Mokslininkai pripažįsta, kad pradėti vartoti alkoholįskatina psichologiniai ir socialiniai veiksniai, o biologiniaiveiksniai daugiausia nulemia tai, kaip greitai organizmas įprasprie alkoholio. (Osiatynski, 1999; Bulotaitė, 1999).
Motyvus, kodėl jauni žmonės vartoja alkoholį,Bulotaitė (1999) siūlo suskirstyti į tris grupes:
Įtampai sumažinti ar stresui įveikti. Alkoholis vartojamas siekiant euforinės būsenos, norint pamiršti problemas, sumažinti įtampą, nemalonias emocijas. Alkoholis tampa įtampos ar streso įveikimo metodu.
Alkoholio efektas. Vartojama norint patirti pakitusią sąmonės būseną. Pagrindinis tikslas – siekti malonumo.
Bendraamžių įtaka. Alkoholis vartojamas norint kartu praleisti laiką, neatsilikti nuo draugų.
Alkoholio vartojimas išsiplėtė įvairiosegyvenimo srityse, tiek darbe, tiek namuose. Alkoholis tapo vienas išbendravimo būdų. Nuo pat mažens vaikai mato tėvus,senelius švenčiančius šeimos šventes.Alkoholis toleruojamas, kai vaikas baigia ugdymą darželyje,pradinėje mokykloje. Tėvų pavyzdys auklėja labiaunei geriausių knygų pavyzdžiai. Pasak vaikųpsichologų Navaičio (1996), Žukauskienės (2001),vaikai ir paaugliai dėl tėvų dviprasmiškoelgesio praranda pasitikėjimą tėvais ir vyresniaisiaisžmonėmis.
Apibendrinant galima teigti, kad alkoholio vartojimą skatinapsichologinės, socialinės priežastys.
1.3. ALKOHOLIO POVEIKIS IR PASEKMĖS
Pats svarbiausias alkoholizmo, arba priklausomumo nuo alkoholio,simptomas yra nuolatinis ir stiprus, dažnai nenugalimastroškimas vartoti alkoholio. Priklausomiems nuo alkoholioasmenims yra sunku susilaikyti nuo alkoholio vartojimo, sunkusuvaldyti vartojimo intensyvumą bei nustoti vartoti alkoholio.Todėl, išsivysčius priklausomumui nuo alkoholio, jovartojimas tampa daugiadienis. Kad būtų gautas norimasapsvaigimas, reikia vis didesnių alkoholio dozių – t.y.didėja tolerancija alkoholiui (esant vėlyvoms ligosstadijoms, kai dėl kepenų pažeidimo pasireiškiakepenų funkcijos nepakankamumas, tolerancija alkoholiui mažėja).Sumažėja susidomėjimas kita, ne su alkoholio vartojimususijusia veikla, alkoholio vartojama neatsižvelgiant įakivaizdžiai žalingas pasekmes – pvz., apsvaigimo nulemtusnelaimingus atsitikimus. Po daugiadienio alkoholio vartojimonutraukimo pasireiškia abstinencijos būklėssimptomų: sutrinka miegas, vargina drebulys, nerimas, baimė.Sunkiais abstinencijos atvejais pasireiškia gyvybei pavojingapsichozinė būsena, vadinama baltąja karštlige.
Alkoholis labiausiai veikia nervų sistemą. Kiekvienasbesaikis išgėrinėjimas pražudo tūkstančiussmegenų ląstelių. Įvairūs organųpažeidimai, ligos lydi piktnaudžiaujančius alkoholiu(kepenų cirozė, kasos uždegimas, gastritas, vėžysir kt.). Idealu – visiškai nevartoti alkoholio.
Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) siūlo neviršytisąlyginai nepavojingos ribos. Per parą moteris galisuvartoti ne daugiau kaip vieną, o vyras – ne daugiau kaip dustandartinius alkoholio vienetus (SAV). Vienas SAV prilygsta 8-10 ggrynojo alkoholio. Toks grynojo alkoholio kiekis yra 25 g stiprausalkoholinio gėrimo, arba 120 g vyno, arba 330 g šviesausalaus.
Alkoholiovartojimas yra visada žalingas, tačiau nekiekvienu atveju tai vadinama alkoholizmu. Žmogus gali vartotiper daug, per dažnai, bet nebūti alkoholiku ir atvirkščiai– kitiems priklausomybė nuo alkoholio išsivysto labaigreitai. (Osiatynski, 1999).
Girtavimas – tai piktnaudžiavimas alkoholiu, tačiau jispriklauso nuo žmogaus valios.
Alkoholizmas – tai priklausomybė – geriama jau dėl poreikioir poveikio. Tai lėtinė liga, pasireiškiantipsichologine socialine ir fizine priklausomybe nuo alkoholio. Labaisvarbus ženklas, jei asmuo dėl alkoholio vartojimo negaliatlikti tam tikrų socialinių vaidmenų – šeimoje(pvz.: nebėra rūpestingas tėvas), darbe (pvz.:pravaikštos darbe), moksluose, tarp jų ir sveikatosproblemos, atsiradę dėl gėrimo, automobilio vairavimasgirtam, avarijos dėl vairuotojo girtumo.
Alkoholio vartojimo padariniai vairavimui – sulėtėjareakcija, nukenčia klausa ir rega. Tam tikromis sąlygomisnet ir eksperimentinis gėrimas gali būti pavojingas – pvz.:nėštumo metu, vairuojant mašiną, vartojantvaistus, sergant tam tikromis ligomis, kai alkoholis gali lemtikomplikacijas, jaunesniems nei 21 m.
Alkoholio poveikis priklauso nuo daug asmeninių faktorių –rasės, amžiaus, kūno masės, nuovargio lygio,lyties (moters kūne mažiau vandens; greičiau atsirandaorganų pažeidimai), amžiaus ir pan.
Alkoholio vartojimas sukelia dar didesnių neigiamųpadarinių – tai avarijos, smurtas, eismo įvykiai, gaisrai,traumos darbe ir buityje. Šeimoje daugėja konfliktųšeimoje, vaikų auklėjimas virsta nepastoviu, pareigųšeimoje vengimu, socialinė izoliacija. Skyrybos,prievarta prieš sutuoktinį, prievarta priešvaikus, apleisti vaikai, vaiko globos netekimas. Dėl alkoholiopoveikio gimsta vaikai, turintys mokymosi sutrikimų, elgesio iremocijų sutrikimų. Šeimose, kuriose tėvaivartoja alkoholį, vaikai paveldi tėvų tolerancijoslygį, tėvų polinkį vartoti daug alkoholio artiesiogiai stebėdami mokosi vartoti alkoholį.
Alkoholį vartojančių šeimų vaikai turi tamtikrų požymių, apie kuriuos nuolat rašo vaikųpsichologai, pedagogai.
Vartotialkoholį pavojinga ne vien dėl ne tiesioginiųnepageidaujamų padarinių, bet ir dėl galimybėsdvasiškai ir fiziškai sužaloti sveikatą.
Nenumaldomastroškimas išgerti yra vienas pirmųjųalkoholizmo požymių. Alkoholio potraukis formuojasi irplėtojasi pamažu. Jo intensyvumas priklauso nuo ligossunkumo. Iš pradžių alkoholikas dar gali šiaiptaip kovoti su savo aistra, kurį laiką apseiti be degtinės.Ligai progresuojant, atsisakyti alkoholio vis sunkiau ir sunkiau.Visos alkoholiko mintys nuolatos sutelktos į degtinę, josįkyriai persekioja ir namie, ir darbe. Jis visą laikąsvarsto, kur ir kaip galėtų vėl išgerti.Degtinės vizijos nepaleidžia alkoholiko net miegančio.Alkoholio potraukis panašus į stiprų badą arbatroškulį – žmogus pasirengęs bet kam, kad tikjį patenkintų. Prieš jį nublanksta visi kitiinteresai, rūpesčiai, troškimai, siekiai, šeima,darbas ir t. t. Alkoholio potraukis verčia atsisakyti valgio,kad tik liktų pinigų išgerti. Apimtas šiopotraukio žmogus išparduoda viską, ką tik galiparduoti, nuskursta.
Antrasankstyvasis alkoholizmo požymis yra savikontrolėspraradimas. Alkoholikas neįstengia įvertinti, kiek, kur irkada geria. Sveikas žmogus žino, kokią alkoholio dozęjis gali sau leisti, o alkoholikas geria tol kol pasigeria.Alkoholikas gerdamas nesugeba savęs kontroliuoti, negalisusilaikyti. Jis praranda saiko jausmą. Pradinėje ligosstadijoje kai kuriems alkoholikams lengviau susilaikyti visainegėrus, negu, pradėjus gerti, neprarasti saiko. Pagalalkoholio kiekį, kuris nuslopina savikontrolę, galimakalbėti apie ligos sunkumą. Iš pradžiųsavikontrolė prarandama tik išgėrus puslitrįdegtinės, o vėliau jau pakanka ir keleto taurelių.
Trečiasalkoholizmo požymis yra pakitęs pakantumas, arbatolerancija. Ligos pradžioje pakantumas didėja. Žmogus,įpratęs girtauti, pakelia didesnes alkoholio dozes neguretai išgeriantis. Didėjant pakantumui, silpnėjavėmimo refleksas. Kaip žinoma, vėmimas yra apsauginisorganizmo refleksas, kylantis apsinuodijus dideliu alkoholio kiekiu.Labai retai pasitaiko žmonių, kurie į per didelęalkoholio dozę iš viso nereaguotų vėmimu. Tairodo, jog to individo silpnas vėmimo refleksas arba nepakankamaapsauginė reakcija. Retkarčiais vėmimo refleksoneturėjimas gali būti individo nepaprasto pakantumoišraiška. Alkoholio pakantumas nedidėja be galo.Po kiek laiko alkoholikas pasiekia savo “lubas”. Po tojis gali gerti keletą metų, ir pakantumas nesikeičia.Ilgą laiką nuolatos perkraunamas mechanizmas galų galenebeveikia, ir pakantumas pradeda palengva mažėti. Jis galipasidaryti silpnesnis net už pradinį fiziologinį(normalųjį).
Kaippažymi Slatvickis (2004), alkoholio vartojimas yra visadažalingas, tačiau ne kiekvienu atveju tai vadinamaalkoholizmu. Žmogus gali vartoti per daug, per dažnai, betnebūti alkoholiku, ir atvirkščiai – kitiemspriklausomybė nuo alkoholio išsivysto labai greitai.Svaigalų vartojimo kiekis ir dažnumas dar nėrapagrindas sakyti, jog žmogus jau yra priklausomas nuo alkoholio.
Pasak Klaipėdos priklausomybės ligų centro psichiatroMichalkovo (2004), kuo žmogus labiau tampa priklausomas nuoalkoholio, tuo daugiau atsiranda problemų darbe ir šeimoje.Šeimoje kyla nepasitenkinimas, priekaištai dėlvyro išgėrinėjimo. Atšalus santykiams, vyraipradeda įtarinėti, jog žmonos yra neištikimos.Autoriaus nuomone, kai žmogus dar nėra ligonis, tai yraneserga alkoholizmu, – jam tiek šeima, tiek darbas darrūpi. Bet įnikus giliau, problemų daugėja – vyrasnebesirūpina šeimos gerove, vaikų maitinimu ir pan.
Kai alkoholis pradeda trukdyti gyventi, atsiranda problemos su šeima,darbu, policija, žmogui būtina pagalba. Vienareikšmiškaiaišku, kad alkoholizmas – visos šeimos problema.Lengviau gydyti, kai pagalbos ieško visa šeima.
Alkoholizmas kaip liga iš tiesų yra skirtingai suvokiamižmonių, turinčių priklausomybę alkoholiui.Dažnai alkoholikai kreipiasi pagalbos, kai ištinka krizė,
t.y. pasiekiamas tam tikras dugnas.
Tačiau, kaip teigia, Slatvickis (2004), kiekvienas nuo alkoholiopriklausomas žmogus dugną suvokia skirtingai. Vienam taigali būti žmonos noras skirtis, kitam – nemalonumaidarbe, trečiam – šeimos praradimas. Gali veiktistiprus psichologinis gynybos mechanizmas – alkoholikasnesuvokia, jog visos bėdos kyla dėl jo paties. Jamaplinkiniai žmonės yra blogi, o jis pats – geras.
Pasak psichiatro Slatvickio (2004), vieni alkoholikai dar ligospradžioje suvokia sergą ir bando ieškoti pagalbos.Kitiems prireikia kelerių metų, kad pripažintųsavo priklausomybę. O treti visą gyvenimąnepripažįsta, jog yra alkoholikai.
Anot Slatvickio (2004), nei specialybė, nei išsilavinimas,nei socialinis statusas neturi įtakos šiai ligai.
Taigi, apibendrinant galima teigti, kad alkoholio pasekmės yraryškios, griaunančios ne tik pačią asmenybę,bet ir paveikiančios visus šeimos, bendruomenėsnarius. Alkoholizmo pasekmės yra gana skaudžios visuomenei.Visuomenė netenka darbingų piliečių, šeimų,gebančių išugdyti sveikus vaikus.
1.4. Pagalba ir gydymas vartojančiam alkoholį
Kaip teigia Slatvickis (2004), alkoholizmas yra neišgydoma,bet pagydoma, tai yra sustabdoma liga. Alkoholiku tampama visamgyvenimui. Tačiau jeigu alkoholikas laikosi visiškosblaivybės, kai visiškai nebevartoja svaiginančiųgėrimų.
Sėkmingo gydymo pagrindas yra savo ligossuvokimas. Daug kas priklauso ir nuo specialistų, kurie teikiapagalbą. Specialistai turi sugebėti įrodyti, jogpacientas yra priklausomas nuo alkoholio. Teoriškaialkoholikas gali gydytis ir vienas, jeigu pripažįsta savoligą ir sugeba laikytis visiškos blaivybės. Tačiautokių žmonių yra labai mažai. (Slatvickis, 2004).
Žinant rizikos veiksnius, vartojimo motyvus, galima stiprintiapsaugančius nuo alkoholio vartojimo veiksnius.
Kaip nurodo Bulotaitė (1999), apsaugantys veiksniai šeimojeyra geri tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai,pasitikėjimo bei bendradarbiavimo atmosfera šeimoje, tėvųdomėjimasis vaikų problemomis, abipusė pagarba.
Apsaugantys veiksniai mokykloje – geri santykiai tarp pedagogųir moksleivių, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosferaklasėje, mokytojų domėjimasis ne vien pažangumorodikliais, bet moksleivių problemomis, vaikų užimtumas,pagarba, dėmesys moksleiviams.
Psichologai pripažįsta, jei mokinys jaus suaugusiųjųmeilę, pagarbą, globą, domėjimąsi asmenybe,tikės, kad šie nori padėti, tai sumažinsalkoholio vartojimo tikimybę.
Svarbiausias rūpestis, kaip pastebėti pirmuosius ženklus,kad vystosi priklausomybė nuo alkoholio. Bulotaitė (1999)nurodo, kad, vartojant alkoholį, išryškėjatokie požymiai:
Nepastovi nuotaika.
Nesugebėjimas susikaupti.
Abejingumas mokyklai, seniems draugams, pomėgiams.
Nauji ir dažniausiai vyresni draugai.
Melas ir vagystės.
Pinigų švaistymas ir skolinimasis.
Dideli ir staigūs pokyčiai (nuotaikų, elgesio, pažangumo ir pan.).
Neįprasti kvapai, dėmės, žymės ant kūno, drabužių.
Šie ženklai įspėja, kad jaunuoliai turiproblemų, kurios gali paskatinti vartoti alkoholį, žengtinusikaltimų keliu, nusižudyti. Tai gali būti ne vienįspėjimas apie alkoholio vartojimą, bet ir liudijimas,kad paauglys turi psichologinių problemų.
Kadangi alkoholio vartojimą sąlygoja daugelis priežasčių,tai turi būti vykdoma plati prevencija- nuo informavimo ikisocialinių įgūdžių formavimo.
Alkoholio vartojimo prevencijoje yra akcentuojami šiesocialiniai įgūdžiai:
Problemų sprendimas. Šis įgūdis skatina konstruktyviai spręsti problemas. Paaugliams siūloma įsisavinti 4 problemų sprendimo žingsnius: problemos apibrėžimas, įvairių sprendimo būdų ieškojimas, šių sprendimo būdų įvertinimas (teigiamų ir neigiamų ypatumų), vieno sprendimo pasirinkimas ir veiksmų suplanavimas.
Sprendimų priėmimas. Šis įgūdis padeda priimti konstruktyvius sprendimus. Pirmiausia svarbu pajusti to sprendimo ar pasirinkimo pasekmes.
Kūrybinis mąstymas. Kūrybinis mąstymas leidžia surasti ir įvertinti įvairius sprendimo būdus, alternatyvas, veiklos ar neveiklumo pasekmes.
Kritinis mąstymas. Tai sugebėjimas analizuoti informaciją ir patyrimą.
Bendravimo įgūdžiai. Jie įgalina užmegzti ir išlaikyti draugiškus ryšius su aplinkiniais.
Savęs pažinimas. Tai sugebėjimas pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, stipriąsias ir silpnąsias puses.
Streso įveikimas. Tai streso šaltinių atskleidimas ir žinojimas, kaip jie veikia.
Atsisakymo įgūdžiai. Jie įgalina pasipriešinti bendraamžių ar kitokiam spaudimui.
Taigi, pasak Bulotaitės (1999), formuojant socialinius įgūdžius,įmanoma tapti psichologiškai atspariems ir išvengtidaugelio problemų.
Alkoholizmo gydymas – ilgas procesas, reikalaujantis išgydytojo ir ligonio artimųjų didelės įtampos.Gydantis narkologas kiekvienu atveju atsižvelgia į ligosstadiją, individualias ligonio savybes, jo socialinę būklę,gyvenimo bei darbo sąlygas ir daug kitų veiksnių.Alkoholikas gydomas keliais etapais, kurių kiekvienas turi savosvarbiausią uždavinį.
Pirmuoju gydymo etapu daugiausia dėmesio skiriama atsiradusiamdėl lėtinio nuodijimosi alkoholiu ligos paūmėjimuiir patologinei būsenai šalinti. Skiriamas režimas irdieta, kurie kompensuoja baltymų bei vitaminų trūkumą,atkuria kepenų funkciją neutralizuoja organizme nuodus.Ligoniai gauna daug vitaminų, kurie pagerina medžiagųapykaitą, ypač oksidacijos procesus nervų audiniuoseir inkstuose.
Pašalinus lėtinio apsinuodijimo alkoholiu reiškinius,pradedamas antrasis gydimo etapas – aktyvusis antialkoholinisgydymas. Aktyvaus gydymo metodo uždavinys – sukelti ligoniošlykštėjimąsi alkoholiu. Ligoniui kartu sualkoholiu duodami preparatai, sukeliantys šleikštulįir vėmimą (apomorfinas, emetinas, vėmimo milteliai irt. t.). Gydymo metu susiformuoja neigiamas sąlyginis refleksassvaigalams: jų kvapas ir skonis pykina, verčia vemti.
Trečiasis gydymo etapas yra daugiausiai palaikomasis, o tiksliau– antirecidyvinis ir trunka keletą metų. Tuo laikotarpiuįvairūs gydymo kursai prireikus pakartojami.
Alkoholizmas – lėtinė liga, jai būdingos remisijos,t.y. ligos reiškinių susilpnėjimas arba išnykimas.Alkoholizmo remisija yra tam tikra organizmo pusiausvyros būklė,kuri iš esmės skiriasi nuo būklės priešsusergant. Žmogus laikomas sveiku (žinoma, jeigupiktnaudžiaudamas alkoholiu dar nepasidarė invalidu),tačiau vienas gurkšnis svaigalų gali sutrikdytigydymu pasiektą organizmo pusiausvyrą ir vėlužplieksti ligą.
Alkoholizmas ypatingas tuo, kad ligos baigtis labai priklauso nuopaties ligonio noro pasitaisyti. Jeigu jis pats nesigrums su savonelaime, tai vargu ar medicina pajėgs jį apginti nuo ligosrecidyvo. Ypač svarbi ta socialinė mikroaplinka, įkurią patenka gydytas nuo alkoholizmo ligonis.
Taigi yra tik vienintelė galimybė pasiekti stabiliųgydymo rezultatų – visiškai atsisakyti alkoholio. Patsgydymo procesas yra individualus ir priklauso nuo paties žmogaus
pageidavimų, galimybių ir pasiryžimo. Paprastai, visųpirma, atstatomos organizmo pažeistos funkcijos, gydomi organai.Pacientui pageidaujant skiriami vaistai, kurie išgėrusalkoholio sukelia nemalonius pojūčius. Tačiau tai yratik pasiruošimas gydyti pačią priklausomybę.Pagrindinis gydymo tikslas – pasiekti, kad žmogus pakeistųpožiūrį į išgėrimą ir išmoktųgyventi be alkoholio. Apsisprendęs nebegerti žmogus turimokytis naujų elgesio būdų tam, kad net ir stresinėsesituacijose save išmoktų nuraminti kitaip – nevartojantsvaigiųjų gėrimų.
Šiuo metu pasaulį nustebino savo efektyvumu Anoniminisalkoholikų metodas. Ši metodika skiriasi nuo to, kąyra sukaupusi medicina apie alkoholizmą. (Osiatynski, 1999).
Anoniminiai alkoholikai(AA) – tai savitarpiopagalbos grupės, vienijančios alkoholizmu sergančiusžmones. AA padarė išvadą, kad alkoholizmas yrane nuodėmė, valios neturėjimas, o įtikino, kadtai yra ne tik fizinė priklausomybė, bet ir psichinėliga., kurią gydyti gali padėti švietėjiškiir terapiniai metodai.
Kaip teigia Osiatynski (1999), alkoholis nėra pagrindinėalkoholiko problema. Jo nuomone, kiekvieno alkoholiko problemaemocinis nebrandumas, nesugebėjimas valdyti savo jausmų irderinti santykių su kitais žmonėmis. Anotmokslininko, alkoholis yra griaunanti jėga ir negali būtinaudojama atsiradusioms problemoms spręsti.
Šios grupės aktyviai veikia įvairiuose Lietuvosmiestuose (jų yra per 50), šalia jų kuriasi ir AAšeimų draugijos, jaunimo grupės. Gydymas yra ilgasir reikalaujantis ne tik alkoholiko, bet kiekvieno šeimosnario kantrybės ir pasiryžimo. Kiekviena diena be alkoholioyra vertinga tiek geriančiam žmogui, tiek jo aplinkai.Sveikimo kelias paprastai būna ilgas ir sunkus, bet tikslas yrato vertas.
Pasak Osiatynski (1999), nustojus vartoti alkoholį, problemosneišnyksta. Todėl mokomasi dvasiškai tobulėti,pakeisti savo mąstymą. Tokio asmenybės atgimimoprograma laikoma AA dvylikos žingsnių. Tam reikalinga kitųparama, pirmiausia alkoholį vartojusių žmonių.Kaip teigia autorius, pasikeitimas vyksta labai lėtai, nes apimavisas gyvenimo puses: elgesį ir mąstymą.
Osiatynski (1999) pažymi, kad AA ir medicina tarsi viena kitaiprieštarauja. Jis šį reiškinįpaaiškina tuo, kad medicinos metodas šalina susirgimožidinį arba sukėlėją įveikia vaistais.O žmogaus organizmas – tai objektas, kuriam gydyti yradaug metodų. AA neieško ligos priežasties, nesiūlovaistų, nežada pasveikimo, o ligonis turi keisti pats save,gydytojas gali tik padėti.
Dauguma mokslininkų manė, kad šis metodas tinka tiktiems, kurie nori dvasiškai tobulėti. Tačiau, kaiprodo praktika, dauguma alkoholikų nenori dvasiškaitobulėti, be to, gydytojai apie tai su jais ir nekalbėdavo.Todėl kurį laiką egzistavo konfliktinė situacijatarp bendrosios medicinos ir AA judėjimo. Tačiau kaipteigia Osiatynski (1999), Bulotaitė (1999), Veryga (2004),dvylikos žingsnių programa ir terapinis gydymas ne tikdetoksikuoja, bet ir alkoholikas mokosi dirbti su savimi.
Taigi, remiantis autoriais, galima daryti išvadą, kadalkoholizmo gydymas yra sudėtingas procesas, į kurįįsijungia visa šeima, AA ir gydytojai. Gydymo esmė –gebėjimas valdyti savo jausmus ilgesnį laikąnevartojant alkoholio.
1.5. Blaivybė – gyvenimas be alkoholio
Veryga (2006) pastebi, kad kovai prieš alkoholizmą yradu, vienas kitą neigiantys, kovos su alkoholiu metodai. Pirmas –tai kova už blaivybę. Tuo užsiima mokslas, vadinamassobriologija (sobrio lot. – išblaivyti) – mokslas apieblaivybę. Yra ir kitas metodas, kuris vadinamas kova sugirtuoklyste ir alkoholizmu. Dar kitaip jis vadinamas kultūringoir saikingo alkoholio vartojimo teorija.
Blaivybę propagavo žymiausi Rusijos mokslininkai, rašytojaiir mąstytojai – F. Dostojevskis, L. Tolstojus, akademikaiPavlov, Bechterev, Uglov.
Blaivybės pradininkas Lietuvoje buvo kunigas Ignacas Štachas(1796-1854). Manoma, kad jam tikriausiai buvo žinoma apie airiųblaivybės kampaniją, kurią 1838 metais pradėjoairių kapucinas Teobaldas Metju (Mathew). Tai IgnacąŠtachą, kartu su Šiaulėnų parapijosklebonu Augustinu Kybartu (1795-1860) paskatino 1846 metais steigtiblaivybės brolijas.
1858 m. spalio 11 d., žemaičių vyskupas MotiejusValančius ganytojišku laišku dekanatams pradėjoblaivystės sąjūdį. Visose parapijose buvoįsteigtos blaivybės brolijos, kai kur subūrusios net95% parapijiečių, ir per 2 metus alkoholio vartojimassumažėjo net 8 kartus.
Rusai neleido platinti M. Valančiaus parengto laikraščio„Pakeleivingas“, knygelės „Apej BrostwaBlaiwistes arba nusitureima“, L. Ivinskio „Aitvaro“.Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas 1863 m. uždraudėskleisti blaivybę, kaip pavojingą rusų imperijai.Degtinės gamyba ir vartojimas vėl ėmė didėti,bet I. Štacho ir M. Valančiaus pasėta blaivybėssėkla nežuvo. 1906 metais Lietuvoje vienas žmogus gėrėdvigubai mažiau, negu Rusijoje. XX a. pradžioje vėlsustiprėjo tautinio išsivadavimo judėjimas, atsikūrėblaivybės brolijos.(Veryga, 2006).
Blaivybę skleidė A. Baranauskas, V. Kudirka, J.Basanavičius, Maironis, Vaižgantas, Vydūnas, ŠatrijosRagana, P. Vaičaitis ir kiti.
Veryga (2006), apibūdina dvi teorijas apie alkoholį. PasakVerygos (2006), blaivybės teorija vienareikšmiškaiteigia: alkoholis – tai pavojingiausias žemėje narkotikasir su juo reikia kovoti kaip su narkotiku.
Kultūringo gėrimo teorija teigia, kad alkoholis – taikažkoks specifinis maisto produktas, kurį reikia parduotikartu su duona ir pienu. Tačiau autorius pažymi, kadkažkodėl šis produktas nerekomenduotinas vaikams,nėščioms moterims, darbe ar vairuojant. Šitąmaisto produktą galima ir reikia pardavinėti visuosemasiniuose renginiuose, bet būtinai plastmasiniuose buteliuose.Jeigu jis parduodamas stikliniuose buteliuose, tai žmonės,prisigėrę šito produkto, pasak Verygos (2006),kažkodėl ima buteliais galvas vienas kitam daužyti..
Blaivybės teorija teigia, kad pagrindinė gėrimopriežastis yra laisva prekyba alkoholiu.
Kultūringo ir saikingo gėrimo teorija sako, kad kalti yragirtuokliai ir alkoholikai: jie nemoka gerti, jei jie mokėtųgerti, nebūtų girtuoklių ir alkoholikų. Blaivybėsteorija vienareikšmiškai sako, kad baisiausialkoholiniai nuodai yra alus, šampanas ir vynas. Tai patysbaisiausi alkoholiniai nuodai, nes per alų ir šampanąjaunimas pripranta prie alkoholio. Vaikai degtinės negeria, oalų geria jau penkerių metų ir pripranta. Šalyjejau yra pareigybė – vyriausias vaikų narkologas, yra vaikųnarkologiniai skyriai. Vienuolikos – penkiolikos metų vaikųapklausos rodo, jog „Sidras“, „Mix‘as“ir įvairiausi alkoholiniai kokteiliai tampa reguliariaivartojamais jų gėrimais. Vaikai negeria degtinės, nesji neskani. Bet jie puikiai geria sultimis paskanintą degtinę.
Alkoholio gamintojai, siūlydami vis daugiau ir įvairesniųlengvųjų alkoholinių gėrimų, orientuojasi įvaikus ir moteris. Veryga (2006) teigia, kad nestiprius alkoholiniusgėrimus vartoja 58% penkiolikmečių berniukų ir51% mergaičių. Mergaitės pradeda lenkti berniukus.
Blaivybės teorija sako, kad nuodingiausi gaminiai yra nespiritas ir ne degtinė, o alus, šampanas ir kitiputojantys alkoholiniai gėrimai. „Kultūringo”gėrimo teorija neišsprendžia alkoholizmo problemos.“Bet kokiam sveikam žmogui kiekvieną dienąduokite stiklinę šampano – po metų jis bus visiškasalkoholikas”. (Veryga, 2006).
Taigi, apibendrinant galima teigti, kad blaivybės idėjapalaipsniui plinta ir visuomenėje imamasi veiksmų ribotialkoholio vartojimą. Tačiau kovoti su alkoholio monopolijayra labai sudėtinga.
II. TYRIMAS
2.1. Tyrimo metodika ir tiriamieji
Tyrimas buvo vykdomas Mažeikių rajono pagrindinėjemokykloje 2007 metų gruodžio 17-21 dienomis. Bendruomenėsnariai nesutiko, kad būtų paskelbtas mokyklos pavadinimas.Tyrime dalyvavo 45 mokyklos bendruomenės nariai.
Tyrimui vykdyti buvo sudaryta anketa, remiantis analizuotaliteratūra. Anketą sudarė dvi grupės klausimų.5 klausimai skirti išsiaiškinti demografinępadėtį, o kiti 9 klausimai tikslu ištirti, artiriamieji vartoja alkoholį darbe ir po darbo. Buvo paprašytatiriamųjų per savaitę atsakyti į anketosklausimus.
2.2. Tyrimo rezultatai
Atlikus tyrimą ir apdorojus matematinės statistikos metodu,gauti rezultatai atspindėti lentelėse ir diagramose.
Tyrime dalyvavo 45 mokyklos bendruomenės nariai: 33 pedagogai ir12 aptarnaujančio personalo darbuotojų.
Pagal lytį respondentai pasiskirstė taip: (Žr.1lentelę.):
1lentelė
Pasiskirstymas pagal lytį
|
Vyrai
|
Moterys
|
|
9
|
36
|
Pagal amžių tiriamieji pasiskirstė tokiu būdu:(Žr. 2 lentelę).
2lentelė
Pasiskirstymas pagal amžių
|
30-45 metai
|
46-55 metai
|
56-65 metai
|
|
22
|
11
|
12
|
Mokyklos bendruomenę sudaro įvairaus amžiaus žmonės.Pažymėtina, kad didesnę dalį sudaro darbuotojai,kurie pagal amžių yra aktyvūs, darbingi, galintysduoti didelę naudą įstaigai ir savo šeimai.(Žr. 1 paveikslėlį):
1pav. Bendruomenės narių amžius, atspindintis palankumądarbui ir aktyviai veiklai.
Asmenybės gebėjimas spręsti problemas ir apsispręstidažnai priklauso nuo išsilavinimo. Išsilavinęsžmogus geba greičiau rasti jam reikalingą informaciją,bendrauti ir ieškoti pagalbos, kai to reikia. Taigi, pagališsilavinimą respondentai pasiskirstė taip: (Žr.2 paveikslėlį):
2pav. Bendruomenės narių turimas išsilavinimas.
Mokykloje dirba pedagogai ir aptarnaujantis personalas (valytojos,pastatų priežiūros darbininkai, sargas, vairuotojas irkt.). Todėl pagal gautus rezultatus matyti, kad darbuotojųdaugumą sudaro tarnautojai.(Žr. 3 paveikslėlį):
3pav. Mokyklos darbuotojų socialinis statusas.
Iš gautų atsakymų apie šeimyninę padėtįgauti tokie duomenys. Sutuoktinį turi 35 darbuotojai, tai sudaro78 proc. Išsiskyrusių yra 7, atitinkamai tai sudaro 15proc. ir netekėjusių yra 3, kurios sudaro 7 proc. visųtiriamųjų. (Žr. 4 paveikslėlį):
4pav. Darbuotojų duomenys apie šeimyninę padėtį.
Apibendrinant tyrimo rezultatus apie demografinę dalįgalima teigti, kad mokyklos bendruomenėje dirba darbingo iraktyvaus amžiaus darbuotojai. Didesnę dalį darbuotojųsudaro aukštą išsilavinimą turintyspedagogai. Tai leidžia daryti prielaidą, jog žemesnioišsilavinimo darbuotojai yra labiau motyvuoti siektiatsakingai atlikti pareigas ir mažiau dėmesio skirtialkoholiui, nes ir pati darbo specifika reikalauja negirtauti darbeir ateiti į darbą neapsvaigus nuo alkoholio.
Toliau bus aptarti rezultatai apie darbuotojų požiūrįį alkoholį ir jo vartojimą darbe ir po darbo.
Paprastai nedaug galima sutikti žmonių, kurie nevartotųalkoholį. Taigi, į prašymą nurodyti mėgstamąalkoholinį gėrimą, atsakė visi respondentai.Nebuvo nė vieno darbuotojo, kuris į šį klausimąnebūtų atsakęs. Darytina išvada, kad visidarbuotojai vartoja alkoholį (čia nenurodomas jo kiekis). 5paveikslėlyje matyti, kad mėgstamiausi gėrimai yravynas, brendis, alus ir kt. Tai rodo, kad pakankamai aukštąvietą užima stiprieji gėrimai. Kaip teigiamaliteratūroje, stipriųjų gėrimų vartojimasgali greičiau iššaukti alkoholizmo ligą arbapriklausomybę. (Žr. 5 paveikslėlį).
5pav. Darbuotojų nurodyti mėgstamiausi alkoholiniai gėrimai.
Į klausimą, kiek kartų per savaitę vartojaalkoholį, respondentai atsakė taip: 9 darbuotojai išgeriadaugiau nei du kartus per savaitę. Kiti – retai, arbavieną kartą. Galima daryti prielaidą, kad 9darbuotojai rizikuoja savo fizine ir dvasine sveikata. Tai sudaro 20proc. visų darbuotojų.
Respondentų buvo prašyta atsakyti į klausimą,kokiomis progomis jie išgeria alkoholinių gėrimų. Paaiškėjo, kad visi respondentai nurodė, kadalkoholį vartoja per gimtadienius, aplankę giminaičius.Žymiai mažiau respondentų pažymėjo, kadvartoja alkoholį aplankę tėvus. Tai leidžiamanyti, kad jie augo šeimose, kuriose nedominavo alkoholis.Žinoma, daugelis alkoholį vartoja susitikę sudraugais. Gauti rezultatai pavaizduoti 6 paveikslėlyje:
6pav. Progos šeimoje, per kurias darbuotojai vartoja alkoholį.
Visi respondentai vieningai pasisakė, kad alkoholizmas yrapasaulinio masto problema ir alkoholio vartojimas ypač blogaiatsiliepia vaikams. Taip pat visi yra girdėję apieAnoniminių Alkoholikų judėjimą.
Tyrimo metu labiausiai rūpėjo, ar darbuotojai vartojaalkoholį darbe. Pasirodo, kad tai iš tikrųjųvyksta, todėl darbuotojai nenorėjo, kad būtųpaskelbtas mokyklos pavadinimas.
Į klausimą „Kokiomis progomis darbe vartojatealkoholį?“ respondentai atsakė, kadalkoholis vartojamas, kai priimama į darbą, jubiliejųproga, išeinant atostogų, pažymint svarbius šeimaiįvykius. Gauti rezultatai atsispindi 7 paveikslėlyje:
