Alkoholio vartojimo problemos

752 0

TURINYS

TURINYS

Įvadas..............................2

1.

Alkoholio vartojimas darbe ir po

darbo
....................4

1.1.

Alkoholio atsiradimo istorinė

apžvalga.............................4

1.2.Kas

skatina alkoholio

vartojimą?..............................6

1.3.

Alkoholio poveikis ir

pasekmės..............................7

1.4.

Pagalba ir gydymas vartojančiam

alkoholį...........................11

1.5.

Blaivybė – gyvenimas be

alkoholio..............................15

2.Tyrimas..............................17

2.1.

Tyrimo metodika ir

tiriamieji..............................17

2.2.

Tyrimo

rezultatai..............................17

Išvados..............................25

Literatūra..............................29

Įvadas

Alkoholis žmogaus gyvenimą lydi visais jo etapais –

nuo gimimo iki mirties. Ir džiaugsmas, ir skausmas yra

nuolatinis žmogaus stresas. Sociologai apskaičiavo, kad

būtinų išgerti progų per metus yra apie 40-50.

Be šampano neįsivaizduojami Naujieji metai, gimtadieniai

ar kitos iškilmingos progos. Švelnus vyno aromatas

pagerina apetitą prie pietų stalo. Daugumai žmonių

karštą vasaros dieną malonu atsigaivinti šaltu

alumi. Tačiau kai kuriems alkoholis tampa priklausomybe. Laikas,

vieta ir aplinkybės, kuriomis žmogus geria, nebetenka

reikšmės. Aukojant še

eimą, darbą,

ištikimiausiu draugu tampa alkoholis. Alkoholikas dėl

mažiausio alkoholio kiekio gali iškeisti savo asmeninius

daiktus, šeimos vertybes, palikti šeimą, vaikus.

Tai ypatingai didelė visuomenės problema. Pagal medicininę

statistiką Lietuvoje 8-10 proc. suaugusių žmonių

yra priklausomi nuo alkoholio. (Kubiliūtė, 2004).

Kaip teigia psichiatrė Bulvinienė, 2006), Lietuvą

alkoholyje skandina du dalykai – įpročiai ir

paveldėjimas. Namie ir darbe be svaigalų tradiciškai

neapsieinama per gimtadienius, sukaktuves, įvairių objektų

atidarymą, pareigų atšventimą, įmonių,

įstaigų jubiliejus ir netgi laidotuves. Esant paveldimumui

daug lemia aplinka, draugų įtaka, alkoholio prieinamumas.

Paveldimumo ir aplinkos poveikis tampa rizikos faktoriais.

Kai dėl alkoholizmo atsiranda asmenybės degradacija,

keičiasi ir

r žmogaus vertybių pasirinkimo prioritetai.

Užuot rinkusis pamaldas bažnyčioje, parodas, muziejus,

metamasi atsipalaiduoti į išgeriančiųjų

kompaniją. O per tokį bendravimą ir atsipalaidavimą

nepajuntama, kaip organizmą užvaldo alkoholis. (Bulvinienė,

2006).

Problemos aktualumas. Viena didžiausių nūdienos

problemų yra alkoholizmas. Dėl jo išgyvenama daugybė

tragedijų, suluošinami likimai. Jeigu organizmas

reikalauja alkoholio ir be jo ne

esugeba normaliai funkcionuoti, žmogus

pasiryžęs padaryti bet ką – vogti, meluoti,

netgi nužudyti. Taigi tradicijos ir papročiai, kurie

skatina alkoholio vartojimą yra žalingi. Dažnai

vartojant alkoholį išsivysto sunki ir viską

griaunanti liga – alkoholizmas ir su juo susijusios problemos.

Tyrimo praktinis aktualumas. Nėra šeimos, kurios

vienaip ar kitaip nebūtų palietęs alkoholis – tai ir

dėl alkoholio iširusios šeimos, tėvų

globos netekę vaikai, išgėrusių asmenų

padarytų eismo nelaimių padariniai, apsigimimai, traumos,

smurtas, nusikaltimai, savižudybės ir kt. Alkoholis tampa

ir kitų žalingos gyvensenos veiksnių – rūkymo,

narkotikų vartojimo, nesaugių lytinių santykių –

priežastimi. Taigi alkoholio vartojimas švenčiant

šventes, praleidžiant laisvalaikį yra rizikingas

dalykas.

Tyrimo mokslinis aktualumas. Lietuvoje atliekami tyrimai,

kurie akivaizdžiai įrodo alkoholio vartojimo skaudžias

pasekmes ne tik individui, bet šeimoms, valstybei. Su

alkoholiu susijusių nelaimių kasmet daugėja. Dėl

neblaivių asmenų kaltės avarijose pernai Lietuvoje

žuvo 117 žmonių, o 1583 sužeisti. Sparčiai

daugėja avarijų, kurių kaltininkai – neblaivūs

vairuotojai. Pernai jų buvo 1139 (2004 m. – 990). Bene

baisiausia, ka

ad šiemet jau yra 16,4 tūkstančio

socialinės rizikos šeimų. Jose auga 36,5 tūkstančio

vaikų. Dažniausiai tokios šeimos į socialinės

rizikos sąrašus įtrauktos dėl girtavimo.

Lietuvoje vis daugėja sergančių priklausomybės

nuo alkoholio ligomis, gausėja šeimų, kurių

vaikai kenčia nuo alkoholikų tėvų: yra mušami,

nemylimi, pasmerkti gatvės gyvenimui. Tai alkoholio vartojimo

pasekmė.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti,

kokios priežastys skatina žmones vartoti alkoholį

darbe ir po darbo.

Tyrimo objektas – alkoholio vartojimas.

Tyrimo uždaviniai:

Išanalizuoti mokslinę ir populiariąją

literatūrą apie alkoholio vartojimo priežastis ir

pasekmes.

Ištirti, koks dirbančiųjų požiūris į

alkoholio vartojimą darbe ir po darbo.

Suformuluoti išvadas.

Tyrimo metodai:

Literatūros analizė.

Anketavimas.

Matematinė statistika.

Hipotezė – alkoholio vartojimas darbe ir po darbo

gali sukelti priklausomybę nuo al

lkoholio, traumas, konfliktus

darbe ir buityje, smurtą, skyrybas šeimoje.

Darbo struktūra.

Darbą sudaro 3 dalys įvadas (problemos aktualumas,

mokslinis ir teorinis aktualumas, tyrimo tikslas, uždaviniai,

metodai ir hipotezė), teorinis medžiagos išdėstymas,

tyrimo rezultatų analizė, išvados, literatūros

šaltinių sąrašas. Pateiktos 2 lentelės,

11 paveikslėlių tyrimo rezultatų iliustracijai.

Sąvoka:

Alkoholizmas – tai lėtinis susirgimas,

išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant

alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui,

psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe.

1. ALKOHOLIO VARTOJIMAS DARBE IR PO DARBO

1.1. Alkoholio atsiradimo apžvalga

Kaip teigia Bulotaitė (2004), alkoholis nėra šiuolaikinės

civilizacijos vaisius. Svaigalai pasiekė mus iš amžių

glūdumos. Žinomas vokiečių etnografas Julijus

Lipsas teigia, kad Paryžiaus kavinių nuolatinių

lankytojų aperityvas, rusiškoji stalo degtinė,

angliškųjų klubų viskis, Mozelio, Reino ir

raudonasis bei putojantis vynas iš tikrųjų yra

pirmykščių žemdirbių alaus, vyno ir

klajoklių genčių rauginto kumyso patobulinti

variantai.

Pirmieji žmonėms žinomi alkoholiniai gėrimai buvo

gaminami fermentacijos būdu ir buvo nestiprūs, nes mielės

nebeišgyvena (ir fermentacija sustoja), kai alkoholio

koncentracija pasiekia ~16%. Manoma, kad distiliacija – „vyno

deginimas“ – buvo išrasta maždaug VIII

amžiuje po Kristaus. Šio proceso, kuriuo buvo galima

pagaminti gėrimus iki 60% alkoholio tūrio koncentracijos,

buvo laikomas paslaptyje, pirmasis žinomas viešas

distiliavimo aparato aprašymas datuojamas XIII amžiumi.

Maždaug tuo laiku įvairiuose Europos regionuose pradėjo

plisti distiliuojami gėrimai (tokie kaip brendis

arba viskis).

~1800 metus Edward Adam išrado rektifikacijos

procesą, kuris leido pašalinti prastą distiliato

skonį. 1817 m. vokietis Johannes Pistorius išrado

aparatą, vienu distiliavimu galinti pagaminti 85% alkoholio

tūrio distiliatą. 1830 m. Airijoje

išrastas nenutrūkstamos (nuoseklios) distiliacijos

aparatas, o 1852 m. Pierre Savalle išrado periodiškai

veikiantį aparatą. Šiuolaikinės technologijos

remiasi šiais dviem išradimais ir gali pagaminti iki

95,6% alkoholio tū

ūrio distiliatą be juntamo skonio ir

kvapo. (Bulotaitė, 2004).

Anot Bulotaitės (2004), manoma, kad degtinė atsirado grūdus

auginančiame rytų Europos regione, kuriame šiuo metu

yra Lenkija,

Lietuva,

Baltarusija

ir vakarinė Rusija

(tikslių įrodymų, leidžiančių degtinės

išradimą vienareikšmiškai priskirti kuriai

nors šaliai, nėra).

Nuo XVI amžiaus vidurio dokumentuose minima masinė vodkos

gamyba Lenkijoje (pvz., 1580 m. Poznanėje buvo 498 bravorai).

XVIII a. pabaigoje vodkos gamyba Lenkijoje tapo pramonine, vodka,

kurią gaminti leista tik šlėktoms ir dvasininkams,

tapo masiniu produktu. 1782 m. Lvove

atidarytas pirmasis pramoninis bravoras. 1768 Jan Paweł

Biretowski ir 1774 Jan Chryzostom Simon išleido

knygas, kuriose aprašė degtinės gamybos būdą.

XIX a. pradžioje vodka pradėta varyti iš bulvių.

XIX a. pabaigoje naujos technologijos (1871 atidarytas pirmasis

rektifikavimo bravoras) leido gaminti skaidrias degtines.

Iki XVIII a. vidurio, degtinė Rusijoje buvo vadinama duonos

vynu (хлебное вино),

tai buvo iki 60% alkoholio tūrio palyginti brangus gėrimas,

daugiausia parduodamas smuklėse

(12 litrų kibiras kainavo 1,5-2 karves). Žodis „vodka“

tuo metu reiškė žolių trauktines, gaminamas

medicininiais tikslais. Rusijoje

vodka šiuolaikine prasme pirmą kartą raštuose

paminėta 1751

m. imperatorienės Jelizavetos dekrete, skirtame spirito varyklų

nuosavybės reguliavimui. XIX a. viduryje vodka tapo esminiu

carinės Rusijos biudžeto šaltiniu (iki 40% visų

biudžeto įplaukų), vyriausybei skatinant vartoti

valstybinių daryklų pagamintą vodką, ji tapo

mėgstamu Rusijos imperijos gyventojų gėrimu. 1863 m.

valstybinė vodkos gamybos monopolija

panaikinta, dėl to smarkiai krito jos kaina,

ir degtinė tapo prieinama net ir nepasiturintiems gyventojams.

1911 m. vodka sudarė 89% visų Rusijoje suvartotų

gėrimų. Iki 1885

m. vodka Rusijoje (išsinešimui) buvo

pardavinėjama tik kibirais.

(Bulotaitė, 2004).

Labiausiai šiuo metu paplitęs degtinės stiprumas –

40% alkoholio tūrio –

yra siejamas su XIX a. pabaigos rusų

chemiko Dmitrijaus

Mendelejevo tyrinėjimais, pasak kurių,

idealus degtinės stiprumas yra 38% (silpnesnė degtinė

turės „vandens“ prieskonį, o stipresnė –

per daug „degins“). Mokesčių rinkimo tikslais,

šis skaičius buvo suapvalintas iki 40%, ir 1894 m.

Rusijoje paskelbtas degtinės standartu.

XX a. 8 dešimtmetyje, vykstant Lenkijos ir Tarybų

Sąjungos prekybiniam ginčui, rusų autorius Viljamas

Pochliobkinas parengė istorinę studiją, kurioje

įrodinėjo, kad degtinė išrasta Rusijoje (knyga

vėliau išleista „Vodkos istorijos“

pavadinimu).

Dėl itin gero išvalymo (analogiško kelioms

dešimtims pervarymų), rektifikuoti spiritai yra

praktiškai bekvapiai, todėl jų gamybai galima

naudoti bet kokias, netgi itin prastas žaliavas (bulves,

runkelius

ir pan.). Skoniui

ir kvapui

suteikti į vodką dedami nedideli kiekiai cukraus,

aromatizuojančių medžiagų. Būtent tokia, iš

rektifikuoto spirito Rusijoje gaminama broga davė pradžią

šiuolaikinėms degtinėms, pasaulyje žinomoms,

kaip vodka.

Lietuvoje degtinė gaminama nuo XIV-XV

amžiaus.

Šiuo metu ypatingai didelis dėmesys skiriamas alkoholio

reklamai. Dėl jos vyksta gana arši kova, aukojamas netgi

toks kilnus dalykas – sportas. Visuomenei bandoma įteigti, kad

be alkoholio sportas neteks galios. Toks požiūris rodo, į

kokį pavojų stumiama visuomenė.

Apibendrinant galima teigti, kad poreikis alkoholiui ir jo vartojimo

kultūrai nuolat didėja, nežiūrint į jo

neigiamas pasekmes. Alkoholio gamybai ir jo plėtrai skiriamas

ypatingas dėmesys. Visuomenė turi pati apsispręsti dėl

alkoholio vartojimo. Tačiau menka daugelio žmonių

asmenybės branda nepajėgi atsirinkti, kas iš tiesų

teikia malonumą, o kas sugriauna visą žmogaus

gyvenimą.

1.2. Kas skatina

alkoholio vartojimą?

Alkoholio vartojimas visuomenėje plačiai paplitęs –

vartojamas dėl tradicijų, papročių, apeigose arba

vartojimas be saiko, nuolatinis išgėrinėjimas.

Nedidelis alkoholio kiekis veikia atpalaiduojančiai,

svaiginančiai, gerina n

. . .

s_0a7712d3d91f0bf9_html_m8e442bb.gif

Komentuokite!