Ričiardas ir Asta

Noriu pasidalinti savo įspūdžiais apie “Darnią porą” ir jai padėkoti.

Prieš 14 metų mano buvusi žmona išvažiavo į Angliją. Nekaltinu jos, nes tuo metu mano verslas nebuvo pelningas, turėjome daug skolų.

Vėliau gyvenimas pasikeitė, ėmiau kopti iš duobės. Dabar vadovauju keliom bendrovėm. Pasistačiau namą. Suprantama pradėjau vėl galvoti apie šeimą. Merginų ir moterų netrūko. Miestas, kuriame gyvenu, nėra didelis. Mane daug kas pažįsta ir žino, jog gerai verčiuosi. Tačiau kartą pasimokęs jau nebenorėjau moters, kuriai labiau nei aš, rūpėtų mano pinigai.

Esu dėjęs skelbimą ir į pažinčių laikraštį. Bet gavau tik kelis laiškus. Nenori moterys iš didmiesčių keltis į provinciją, o provincija laikraščių neskaito.

Dažniausiai pabendraudavau nuvažiavęs į Palangą. Linksma būdavo. Nėra ko skųstis. Bet visada pagalvodavau, jei tą pat ar vėliausiai kitą dieną jį jau mano lovoje, tai vietoj manęs gali būti ir bet kuris kitas. Todėl – ačiū ir sudie. Manau, nei vienos nenuskriaudžiau, nes ir jos tik nuotykių norėjo.

Kartą šeštadienio vakarą, neturėdamas ką veikti “tyrinėjau” internetą. Sudomino Darni pora. Iki tol netikėjau psichologų šamanystėmis, maniau, kad jų reikia tik nevykėliams. Bet tikrai nuoširdžiai ir sąžiningai atsakiau į visus klausimus. Gavau kelis pasiūlymus. Tačiau pora iš jų nieko gero – toli gyveno ir nenorėjo pažinties tęsti.

Trečias pasiūlymas buvo lemtingas. Asta buvo iš Vilniaus, devyniais metais už mane jaunesnė, bet kalbėtis visada turėjome apie ką. Atrodė, kad sutikau merginą, kuri vienu metu ir paslaptinga, ir labai sava. Šnekėjomis, šnekėjomis, kol nutarėm susitikti, o susitikę nebenorėjom išsiskirti. Jau daugiau negu du metus esame kartu. Ir vis dar negalim atsistebėti kaip gerai vienas kitą suprantame.

Kitą savaitę mūsų vestuvės. Todėl jau senai atsisakiau Darnios poros paslaugų ir šiandieną dar kartą pažiūrėjęs į kažkada atsakinėtus klausimus galvoju – gal mums tiesiog pasisekė, o gal ir psichologo testai suveikė. Bet dabar tai jau nesvarbu.

Ričardas