TURINYS
ĮVADAS 31. TARPTAUTINĖ PREKYBA 41.1. Ekstrastatas ir intrastatas 42. EKSPORTAS – IMPORTAS 62.1. Lietuvos užsienio prekyba 2005 m. sausio–birželio mėn. 132.2. Lietuvos užsienio prekyba 2005 m. sausio-spalio mėn. 152.3. Lietuvos užsienio prekyba 2005 m. Sausio–lapkričio mėn. 163. LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBOS POKYČIAI 224. TARPTAUTINĖS PREKYBOS APRIBOJMAI 234.1 Romos sutartis 245. LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBOS POLITIKA IR JOS RAIDA 256. LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBOS POLITIKOS VERTINIMAS 29IŠVADOS 32LITERATŪRA 33ĮVADASPrekyba – pati seniausia ir svarbiausia ekonominių santykių tarp valstybių forma. Su prekyba vystėsi ir prekybos politika, todėl jau nuo senovės įvairios valstybės bandė įtakoti šią veiklos sritį. Prekyba daro ne tik ekonominį bet ir kultūrinį poveikį valstybėms, ji padeda plisti naujoms idėjoms ir technologijoms. Yra išskiriamos dvi prekybos politikos teorijos: liberalizmas ir ekonominis protekcionizmas. Liberalai laisvąją prekybą laiko geriausia prekybinių santykių forma, o ekonominio protekcionizmo šalininkai linkę įvairiomis priemonėmis varžyti tarptautinę prekybą, siekiant apginti vietinę rinką. Šalys, kurios sąmoningai vengė dalyvauti pasaulinėje rinkoje, protekcionistiniais muitais mėgino apsaugoti savo gamintojus nuo užsienio konkurentų, ekonomiškai atsiliko. Ekonomikos plėtra negali apsieiti be eksporto, nes šalys pasaulinėje rinkoje už gautas iš eksporto pajamas gali įsigyti naujų technologijų Šiuo metu nacionalistinę protekcionizmo teoriją keičia kita, strateginė prekybos politika kurios esmė ne ginti besikuriančią pramonę ribojant importą, bet ir įvairiomis priemonėmis skatinti eksportą.Kiekviena valstybė, formuodama prekybos politiką, turėtų atsižvelgti į tai kokį protekcionistinės politikos poveikį gali patirti vartotojai ir gamintojai, ar nebus taip jog remiant atskiras gamintojų grupes, nukentės vartotojai ir kitos neremiamos ūkio šakos. Pavyzdžiui, Lietuvai pasirašius laisvos prekybos sutartį su Latvija ir Estija, labai padidėjo šokolado ir konditerijos gaminių iš Estijos ir putojančio vyno iš Latvijos importas dėl to, kad šios produkcijos žaliavoms Lietuva taikė importo muitus, o Estija ir Latvija netaikė. Taigi vyriausybė norėdama apginti cukraus gamintojus protekcionistinėmis priemonėmis kenkia šokolado pramonei.Sparčiai didėjantis eksportas ir importas buvo tiesioginis Lietuvos ekonomikos atvėrimo ir kliūčių mainams su kitomis šalimis šalinimo rezultatas. 2001 m. gegužės 31 d. Lietuva tapo PPO nare. Narystė PPO turėtų tapti svarbiu liberalios prekybos politikos Lietuvoje stabilizavimo ir jos palaikymo priemone. Nuo stojimo datos Lietuva PPO narėms taiko didžiausio palankumo prekyboje statusą.Vyriausybė dažniausiai yra spaudžiama žemės ūkio produkcijos gamintojų, apsaugoti vietos rinką nuo užsienio konkurencijos.Lietuvai vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl stojimo į šią organizaciją teko mažinti prekybos barjerus su šia organizacija.Tikslas – išanalizuoti Lietuvos tarptautinę prekybą.Uždaviniai:Ų eksportas-importas į Lietuvą ir iš jos;Ų tarptautinės prekybos kliūtys ir priežastys;Ų Tarptautinės prekybos politikos kliūtys, nauda ir žala.1. TARPTAUTINĖ PREKYBATarptautinės prekybos kompanijos suinteresuotos įtraukti užsienines kompanijas į savo prekybos sandorius. Taip yra dėl to, kad pajamos, gaunamos iš sandorių perkant prekes vienoje šalyje ir parduodant jas kitoje šalyje, kaupiamos užsieninėje kompanijoje, kuri yra atleista nuo mokesčių pagal registracijos vietą.Dėl mažų mokesčių tarifų tokių kraštų kaip Meno Sala, Madeira ir Kipras jurisdikcija yra labai palanki verslininkams, vykdantiems sandorius Europos Sąjungoje. Norintiems sudaryti tokius sandorius privaloma būti registruotiems ES teritorijoje kaip PVM mokėtojams. Su tuo yra susijęs mokesčių sumažinimo klausimas. Naudotis Karibų kompanijomis tokiais atvejais netinka, tad dėl šių sumetimų pačios populiariausios yra Meno Salos, Kipro ir Madeiros jurisdikcijos.
Lėšų pervedimas į mažų mokesčių jurisdikcijos šalis per kompanijas, įsteigtas mažų mokesčių jurisdikcijos šalyse, leis didelių mokesčių jurisdikcijos šalyse įregistruotoms kompanijoms kompensuoti prekybos nuostolius.Kita užsieninės struktūros panaudojimo forma yra didmeninė prekyba. Tarp savęs susijusių kompanijų grupė gali gauti naudos dėl sumažėjusių administravimo mokesčių, kadangi užsieninė struktūra mokesčių požiūriu yra kur kas ekonomiškesnė už įprastą šalies mokesčių struktūrą.Užsienio prekybos srityje buvo vykdomos šios priemonės:– Lietuva užėmė aktyvią poziciją derinant Europos Komisijos teikiamus teisės aktų projektus prekybos apsaugos priemonių klausimais;– Lietuvos gamintojų paraiškos Europos Komisijai dėl muitų suspendavimo prekių importui į Europos Sąjungą bei tarifinių kvotų suteikimo;– Lietuvos protestai dėl kitų ES narių analogiškų prašymų;– komercijos atašė užsienio valstybėse veikla (7 valstybėse);– seminarai gamintojams, eksportuotojams bei importuotojams apie prekybos režimo pokyčius Lietuvos narystės ES sąlygomis;2. EKSPORTAS – IMPORTAS
Eksportu ir importu yra laikomi atitinkamai prekių išvežimas ir įvežimas į Europos Bendrijos teritoriją (bet kurios iš 25 valstybių narių), išskyrus tranzito procedūrą. Pagal Europos Bendrijos steigimo sutartį prekyba jos viduje grindžiama laisvu prekių judėjimu, todėl prekyba tarp bet kokių šalių narių yra laikoma ne eksportu ir importu, o tiekimu į Bendrijos rinką ir tokiai prekybai taikomi tiekimą į rinka reglamentuojantys teisės aktai.Tarptautinė prekyba kai kuriomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir pesticidais yra reglamentuota Roterdamo Konvencijos (Žin., 2004, Nr. 42-1371), kurią 2003 m. gruodžio 16 d. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas (Žin., 2004, Nr. 42-1368). Šios Konvencijos nuostatoms įgyvendinti Europos Bendrijoje buvo priimtas Europos parlamento ir Tarybos Reglamentas 304/2003/EB dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo. Lietuvoje Reglamento įgyvendinimui Aplinkos ministro 2004-03-30 įsakymu Nr. D1-154 yra patvirtinta Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų eksporto ir importo tvarka (Žin., 2004, Nr. 52-1750; 2005 Nr.135-4871). Reglamentas yra tiesioginio taikymo aktas ir galioja visoje Bendrijos teritorijoje. Pagal Reglamento nuostatas daugumą Roterdamo Konvencijos įpareigojimų Europos Bendrijos, t.y. visų valstybių narių vardu vykdo Europos Komisija, bendradarbiaudama su valstybių narių paskirtomis nacionalinėmis institucijomis. Eksportuotojai ir importuotojai vykdo Reglamento įpareigojimus per paskirtąsias nacionalines institucijas savo valstybėse.Reglamento 304/2003/EB nuostatų įgyvendinimui Europos cheminių medžiagų biuras (ECB) sukūrė specialią duomenų bazę EDEXIM, skirtą informacijai ir procedūroms, susijusioms su pavojingų cheminių medžiagų eksportu ir importu. Šios duomenų bazės versijos yra sukurtos anglų, vokiečių, prancūzų ispanų ir lenkų kalbomis.Visos Reglamento 304/2003/EB nuostatos taikomos tik toms cheminėms medžiagoms (jų šiuo metu yra apie 80) bei jų savo sudėtyje turintiems preparatams, kurių tiekimas į rinką Europos Bendrijoje pilnai a…r iš dalies yra uždraustas arba griežtai ribojamas. Šios medžiagos yra išvardintos Reglamento I priede. Ypatingi ribojimai yra taikomi Reglamento V priede išvardintoms medžiagoms – jų eksportas yra visiškai uždraustas. Visoms kitoms cheminėms medžiagoms yra taikomos tik Reglamento nuostatos, susijusios su jų klasifikavimo ir ženklinimo, pakavimo bei saugos duomenų lapų reikalavimais. Be to, Reglamentas taikomas ir gaminiams, turintiems nesureagavusių cheminių medžiagų, išvardintų Reglamento I priedo 2 ir 3 dalyse.Pagrindiniai įpareigojimai eksportuotojams yra:1) neeksportuoti Reglamento I priede išvardintų cheminių medžiagų neatlikus pranešimo apie eksportą procedūros, 2) neeksportuoti I priedo 2 ir 3 dalyse išvardintų medžiagų neatlikus pranešimo apie eksportą procedūros ir negavus aiškaus importuojančios valstybės sutikimo,
3) neeksportuoti medžiagų ar gaminių, įtrauktų į Reglamento V priedą. Kartu eksportuotojai turi laikytis Reglamentu ir atitinkamais teisės aktais nustatytos cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo, pakavimo bei saugos duomenų lapų pateikimo tvarkos. Importuotojai turi laikytis cheminių medžiagų tiekimo į rinką reikalavimų, t.y. atitinkamais teisės aktais nustatytų draudimų ir ribojimų, klasifikavimo ir ženklinimo, pakavimo ir saugos duomenų lapų pateikimo tvarkos. Pagrindiniai reikalavimai importuotojams yra išdėstyti Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų eksporto ir importo tvarkoje.Biocidai ir augalų apsaugos priemonės (pesticidai) yra reglamentuojami atskirais teisės aktais. Už biocidų tvarkymą atsakingas Valstybinis aplinkos sveikatos centras, o už augalų apsaugos priemonių – Valstybinė augalų apsaugos tarnyba.Be visų aukščiau nurodytų reikalavimų Lietuvos eksportuotojai ir importuotojai turi teikti informaciją apie eksportuotas arba importuotas chemines medžiagas, jų savybes ir kiekius Pavojingų cheminių medžiagų registrui pagal Registro aprašyme išdėstytus reikalavimus.Eksportas ir importas yra klasifikuojamas pagal SITC klasifikaciją (2.1 lentelė), pagal CPA klasifikaciją (2.2 lentelė)ir BEC klasifikaciją (2.3 lentelė), bei pavaizduotas 1 ir 2 paveikslėliuose.2.1 lentelė Eksportas ir importas pagal SITC klasifikacijąEksportas ir importas . Požymiai: matavimo vienetas, Standartinėtarptautinė prekybos klasifikacija (SITC), laikotarpis ir statistiniairodikliai 2005 Eksportas Importas BalansasVertė tūkst. litų 00 Gyvi gyvūnai, išskyrus gyvūnus, nurodytus 03 skyriuje 83821,3 40784,8 43036,6 01 Mėsa ir mėsos produktai 271852,7 324995,4 -53142,6 02 Pieno produktai ir paukščių kiaušiniai 904189,1 146995,5 757193,5 03 Žuvys (išskyrus jūrų žinduolius), vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai bei gaminiai iš jų 506893,1 470796,4 36096,7 04 Grūdai ir grūdų produktai 534645,8 187730,2 346915,6 05 Vaisiai ir daržovės 381339 711598,2 -330259,1 06 Cukrus, cukraus gaminiai ir medus 169175,8 160167,3 9008,5 07 Kava, arbata, kakava, prieskoniai ir jų produktai 177699,4 302931,6 -125232,2 08 Gyvulių pašarai (išskyrus nemaltus grūdus) 385239,1 196976 188263,1 09 Įvairūs maisto produktai ir mišiniai 105592,9 273771 -168178,1 11 Gėrimai 72830,8 277747,7 -204916,9 12 Tabakas ir tabako gaminiai 347322,8 173140 174182,8 21 Žaliaminės odos ir kailiai 34504 25215,4 9288,6 22 Aliejinių augalų sėklos ir vaisiai 161300,7 42077,2 119223,5 23 Natūralusis kaučiukas (įskaitant sintetinį ir regeneruotąjį) 6474,6 15192,2 -8717,6 24 Kamštiena ir mediena 915734,7 446418,6 469316,1 25 Popieriaus masė ir popieriaus atliekos 11258,9 17847,8 -6589 26 Tekstilės pluoštai (išskyrus sukarštą ir šukuotą vilną) ir jo atliekos (išskyrus siūlus ir audinius) 102802,5 326065,2 -223262,7 27 Trąšų žaliava, išskyrus SITC 56, ir mineralinės žaliavos (išskyrus anglį, naftą ir brangiuosius akmenis) 42385,9 384966,2 -342580,3 28 Metalų rūdos ir metalo laužas 409466,7 52229,3 357237,4 29 Gyvūninės ir augalinės kilmės medžiagos, nenurodytos kitose pozicijose 44787,4 …167607,1 -122819,7 32 Anglys, koksas ir briketai 85451,1 65789,2 19661,9 33 Nafta, naftos produktai ir panašios medžiagos 8318495,7 9599356,2 -1280860,5 34 Gamtinės ir dirbtinės dujos 297648,6 821672,6 -524023,9 35 Elektros energija 230200,3 67435,1 162765,2 41 Gyvūniniai riebalai ir aliejus 2846,4 12531,9 -9685,5 42 Neapdoroti augaliniai riebalai ir aliejus, rafinuoti arba frakcionuoti 45695,2 159591,7 -113896,5 43 Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus, apdoroti; vaškas; nemaistiniai mišiniai… 5977,8 25071,5 -19093,8 51 Organiniai chemikalai 76712 227310,5 -150598,5 52 Neorganiniai chemikalai 111937,8 349504,1 -237566,3 53 Dažymo ir rauginimo medžiagos bei dažai 161788,6 402144,8 -240356,1 54 Medicinos ir farmacijos produktai 238548,6 1126238,7 -887690,1 55 Eteriniai aliejai ir rezinoidai bei parfumerinės medžiagos; tualeto, blizginimo ir valymo priemonės 130016,8 455770,8 -325754,1 56 Trąšos (išskyrus SITC 272) 1452499,9 270537 1181962,9 57 Pirminių formų plastikai 158562,9 882857,3 -724294,4 58 Nepirminių formų plastikai 310372 688207,1 -377835,1 59 Cheminės medžiagos ir produktai, nenurodyti kitose pozicijose 194541,4 429440,4 -234899 61 Oda, odos gaminiai, nenurodyti kitose pozicijose, ir išdirbti kailiai 67974,4 69209,5 -1235,1 62 Gumos dirbiniai, nenurodyti kitose pozicijose 117486,5 392561,8 -275075,3 63 Kamštienos ir medienos dirbiniai (išskyrus baldus) 571481,1 430652,8 140828,4 64 Popierius, kartonas ir dirbiniai iš popieriaus masės, popieriaus ar kartono 274173,8 726064,4 -451890,5 65 Tekstilės verpalai, audiniai, gatavi gaminiai, nenurodyti kitose pozicijose, ir panašūs produktai 1079316,9 1609817,4 -530500,5 66 Gaminiai iš nerūdinių mineralų (iškasenų), nenurodyti kitose pozicijose 325039,8 727574,3 -402534,5
67 Geležis ir plienas 320493,9 1484672,8 -1164178,9 68 Spalvotieji metalai 55872,4 225008,5 -169136,1 69 Metalo gaminiai, nenurodyti kitose pozicijose 672710,1 1173091,8 -500381,7 71 Energijos generavimo mašinos ir įrenginiai 76067,6 216596,9 -140529,3 72 Konkrečiai pramonės šakai skirtos mašinos 349597 1558198,7 -1208601,7 73 Metalo apdirbimo mašinos 47942,7 142431 -94488,3 74 Bendrosios pramonės mašinos ir įranga bei jų dalys, nenurodyti kitose pozicijose 691366,3 1575766,1 -884399,9 75 Įstaigų mašinos ir automatinio duomenų apdorojimo mašinos 453427,5 1070668,2 -617240,7 76 Nuotolinių ryšių (telekomunikacijų) ir garso įrašymo bei atkūrimo aparatai ir įranga 693780 1324865,7 -631085,7 77 Elektros mašinos, aparatai ir prietaisai, nenurodyti kitose pozicijose, ir jų elektrinės dalys… 1736723,4 1946864,3 -210140,9 78 Kelių transporto priemonės (įskaitant transporto priemones su oro pagalvėmis) 1891353,2 4235432,3 -2344079,1 79 Kitos transporto priemonės 766887,9 539998,3 226889,7 81 Surenkamieji statiniai; santechnikos, vandentiekio, šildymo ir apšvietimo įrenginiai… 287543,2 281673 5870,2 82 Baldai ir jų dalys; patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, pagalvės… 1569979,8 312407,1 1257572,8 83 Kelionės reikmenys, rankinės ir panašūs daiktai 13693,6 45218,3 -31524,7 84 Drabužiai ir drabužių priedai 1877781,2 534571,2 1343209,9 85 Avalynė 46678,7 217876,8 -171198 87 Profesinės, mokslinės ir kontrolinės paskirties instrumentai ir prietaisai, nenurodyti kitose pozicijose 297785,3 428126,5 -130341,2 88 Fotografijos prietaisai, aparatai ir reikmenys bei optikos prietaisai, nenurodyti kitose pozicijose… 52465,9 157162,5 -104696,6 89 Įvairūs gaminiai, nenurodyti kitose pozicijose 976558,2 1064024 -87465,8 91 Pašto siuntos, nesurūšiuotos pagal požymius 4150,1 9821 -5670,9 93 Specialieji prekybiniai sandėriai ir prekės, nesurūšiuotos pagal požymius 1832 153489,4 -151657,4 96 Monetos (išskyrus auksines monetas), kurios nėra mokėjimo priemonė 13765,9 19779,2 -6013,3 97 Nemonetinis auksas (išskyrus aukso rūdas ir koncentratus) 0 751,1 -751,1 I Auksas, skirtas monetoms kaldinti .. .. .. II Auksinės mon…etos ir apyvartoje cirkuliuojančios monetos .. .. ..Eksportas ir importas vaizduojamas diagramoje pagal SITC klasifikaciją.(2.1pav.)
2.1 pav. Eksportas ir importas pagal SITC klasifikaciją
Sekanti klasifikacija eksporto ir importo yra CPA. (2.2 lentelė)2.2 lentelė Eksportas ir importas pagal CPA klasifikacijąEksportas ir importas . Požymiai: matavimo vienetas, Produktų pagalveiklos rūšį klasifikatorius (CPA), laikotarpis ir statistiniairodikliai 2005 Eksportas Importas BalansasVertė tūkst. litų 01 Žemės ūkio, medžioklės ir susijusių paslaugų produktai 956121 849158,5 106962,5 02 Miškininkystės produktai, medienos ruošos ir susijusios paslaugos 183206 54969,4 128236,6 05 Žuvys ir kiti žuvininkystės produktai; su žuvininkyste susijusios paslaugos 11348,3 63119,2 -51770,9 10 Akmens anglys ir rusvosios anglys; durpės 85233,3 53319,8 31913,6 11 Nevalyta nafta ir gamtinės dujos; paslaugos, būdingos naftos ir ir dujų gavybai, išskyrus žvalgybos paslaugas 163397 9940380,8 -9776983,8 13 Metalų rūdos 2090,3 1840,4 249,9 14 Kiti kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai 39671 369765 -330094 15 Maisto produktai ir gėrimai 2937975,5 2749493,6 188481,9 16 Tabako gaminiai 343418,1 79075,9 264342,2 17 Tekstilės gaminiai 1359474,3 1787601,6 -428127,3 18 Drabužiai; kailiai 1725943,4 496631,1 1229312,3 19 Oda ir odos dirbiniai 113549,4 327697,9 -214148,5 20 Mediena bei medienos ir kamštienos gaminiai bei dirbiniai (išskyrus baldus); gaminiai iš šiaudų ir pynimo medžiagų 1498017,4 834132 663885,4 21 Plaušiena, popierius ir popieriaus gaminiai 309445,3 749560,6 -440115,3 22 Spaudiniai ir įrašytos laikmenos 112500,7 103663 8837,7 23 Koksas, rafinuoti naftos produktai; branduolinis kuras 8450601,9 489350,2 7961251,7 24 Chemikalai, chemijos pramonės gaminiai ir cheminiai pluoštai 2563103,6 4431587,9 -1868484,2 25 Guminiai ir plastikiniai gaminiai 1031557,9 1533816,2 -502258,3 26 Kiti nemetalo mineraliniai produktai 400102,8 789036,2 -388933,4 27 Pagrindiniai metalai 784099 1765040 -980941,1 28 Metalo gaminiai, išskyrus mašinas ir įrenginius 702161,8 1253207,1 -551045,3 29 Kitos, niekur kitur nepriskirtos, mašinos ir įranga 1536284,7 3912253,4 -2375968,7 30 Įstaigos įranga ir kompiuteriai 453427,5 1074570 -621142,5 31 Kitos, niekur kitur nepriskirtos, elektros mašinos ir aparatūra 950346,5 1253223,6 -302877,2 32 Radijo, televizijos ir ryšių įranga bei aparatūra 1143255,8 1593947,2 -450691,4 33 Medicinos, tikslieji ir optiniai prietaisai; įvairių tipų laikrodžiai 352282,5 626379,5 -274097 34 Variklinės transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės 1738987,8 4199184,2 -2460196,4 35 Kita transporto įranga 941090,8 664470,6 276620,1 36 Baldai; kiti, niekur kitur nepriskirti, pramonės gaminiai 1664563 632095,8 1032467,2 40 Elektros energija, dujos, garas ir karštas vanduo 230200,3 67435,1 162765,2 72 Kompiuteriai ir su jais susijusios paslaugos 8305,6 21161,7 -12856,1 74 Kitos verslo paslaugos 1040,8 27526,5 -26485,7 92 Poilsio organizavimo, kultūrinės ir sportinės paslaugos 12692,7 26407,4 -13714,6 93 Kitos paslaugos .. .. ..
Pagal 2.2 lenetę sudaryta eksporto ir importo klasifikacijos diagrama pagal CPA. (2 pav.)
2.2 pav. Eksportas ir importas pagal CPA klasifikaciją
Eksportas ir importas dar klasifikuojamas pagal BEC klasifikaciją. (2.3 lentelė)
2.3 lentelė Eksportas ir importas pagal BEC klasifikacijąEksportas ir importas . Požymiai: matavimo vienetas, Makroekonomikoskategorijų klasifikacija (BEC), laikotarpis ir statistiniai rodikliai 2005 Eksportas ImportasVertė tūkst. litų 111 Neperdirbti maisto produktai ir gėrimai skirti pramonei 644408,1 113798,7 112 Neperdirbti maisto produktai ir gėrimai skirti vartoti namų ūkyje 431956,4 711594,7 121 Perdirbti maisto produktai ir gėrimai skirti pramonei 289086,4 296757,7 122 Perdirbti maisto produktai ir gėrimai skirti vartoti namų ūkyje 2039265,4 19…51745,1 21 Neperdirbtos pramoninės prekės, neklasifikuojamos kitose pozicijose 869102,7 981984,4 22 Perdirbtos pramoninės prekės, neklasifikuojamos kitose pozicijose 8068975 11088584,8 31 Neperdirbtas kuras ir tepalai 257838,4 9995178,3 321 Benzinas 3147926,6 34231,3 322 Perdirbtas kuras ir tepalai (išskyrus benziną) 5490334,8 506211,7 41 Investicinės prekės (išskyrus transporto įrenginius) 1782795 4898366,8 42 Investicinių prekių dalys ir reikmenys (išskyrus transporto įrenginius) 1468893,4 2296896 51 Lengvieji automobiliai 1046159 2252274,6 521 Pramoniniai transporto įrenginiai 891386,2 1914663,8 522 Ne pramoniniam naudojimui skirti transporto įrenginiai 188479,1 34026 53 Transporto įrenginių dalys ir reikmenys 409363,8 1018857,5 61 Ilgalaikio plataus vartojimo prekės, neklasifikuojamos kitose pozicijose 2265852,9 1265305,5 62 Vidutinės trukmės plataus vartojimo prekės, neklasifikuojamos kitose pozicijose 2255044,9 1378478,6 63 Trumpalaikio plataus vartojimo prekės, neklasifikuojamos kitose pozicijose 1239471,9 2050185,7 7 Prekės, neklasifikuojamos kitose pozicijose 20987,8 185449,4
Pagal 2.3 lentelę sudaryta eksporto ir importo BEC klasifikacijos diagrama. (2.3 pav.)
2.3 pav. Eksportas ir importas pagal BEC klasifikaciją2.1. Lietuvos užsienio prekyba 2005 m. sausio–birželio mėn.2005 metų sausio–birželio mėnesiais didžiausią (27 proc.) Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (26,6 proc.), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (12,3 proc.), tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai (10 proc.). (2.1.1 pav)
2.1.1 pav. 2005 metų sausio-birželio mėn. Lietuvos eksporto didžiausios dalys proc.Didžiausią importo dalį – mineraliniai produktai (25,5 proc.), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (16,6 proc.), transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (11,9 proc.). (2.1.2 pav.)
2.1.2 pav. 2005 metų sausio–birželio mėn. Lietuvos importo didžiausios dalys proc.
Prekių eksporto srityje tradiciniai ir didžiausi Lietuvos partneriai yra: Rusija (10,8 proc.), Vokietija (9,5 proc.), Latvija (9,1 proc.), Prancūzija ( 7,4 proc.), Estija (5,9 proc.) (2.1.3 pav.). Plėtėsi eksportas į ES šalis (25 valstybės): prekių vertė padidėjo 35,8 proc. ir sudarė 68,4 proc. bendro Lietuvos eksporto.
2.1.3 pav. Prekių eksporto Lietuvos partneriai procentais.
Prekių importo srityje didžiausi partneriai yra: Rusija (28,4 proc.), Vokietija ( 14,9 proc.), Lenkija (7,8 proc.) , Nyderlandai (4,0 proc.), Latvija ( 3,6 proc.) (2.1.4 pav.). Iš ES valstybių į Lietuvą importuotų prekių vertė padidėjo 6,6, proc. ir sudarė 58,1 proc. bendro Lietuvos importo.
2.1.4 pav. Prekių importo Lietuvos partneriai procentais.Rezultatas: per 2004 metus lyginant su 2003 metais padidėjo prekių eksportas – 21 proc.; prekių importas – 15,8 proc. 2005 metų I – ajame pusmetyje lyginant su 2004 metų I – uoju pusmečiu prekių eksportas padidėjo – 24,2 proc.; prekių importas – 18,4 proc.Apibendrinanti išvada, kad bendro prekių eksporto plėtra buvo spartesnė nei importo. Eksportuota prekių vertė padidėjo 24,2 proc., importuotų – 18,4 proc.2.2. Lietuvos užsienio prekyba 2005 m. sausio-spalio mėn.2005 m. sausio-spalio mėn. eksportuota 26364,4 mln. litų vertės prekių, į Lietuvą importuota prekių, kurių vertė 34421,8 mln. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 8057,4 mln. litų ir buvo 15,3 procento didesnis nei praėjusiais metais . 2005 m. sausio-spalio mėn. prekybos su ES šalimis statistiniai duomenys buvo patikslinti gavus PVM deklaracijų duomenis. 2005 m. sausio-spalio mėn., palyginti su 2004 m. sausio-spalio mėn., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 25,8 ir 23,2 procento . 2005 m. spalio mėn., palyginti su 2004 m. spalio mėn., eksportas padidėjo 22,9 procento, o importas – 29,9 procento. 2005 m. spalio mėn., palyginti su rugsėjo mėn., bendras Lietuvos eksportas sumažėjo 0,7 procento, bendras Lietuvos importas padidėjo 1,1 procento.
Užsienio prekybos balansas pateikiamas 2.2.1 lentelėje.2.2.1 lentelė. Užsienio prekybos balansas Mln. Litų
Eksportas Importas Balansas2005 m. sausis-spalis 26364,4 34421,8 -8057,4sausis 2255,0 2575,6 -320,6vasaris 2051,1 2718,5 -667,4kovas 2506,8 3121,2 -614,4I ketvirtis 6812,9 8415,2 -1602,3balandis 2664,8 4143,4 -1478,6gegužė 2678,6 3343,8 -665,2birželis 2501,6 3196,4 -694,8II ketvirtis 7845,1 10683,5 -2838,4liepa 2547,2 3335,3 -788,1rugpjūtis 2795,6 3721,9 -926,3rugsėjis 3192,3 4110,4 -918,1III ketvirtis 8535,2 11167,6 -2632,4spalis 3171,1 4155,4 -984,32004 m. 25819,2 34383,6 -8564,4sausis-spalis 20949,6 27938,2 -6988,6I ketvirtis 5520,8 7291,6 -1770,8II ketvirtis 6115,0 8553,3 -2438,3III ketvirtis 6733,2 8894,4 -2161,2spalis 2580,6 3198,9 -618,3IV ketvirtis 7450,2 9644,3 -2194,1
Eksportas ir importas yra klasifikuojamas pagal Makraekonomikos kategorijas. (2.2.2 lentelė)
2.2.2 lentelė. Eksportas ir importas pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikacijąSkyriai Eksportas Importas Palyginti su 2004 m. I-X mėn., padidėjimas, sumažėjimas (-), %. mln. Lt % mln. Lt % eksportas importasIš viso 26364,4 100 34421,8 100 25,8 23,2Investicinės prekės 2135,6 8,1 5300,7 15,4 24,6 3,8Tarpinio vartojimo prekės 14154,8 53,7 21238,6 61,7 28,0 31,2Vartojimo prekės 6742,3 25,6 5858,1 17,0 19,8 18,2Benzinas 2463,7 9,3 27,7 0,1 34,3 5,7Lengvieji automobiliai 847,0 3,2 1835,9 5,3 21,6 27,6Kiti 20,9 0,1 160,8 0,5 – –
2005 m. sausio-spalio mėn. svarbiausi Lietuvos eksporto partneriai buvo Rusija (10,5%), Latvija (10,1%), Vokietija (9,5%), Prancūzija (7,2%). Svarbiausi importo partneriai: Rusija (28,2%), Vokietija (15,3%), Lenkija (8,3%), Latvija (3,8%). (2.2.1 pav.)
2.2.1 pav. Eksportas ir importas 2000-2005 m. sausio-spalio mėn.2.3. Lietuvos užsienio prekyba 2005 m. Sausio–lapkričio mėn.2005 m. sausio–lapkričio mėn. eksportuota 29732,4 mln. litų vertės prekių, į Lietuvą importuota prekių, kurių vertė 38860,0 mln. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 9127,6 mln. litų ir buvo 16,4 procento didesnis nei 2004 metais tuo pačiu laikotarpiu 1. 2005 m. sausio–lapkričio mėn. prekybos su ES šalimis statistiniai duomenys buvo patikslinti gavus PVM deklaracijų duomenis. 2005 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su 2004 m. sausio–lapkričio mėn., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 27,2 ir 24,5 procento 2.2005 m. lapkričio mėn., palyginti su 2004 m. lapkričio mėn., eksportas padidėjo 36,2 procento, o importas – 32,3 procento.2005 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., bendras Lietuvos eksportas padidėjo 3,4 procento, bendras Lietuvos importas padidėjo 3,6 procento.(2.3.1 lentelė)
2.3.1 lentelė. Užsienio prekybos balansas (mln. litų) Eksportas Importas Balansas
2005 m. sausis–lapkritis 29732,4 38860,0 -9127,6sausis 2257,4 2576,6 -319,2vasaris 2053,3 2724,0 -670,7kovas 2510,6 3128,8 -618,2I ketvirtis 6821,3 8429,4 -1608,1balandis 2667,7 4151,4 -1483,7gegužė 2683,4 3349,0 -665,6birželis 2506,0 3200,1 -694,1II ketvirtis 7857,1 10700,5 -2843,4liepa 2551,1 3352,0 -800,9rugpjūtis 2800,4 3732,8 -932,4rugsėjis 3203,2 4123,5 -920,3III ketvirtis 8554,6 11208,3 -2653,7spalis 3195,8 4184,7 -988,9lapkritis 3303,5 4337,2 -1033,72004 m. 25819,2 34383,6 -8564,4sausis–lapkritis 23375,9 31216,0 -7840,1I ketvirtis 5520,8 7291,6 -1770,8II ketvirtis 6115,0 8553,3 -2438,3III ketvirtis 6733,2 8894,4 -2161,2Spalis 2580,6 3198,9 -618,3Lapkritis 2426,3 3277,8 -851,5IV ketvirtis 7450,2 9644,3 -2194,1
Eksportas ir importas pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikaciją pateikiama 2.3.2 lentelėje.
2.3.2 lentelė. Eksportas ir importas pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikacijąSkyriai Eksportas Importas Palyginti su 2004 m.I–XI mėn., padidėjimas, sumažėjimas (-), % mln. Lt % mln. Lt % eksportas importasIš viso 29732,4 100 38860,0 100 27,2 24,5Investicinės prekės 2385,3 8,0 6041,7 15,5 27,1 6,8Tarpinio vartojimo prekės 15930,4 53,6 23876,2 61,4 28,8 31,3Vartojimo prekės 7582,5 25,5 6677,3 17,2 20,2 20,4Benzinas 2855,4 9,6 34,1 0,1 40,2 7,0 kLengvieji automobiliai 958,1 3,2 2069,1 5,3 24,6 31,1Kiti 20,6 0,1 161,6 0,4 – –
Eksporto ir importo 2000–2005 m. sausio–lapkričio mėn. diagrama yra pateikiama 2.3.1 paveikslėlyje.
2.3.1 pav. Eksportas ir importas 2000–2005 m. sausio–lapkričio mėn.
2005 m. sausio–lapkričio mėn. svarbiausi Lietuvos eksporto partneriai buvo Rusija (10,4%), Latvija (10,2%), Vokietija (9,4%), Prancūzija (7,2%). Svarbiausi importo partneriai: Rusija (28%), Vokietija (15,3%), Lenkija (8,3%), Latvija (3,9%).(2.3.3 lentelė)
2.3.3 lentelė. Svarbiausi užsienio prekybos partneriai
Eksportas Importas Mln. Lt % dalis palyginti su 2004 m. I–XI mėn., padidėjimas, sumažėjimas (-) Mln. Lt % dalis palyginti su 2004 m. I–XI mėn., padidėjimas, sumažėjimas (-)Iš viso 29732,4 100 27,2 38860,0 100 24,5ES-154 12772,6 43,0 20,4 15883,6 40,9 12,2ES-255 19556,4 65,8 25,8 22894,3 58,9 15,4NVS 5237,0 17,6 38,3 12222,9 31,5 47,8ELPA 846,5 2,8 -51,2 455,3 1,2 -6,8Rusija 3096,6 10,4 44,9 10883,6 28,0 52,9Latvija 3019,1 10,2 27,9 1499,6 3,9 26,6Vokietija 5937,1 15,3 12,0 2807,8 9,4 15,3Lenkija 3223,9 8,3 36,5 1627,0 5,5 45,7Prancūzija 2144,5 7,2 56,7 1084,0 2,8 6,1Estija 1758,7 5,9 52,5 1089,0 2,8 8,9Nyderlandai 1403,6 3,6 11,8 938,8 3,2 -19,3Švedija 1340,2 3,4 28,1 1475,7 5,0 26,7Danija 1175,7 3,0 1,8 1299,2 4,4 17,0Jungtinės Valstijos 1425,7 4,8 30,8 785,2 2,0 65,7Italija 1150,3 3,0 14,0Jungtinė Karalystė 1401,9 4,7 11,4 862,7 2,2 15,8Baltarusija 955,9 3,2 30,7 Suomija 1076,5 2,8 3,2Kinija 898,4 2,3 21,4Kanada 786,4 2,6 4,0 k. Belgija 876,5 2,3 29,2Ispanija 784,1 2,6 75,0 Singapūras 782,1 2,6 …20,3 k. Kitos 5428,9 18,3 – 5573,7 14,3 –
2005 m. sausio–lapkričio mėn. didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (27,6%), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (12,1%), tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai (9,4%). (2.3.4 lentelė)
2.3.4 lentelė. Eksporto prekinė struktūra KN skyriai, skirsniai Mln. Lt Procentais Dalis palyginti su 2004 m. I–XI mėn., padidėjimas, sumažėjimas (-) Iš viso 29732,4 100 27,2I Gyvi gyvūnai; gyvūninės kilmės subproduktai: 1336,2 4,5 32,604 Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvūninės kilmės maisto produktai 794,5 2,7 10,8IV Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas: 1479,9 5,0 47,823 Maisto pramonės liekanos ir atliekos; paruošti pašarai gyvūnams 350,6 1,2 2,7V Mineraliniai produktai: 8210,5 27,6 40,527 Mineralinis kuras 8133,0 27,4 40,4VI Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija: 2187,1 7,4 39,531 Trąšos 1332,5 4,5 35,1IX Mediena ir medienos dirbiniai: 1387,7 4,7 16,844 Mediena ir medienos dirbiniai 1378,7 4,6 16,8XI Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai: 2800,1 9,4 0,362 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 1140,6 3,8 -7,3XVI Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai; televizijos vaizdo ir garso įrašymo bei atkūrimo aparatai: 3612,2 12,1 20,985 Elektros mašinos ir įrenginiai 2002,8 6,7 4,4XVII Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai: 2500,8 8,4 16,787 Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis 1761,3 5,9 36,5XX Įvairūs pramonės dirbiniai: 1773,9 6,0 17,694 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai; šviestuvai ir panašūs dirbiniai 1654,1 5,6 15,6 Kiti 4444,0 14,9 –
Didžiausią importo dalį – mineraliniai produktai (25,7%), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (17,3%), transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (11,8%).
2.3.5 lentelė. Importo prekinė struktūraKN skyriai, skirsniai Mln. Lt Procentais Dalis palyginti su 2004 m. I–XI mėn., padidėjimas, sumažėjimas (-) Iš viso 38860,0 100 24,5IV Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas: 1438,9 3,7 22,221 Įvairūs maisto produktai 270,0 0,7 19,6V Mineraliniai produktai: 10001,1 25,7 64,127 Mineralinis kuras 9619,2 24,8 66,6VI Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija: 3023,4 7,8 15,130 Farmacijos produktai 1016,9 2,6 5,6VII Plastikai ir kaučiukas: 2219,1 5,7 27,539 Plastikai ir jų dirbiniai 1831,1 4,7 29,4XI Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai: 2234,7 5,8 -0,655 Cheminiai kuokšteliniai (štapelio) pluoštai 376,4 1,0 -13,8XV Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai: 2698,7 6,9 20,072 Geležis ir plienas 1024,8 2,6 11,9XVI Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai; televizijos vaizdo ir garso įrašymo bei atkūrimo aparatai: 6717,3 17,3 13,884 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 3963,8 10,2 16,4XVII Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai: 4584,7 11,8 9,087 Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis 4056,0 10,4 30,5 Kiti 5942,1 15,3 –
Eksporto kaita pagal metus 2.3.2 paveikslėlyje.
2.3.2 pav. Užsienio prekybos duomenys
Importo kaita pagal metus 2.3.3 paveiklslėlyje.
2.3.3 pav. Užsienio prekybos duomenys
Užsienio prekybos duomenys pagal metus pateikiami 2.3.6 lentelėje.
2.3.6 lentelė. Užsienio prekybos duomenys Laikotarpis Eksportas Importas faktinės reikšmėsmln. litų eliminavus sezono įtaką faktinės reikšmės eliminavus sezono įtaką mln. litų palyginti su praėjusiu mėnesiu, % mln. Lt palyginti su praėjusiu mėnesiu, %2004 11 2426,3 2327,4 100,4 3277,8 3064,4 102,42004 12 2443,3 2419,5 104,0 3167,6 3074,3 100,32005 01 2257,4 2448,2 101,2 2576,6 3133,5 101,92005 02 2053,3 2409,4 98,4 2724,0 3158,5 10…0,82005 03 2510,6 2578,3 107,0 3128,8 3227,0 102,22005 04 2667,7 2598,5 100,8 4151,4 3253,0 100,82005 05 2683,4 2692,8 103,6 3349,0 3319,0 102,02005 06 2506,0 2661,7 98,8 3200,1 3346,9 100,82005 07 2551,1 2752,2 103,4 3352,0 3340,9 99,82005 08 2800,4 2819,1 102,4 3732,8 3949,4 118,22005 09 3203,2 2933,8 104,1 4123,5 4001,4 101,32005 10 3195,8 2931,2 99,9 4184,7 4027,8 100,72005 11 3303,5 3041,4 103,8 4337,2 4078,6 101,33. LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBOS POKYČIAINegalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2004 m. sausio–lapkričio mėn. eksportuota 23213,6 mln. Lt vertės prekių, į Lietuvą importuota prekių, kurių vertė 30917,3 mln. Lt. 2004 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su 2003 m. sausio–lapkričio mėn., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 18,6 ir 16,2 procento.
2004 m. eksportas sudarė 25 819 mln. Lt, importas – 34 384 mln. Lt. 2005 metų pirmąjį pusmetį daugiausiai eksportuota į:
Šalis ProcentaiRusija 10,8Vokietija 9,5Latvija 9,1Prancūzija 7,4Estija 5,9Švedija 5,0Lenkija 5,0Jungtinė Karalystė 4,8JAV 4,7Danija 4,64. TARPTAUTINĖS PREKYBOS APRIBOJMAIEuropos Sąjungos užsienio prekybos politika yra viena iš anksčiausiai integruotų politikos sričių. Bendros taisyklės prekiaujant su trečiosiomis, t.y. ES nepriklausančiomis šalimis yra viena iš svarbiausių bendrosios rinkos dalių. Bendrojoje rinkoje ES valstybės narės laisvai prekiauja tarpusavyje, o prekybai su trečiosiomis šalimis taiko vienodus importo muitus ir kitas prekybos politikos priemones.
Lietuvoje dar taikomi netarifiniai prekybos apribojimai, nevisiškai atitinkantys Europos Bendrijų sutartįDalis Lietuvos teisės aktuose numatytų netarifinių apribojimų prekybai su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis neatitinka ES teisėje nustatytų principų ir prieštarauja Europos Bendrijų (EB) sutarčiai. Taip teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai, peržiūrėję Lietuvos teisės aktus, susijusius su eksporto, importo ir tranzito procedūromis, ir įvertinę, ar jie atitinka EB sutarties 28-30 straipsnius. Iš viso LLRI išanalizavo 49 Lietuvoje galiojančius teisės aktus, kurie įtvirtina netarifinius apribojimus, ir nustatė, kad 20-yje iš jų numatyti apribojimai prieštarauja ES normoms, įtvirtinančioms laisvą prekių judėjimą bendrojoje rinkoje. Instituto teigimu, prekybos režimo neatitikimai turėtų būti pašalinti iki Lietuvos narystės ES datos, nes, jei nebus užtikrintas ES teisės įgyvendinimas, Europos Komisija, valstybės narės ar nuostolius dėl apribojimų patyrę asmenys Lietuvą gali paduoti į teismą. Be to, netarifinių kliūčių prekybai su ES visiškas panaikinimas bus naudingas Lietuvos ekonomikai ir vartotojams, nes tai dar labiau palengvins Lietuvos įmonių verslą kitose ES šalyse ir sumažins importuojamos produkcijos kainą. LLRI primena valstybės institucijoms, kad prekybos ribojimo priemonės, sukuriančios pernelyg didelius apribojimus įmonėms, taip pat gali prieštarauti ES sutarčiai net ir nebūdamos diskriminacinės. Išaiškėjus naujiems neatitikimams tarp Lietuvos ir ES teisės normų, kai ribojama laisva prekyba su kitomis ES narėmis, Lietuvos įmonės gali kreiptis į teismą ir siekti, kad tokios priemonės būtų panaikintos. LLRI ragina įmones aktyviai naudotis naujomis teisinėmis priemonėmis, kurias suteiks Lietuvos narystė ES, ir ginti savo teises, įtvirtintas ES sutartyje. Minėti EB sutarties 28-30 straipsniai nustato, kad prekyboje su kitomis ES šalimis turi būti panaikinti kiekybiniai ir jiems tolygų poveikį turintys apribojimai, kurie yra draudžiami prekiaujant tarp ES šalių. Tokie netarifiniai apribojimai yra importo licencijavimo procedūros, skirtingi reikalavimai Lietuvoje ir kitose ES šalyse pagamintoms prekėms, pavyzdžiui, ilgesnis už vietinių įvežtų prekių registravimas, diskriminacinės prekės ženklinimo taisyklės, valstybės institucijų vykdomas vietinių prekių skatinimas, diskriminacinis kainų nustatymas ir pan. Kliūtys prekybai ES bendrojoje rinkoje gali būti taikomos tik tada, kai apribojimai pateisinami visuomenės dorovės, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo, nacionalinių vertybių apsaugos ir panašiais atvejais.4.1 Romos sutartisSiekis įgyvendinti bendrąją muitų ir kitų prekybos priemonių politiką buvo įtvirtintas Romos sutarties 3 straipsnyje, o prekybos politikos principai ir jos vykdymo taisyklės išdėstytos 131-134 straipsniuose. Bendrosios prekybos politikos tikslai nurodyti 131 straipsnyje: „Tarpusavyje įkurdamos muitų sąjungą, valstybės narės siekia bendram labui prisidėti prie darnaus pasaulio prekybos plėtojimo, nuoseklaus tarptautinės prekybos apribojimų naikinimo ir muitų kliūčių mažinimo“. Užsienio prekybai dažniausiai taikomame 133 straipsnyje numatyta, jog bendra prekybos politika grindžiama „vienodais principais, ypač keičiant muitų tarifų normas, sudarant muitų tarifų ir prekybos susitarimus, siekiant suvienodinti liberalizavimo priemones, eksporto politiką ir prekybos apsaugos priemones, taikytinas, pavyzdžiui, dempingo ar subsidijų atvejais“. Kitaip sakant, visos ES valstybės narės ne tik taiko tuos pačius muitus užsienio prekybos partneriams, bet ir laikosi tų pačių prekybos susitarimų. Pavyzdžiui, prekybos pramonės gaminiais srityje ES turi išimtinę kompetenciją, valstybės narės negali vienašališkai nuspręsti, kokius importo muitus taikyti ar kokius prekybos susitarimus pasirašyti su trečiosiomis šalimis. Tarptautinėse derybose dėl prekybos Europos Sąjungai atstovauja Europos Komisija, kurios mandatą tvirtina Ministrų Taryba kvalifikuota balsų dauguma. Nuo tada, kai ES (tuo metu EB) pradėjo dalyvauti derybose dėl tarptautinės prekybos liberalizavimo, jos taikomas bendrasis išorės muitas buvo nuolat mažinamas. Pavyzdžiui, po Urugvajaus derybų raundo EB įsipareigojo palaipsniui sumažinti konvencinius importo muitus 37 proc., ir dėl to pramonės gaminiams taikomas vidutinis importo muitas turėtų sumažėti iki 3,6 procento. Beje, ES taikomas importo muitų vidurkis gana nesmarkiai skiriasi nuo taikomų JAV ar Japonijoje.IŠVADOSDėl savo geros geografinės padėties, Lietuva ilgus šimtmečius buvo tarptautinės prekybos kryžkelėje. Tapus lietuvai nepriklausoma valstybe įvyko gana ryškūs pokyčiai tarptautinėje prekyboje. Pradėjo veikti rinkos dėsniai, pradėta kurti užsienio prekybos plėtros programą.Eksportas ir importas sudaro šalies prekybos balansą. Jeigu daugiau eksportuojama (išvežama), negu importuojama (įvežama), vadinasi prekybos balansas yra aktyvus, teigiamas, arba palankus; priešingu atvėju prekybos balansas bus pasyvus, neigiamas, arba nepalankus.Šiuo metu Lietuvos užsienio prekyba reguliuojama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei įvairiomis dvišalėmis ar daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis (laisvosios prekybos sutartys, ekonominio bendradarbiavimo sutartys). Pagrindinis užsienio prekybos reglamentavimo instrumentas yra Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas. Jame yra numatyti visi importo ir eksporto muitų taikymo atvejai. Lietuvos užsienio prekyba, 1999m. patyrusi didelį nuosmukį, paskutiniais metais pradeda atsigauti ir šiais metais turėtų pasiekti 1997-1998m. lygį (didžiausią per 1993-2000m. laikotarpį).1998m. rugpjūčio mėn. Rusijos finansinė-ekonominė krizė sumažino mokią paklausą NVS šalyse ir privertė Lietuvos eksportuotojus bei importuotojus persiorientuoti į kitas (Vakarų) rinkas. Tai tapo simboline rizikos diversifikacijos pamoka mūsų šalies eksportuotojams.Integracija į Pasaulinę Prekybos Organizaciją bei Europos Sąjungą prisidėjo prie Lietuvos užsienio prekybos liberalizavimo, prekybinių santykių su kitomis valstybėmis plėtojimo bei užsienio prekybos apyvartos augimo.Intensyviau nei per atitinkamą ankstesnių metų laikotarpį didėjo eksportas į ES, NVS bei ELPA šalis, tačiau mažėjo į Latviją bei Estiją ir CELPA šalis (dėl mineralinių produktų eksporto į šias šalis žymaus sumažėjimo). Prekybos deficitas padidėjo dėl intensyviau didėjusios importo (daugiausia transporto priemonių bei mašinų ir elektros įrenginių) apimties. Vyriausybės formuojama ir vykdoma prekybos politika turi atspindėti visos šalies gyventojų, o ne siaurų grupių interesus. Laisvosios prekybos principo laikymasis suteikia didžiausią naudą visam šalies ūkiui, net ir žmonėms, dirbantiems įmonėse, kurios laikinai nėra pajėgios konkuruoti su įvežama produkcija. Todėl būtina instituciškai įtvertinti vartotojų interesų atstovavimą bei sumažinti galios asimetriją tarp laisvosios prekybos šalininkų ir oponentų. Šis tikslas geriausiai pasiekiamas tada, kai prekybos politiką formuojančios institucijos yra atskaitingos visuomenei, nepriklausomos nuo atskirų interesų grupių ar joms tarpininkaujančių išrinktų politikų, o jų veikla ir priimamų sprendimų procedūros yra skaidrios.LITERATŪRA1. http://www.urm.lt 2. http://www.std.lt. 3. http://www.ekm.lt. 4. http://www.vlb.lt5. J. Vileikis, B. Vijeikienė Tarptautinis parketingas, Monografija, V., 2003