Šeimos etika

1281 0

Vilniaus Universitetas

Filosofijos fakultetas

Bendrosios psichologijos katedra

Šeimos etika, šeimos planavimas, rengimasis krikščioniškai šeimai. Postmoderni šeima ir jos perspektyvos

Referatas

Vilnius, 2006

ĮVADAS

Šeima yra Dievo Kūrėjo dovana, jo autentiškas projektas. Žmogaus asmuo yra kūrinijos viešpats, tačiau vyrą ir moterį autentiškai sieja ne valdymo, bet savęs atidavimo ir abipusio tarnavimo santykis. Taip jie tampa Dievo bendradarbiais perduodant gyvybę. Tad šeima yra pamatinė dovana žmonijai. Ji yra pirmutinė, natūrali, gyva visuomenės ląstelė, kuria remiasi visos kitos bendruomenės bei visuomenės, ir pirmutinė, gyva Bažnyčios ląstelė. Popiežiaus Jono Pauliaus II yr

ra pasakęs per pirmąjį pasaulinį susitikimą 1994 m. Romoje: „Šeimos, jūs esate gaudium et spes, džiaugsmas ir viltis!“ (3).

Kaip teigiama pirmojame laiške korintiečiams Daugelis apaštalų buvo vedę (1 Kor 9:5), ir Dievas numatė, kad santuoka gali atnešti daug fizinės ir dvasinės naudos. „Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas“ (Žyd 13:4). „Negera žmogui būti vienam“, jeigu jis nėra pajėgus pasiekti aukštą atsidavimo dvaisniams dalykams lygį, ir todėl Dievas įsteigė santuoką (Pr 2:18-24) (4).

ŠEIMOS ETIKA

Krikščioniška šeima yra ta, kuri nori būti krikščioniška ir gyventi pagal ti

ikėjimo reikalavimus. Esminės šeimos etikos sąlygos ir elementai:

• Įsipareigojimas. Tai pasižadėjimo jausmas, kuris susaisto sutuoktinius tarpusavyje, tėvus su vaikais ir vaikus su tėvais (1).

• Globa ir rūpinimasis. Tai fizinė ir emocinė šeimos narių parama vienas kitam. Rūpinimasis remiasi įsipareigojimo vienas kitam ja
ausmu ir reikalauja sugebėjimų suprasti vienas kitą (1).

• Lygybė. Tai įsitikinimas, kad moterys ir vyrai turi turėti vienodą „žodžio teisę“ ir būti lygūs bendruomenėje ir kad vaikai atitnkamai pagal savo amžių ir galimybes galėtų turėti įtakos šeimos gyvenime (1).

• Svarbus tėvų požiūris į vaikus: dėmesys kiekvienam, artumas (skirti laiko, domėtis jų reikalais, kalbėtis su kiekvienu). Tėvai bus identifikacijos modelis vaikams tik tada, kai jie jausis mylimi. Nereikia užmiršti ir simbolinės reikšmės: tėvuose vaikai įžvelgia ir Dievo įvaizdį (2).

• Svarbi bendravimo atmosfera tarp pačių tėvų ir tėvų su vaikais. Todėl reikia vengti nepasitikėjimo, diktato, agresyvumo. Būtinas kasdienis, taip pat savaitės bendravimo ritmas (televizijos žiūrėjimo apribojimas, bendros išvykos). Svarbu vaikus įtraukti į šeimos gyvenimą ir jos planus: kalbėtis su jais, klausytis, ką jie samprotauja apie visą šeimą li
iečiančius įvykius; dalytis jų pareigomis, kalbėtis su vaikais apie sunkumus ir nesėkmes darbe, domėtis jų mokslo pažanga ir sunkumais, jei įmanoma, dalyvauti vaikų mėgstamuose užsiėmimuose. Vaikui labai svarbu, kad tėvai skiria laiko jam vienam. Ir jei šiuolaikinis gyvenimas nesudaro daug galimybių būti kartu, svarbu, kad susirinkus būtų jaučiamasi jaukiai (2).

• Svarbus atitikimas tarp to, ko reikalaujama iš vaikų, ir to, kaip gyvenama. Tikėjimą atitinkantis elgesys jaunimui turi lemiamą reikšmę ir didžiausią auklėjamąją galią (2).

• Svarbu, kad tikėjimas būtų ne vien individualus, bet ta
aip pat juo būtų dalijamasi su kitais (2).

• Dažnai šeimoje kas nors pareiškia netikįs. Dėl to nereikia pulti į pesimizmą. Tikintys ir netikintys turime gyventi kartu, gerbdami vienas kitą. Kiekvienas atsakingas už savo gyvenimą. Turime išmokti nesivaržydami išpažinti savo tikėjimą, bet jį liudyti reikia gyvenimu, vengiant bet kokios polemikos ir agresyvumo. Žmonės susitinka tik meilės atmosferoje (2).

ŠEIMOS PLANAVIMAS

Šeima yra „gyvybės šventovė“. Jos įsipareigojimas ginti bei puoselėti gyvybę nuo jos prasidėjimo momento įgyvendinamas per tikrai atsakingą tėvystę (3). Šeimos planavimas – tai kompleksas priemonių, leidžiančių sutuoktiniams spręsti apie šeimos gausumą ir turėti laukiamų vaikų (5). Bažnyčia moko, kad nenatūralūs šeimos planavimo būdai yra amoralūs ir smerktini. Popiežiaus Pauliaus VI enciklikoje „Humanae vitae“: apie prideramą tvarką perteikiant žmogaus gyvybę abortas yra nurodytas pirmasis kaip nenatūralus gimstamumo reguliavimo metodas. Toliau išskiriama tiesioginė strelizacija, nesvarbu ar tai būtų laikina ar nuolatinė. Tai pasmerkia vazektomiją, kontraceptines tabletes. Taip pat smerktinos yra tokios nenatūralios priemonės kaip gaubtukai, padedantys išvengti nėštumo, prezervatyvai, lytinio akto nutraukimas, masturbacija bei homoseksualus elgesys (6).

Tačiau Bažnyčia nėra prieš natūralų šeimos planavimą, jei tam yra svarios priežastys. Natūralus šeimos planavimas – tai būdas išvengti nėštumo, susilaikant nuo lytinių santykių moters vaisingos fazės metu, ar siekti nėštumo, santykiaujant vaisingomis dienomis. Natūralus šeimos planavimas remiasi tam tikrais vaisingų ir nevaisingų dienų nu

ustatymo metodais (5). Bažnyčia pabrėždama, kad netgi natūraliam šeimos planavimo būdui yra reikalingos rimtos priežastys, nori įspėti, kad savanaudiškumas šeimos planavime yra smerktinas (6).

RENGIMASIS KRIKŠČIONIŠKAI ŠEIMAI

Norint tinkamai pasirengti krikščioniškajai šeima, pirmiausiai reikia apibrėžti, kas yra krikščioniškoji šeima. Štai, kas teigiama apie krikšionišką šeimą Katalikų bažnyčios k

. . .

IŠVADOS

LITERATŪRA

1. http://www.findarticles.com/p/articles/mi_m1175/is_n3_v25/ai_12146509/pg_5

2. http://www.lcn.lt/bzinios/bz9803/803str2.html

3. http://www.lcn.lt/bzinios/bz9801/801dok3.html

4. Heaster D. Biblijos pagrindai. Great Britain, 1994. P. 358-363.

5. http://vasc.lcn.lt/nsp/naturalu.html

6. http://www.ewtn.com/library/MARRIAGE/CCLBC.TXT

7. Tereškinas A. Šeimos bei partnerystės formos ir šeimos politika Lietuvos žiniasklaidoje. http://www.gay.lt/family/tereshkinas.pdf#search=%22%22postmoderni%20seima%22%22

8. Katalikų bažnyčios katekizmas http://katekizmas.lcn.lt/kbk1996p2003/N163A5.html

Komentuokite!