Krikščionybės atsiradimas ir Kryžiaus žygiai

105 0

Krikščionybės atsiradimas ir kryžiaus žygiai

Referatas

2008

Krikščionybė

Atsirado I amžiuje Palestinoje. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio – Christos, kuris reiškia pateptasis mesijas. Iš pradžių ji formavosi perimdama judėjų bendruomenės tradicijas. Krikščionybė plito tarp Palestinos žydų bei diasporos Viduržemio jūros baseino šalyse. Tačiau jau pirmaisiais dešimtmečiais pasekėjų buvo ir kitose pagoniškose tautose.

Naujaisiais laikais krikščionybė plito ir už Europos ribų per kolonijinę ekspansiją bei misionierių veiklą. Pirmųjų krikščionių bendruomenės pratino savo narius rūpintis ne tik žemiškais reikalais, bet ir viso pasaulio likimu. Išsisklaidę p

po visą imperiją ir net už jos ribų, krikščionys be jokio skirtumo skelbė savo tikėjimą visoms tautoms. Taip padedami tapti krikščionybei tapti pirmąja galima pasaulio religija.

Pagrindinė krikščionybės krypčių įvairovės priežastis buvo du istoriniai įvykiai.

1.Didysis skilimas tarp rytų ir vakarų 1054m.

2. Šešioliktame amžiuje kilęs judėjimas – reformacija. Ji ir įtakojo protestantizmo atsiradimą.

Rytų bažnyčia

Bažnytinė veikla priklauso Bažnyčios Susirinkimui, kurio funkcijos „aiškinti šventąją tradiciją ir palaikyti drausmę“. Visos vietinės (nacionalinės) bažnyčios turi savo patriarchus. Konstantinopolio patriarchas yra pirmas tarp lygių.

Romos katalikų bažnyčia

Didžiausia iš k

krikščioniškų bažnyčių pasaulyje. Katalikai pripažįsta popiežiaus viršenybę ir valdžią. Kaip Kristaus vietininkas žemėje popiežius yra bažnytinės hierarchijos galva. Popiežius yra laikomas neklystančiu kada kalba tikėjimo ir doros klausimais. Katalikų tikėjimui svarbiausia: Šventos mišios ir sakramentai.

Protestantizmas

Vienuolis Martynas Liuteris 1517 metais spalio 3

31 dieną paskelbė 95 tezes, kaip reikėtų reformuoti bažnyčią. Didžiausias nepasitenkinimas buvo dėl indulgencijų. Ši data yra reformacijos pradžia ir švenčiama spalio 31 diena – reformacijos šventė. Protestantai atmetė penkis sakramentus ir pripažįsta tik du : krikštą ir eucharistiją (šventoji vakarienė).

Bažnyčios persekiojimas

Romos imperijoje buvo leidžiama garbinti tik tuos dievus, kurie valdžios buvo patvirtinti. Apie tai reikėjo viešai liudyti, kadangi krikščionys to nedarė, todėl buvo pagonių nekenčiami ir persekiojami. Imperatoriai įsakė krikščionis persekioti ir išsižadėti Kristaus, aukoti stabams, o nepaklususius žudyti. Patys didžiausi persekiojimai vyko Romoje.Visipirmųjų trijų amžių Švento Petro įpėdiniai mirė kankinių mirtimi. Pirmasis krikščionis persekioti pradėjo Neronas. Žiauriausias persekiotojas buvo imperatorius Deoklicijanas. Krikščionys buvo priversti slėptis. Persekiojimų laikotarpis tęsėsi iki ketvirto amžiaus pradžios. 313 metais imperatorius Konstantinas išleido Milano E

Ediktą (įsakymą) , kuriuo Romos imperijoje krikščionims suteikiama tikėjimo laisvė. Persekiojimų laikotarpiu buvo nemažai krikščionių, kurie gynė savo tikėjimą. Jie vadinami apologetais ( tikėjimo gynėjais).

Kryžiaus žygiai

Šventoji žemė – Palestina visiems krikščionims yra labai brangi. Iki to laiko kol musulmonai nebuvo užkariavę Palestinos šį kraštą buvo galima lankyti visiems piligrimams.

Musulmonai Jėzaus Kristaus kaip Dievo sūnaus nepripažįsta. Užgrobę Palestiną ir kitas teritorijas uždraudė: Bažnyčių statybą, rengti iškilmingas procesijas, uždėjo piligrimams muitus, o neretai maldininkai buvo užpuolami ir nužudomi. Tų kraštų krikščionys p

prašo popiežiaus pagalbos kovai su musulmonai. Popiežius Urbonas II atsiliepia į šį kvietimą ir ragina krikščionis vykti į rytus ginti Bažnyčios.

Pirmasis kryžiaus žygis prasidėjo 1097 metais. Krikščionių riteriai apgynė Bizantijos teritoriją, išvadavo antiochiją ir 1099 metais išlaivino Jeruzalę. Pirmo kryžiaus žygio dalyviai buvo pagerbti ir apdovanoti indulgencijomis, atleisti nuo mokesčių ir sutekta kitų lengvatų.

Antrasis kyžiaus žygis prasidėjo 1147metais tęsėsi iki 1149 metų. Popiežiaus Anokleto antrojo pavedimu vienuolis Šventasis Bernardas keliauja po Europą ir ragina karalius pradėti naują kryžiaus žygį. Prancūzija ir Vokietija įsijungia į šį karą. Šis žygis nepavyko, o musulmonai iki 1187 metų atsiėmė visas pirmojo kryžiaus žygio metu užkariautas žemes ir pačią Jeruzalę.

Trečiasis kryžiaus žygis vyko nuo 1189 metų iki 1192m. Didžiosios Europos valstybės: Vokietija, Anglija ir Prancūzija 1189m. pradeda trečiąjį kryžiaus žygį. Karo metu krikščionių kariai plėšė turtą ir nelabai domėjosi žygio sėkme. Užsibrėžto tikslo žygis nepasiekė.

Ketvirtasis kryžiaus žygis vyko 1202m. – 1204m. Popiežius Inocentas trečiasis subūrė prancūzus žygiui prieš musulmonus. Jų žygis baigėsi Konstantinopolyje. Užėmę sostinę, ją nusiaubė, naikino ir vogė vertingas relikvijas ir kitų bažnyčių turtą. Kariai tapo nekontroliuojami.

Kryžiaus karų įvertinimas

Žala kurią atnešė kryžiaus karai:

1.Juose žuvo apie 2 mln žmonių.

2.Krikščionys nesugebėjo atsikovoti šventosios žemės.

3.Skriaudos, kurias patyrė žmonės dėl šių karų prisidėjo prie Bažnyčios skilimo.

Nauda k
kurią atnešė kryžiaus karai:

1.Susipažinta su musulmonų mokslu ir menu.

2.Buvo atvertas kelias į rytus.

3. Sulaikytas turkų antplūdis į Europą.

Visa, tai įtakojo Vakarų Europos istorijos pasikeitimus ir Renesanso pradžią.

Komentuokite!