Untitled
VADYBOS IR EKONOMIKOS FAKULTETAS
TEISĖS KATEDRA
Finansų teisės savarankiškas darbas
„Mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka, ypatumai“
Darbą atliko:
Kaunas, 2014
ĮVADAS
Jau daugiau kaip dešimtmetis, kai Lietuva žengia demokratinių procesų keliu. Tobulėja valstybės valdymo formos, visuomenė tampa vis atviresne, kuriasi naujos teisinės institucijos bei organizacijos. Ilgą laiką Lietuvoje nebuvo institucijų, ginančių žmogų nuo administracinės valdžios savivalės. Viena pirmųjų teisinių institucijų, padedančių ginti žmonių teises bei tikrintiadministracijos veiksmų teisėtumą, buvo 1995 m. įkurta Seimo kontrolierių įstaiga. Vėliau, 1999 m. buvo įsteigti specializuoti administraciniai teismai bei administracinių ginčų komisijos. Tokiu būdu buvo kuriamas naujas mechanizmas, leidžiantis administracijos veiksmų teisėtumo kontrolės pagalba padidinti asmens teisių saugumą, sudarantis galimybę neteisminėmis priemonėmis ginti netinkamais administracijos veiksmais pažeistas asmenų teises.
Tikslas: išanalizuoti ginčo nagrinėjimo proceso stadijas, nustatyti mokestinių ginčų privalumus bei trūkumus.
Uždaviniai:
išnagrinėti mokestinių ginčų proceso sampratos esmę, turinį;
išnagrinėti mokestinius ginčus kaip teisinį bei administracinį procesą;
aptarti mokestinių ginčų nagrinėjimo proceso stadijas, bei nustatyti proceso ribas;
pateikti išvadas bei pasiūlymus.
MOKESTINIŲ GINČŲ PROCESO SĄVOKA IR TURINYS
Vienas svarbiausių tikslų bet kurioje modernioje visuomenėje yra ryšių tarp valdžios institucijų ir verslo atstovų plėtojimas. Valdžios sprendimai veikia verslo aplinką, valstybinės institucijos specifinėmis formomis reguliuoja dauguma verslo krypčių ir šakų.Integruojantis Europos politiniams ir ekonominiams procesams į Lietuvą, vyksta greiti pokyčiai viešųjų institucijų administracinių struktūrų veikloje, iš naujo įvertinami tikslai, formuojami prioritetai, turintys modernizuoti mokesčių sistemą kaip teoriją.
Šiuo metu pagrindinis įstatymas, reguliuojamtis mokestinius – teisinius santykius, yra Mokesčių administravimo įstatymas, nustatantis mokesčiųsamratą, apskaičiavimą ir mokėjimą.Mokesčių administravimo įstatymas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. nustatė mokestinių ginčų sąvoką:
Mokestiniai ginčai – ginčai tarp mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno dėl mokesčio mokėtojo (mokesti išskaičiuojančio asmens) patikrinimo akto, mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo).Teisinė mokesčių bazė ypač dažnai keičiama, pildoma, o papildyta išlieka paini ir nekonkreti. Mokesčių įstatymuose bene daugiausia spragų ir netobulumo. Mokesčių įstatymai neturėtų suteikti galimybių taikyti skirtingas teisės normas, atsižvelgiant į mokesčių mokėtojo vykdomos veiklos rūšį ar statusą. Taip pat mokesčiai turi užtikrinti biudžeto pajamas, taip pat įstatymai turi būti aiškūs irneprieštarauti vieni kitiems. Be to, visi anksčiau išleisti, patvirtinti ir galiojantysteisės aktai turėtų būti susisteminti, kad nebūtų išvengta spragų ir prieštaravimų.Rengiamų įstatymų ir juos pildančiųjų aktų projektai turi būti prieinami visiems. Ūkio subjektams per įvairias visuomenines organizacijas arba kitu būdu turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su rengiamais jų pakeitimais ir pareikšti savo nuomonę ar kitaip prisidėti prie rengimo. Tai užtikrintų mokesčių sumokėjimą laiku, būtų išvengta nereikalingų mokestinių ginčų. Įstatymas turėtų būti trumpas, aiškus, kad jį galėtų lengvai suprasti ir nenusimanantys žmonės.
MOKESTINIŲ GINČŲ SAMPRATA
Siekiant sudaryti daugiau galimybių mokesčių mokėtojui ginti savo teises ir teisėtus interesus, supaprastinti mokestinių ginčų nagrinėjimą ir pan. iš esmės buvo pertvarkyti Mokesčių administravimo įstatymo straipsniai, reguliuojantys mokestinių ginčų sprendimą (įsigaliojo nuo 2001 m. rugsėjo 1 d.): apibrėžta mokestinių ginčų sąvoka; atsisakyta vienos ikiteisminių ginčų nagrinėjimo instancijos – vietos mokesčio administratoriaus; didesnės teisės suteiktos mokesčio mokėtojui ginant savo teises; kai sprendimas skundžiamas Mokestinių ginčų komisijai, po to – teismui, sustabdomas ne tik ginčijamų baudų bei delspinigių išieškojimo, bet ir mokesčių išieškojimo procedūros ir t.t.
Mokesčių administravimo įstatymas suteikia teisę mokesčių mokėtojui užginčyti kiekvieną mokesčio administratoriaus veiksmą dėl jo ir šio veiksmo pasekmes. Tokiais atvejais kyla mokestinis ginčas.Taigi Mokesčių administravimo įstatymas aiškiai apibrėžia mokestinių ginčųobjektą – tai ginčai dėl patikrinimo akto nustatomosios dalies išvadų, taip pat dėl mokesčio grąžinimo (įskaitymo). Vadovaujantis šia sąvoka galima teigti, kad mokestiniam ginčui kilti būtinos šios sąlygos:mokesčio administratorius turi atlikti mokesčio mokėtojo patikrinimą,surašyti patikrinimo aktą,įstatymo nustatyta tvarka įteikti mokesčio mokėtojui, kurį mokesčio mokėtojas apskundžia.Mokestinis ginčas yra reiškinys, kurį galima apibūdinti kaip tam tikrų interesų tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčio administratoriaus susikirtimą. Visuomeninį teisinį elementą šis reiškinys įgauna tada, kai yra išreiškiamas įstatymais nustatyta forma. Mokestinis ginčas kaip ypatingas teisinis santykis formuojasi, kai nesutarimas perduodamas nagrinėti įgaliotai institucijai nustatyta procesine tvarka. Kol mokesčio mokėtojas nesikreipia su prašymu išnagrinėtiginčą iš esmės, galima kalbėti tik apie atitinkamą jo nepasitenkinimą mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno veiksmais, jų padariniais. Mokestiniai ginčai už proceso ribų neegzistuoja, jie atsiranda ir rutuliojasi tik neperžengiant tam tikro proceso ribų.Reglamentuojant mokestinių ginčų nagrinėjimą svarbus mokestinių ginčų sąvokos klausimas, kurio Mokesčių administravimo įstatymas iki 200I m, rugsėjo 1 d, nebuvo įtvirtinęs. Tai sukeldavo kai kurių problemų apibrėžiant mokestinių ginčų objektą, Tačiau praktikoje, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo X skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis mokestinių ginčų nagrinėjimą, buvo laikomasi nuostatos, kad mokestiniais ginčais laikomi ginčai, kylantys tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus, jo pareigūno, dėl mokėtojo atžvilgiu priimtų sprendimų, kurie gali būti įforminti patikrinimo aktu ar kita nustatyta tvarka patvirtinta forma.
Mokestinius ginčus galima nagrinėti iš teisės pozicijos. Mokesčio mokėtojo nevykdymas mokestinių pareigų iššaukia administracinės ar baudžiamosios ir ekonominių sankcijų taikymą.Kai atskirų asmenų, šiuo atveju mokesčio administratoriaus ir mokesčių mokėtojo interesų suderinti nepavyksta, kitaip tariant, kai mokestinės teisės įgyvendinamos nevykdant atitinkamų mokestinių pareigų, įvyksta atskirų subjektų interesų susipriešinimas, kurį sąlyginai galėtume laikyti mokestiniu ginču.MOKESTINIAI GINČAI KAIP TEISINIS PROCESAS
Mokestinių ginčų, kaip procesinio reiškinio, pavadinimas Lietuvoje pradėtas vartoti 1995 metais, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikosmokesčių administravimo įstatymas, kurio X skyrius reglamentuoja mokestinius ginčus ir bylinėjimąsi.Praktikoje mokestiniai ginčai pasireiškia kaip tam tikra konkrečių subjektų veikla ir turi būti analizuojama kaip dinamiškas procesas. Reikėtų akcentuoti tokias svarbias mokestinių ginčų proceso problemas, kaip bendros ir išsamios šio reiškinio sąvokos nebuvimas, kitų su mokestiniais ginčais susijusių sąvokų kilmė, įvairovė ir neapibrėžtumas, mokestinių ginčų proceso vieta administraciniame proecese ir mokesčių administravime.
Mokestinių ginčų procesas – sudėtinga ir kompleksinė struktūra, susidedanti iš kelių vidinių dalių, šio proceso metu sąvaikauja mokestinius ginčus nagrinėjantis pareigūnas ir mokėtojas.Teisinėje literatūroje vyrauja nuomonė, kad procesas – tai ne šiaip sau bet kuri veikla, o išimtinai juridinė, tuo norint pabrėžtiteisinę proceso prigimtį, jo teisinio reglamentavimo būtinumą. Požiūris į procesą priklauso nuo bendrojo teisinio proceso supratimo.
Suprantant jį plačiąja prasme, bet kokia teisinė veikla gali būti atliekama tik procesine forma, kuri savo ruožtu reikalauja procesinių veiksmų fiksavimo atitinkamuose teisės aktuose, oficialiuose dokumentuose. Teisinis procesas siaurąja prasme suprantamas kaip išimtinai teisminis, bylų nagrinėjimo teisme procesas.Galima išskirti mokestinių ginčų, kaip teisinio proceso, požymius:tai sąmoninga ir tikslinga veikla;
šią veiklą realizuoja valdinius įgalinimus turintys subjektai;ši veikla yra nukreipta į tam tikro teisinio rezultato pasiekimą, sprendžiant individualias, konkrečias bylas;ši veikla įtvirtinta atitinkamuose dokumentuose: tarpiniai ir galutiniai proceso rezultatai įtvirtinami atitinkamuose procesiniuose dokumentuose;ši veikla detalizuojama reglamentuojamose teisės normose.MOKESTINIŲ GINČŲ PROCESŲ RIBOS
Svarbi, procesams būdinga ypatybė – stadijų kaita. Mokestinių ginčų procesas taip pat ne išimtinai yra stadijiškas – cikliškas reiškinys.Stadija kaip proceso vidinė strūktūrinė dalis savo turiniu ir apimtimi yra bene reikšmingiausia ir didžiausia proceso dalis, nes savyje jungia smulkesnes dalis – etapus. Literatūroje stadija aiškinama kaip visuma ar grupė kokių nors reiškinių, darbų, sudarančių užbaigtą išvystymo raidos ratą per tam tikrą laiko tarpą arba konkrečią pradžią ir pabaigą turintis vyksmas.Mokestinių ginčų proceso pagrindines procesines stadijas reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymoX skyrius, kuriame mokestinių procesų atskiros dalys įvardintos etapais, nors atskirų procesinių veiksmų visumą sudaro užbaigtą raidos ratą per tam tikrą laiko tarpą, t.y. turi konkrečią pradžią ir pabaigą, bei atskiri procesiniai veiksmai vyksta atskiruose institucijose ir struktūriškai yra didesnės apimties teisiniai reiškiniai nei etapai.
Kiekvieną procesą sudaro keturių lygių stuktūra: veiksmai, etapai, stadijos, bendrasis procesas.Pirmoji mokestinių ginčų proceso stadija vyksta vietos mokesčių administratoriaus lygyje. Būtina proceso pradžios ir stadijų kaitos sąlyga – oficialus dokumentas, kurio turinį sudaro informacija, sąlygojanti atitinkamus mokesčių administratoriaus veiksmus, t.y. ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo stadija prasideda, kai vietos mokesčių administratoriaus pareigūnas, atlikęs patikrinimą mokesčių mokėtojui ar mokestį išskaičiuojančiam asmeniui surašopatikrinimo aktą, su kurio turinių pilnai ar dalinai mokesčių mokėtojas ar mokestį išskaičiuojantis asmuo nesutinka, tai išreikšdamas raštiška skundo forma.Mokėtojo prieštaravimai privalo būti išreikšti dokumentu – rašytiniu skundu, pasirašytu mokesčių mokėtojo.
Mokestinio ginčo pabaiga priklauso nuo mokesčių mokėtojo, padavusio skundą santykio su centrinio mokesčių administratoriuas priimtu sprendimu.Kai centrinis mokesčių administratorius priima sprendimą vietos mokesčių administratoriui atlikti papildomą patikrinimą ir priimti naują sprendimą, neaiškus apskundimo objektas ir proceso ribos.Mokestinius ginčus taip pat nagrinėja Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Toliau mokestinis ginčas nagrinėjamas Apygardos teisme.Nors mokestinius ginčus reglamentuojantys įstatymai nenumato, tačiau galimi atvejai, kai mokestinių – teisinių santykių dalyviu mokesčių mokėtojas nustoja būti dėl mirties.Mokestinio ginčo proceso pradžia – mokesčių mokėtojo rašytinio skundo, atitinkančio įstatyme keliamus reikalavimus pateikiams ir registravimas vietos mokesčių administratoriaus kanceliarijoje.Mokestinio ginčo pabaiga:kai centrinio mokesčio administratoriaus priimtas sprendimas tenkina mokesčių mokėtojo skunde išdėstytus reikalavimus, arba jų netenkina, tačiau mokesčių mokėtojas nenori ar negali tęsti tolesnės mokesčių administratoriuas sprendimo apskundimo procedūros;kai Mokestinių ginčų komisijos ar Apygardos teismo priimtas sprendimas tenkina mokesčių mokėtojo skunde išdėstytus reikalavimus, arba jų netenkina, tačiau mokesčių mokėtojas nenoriar negali tęsti tolesnės mokesčių administratoriaus sprendimo apskundimo procedūros;kai mokestinis ginčas išnagrinėjamas ir priimamas sprendimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme;kai skundą pateikęs mokesčių mokėtojas miršta, likviduojamas ar reorganizuojamas ir nėra teisinio pagrindo teisių perėmimo instituto įgyvendinimui;mokesčio mokėtojo skundą atšaukus.
MOKESTINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO PROCESO STADIJOS
Mokesčių administravimo įstatymo 54 straipsnis numato, kad mokesčio mokėtojas gali ginčyti kiekvieną mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno veiksmą dėl jo ir šio veiksmo pasekmes.Mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčio administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas. Mokestinių ginčų komisiją steigia, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingosreputacijos asmuo, turintis finansų arba teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių ar įmonių teisės srityje.
Kiti ginčai tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kiekviename mokestinio ginčo nagrinėjimo etape mokesčio mokėtojas turi teisę būti išklausytas.Mokestinio ginčo nagrinėjimo metu mokesčio administratorius turi stengtis, kad tarp jo ir mokesčio mokėtojo būtų pasiektas abipusis sutarimas vienodai taikyti mokesčio įstatymą. Dėl mokesčių teisės aktų turinio kilę neaiškumai turi būti aiškinami mokesčio mokėtojo naudai.Mokestiniai ginčai tarp mokesčio administratoriaus ir mokestį išskaičiuojančio asmens nagrinėjami tokia pat tvarka kaip ir mokestiniai ginčai tarp mokesčio administratoriaus ir mokesčio mokėtojo.Mokesčio mokėtojas ar jo atstovas privalo pranešti mokestinį ginčą nagrinėjančiam centriniam mokesčio administratoriui apie savo adreso pasikeitimą šio ginčo proceso metu. Nesant tokio pranešimo, centrinio mokesčio administratoriaus sprendimas bei kita informacija siunčiama paskutiniu centriniam mokesčio administratoriui žinomu adresu ir laikoma įteikta, nors mokesčio mokėtojo adresas ir būtų pasikeitęs.Mokesčio mokėtojui, praleidusiam įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias centrinis mokesčio administratorius arba Mokestinių ginčų komisija pripažįsta svarbiomis, šis terminas centrinio mokesčio administratoriausarba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas ir nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka.Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio mokesčio administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo atmetamas pareiškimas dėl termino atnaujinimo, gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.Centrinis mokesčio administratorius arba Mokestinių ginčų komisija gali nuspręsti skundo ar jo dalies nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar kitos valstybinės institucijos. Skundo ar jo dalies nagrinėjimas sustabdomas, iki centrinis mokesčioadministratorius arba Mokestinių ginčų komisija sužinos, kad teismas ar kita valstybės institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.
Priėmus sprendimą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, sustabdomas ginčijamų ir iki šio sprendimo priėmimo dienos dar neišieškotų ar nepadengtų mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymu mokesčių, baudų ir delspinigių išieškojimas, taip pat mokesčio mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymas minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčio mokėtojo prašymu). Tačiau šis sustabdymas nėra kliūtis paskirti bet kokiąAiškus mokestinių ginčų apibrėžtumas būtinas dėl to, kad mokestiniams ginčams privaloma ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo stadija. Priklausomai, ar ginčas bus laikomas mokestiniu, jį nagrinės skirtingos institucijos. Nesant aiškių atribojimo kriterijų iškyla jų žinybingumo problema, o tai gali užtęsti ginčų nagrinėjimo procesą.Mokestinių ginčų nagrinėjimas skirstomas į dvi sudėtines dalis:
ikiteisminis mokestinių ginčų nagrinėjimas, atliekamas centrinio mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos;
teisminis mokestinių ginčų nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme.
MOKESTINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMAS CENTRINIO MOKEŠČIO ADMINSITRATORIAUS ĮSTAIGOJE
Mokesčių administravimo įstatymo 56 straipsnis numato, kad centrinis mokesčio administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčio mokėtojo (mokesti išskaičiuojančio asmens) ir vietos mokesčio administratoriausar jo pareigūno. Skundą centriniam mokesčio administratoriui mokesčio mokėtojas ar mokestį išskaičiuojantis asmuo paduoda per vietos mokesčio administratorių, kuris gautą skundą ir jam nagrinėti reikalingą medžiagą per 3 darbo dienas nusiunčia centriniam mokesčio administratoriui.Pažymėtina, kad minėtas įstatymas įtvirtina reikalavimus, kurių mokesčio mokėtojas ar mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo laikytis paduodamas skundą, skundo padavimo sukeltas pasekmes, taip pat centrinio mokesčio administratoriaus pareigas ir veiksmus, kuriuos jis turi atlikti gavęs skundą:
nustatyti skundo padavimo forma ir terminai.
skundas pateikiamas raštu per 20 dienų po to, kai mokesčio mokėtojui ar mokestį išskaičiuojančiam asmeniui buvo įteiktas mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, o jei šis sprendimas buvo išsiųstas registruotulaišku – terminas pradedamas skaičiuoti penktąją darbo dieną po išsiuntimo.
nustatyti būtini skundui rekvizitai: jame turi būti nurodyta mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) vardas, pavardė (pavadinimas), adresas; skundžiamas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, jo surašymo data, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą ir tai patvirtinantys įrodymai; yra skundo pareiškėjo reikalavimas; prie skundo yra pridėti dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjo reikalavimą, ir skundas yra pasirašytas.
Skundą gavęs centrinis mokesčio administratorius privalo patikrinti, ar skundas atitinka įstatymo reikalavimus ir ar nepraleistas skundo padavimo terminas. Nustatęs, kad skundas neatitinka įstatymų reikalavimų, centrinis mokesčio administratorius priima sprendimą ir nustato skundą padavusiam mokesčio mokėtojui 15 dienų terminą trūkumams pašalinti. Jei trūkumai per šį terminą pašalinami, skundas nagrinėjamas ir laikomas paduotu šių reikalavimų pašalinimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčio mokėtojui. Mokesčio mokėtojui praleidus skundo padavimo terminą, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas. Tačiau Mokesčių administravimo įstatymo 54 straipsnio 8 dalis numato, kad mokesčio mokėtojui, praleidusiam įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias centrinis mokesčio administratorius ar Mokestinių ginčų komisija pripažįsta svarbiomis, šis terminas jų sprendimu gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto termino paduodamas centriniam mokesčio administratoriui arba Mokestiniųginčų komisijai, priklausomai nuo to, kieno kompetencijai priklauso sprendimo dėl skundo priėmimas. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti paduodamas skundas, kurio padavimo terminas praleistas.Padavus pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo tiek centrinis mokesčio administratorius, tiek Mokestinių ginčų komisija gali atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti skundą nagrinėti bendra tvarka arba termino neatnaujinti ir skundą grąžinti mokesčio mokėtojui.
MOKESTINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMAS MOKESTINIŲ GINČŲ KOMISIJOJE