nyo1cyj0 盛大官网www.xxskj.gov.cn/shengdgw/现金网www.96096010.com/hgxjw 现金网www.cctvhgw.com/hgw/娱乐城www.wtkztd.net/ylc/ 盛大赌场www.9456.com澳门新葡京赌场www.ljsww.com/xsufzb/ 网络赌博 www.yrxnl.com/xsufzb/葡京赌场teduxpnv.net/pujingduchang/ 网络赌博olyce.net/wangluodubo/e世博www.umassh.net/Eshibo/ 博彩公司www.eaehsx.net/bocaigongsi/网络赌博www.smhrny.com/wangluodubo/全讯网www.bocait55.com/quanxunw/娱乐城www.baijialeg88.com/wanhao/澳门银河赌场www.baijialeg55.com/amyhdc/网上赌博www.baijialei55.com/whdb/葡京赌场www.huangguanj88.com/pujingduchang/网络赌博www.baijialeg55.com/wldb/博彩公司www.hnlongdong.gov.cn/bocaigongsi/ sgo1cyj022Europos upes ir ezerai document.write("
") nyo1cyj0 盛大官网www.xxskj.gov.cn/shengdgw/现金网www.96096010.com/hgxjw 现金网www.cctvhgw.com/hgw/娱乐城www.wtkztd.net/ylc/ 盛大赌场www.9456.com澳门新葡京赌场www.ljsww.com/xsufzb/ 网络赌博 www.yrxnl.com/xsufzb/葡京赌场teduxpnv.net/pujingduchang/ 网络赌博olyce.net/wangluodubo/e世博www.umassh.net/Eshibo/ 博彩公司www.eaehsx.net/bocaigongsi/网络赌博www.smhrny.com/wangluodubo/全讯网www.bocait55.com/quanxunw/娱乐城www.baijialeg88.com/wanhao/澳门银河赌场www.baijialeg55.com/amyhdc/网上赌博www.baijialei55.com/whdb/葡京赌场www.huangguanj88.com/pujingduchang/网络赌博www.baijialeg55.com/wldb/博彩公司www.hnlongdong.gov.cn/bocaigongsi/
sgo1cyj022 >
Ie拧koti
:
:
Pamir拧ote slapta啪od寞?  Prisijungti>>
(Darb膮 寞k臈l臈 ezysssssssss)

Parsisi懦sti darb膮:Zip


Apra拧ymas:



Darbas:

2009-08-18 15:30

Europos upes ir ezerai

漠vadas. Europa vakar, šiandien, rytoj. Europos paviršius ir gelm臈s. Europos klimatas. Europos augalija. Gyv奴nija. Up臈s ir e啪erai. Gyventojai ir miestai. Tautos ir religijos. Šiaur臈s Europa. Šiaur臈s Europos tautos, kalbos, tradicijos. Fenoskandija - kaln懦, fjord懦 ir šher懦 kraštas. Skandinavijos klimatas ir augalija. Ledo ir ugnies sala. Mišk懦 ir t奴kstan膷io e啪er懦 kraštas. Danija. Šiaur臈s Europos sostin臈s. Vakar懦 Europa. Brit懦 sal懦 gyventojai. Brit懦 sal懦 gamta. Pranc奴zijos gamta. Londonas ir Pary啪ius - Europos mil啪inai. Beniliukso gyventojai ir miestai. Vokietija. Alp臈s. Šveicarija. Piet懦 Europa. Vidur啪emio gamta. Vidur啪emio gyventojai 奴kis. Piet懦 Europa - turist懦 rojus. Vidurio Europa. Dunojus ir jo aplinka. Praha ir Budapeštas - Vidurio Europos perlai. Lenkija. Baltijos šali懦 gyventojai. Ryt懦 Europa. Gudija. Ukraina.

Galime d啪iaugtis, kad gyvename upi懦 ir e啪er懦 šalyje, ta膷iau didesn臈 j懦 dalis yra daugiau ar ma啪iau u啪teršta. Vien per metus 寞 paviršinius vandenis išleid啪iama apie 4000 mln. kub. metr懦 nuotek懦.

Visoje šalyje šiuo metu yra daugiau nei 6 t奴kstan膷iai rizikos vandens telkini懦, kurie iki 2015 m. gali nepasiekti geros b奴kl臈s. Jie išskirti d臈l pramon臈s objekt懦 ir 啪em臈s 奴kio veiklos taršos, u啪tvank懦 寞rengimo ant upi懦 ir kit懦 taršos šaltini懦. Ilg膮 laik膮 šie vandens telkiniai buvo palikti likimo valiai, nes šalies savivaldyb臈s nerasdavo l臈š懦 j懦 ekologiniam valymui. Priklausomai nuo u啪terštumo pob奴d啪io ir dyd啪io jis gali atsieiti ir kelis šimtus t奴kstan膷i懦, ir kelis milijonus lit懦.

Savivaldyb臈s tur臈jo lengviau atsikv臈pti, kai su啪inojo, kad šalies vandens telkini懦 b奴kl臈s gerinimui bus skirta 2007-2013 m. Europos S膮jungos (ES) strukt奴rini懦 fond懦 parama. Iš viso tam šiai veiklai yra numatyta 100 mln. lit懦 iš Europos regionin臈s pl臈tros fondo.

Pagrindinis d臈mesys - vandens b奴klei gerinti

Saulius Vasiliauskas, Aplinkos ministerijos Aplinkos projekt懦 valdymo agent奴ros (APVA) Strukt奴rini懦 projekt懦 skyriaus ved臈jas, atkreipia d臈mes寞, kad ne visos paramos besikreipian膷ios savivaldyb臈s iki galo išsiaiškina, kokios s膮lygos keliamos šios srities projektams.

„Štai viena savivaldyb臈 numato teikti paraišk膮 upelio pakrant臈ms sutvarkyti. Ta膷iau nei pati savivaldyb臈, nei aplinkosaugos ekspertai juk ne寞rodys, kad iškirtus kr奴mus ir med啪ius pager臈s vandens kokyb臈“ , - kalba S. Vasiliauskas.

Pasak pašnekovo, savivaldyb臈s pagrindin寞 d臈mes寞 tur臈t懦 skirti vandens telkini懦 b奴kl臈s gerinimui, o ne vizualiam pakran膷i懦 gra啪inimui ar rekreacinei zonai šalia kurti.

„Galb奴t tokiu b奴du savivaldyb臈s nori išspr臋sti vietines problemas - sutvarkyti u啪leistas pakrantes, sustabdyti yran膷ius šlaitus, ta膷iau tai yra ne aplinkosauginis, o daugiau estetinio gro啪io ir 啪moni懦 saugumo klausimas. J寞 galima kompleksiškai spr臋sti valant up臋, bet tai netur臈t懦 b奴ti pagrindinis projekto u啪davinys“, - aiškina APVA atstovas.

Europ脿 - vienas iš ma啪iausi懦 (antras po Australijos) Pasaulio 啪emyn懦,

jos plotas (10,4 milijono kvadratini懦 kilometr懦), u啪ima tik 1/15-膮j膮 pasaulio teritorijos. Kartu su Azija sudaro Eurazijos 啪emyn膮. Europoje gyvena apie 727 mln. 啪moni懦 (tre膷iasis pagal gyventoj懦 skai膷i懦 啪emynas). Europa taip pat da啪nai vadinama „Senuoju kontinentu“ priešpriešinant „Naujajam kontinentui“ (Amerikai).

„Europa“ yra vienas iš labiausiai gin膷ytin懦 geografini懦 termin懦. Paties pavadinimo etimologija neaiški, taip pat gin膷ytinos ir Europos ribos.

Geografiniai duomenys

Šiaur臈je Europos krantus skalauja Arkties vandenynas, vakaruose - Atlantas, pietry膷iuose - Juodoji ir Kaspijos j奴ros, pietuose - Vidur啪emio j奴ra. Rytuose Europ膮 nuo Azijos skiria: Uralo kalnai, Uralo up臈, Kaspijos j奴ra, Kaukazo kalnai, Juodoji j奴ra, Bosforo s膮siauris, Marmuro j奴ra, Dardanel懦 s膮siauris, Eg臈jo j奴ra, Kretos j奴ra, Vidur啪emio j奴ra. Europ膮 nuo Afrikos skiria: Vidur啪emio j奴ra, Gibraltaro s膮siauris.

Pagal kai kuri懦 mokslinink懦 skai膷iavimus Europos geografinis centras yra Lietuvoje (1989 m. Pranc奴zijos nacionalinis geografijos institutas nustat臈, kad Europos centras yra prie Girijos e啪ero ir Bernot懦 piliakalnio, tarp 25 ir 26 km 寞 šiaur臈s rytus nuo Vilniaus).

Vidutinis aukštis virš j奴ros lygio yra apie 343 m, aukš膷iausia viršukaln臈 - 5642 m (Elbruso kalnas).

Vyrauja lygumos (did啪iausios - Ryt懦 Europos, Vidurio Europos, Dunojaus, Pary啪iaus baseino). Kalnai u啪ima apie 17 % teritorijos (pagrindiniai - Alp臈s, Karpatai, Pir臈nai, Apeninai, Uralas, Kaukazas, Skandinavijos ir Balkan懦 pusiasali懦 kalnai). Islandijoje ir Vidur啪emio j奴ros regione yra veikian膷i懦 ugnikalni懦.

Klimato juostos: did啪iojoje Europos dalyje vyrauja vidutinis klimatas (vakaruose j奴rinis, rytuose - 啪emyninis), šiaur臈je - subarktinis, šiaur臈s salose - arktinis, Piet懦 Europoje - Vidur啪emio j奴ros.

Gamtin臈s zonos - nuo arktini懦 dykum懦 šiaur臈je iki subtropini懦 Vidur啪emio j奴ros mišk懦 ir kr奴myn懦; pietry膷iuose - pusdykum臈s. Arkties salose, Islandijoje, Skandinavijos kalnuose ir Alp臈se yra ledyn懦 (bendras plotas virš 116 t奴kst. km虏).

Did啪iausios salos: Naujoji 啪em臈, Prano Juozapo 啪em臈, Svalbardas, Islandija, Brit懦 salynas, Korsika, Sardinija, Sicilija, Kreta, Kipras, Malta. Bendras Europos sal懦 plotas apie 730 t奴kst. km虏.

Did啪iausi pusiasaliai: Kolos, Skandinavijos, Apenin懦, Pir臈n懦, Balkan懦, Jutlandijos, Krymo, Peloponeso. Apie 1/4 Europos teritorijos sudaro pusiasaliai.

Did啪iausios up臈s: Volga, Donas, Dniepras, Dunojus, Pe膷iora, Šiaurin臈 Dvina, Dauguva, Vysla, Elb臈, Reinas, Luara, Tachas, Ebras, Rona, Po.

Did啪iausi e啪erai: Ladoga, Onega, Venernas, Veternas, Saima, Peipus, Balatonas, 沤enevos e啪eras.

Volga

Volga ties Jaroslavliu

Ilgis 3530 km

Nuolydis 256 cm/km

Baseino plotas 1 360 000 km虏

Vidutinis debitas 8000 m鲁/s

Ištakos Valdajaus aukštuma

沤iotys Kaspijos j奴ra

Šalys Rusija

Aprašymas:

沤mogus be vandens jau膷iasi bej臈gis, nes vanduo - ne tik pasaulio t臈vas, bet ir 啪moni懦 maitintojas, atgaivintojas, ramintojas. Lietuvoje yra gausyb臈 vandens telkini懦. Jie visi mums yra labai brang奴s. Mes turime vertinti visas Lietuvos upes ir e啪erus. Tod臈l mes nor臈tume supa啪indinti Jus visus su Lietuvos up臈mis, ir e啪erais, kad su kiekviena diena mes vis labiau juos pamiltume, vertintum臈me ir kad su kiekviena diena augt懦 noras juos išsaugoti.

Darbas:

Pratarm臈

沤mogus be vandens jau膷iasi bej臈gis, nes vanduo - ne tik pasaulio t臈vas, bet ir 啪moni懦 maitintojas, atgaivintojas, ramintojas.

Lietuvoje yra gausyb臈 vandens telkini懦. Jie visi mums yra labai brang奴s. Mes turime vertinti visas Lietuvos upes ir e啪erus. Tod臈l mes nor臈tume supa啪indinti Jus visus su Lietuvos up臈mis, ir e啪erais, kad su kiekviena diena mes vis labiau juos pamiltume, vertintum臈me ir kad su kiekviena diena augt懦 noras juos išsaugoti.

3.

Up臈s

Lietuvoje daug upi懦 ir upeli懦, vienos j懦 pla膷ios, net iki pus臈s kilometro, kitos - siauresn臈s, o upeliukus ir peršokti galima. Nema啪ai srauni懦 upeli懦, kuri懦 akmenuotose r臈vose vanduo net putoja, kitos l臈tai plukdo vandenis, j懦 dugne augantys meldai vos si奴buoja.

Šaltini懦, maitinam懦 Lietuvos upi懦 vandens, lygis per metus ma啪ai kinta. Ta膷iau kai kuriose up臈se, stipriau palijus, vanduo liejasi iš krant懦. Jis toks drumstas, kad rank膮 寞kišus piršt懦 nematyti. Tai daugiausia Vidurio lygumos up臈s. Jos ir išteka da啪niausiai ne iš šaltini懦, o iš pelki懦 ir pelku膷i懦. Tek臈dami upeliai vis plat臈ja. 漠 juos 寞teka vis daugiau intak懦. Kartais ir be intak懦 up臈 plat臈ja, nes 寞 j膮 寞silieja dugniniai šaltiniai. Intakai b奴na kairieji ir dešinieji. Jeigu atsistosime up臈s pakrant臈je ir 啪i奴r臈sime pasroviui, tai kair臈je bus kairysis krantas, o 寞tekantys upeliai - kairieji, dešin臈je - dešinieji. N臈ris - Nev臈啪is - dešinieji Nemuno intakai, o Šešup臈 - kairysis.

Išskiriame up臈s aukštup寞, vidurup寞 ir 啪emup寞. 沤emupyje up臈s 寞tek臈jimo vieta vadinama 啪iotimis. Did啪iosios up臈s prieš 寞tek臈damos 寞 j奴ras ar marias išsišakoja 寞 kelet膮 atšak懦. Pavyzd啪iui, Nemunas prieš 寞tek臈damas 寞 Kurši懦 marias suskyla 寞 4 upes : Atmat膮, Pakaln臋, Skirvyt臋 ir Gilij膮. 沤em臈s plotas tarp t懦 atšak懦 vadinamas up臈s delta.

Ma啪i upeliai suteka 寞 vis didesnius upokšnius, šie - 寞 upes, o pastarosios 寞 dideles upes, kurios 寞teka 寞 j奴r膮. Up臈s savo intakais surenka vanden寞 iš tam tikro ploto, kuris vadinamas up臈s baseinu. Šešup臈s baseinui priklauso beveik visa S奴duva. Merkio baseinas apima beveik vis膮 Dz奴kij膮. Nemuno baseinui priklauso beveik visa Lietuva. Tod臈l Nemunas pagr寞stai vadinamas upi懦 t臈vu. Tik keletas šiaurini懦 ir ritini懦 upi懦 - Venta, M奴ša, Nemun臈lis ir ka啪kurios kitos pab臈go iš Nemuno globos. Jos teka 寞 kaimynin臋 Latvij膮, bet, kaip ir Nemunas, 寞teka 寞 vis懦 m奴s懦 upi懦 glob臈j膮 - Baltijos j奴r膮.

Priklausomai nuo to, kaip greitai up臈s teka, koks j懦 dugnas, kokia vandens temperat奴ra vasar膮, jose auga nevienoda augalija ir gyvena 寞vair奴s gyv奴nai.

4.

Po啪eminiai



[1]  2  Toliau


Darnipora.lt