Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:



Darbas:

BULVIŲ KILMĖ
Iki Amerikos atradimo bulvių Europoje niekas nežinojo. Europiečiai su jomis susipažino nuvykę i Pietų Ameriką. Peru valstybėje jie pamatė vietinius gyventojus, auginančius bulves, kukurūzus ir tabaką. Bulves vietiniai vadino „papas“. Iš trijų nežinomų augalų europiečiams labiausiai patiko bulvės.
Vietiniai Pietų Amerikos gyventojai inkai prieš 3000 metų bulves augino, valgė ir laikė atsargai. Dabartinės Peru respublikos Limos apylinkėse dirbusi archeologų ekspedicija rado žmonių laidojimo vietą, kur tarp mirusiojo daiktų rasta ir bulvių gumbų likučių.
Pirmą krtą apie bulves Europoje sužinota 1553 metais. Pirmieji bulvių į Europą parsivežė ispanai ir airiai, tačiau tiksli įvežimo data nenustatyta. Kai kurie autoriai nurodo 1565 metus. Ispanai atsivežė bulves iš Peru valstybės Kysko vietovės. Jų atvežtos bulvės turėjo raudoną lupeną ir violetinius žiedus. Airių atvežtų bulvių lupena buvo balta, o žiedai rusvi. Iš kurio krašto bulves parsivežė airiai, nežinoma.

Tikroji bulvių kilmė ilgą laiką buvo nežinoma. Šį klausimą pasiryžo išsiaiškinti tarybiniai mokslininkai. 1925 – 1932 m. laikotarpiu kelios tarybinių mokslininkų ekspedicijos buvo nuvykusios į Pietų ir Centrinę Ameriką. Jos tyrinėjo bulvių rūšis, jų kilmę. Šios ekspedicijos surinko apie 200 rūšių laukinių bulvių, kurios išaugina gumbus. Iš rastųjų laukinių bulvių rūšių yra ir tokių, kurios panašios į kultūrinių veislių bulves.
Europoje auginamos bulvės yra išlaikiusios vidutinio klimato laukinių bulvių savybes; šilto klimato sąlygomis jos išsigimsta, nes daugiau nukenčia nuo virusinių ligų.
Atvežtos į Europą bulvės iš pradžių buvo auginamos tik botanikos ir karalių bei didžiūnų soduose. Valgiui jų maža tevartota, nes buvo neskanios. Kai kas bandė valgyti jų uogas. Religinių prietarų kupini tamsuoliai, kunigų kurstomi, bulves vadino „velnio obuoliais“ ir jų valgymą laikė nuodėme. Be to, Europos žmonės nemokėjo bulvių išauginti.
Iš Ispanijos bulvių auginimas paplito Italijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse; iš Anglijos – Skandinavijos valstybėse.
Kada bulvės pradėtos auginti Rusijoje ir Pabaltijo kraštuose, tikslių žinių nėra. Pirmosios rašytinės žinios apie bulves rusų kalba pasirodė 1767 metais.
Apie bulvių auginimo pradžią Lietuvoje šaltinių yra nedaug ir tie patys labai trumpi. Lietuvoje bulvės plito iš šiaurės, pietų ir vakarų, bet ne vienu laiku.

XVIII a. Pirmoje pusėje Lietuvoje kai kuriuose dvaruose bulvės jau buvo auginamos. Tai patikslina ir Prūsijos karaliaus Fridricho II 1748 m. liepos 27 d. aplinkraštis. Jame Prūsijos valstiečiai raginami daugiau auginti bulvių. Jų auginimo pavyzdį siūloma imti iš Lietuvos.
Bulvių auginimas Prūsijoje vyko prievarta. Jų plotai greitai didėjo. Nusižiūrėję į Prūsijos valstiečius, daugiau bulvių auginti pradėjo ir žemaičiai bei suvalkiečiai.
Po pirmojo pasaulinio karo bulvių plotai Lietuvoje padidėjo. 1934 – 1938 m. bulvės užėmė 7,9% pasėlių ploto. Jų derlingumas – 121 cnt/ha.
Po Didžiojo Tėvynės karo bulvių plotai Lietuvos TSR visų kategorijų ūkiuose didėjo. 1959 ir 1960 m. bulvės vidutiniškai užėmė 10% pasėlių ploto.
Dabar pagerėjo bulvių auginimo sąlygos : geriau įdirbamos ir patręšiamos dirvos, piktžolėms naikinti naudojami herbicidai, todėl didėja derlingumas ir bendras gumbų derlius.
Atgal 1 [2] 3 4 5 6 ... 17 Toliau







Darnipora.lt