Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:



Darbas:

Deimantas [pranc. aiamant < gr. adamas (kilm. adamantos)], grynuolių klasės mineralas, kristalinė anglies (C) modifikacija. Priemaišos: silicio, magnio, kalcio, aliuminio, geležies, titano oksidai; intarpai grafitas, magnetitas, olivinas, piropas. Kristalai kubinės singonijos, oktaedrų, rombododekaedrų, kubų formos; kartais kristalų sienelės išgaubtos. Dažni dvynučiai, gruduoti agregatai. Grynas deimantas bespalvis, o su priemaišomis – geltonas, mėlynas, žalsvas, rusvas, juodas. Labai blizga. Skaidrus. Kietumas 10 (kietesnis už visas gamtines medžiagas). Trapus. Skalumas tobulas. Tankis 3470 – 3560 kg/m³. šviesos lūžio rodiklis2,42. atsparus rūgštimis ir šarmams. Kaitinamas ore, sudega ir virsta pelenais; kaitinamas be oro, virsta grafitu. Veikiamas saulės šviesos, ultravioletinių ar rentgeno spindulių, švyti žydrai, žalsvai arba geltonai. Deimanto atmainos: balas (rutulio formos spindulinės struktūros agregatas), karbonadas
(netaisyklingos formos smulkiagrūdis arba korėtas agregatas), bortas ( netaisyklingos formos kristalų sąauga arba agregatas). Deimantai būna juvelyriniai ir techniniai. Prie juvelyrinių skiriami tobulos formos, labai skaidrūs deimantų kristalai, turintys didelį šviesos lūžio rodiklį, be įtrukimų, intarpų ir kt. defektų. Jie vartojami papuošalams kaip I klasės brangakmeniai; kad labiau spindėtų, šlifuojami ( ↑ brilijantas). Visi kiti deimantai, neatsižvelgiant į jų kokybę ir dydį, laikomi techniniais. Iš jų gaminami deimantiniai piųklai, grąžtai, abrazyvinės medžiagos.
Deimantai yra magminės kilmės. Jis kristalizuojasi dideliame gylyje, labai aukštoje temperatūroje ir slėgyje iš kimberlitinės magmos kartu su olivinu, piroksenu ir piropu. Randamas kiberlito gyslose ( pirminiai telkiniai ) arba sąnašynuose ( antriniai telkiniai ). Didžiausi deimanų telkiniai ( pirminiai ir antriniai ) rasti seniausiose geolog.platformuose (Sibiro, Afrikos, P.Amerikos, Š Amerikos ir Indijos). Tarybų Sąjungoje deimantų telkinių rasta 1954 – 55 Jakutijoje; be to, deimantų yra Urale. Telkiniuose dažniausiai randami 0,1 – 1 karato kristalai. Didžiausias pasaulyje deimanto kristalas “kulinanas” ( 3106 karatų) rastas 1905 P. Afrikoje.

Dirbtiniai deimantai gaminami daugiausia spec.kamerose iš grafito ar kt.anglingų medžiagų 1000 - 2000˚C temperatūroje ir dideliame ( 500 – 800 Mpa) slėgyje. Deimatų sintezei paspartinti pridedama katalizatorių ( geležies, nikelio ar jo lydinių). Deimantų kristalų forma ir spalva priklauso nuo temperatūros. Itin aukštoje temperatūroje gaunami skaidrūs oktaedriniai, žemesnėje – juodi kubiniai kristalai. Priklausomai nuo sintezės sąlygų gali susidaryti mikrokristaliniai balo


[1]  2  3  4  Toliau



Skelbimai
 
 
taikomoji matematika  arneta2014
 
NEKOKYBISKI, LABAI BLOGI  PagalbaStudentams
 
ašome DIPLOMINIUS KURSINI  diplominis2012
 
Nuo referato iki magistri  marius_darbai
 
 
FINANS?, MARKETINGO, MOKE  diplominis2012
 
 
Kokybiški rašto darbai (n  RasauStudentams
 
Teisės darbai  Magistrastjt
 




Darnipora.lt