terminai

Absoliučioji dauguma – Absoliutizmas – vastybės valdymo forma : visa aukščiausioji valdžia priklauso monarchui (Liudvikui XIV 1643-1715)Anoniminės interesų grupės – interesų grupė, kuri susiformuoja spontaniškai, nepasižymi dideliu organizuotumu, neturi ryškių lyderių ir egzistuoja trumpą laikąApolitiškumas – abejingumas politikai, nesidomėjimas jaArmija – strateginis kariumenės junginys, sudarytas tam tikram uždaviniui atlikti; Visa valstybės kariuomenėAsamblėja – tarptautinės organizacijos atstovų visuotinis susirinkimasAsocijuotos interesų grupės – laisvai susikūrusi organizuota valstybės piliečių grupė, siekianti norima linkme paveikti vyriausybės politikąAtstovaujamoji demokratija – valstybės valdymo forma : visa valdžia kyla iš valstybės piliečių valios, o patį valdymą įgyvendina laisvais ir reguliariais rinkimais renkama ir veikianti pagal konstitucijoje nustatytus įgaliojimus vyriausybė. *atstovaujamoji demokratija – kai valstybės piliečiai išrenka savo atstovus ir jiems padeda tverkyti valstybės reikalus *tiesioginė demokratija – kai valstybės piliečiai visuotiniuose susirinkimuose ar visuotiniais balsavimais patys sprendžia svarbiausius valstybinius klausimus ir tik paskui sprendimus paveda įgyvendinti specialiai sudarytiems organamsAutoritarizmas – nedemokratinio, diktatūrinio valdymo forma : vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams už vykdomą politiką, valstybėje varžoma piliečių politinė veikla, nevyksta reguliarūs ir laisvi rinkimaiBalsavimas – balso padavimas rinkimuose už vieną ąr kitą kandidatą. Balsavimas gali būti viešas ir slaptasč tiesioginis ir netiesioginis, lygus ir nelygusBiudžetas – valstybės pajamų ir išlaidų sąmata, sudaryta tam tikram laikui ir ir patvirtinta įstatymo numatyta tvarkaBiurokratija – valdininkų valdžia, neprieinama visuomenės kontrolei. Bendrąja prasme reiškia valdymo kryptį, kur visi reikalai sukoncentruoti centro valdžios rankoseCenzas – būtina sąlyga, kurios įvykdymas leidžia naudotis tam tikromis pilietinėmis teisėmisCentristai – kai kurių šalių, politinė partija, užimti centrinę vietą tarp kairiųjų ir dešiniųjų partijųCharizma – išskirtinė asmens ar asmenų grupės savybė, kuria gali būti grindžiama jų teisė valdyti kitus žmones, valstybę

Civilinė administracija – valstybės administracijos dalis, vykdanti politikų sprendimus, kurie liečia civilių valstybės piliečių reikalusDaugiamandatė rinkimų apygarda – Daugiapartinė sistema – partinė sistema, susidedanti iš daugelio maždaug vienodo pajėgumo laisvai veikiančių politinių partijųDešinieji – konservatyvių ir iš dalies liberalių pažiūrų politikai ir politinės partijosDviejų kalavijų teorija – ankstyvaisiais viduramžiais suformuluoja bažnyčios ir valstybės santykį nagrinėjanti teorija. Pagal ją žmonių visuomenė turi dvigubą vertybių ir dvigubą organizaciją, kuri tas vertybes saugo. Dvasiniais interesais ir amžinuoju išganymu rūpinasi bažnyčia, kuriai priklauso ir visuomenės švietimas. Tuo tarpu žemiškieji arba pasaulietiniai interesai ir taikos, tvarkos bei teisingumo palaikymas priklauso pasaulietinei valdžiai ir tam reikalui sukurtoms jos institucijomsDvipartinė sistema – partinė sistema, kai tarp visų veikiančių partijų pajėgumu ir įtaka išsiskiria dvi partijos, kurios periodiškai keičia viena kitą valdžioje. Dvipartinės sistemos susiklostymas nereiškia, kad kitoms partijoms kaip nors kliudoma veikti, tačiau jų galimybės laimėti rinkimuose daugumą balsų yra labia menkosFederalizmas – valstybinė santvarkos forma, kurioje kelios valstybės ar nac. teritoriniai junginiai susivienija į vieną valstybę, išsaugodami dalį savarankiškumoFrakcija – organizuota politinės partijos narių grupė, veikianti parlamente ir vykdanti savo partijos politikąGerilja – Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje – partizanų karo veiksmaiGlobalizmas – tarptautinės politicos esmės aiškinimo nuostata : teigiamač kad tarptautinė politika yra vientisas visos planetos mastu vykstantis, globalinis procesas, kuriame pagrindinį ir lemiamą vaidmenį vaidina dominuojanti pasaulinė ekonominė sistema – kapitalizmas. Svarbiausiuoju tarptautinės politicos veikėju laikomi ekonominiai stmbaus kapitalo interesai, o pati tarptautinė politika apibrėžiama kaip tų interesų pagrindu susiklostę vienų valstybių dominavimo ir kitų valstybių priklausomybės santykiaiInteresų grupė – valstybės piliečių grupės, kurios įvairiais būdais siekia, kad vyriausybė vykdytų joms palankią politiką. Pagal susiorganizavimo būdą ir laipsnį interesų grupės skirstomos į 4 tipus : anonimines, asociotos, institucinųs ir neasocijuotos
Investitūra – vyskupo, abato paskyrimas eiti bažnytines pareigas, kartu duodant valdyti pasaulietinį turtąInstitucinė interesų grupė – piliečių susivienijimas ar valstybės įstaiga, kurie buvo įsteigti ne politinei veiklai, o kokiam nors kitam tikslui, bet pasidaro politiškai aktyvūs ir siekia pakreipti vyriausybės politiką sau naudinga linkmeKadencija – įsattymų numatytas laiko tarpas kokiam nors valstybiniam organui ar pareigūnui eiti pareigasKairieji – socialistinių, socialdemokratinių pažiūrų politikai ir politinės partijosKarinis pučas – Koalicija – politinių partijų sąjunga bendriems tikslams įgyvendintiKomunistai – komunizmo idėjų šalininkaič komunistų partijos nariaiKonservatyvizmas – laikymasis senų tradicijų, papročių, tvarkos, siekis juos išsaugoti, atkurti. Naujovių priešininkaiKonstitucija – pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemų pagrindusKorporatyvizmas – vyriausybės ir interesų grupių tarpusavio santykių sistema : vyriausybė bendradarbiauja su atskiromis interesų grupėmis pagal įstatymų nustatytą tvarką. Korporatyvizmo sąlygomis pagal įstatymus sudaroma interesų grupių hierarchija, o politiniai sprendimai dažniausiai priimami vyriausybės ir korporicijų kompromiso būduKorupcija – pareigūno ar politinio veikėjo paperkamumasLaissez faire – posakis, reiškiantis liberalizmo politinės dokrinos nuostatą, kad vyriausybės kišimasis į žmonių gyvenimo ir ūkininkavimo reikalus turi būti maksimaliai apribotas – vyriausybė su savo reglamentacijomis ir taisyklėmis turi stengtis netrugdyti savaimingam žmonių aktyvumui reikštisLegitimumas – vyriausybės valdžios teisėtumas, kuris remiasi valstybės piliečių pasitikėjimu ir sutikimu dėl vienokių ar kitokių priežasčių paklusti valdžiaiLiberalizmas – politinė srovė, ginanti asmens, demokratijos ir ūkininkavimo laisves ir nesutinkanti, kad valstybė jas varžytų. Pripažino visiems vienodas pilietines teises ir teigė, kad samdytojas – darbdavys – ir samdinys – yra lygiateisės susitariančios šalysLyderis – partijos, sąjungos ar kitokios vienminšių grupės vadovasMakiavelizmas – politinės veiklos būdas,tikslui pasiekti rekomenduojantis bet kurias, net ir pačias amoraliausias priemones t.y klastą veidmainystę, cinizmą
Mandatas – tam tikros teritorijos, rinkiminės apygardos rinkėjų įgaliojimas asmeniui, laimėjusiam rinkimus, atstovauti jiems kokiame nors vyriausybės organe : parlamente, taryboje, kongrese ar kitokiame forumeMažoritarinė rinkimų sistema – rinkimų sistema, grindžiama daugumos principu. Kiekvienoje rinkiminėje apygardoje renkama po vieną atstovą, o laimi tas kandidatas, kuris surenka daugiausiai balsųMinistras – vyriausybės narys, vadovaujantis ministerijaiMinistras pirmininkas – vyriausybės vadovas. Parlamentinio ir pusiaus prezidentinio valdymo sistemose ministru pirmininku paprastai tampa tas asmuo, kuris vadovauja parlamentinę daugumą sudaranšiai frakcijai, o prezidentinio valdymo sistemoje ministrą pirmininką skiria prezidentas arba pats prezidentas eina šias pareigas. Įvairiose valstybėse ministro pirmininko pareigos galo būti vadinamos įvairiai : premjeras, kancleris, valstybės ministrasMonarchas – valstybės vadovas, valdžią gaunantis paveldėjimo tvarka arba rinkimais iki gyvos galvosNacija – politine prasme – valstybės piliečių visuma; sociologine – tauta; kultūrine – tauta, savo universaliai vertinga kultūrine kūryba tapusi nepakeičiama pasaulio tautų šeimos narėNeasocijuotos interesų grupės – socialinė grupė, kuri nėra kokiu nors būdu organizuota ir politiškai aktyvi, bet vien jau savo buvimu daro įtaką valstybės politikai, verčia sprendimus priimančius politikus atsižvelgti į jos interesusNepasitikėjimo votumas – parlamento balsavimu išreikštas nepasitikėjimas vyriausybe. Po nepasitikėjimo pareiškimo vyriausybė turi atsistadydinti arba turi būti paskelbti nauji parlamento rinkimai. Nepasitikėjimo votumas būdingas parlamentinio valdymo sistemaiOmbudsmentas – specialus parlamentu pavaldus valstybės pareigūnas, kuriam pavesta kontroliuoti valstybės administracijos darbą bei nusiskundimus dėl nepatenkinamos valdininkų veiklos. Jų pareigų paskirtis – kompensuoti valstybės biurokratinės administracijos nelankstumąOpozicija – politinė grupė, motyvuotai prieštaraujanti daugumos nuomonei ar vykdomai vidaus ir užsienio politikaiPaprastoji dauguma – Parlamentinis valdymas – tokia vyriausybės struktūros forma, kuriai būdingas valdžios sukoncentravimas viename centre – parlamente. Parlamentas, kaip aukščiausiąją valdžią turintis organas, turi tiek įstatymų leidimo valdžią, tiek galią daugumą sudarančios frakcijos lyderiui pavesti sudaryti vyriausybę. Vyriausybės nariais gali būti tik parlamento nariai, o pati vyriausybė už savo veiklą atsakinga parlamentui. Jeigu valstybės vadovo funkcijos paskirtos karaliui, tai parlamentas skiria lėšų karališkajai šeimai išlaikyti. Jeigu valstybės vadovo funkcijas atlieka prezidentas, tai parlamentas pats tą prezidentą ir išrenka. Bet kuriuo atveju valstybės vadovas, kaip ir vyriausybė, yra atsakingas parlamentui
Parlamentinis – prezidentinis valdymas – vyriausybės struktūros forma : siekiama suderinti teigiamas tiek prezidentinio, tiek parlamentinio valdymo ypatybes bei pašalinti jų trūkumus. Čia vyriausybė yra, kaip ir parlamentinio valdymo sistemoje, atsakinga parlamentui, o prezidentas, kaip prezidentinio valdymo sistemoje, renkamas ne parlamento, o visų valstybės piliečiųtiesiogiai. Todėl prezidentas gali atlikti ne tik valstybės, bet ir vykdomosios valdžios vadovo funkcijasParlamento pirmininkas – Partija – politinis piliečių susigrupavimas, siekiantis daugumos renkamuose valdžios organuosePartijinė sistema – valstybinėje veikiančių politinių partijų visumaPartizaninis karas – vietos gyventojų ginkluotas pasipriešinimas priešo okupuotoje teritorijoje, kova su okupantaisPerversmas – ginkluotųjų pajėgų arba jų daliesįvykdytasprievartinis civilinės vyriausybės pašalinimas ir naujos, kariškių vadovaujamos vyriausybės sudarymasPilietinis karas –Pilietinis nepaklusnumas – ginkluota kova, vykstanti šalies viduje tarp atskirų gyventojų luomų – sluoksniųPilietybė – asmens teisinė padėtis, reiškianti jo priklausomybę kuriai nors valstybeiPlebicistas – gyventojų balsavimas svarbiu politiniu valstybiniu klausimuPliuralizmas – valstybėje nusistovėjusi interesų grupių veiklos ir jų santykių su vyriausybe sistema, kai visi įvairiausių interesų piliešiai gali laisvai organizuoti ir konkuruoti tarpusavyje dėl įtakos vyriausybei, kuri yra atvira įvairiausių interesų grupių poveikiui, bet savo nuožiūra sprendžia, kiek ir kokių interesų grupių spaudimą atsižvelgtiPolitika – politinių partijų ir valstybinės valdžios veiklos šalies viduje ir santykiuose su kitomis valstybėmis kryptis ir metodai. Skiriama vidaus ir užsienio politika. Valstybėje politinės minties kūrėjai bei jos vykdytojai yra politinės partijosPolitologija – mokslo šaka, nagrinėjanti šalies vidaus ir užsienio politiką bei jos kryptisPolicija – specialus administracinis organas, skirtas viešajai tvarkai palaikytiPolitinė doktrina – ištisa viena iš kitos išplaukiančių ir tam tikrą hierarchiją sudarnačių idėjų sistema, tam tikrų politinių pažiūrųsistema, kurioje galima išskirti palyginti aiškius sudedamuosius elementue ir griežtą vidinę logiką
Politinis spektras – politinių dokrinų kvalifikacijos schema, kurioje pagal puoselėjamas vertybes viena linija gali būti išdėstytos politinės dokrinos bei joms atstovaujančios politinės partijos. Tradicinis politinis spektras susideda iš “kairiųjų”,”centro” doktrinų ir joms atstovaujančių politinių partijųPozicija – požiūris, nusistatymas kuriuo nors klausimu, lemiantis veiksmų, elgesio pobūdįPrezidentas – renkamas valstybės vadovas; renkamas organizacijos pirmininkasPrezidentinis valdymas – tiesioginis prezidento vadovavimas vykdomajai valdžiaiPriešrinkiminė kompanija – Proportinio atstovavimo sistema – rinkimų sistema, pagrįsta principuč kad visos partijos turi būti atstovaujamos, bet atstovaujamos ne vienodai, o proporcingai gauti per rinkimus rinkėjų raramai. Kiekvienoje rinkiminėje apygardoje renkama po keletą ar net kelioliką atstovų, o rikėjai balsuoja ne už vieną ar kitą asmenį, bet už partijų pateiktua kandidatuų sąrašus. Po rinkimų mandatai paskirstomi proporcingai kiekvienai partijai pagal gautų už ją balsų skaičiųRadikalizmas – politinė srovė, reikalaujanti griežtų, ryžtingų reformų,nekeičiant valstybinės santvarkos pagrindųReferendumas – visuotinis piliečių apklausos būdas, konstitucijos pakeitimo ar vidaus ir užsienio politikos klausimaisRevoliucija – valstybės perversmas, įvykdytas piliečių daugumos jėgomis, kurio metu pakeičiama valstybės politinė santvarkaRinkimai – pagal ių anksto nustatytas taisykles atliekama procedūra, kurios metu valstybės piliečiai iš kelių kandidatų renka savo atstovus ar pareigūnus, kuriems bus pavesta valdyti valstybę. Laisvi ir periodiški atstovų rinkimai – svarbiausia demokratinio valdymo įgyvendinimo sąlygaRinkimų teisė – teisė dalyvauti rinkimuose. Rinkimų teisė yra dvejopa : aktyvioji ir pasyviojiSocialdemokratai – politinė socializmo doktrinos atšaka, pasisakyti už demokratiniu būdu suformuotos vyriausybės politiką, orientuotą I socialinės lygybės ir teisingumo įgyvendinimoSocializmas – visuomenės gyvenimo sutvarkymo teorija, pagal kurią gamybinių santykių pagrindą sudaro visuomeninė gamybos priemonių nuosavybėStoicizmas – filosofinė mokykla, propagavusiidėją, kad žmogaus gyvenimo sąlygalemia aukštesnių jėgų nustatyta tvarka, kuri iš principo yra tobula ir kuri būtų įgyvendinta tikrovėje, jeigu jai netrugdytų kvaili ar blogi žmonės. Todėl kiekvienas išmintingas žmogusdvasios ramybę gali užtikrinti tiktaiatsiduodamas apvaizdos valiai ir šitaip veikdamas išvien su gėrio jėgomis
Suspensyvinis veto – prezidento teisė nepatvirtintiparlamento priimto įstatymo projekto. Įstatymas įsigalioja tada, kai parlamentas jį patvirtina iš naujo nustatyta kvalifikuota balsų dauguma. Šis reiškinys būdingas prezidentinio ir pusiau prezidentiniovaldymo sistemaiSuverenitetas – valstybės teisė savarankiškai tvarkyti savo vidaus ir užsienio reikalus, nepriklausomybėTarptautinė organizacija – dariniai, kuriuos įkuria valstybių vyriausybės ir kurie įgauna steigėjų įgaliojimus tvarkyti bendrus valstybių reikalusTauta – žmonių bendruomenė, kurią jungia bendra kilmė, kalba, gyvenimo būdas, bendras istorinis likimas.Tiesioginė demokratija – valdžia, faktiškai ar formaliai kylanti iš visuomeninės daugumos valios(Aristotelis)Totalitarizmas – neribota valstybinė valdžia, kontroliuojanti visą politinį,socialinį, kultūrinį bei ekonominį gyvenimą. Rementis represiniu aparatu bei kariuomeneTradicinė valdžia – vyriausybės organo, turinčio įgaliojimus svarstyti ir priimti visiems valstybės piliečiams privalomus įstatymus, funkcija. Paprastai įstatymų leidimo valdžia priklauso parlamentams, o tam tikrais atvejais ir prezidentamsUnitarizmas – geografinio valdžios suskirstymo tipas, kai visa pagrindinė kompetencija priklauso centrinei vyriausybei. Centrinė vyriausybė savo nuožiūra gali padidinti arba sumažinti savivaldybių įgaliojimus. Vietinėms savivaldybėms priklauso tik išvestinė kompetencijaValdžia – žmonių(grupių) tarpusavio santykis, kada vienas žmogus(grupė) paklūsta kito žmogaus(grupės) valiai. Valstybės valdžios institucijaValstybė – visuomenės politinės sistemos organizacija, per kurią valdoma visuomenė, šalies ekonominė ir socialinė struktūra. Svarbiausi valstybės požymiai: organų ir įstaigų sistema, atliekanti valdžios funkcijas; teisės normų sistema; teritorija, kurią apima valstybės jurisdicija; gyventojai, saugomi valstybėsValstybės administracija – valdininkai ir tarnautojai, vykdantys valstybės politikų priimtus sprendimus ir nutarimus“Vienpartinė sistema” – vienpartinis valstybės valdymas, kuris įgyvendinamas ne kaip demokratinių rinkimų padarinys, o kaip vienos partijos diktatūra. Visų kitų politinių partijų veikla yra arba valdančios partijos griežtai kontroliuojama, arba iš viso draudžiama ir persekiojama. Kadangi sistema negali būti sudaryta iš vieno elemento, tai ir terminas “vienpartinė sistema” ra.oma kabut’se
Vykdomoji valdžia – vyriausybės institucijos, turinčios įgaliojimus vykdyti jau įgaliojančius įstatymus ar politinę liniją, funkcija. Papratstai vykdomoji valdžia priklauso valstybės vadovui ir vyriausybeiVyriausybė – įstatymu numatytam laikotarpiui skiriamas ar renkamas aukščiausiasis vykdomasis valstybės valdžios organas, paprastai – ministrų kabinetas