Z. Froidas “Kasdieninio gyvenimo psichopatologija” (recenzija)

4750 0

Z. Froidas “Kasdieninio gyvenimo psichopatologija”

Recenzija

Zigmundas Froidas yra vienas žymiausių XX a. pradžios filosofų ir psihologų. Jis laikomas naujos krypties žmogaus psichikos tyrinėjimo – psichoanalizės – pradininkų. Froidas parašęs daugybę veikalų, tarp kurių ir “Kasdieninio gyvenimo psichopatologija” – knyga, aiškinanti kasdieninio gyvenimo žmogaus psichikos patologijas psichoanalizės būdu.

Pirmame, antrame ir trečiame skyriuje kalbama apie tikrinių vardų ir užsienietiškų žodžių bei frazių užmiršimą. Jis tvirtina, kad žmogus vietoje užmiršto žodžio visada randa keletą pakaitalų, kurie įvairiausiomis asocijacijomis siejasi su užmirštu žodžiu. Pats Froidas sako: “Galima skirti du

u esminius užmiršimo atvejus: kai užmirštas dalykas susijęs su nemaloniais prisiminimais arba kai jis susiejamas su kitu, turinčiu tą patį nemalonų poveikį” (Froidas Z., Kasdieninio gyvenimo psichopatologija, Vilnius, 1992).

Ketvirtame skyriuje Froidas atskeidžia panašumą tarp vardažodžių užmiršimo kaip atminties klaidos ir maskuojančių prisiminimų susidarymo. Froidas abu sieja su tam tikrais įvykiais, turėjusiais didelę įtaką žmogaus charakterio formavimuisi, tačiau šie įvykiai yra užmirštami dėl nemalonių pojučių, susijusių su jais.

Penktame ir šeštame skyriuje Froidas analizuoja kalbos, skaitymo ir rašymo klaidas. Klaidos yra ai
iškinamos tuo pačiu asociatyviniu principu: žodžiai-pakaitalai yra panašūs į tuos, kurie yra teisingi. Žmonės gali daryti klaidą vieną žodį painiodami su kitu. Froidas teigia, jog klaidos yra visu pirma pasamonės psichinės klaidos. Žmogui gali trukdyti kiek nemalonūs pojučiai ir prisiminimai, tiek ir
r savikritika, vidinė jėga. Taip gali atsirasti klaida, o kartais netgi norima mintis būna išreikšta jos priešybe.

Septintame skyriuje Froidas analizuoja įspudžių bei ketinimų užmiršimą. Jis teigia, jog “visus užmiršimo atvejus buvo galima pakeisti nenoro motyvu” (Froidas Z., Kasdieninio gyvenimo psichopatologija, Vilnius, 1992). Froidas skiria svarbius ir nesvarbius ketinimus; sako, jog jei užmirštami svarbūs ketinimai, tai dažniausiai priklauso nuo vidinio priešiškumo šiems ketinimams. Froidas išsako vieną pagrindinių savo teiginių: “Psichikos sandarą reikėtų įsivaizduoti kaip daugiasluoksnę organinę struktūrą, kur savisaugos instinktas – žemesnė psichinė “instancija” slopinama aukštesnių“ (Froidas Z., Kasdieninio gyvenimo psichopatologija, Vilnius, 1992).

Aštuntame, devintame ir dešimtame veikalo skyriuose Froidas nagrinėja apsirikimus, kuriuos apibrėžia kaip “atvejus, kurių esmę sudaro klaidingas efektas, t.y. nukrypimas nuo ketinimo” (Froidas Z., Kasdieninio gyvenimo psichopatologija, Vilnius, 1992). Tai gali būti at
tvejai, kai žmogus, eidamas namo, užlipa vienu aukštu aukščiau ir pan. Froidas teigia, jog kartais, analizuojant mažus apsirikimus, surandama sąsajų, nuvedančių į tolimą žmogaus praeitį ir sykiu tai tvirtai siejasi su dabartine situacija. Atskirai Froidas aprašo simptominius ir atsitiktinius veiksmus, kuriuos apibrėžia kaip betikslius, tačiau sako, jog riba tarp apsirikimų ir simptominių, ir atsitiktinių veiksmų nėra grėžta, o priežastys, sukeliančios abidvi veiksmų grupes, yra identiškos.

Taip pat Froidas aprašo kombinuotas klaidas ir tikėjimą atsitiktinumu ir prietarais. Apibendrinant visa tai, Froidas teigia, jog vi
isų apkalbėtų reiškinių motyvai slypi pasamonėje ir nėra mūsų suvokiami. Kitais žodžiais, samonės veikla nepaaiškina kasdieninio gyvenimo psichopatologijos klaidų, nes jas gali paaiškinti tik pasamonė.

Šioje knygoje Z. Froidas pateikia pavyzdžius ne tik iš savo tyrinėjimo ir praktikos, bet ir iš savo asmeninio gyvenimo, o taip pat naudodamasis ir kitų psichoanalitikų patirtimi įrodo tai, kad bet kurio žmogaus pasąmonėje vyksta panašios reakcijos, kurios kasdieniniame gyvenime gali būti užmaršumo priežastis. Šios knygos pobūdis yra labiau aprašomasis, negu paaiškinamasis, nėra aiškiai padarytų išvadų ar grupių, visa knyga koncentruota aplink vieną pagrindinę mintį: žmogaus pasąmonė priverčia mus klysti, o klaidos raidos reikėtų ieškoti tarp nemalonių pojučių, kuriuos bandoma užmiršti dėl pernelyg intensyvios sąmonės veiklos.

Komentuokite!