Ypatingo vaiko raidos psichologija Ikimokyklinio amžiaus vaiko psichologinė charakteristika

864 0

Ypatingo vaiko raidos psichologija

Ikimokyklinio amžiaus vaiko psichologinė charakteristika\

Savarankiškas darbas

Kaunas 2015/2016

TURINYS

ĮVADAS 2

DEMOGRAFINĖ INFORMACIJA 3

ETIKOS REIKALAVIMAI 4

TEORINĖ DALIS 6

REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ 10

APIBENDRINIMAS 14

KONSTRUKTYVŪS PASIŪLYMAI 16

LITERATŪRA 17

ĮVADAS

Žodis „vertinimas“ turi daug reikšmių. Vertinimas dažniausiai apibrėžiamas kaip įrodymų surinkimo procesas ir sprendimo dėl jų priėmimas (L. Brady ir K. Kenedy, 2005). Taigi užduoties, pavyzdžiui, piešimo, atlikimas pateikiant įrodymą – piešinį, dėl kurio galima priimti sprendimą, ar tai kūrybiškas piešinys, ar ne, apibūdina tai, ką daugelis vadina vertinimu. Spręsti iš vieno piešinio ar vieno pokalbio apie vaiką ir

r rašyti psichologinę charakteristiką yra tik, tai tik sprendimo priėmimas ir nedidelė šio proceso dalis, siekiant rezultato gavimo. Ikimokyklinėse įstaigose, kur dirbama su vaikais, didelis dėmesys atliekant vertinimą skiriamas įrodymams rinkti arba, kaip dažniausiai vadinama, dokumentavimu. ir ne veltui, nes gerą sprendimą galima priimti tik tuomet, kai surenkami kokybiški įrodymai.

Vaikai auga ir keičiasi labai greitai, todėl vaikus vertinti rekomenduojama du kartus per metus (jei pastebima kokių nors vystymosi sutrikimų, ar tiesiog nukrypimų nuo rekomenduojamos normos). Todėl yra labai svarbu žinoti ka

ad vaikai greitai vystosi, keičiasi ir auga, esami vaiko sunkumai ar problemos, gali būti išryškėję tik tam tikrą augimo etapą.

Darbo tikslas – Įvertinti 2 metų amžiaus vaiko psichikos raidos pasiekimus ir numatyti adekvačias suagusiojo elgesio su vaiku strategijas.

Darbo objektas – 2 metų amžiaus vaiko psichikos raidos pasiekimų an

nalizė.

Darbo uždaviniai:

Apibūdinti 2 metų vaiko psichikos charakteristiką.

Užmegsti kontaktą su tėvais gauti sutikimą dirbti su jų vaiku.

Aprašyti etikos reikalavimus.

Taeikti apibendrintus tirimo duomenis.

Pateikti kostruktyvius pasiūlymus tėvams.

DEMOGRAFINĖ INFORMACIJA

Aprašinėju 2 metų 6 mėnesių Tado psichologinę charakteristiką, vaikas gyvena su tėčiu ir mama, šeima yra tradicinė, katalikai, vaikas yra trečiasis šeimoje, turi vyresnį brolį Vaida 5 metai, lanko darželį, ramaus būdo ir jautrus berniukas, visada nusileidžia broliui ir vyresnę seserį Lina 9 metai, lanko 3 klasę, su Tadu bendrauja konkrečiai, draugiškai, santykiai geri. Tadas lanko ikimokyklinės įstaigos lopšelio grupę nuo 1 metų 8 mėnesių, grupėje 12 vaikų, dirba dvi auklėtojos ir auklytė. Mama Ieva 33 metai dirbanti, mylinti, rūpestinga, griežta. Tėtis Rytis 42 metai, dirbantis, griežtas, reiklus, konkretus, mylintis ir rūpestingas, gražiai bendrauja su vaikais. Tėvai namuose stengiasi laikytis griežtų taisyklių, auklėti sistemingai, tačiau Tadas suvokdamas kad yr

ra jauniausias manipuliuoja visa šeima, bando įvesti savo taisykles.

ETIKOS REIKALAVIMAI

Atliekant Tado psichologinę charakteristiką, užtikrinu kad bus gerbiamos vaiko ir tėvų teisės, ir nebus jiems padaryta žala.

Taisyklės:

Užtikrinus tėvus kad tyrimas nepadarys jokios žalos tiriamajam.

Surinkti duomenys apie šeimą ir vaiką išliks konfidencialios.

Rašto darbe bus pateikiama tik glausta informacija.

Tėvams sutikus, bet išreiškus nenorą bendrauti vaikui tyrimas bus nutrauktas.

Tyrimui duomenys bus renkami, stebėjimo, bendravimo ir žaidimo pagalba.

Su gauta informacija supažindinsiu tėvus (tėvų pageidavimu).

TEORINĖ DALIS

Fizinė ir psichomotorinė – sensorinių sistemų (klausos, regos), savo kūno kontrolės (mokymasis šl

liaužioti, vaikščioti) pokyčiai, kūno proporcijos ir smegenų vystymasis.

Pažintinė raida – visi procesai susiję su mąstymu ir pažinimu, tokie kaip suvokimas, dėmesys, atmintis, vaizduotė, intelektas, problemų sprendimas ir kt.

Socioemocinė raida – emocinės sferos pokyčiai, savęs vertinimas, meilė, temperamentas, asmenybė, moralė, ryšys su kitais žmonėmis.

Pastaruoju metu daug psichologų sutinka, jog ir prigimtis, ir ugdymas yra svarbus norint suprasti asmens raidą ir kad jų sąveika labai svarbi formuojantis kiekvienam individui. Beveik visi mokslininkai pritaria jog intelektą lemia paveldėtų savybių ir socialinės bei fizinės aplinkos veiksnių tarpusavio sąveika.

Bet kokio elgesio pradžia yra poreikis. Poreikiai skirstomi į biologinius ir socialinius. Biologiniai poreikiai (maisto, vandens) susiję su biologine organizmo sandara/ jų patenkinimas būtinas gyvybei palaikyti. Socialiniai poreikiai (bendravimo, įsitvirtinimo/ saviraiškos) verčia žmogų augti kaip asmenybę. Nepatenkinęs socialinių poreikių, žmogus nežūsta, bet smarkiai nukenčia jo socialinis komponentas. Poreikiai yra orientuoti į tikslą. Poreikiui patenkinti reikalingi betarpiški įgūdžiai.

A. Maslow (A. Malow poreikių piramidė) skiria 5 poreikių grupes: fiziologiniai poreikiai (t.y. pagrindiniai išlikimo poreikiai tokie kaip maistas, vanduo, miegas). Kol asmuo nepatenkina šių poreikių, aukštesni poreikiai jam nėra svarbūs. Saugumo poreikiai – poreikis jaustis saugiai. Kai asmuo jaučiasi nesaugus gali atsirasti nerimo jausmas. Socialiniai poreikiai – siejimosi su kitais poreikis, meilė, noras duoti ir gauti. Savigarbos/pagarbos poreikiai – žmonėms svarbu jausti pasitikėjimą savimi ir savo vertę. Savęs aktualizavimo poreikis – noras pilnai save re

ealizuoti.

Frustrãcija [lot. frustratio — nusivylimas], nemaloni, įtempta emocinė būsena, atsirandanti dėl negalėjimo patenkinti kokį nors poreikį, realizuoti tikslą, įveikti sunkumus.

Pagal S. Freudą, frustracija vaiko gyvenime gali pasireikšti kai nepatenkinami vaiko poreikiai.

Pasak S. Freud, tokiu elgesiu (vaikui frustraciją gali sukelti ir tėvų draudimas kramtyti tam tikrus daiktus ( nes jie nešvarūs), atėmus buteliuką su čiulptuku ar motinos krūtį pakeitus gėrimu iš puoduko), tėvai vaikui perduoda tam tikrai visuomenei būdingus reikalavimus. Taip vaikas po tuputį įsisąmonina, kad gyvenime yra ir frustracijų, ir malonumų, ir išmoksta nemalonias situacijas spręsti tam tikrais būdais.

Prieraišumo teorijos kūrėjas yra Johnas Bowly (1907-1990). J. Bowlby teigia, kad kiekvieno vaiko psichikoje egzistuoja tam tikra sistema, kuri laiko jį arti motinos. Šią sistemą jis pavadino prieraišumo sistema. Anot Bowlby, kiekvienas naujagimis turi įgimtą prieraišumo sistemą, kuri susiformavo evoliucijos metu ir garantuoja individo išlikimą. Ši sistema pasireiškia tam tikra elgsena, kuri padeda mažyliui laikytis arti motinos. Iš pradžių jis turi nedaug priemonių: tai – verksmas, šypsena; vėliau – sekiojimas motiną žvilgsniu; dar toliau – ropojimas, vaikščiojimas paskui motiną. Taip jis gali būti nuolatinėje motinos globoje. Prieraišumu pagrįsti motinos ir kūdikio santykiai yra emociškai smarkiai susieti. Kai motina tampa vaikui emociškai ir fiziškai neprieinama ilgesnį laiką, tai gali tapti sunkaus psichologinio sutrikimo priežastimi.

Prieraišumo tipai (M. Ainsworth), Prieraišumo požiūriu va

aikus suskirstė į tris grupes:

*Saugaus prieraišumo vaikai – savo elgesiu rodo, kad mamos draugija yra labai vertinga.

* Nesaugaus vengiančio tipo vaikai – nepažįstamoje situacijoje dažniausiai nerodo džiaugsmo, motinai sugrįžus, ir nesiekia kontakto su ja. Nesaugaus ambivalentiško prieraišumo vaikai – rodo labai prieštaringus jausmus motinai, kai ji sugrįžta. Vėliau šiuos tipus papildė dezorganizuoto elgesio tipas. Išreikštas tokio tipo elgesys siejamas su psichopatologijos rizika.

Prieraišumo tipai – saugus prieraišumas, nesaugus dvilypis prieraišumas, nesaugus vengiantis prieraišumas, dezorganizuotas prieraišumas

Prieraišumo stabilumui gali daryti įtaką individo aplinkos veiksniai: tėvų skyrybos, tėvų mirtis, gyvenimo vietos keitimas, ligos ir panašiai.

E. Eriksono nuomone, pirmaisiais gyvenimo metais vaikas susiduria su saugumo – nesaugumo problema, ir naujas šios raidos fazės darinys yra pasitikėjimas ar nepasitikėjimas. Vaiko pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu ir kitais žmonėmis priklauso nuo rūpinimosi vaiku kokybės. Vaikas, kurio poreikiai dažniausiai yra tenkinami ,su kuriuo šnekama, žaidžiama ir kt., įgyja saugumo jausmą — suvokia, kad šiame pasaulyje su šiais žmonėmis, gali būti pakankamai saugus. E. Eriksonas teigė, kad, kūdikis pasitiki jautria ir pareiginga motina, ir kartu įgyja pagrindą pasitikėti kitais žmonėmis. Pasitikėjimo jausmas tampa kertiniu tolesnės asmenybės plėtotės akmeniu. Vaikas, kurio poreikiai nepatenkinami, juo nepakankamai rūpinamasi, pradeda bijoti jį supančių žmonių ir aplinkos, nepasitiki jais, pasidaro įtarus.

Vos tik gimus kūdikio žvilgsnis krypsta į žmogaus veidą, nei į daiktus. Nuo 8 iki 12 mėn. v. . .

Tėvai turėtų daugiau dėmesio skirti į santykių gerinimą su broliu, pagirti kai žais ar užsiims bendra veikla, padrąsinti brolį ryžtingiau bendrauti su Tadu. Pasakyti broliui kad jis turi paaiškinti Tadui kad jam nepatinka kai jis sugriauna žaidimą.

Dieną reiktų sugalvoti judresnės veiklos kad išsilakstytų, išsidūktų, o prieš miegą reikėtų paskaityti pasaką ar padainuoti lopšinę kad nusiramintų, tiktų ir ramios vonios, ar tiesiog prausimasis, ir iškarto atsigulimas į lovą.

Kai supyksta pasikalbėti, nuraminti, išsiaiškinti pykčio priežastį, paaiškinti sprendimo būdus, bandyti užbėgti pykčiui už akių, kad kol nesupyko išspręstų problemą.

Auklėtojos turėtų tęsti agresijos nukreipimą ir stabdymą, skatinti draugiškai žaisti, gali visi padainuoti dainas apie draugystę.

Lavinti dėmesio koncentravimą ir susikaupimą.

Atkakliau skatinti susitvarkyti savo žaislus ir darbo vietą.

Dirbant sistemingai, visus sunkumus ir problemas galima pavesti teigiamais dalykais.

LITERATŪRA

Žukauskienė R., Raidos psichologija: integruotas požiūris, 2012.

Szarkowicz D., Stebėjimas ir refleksija vaikystėje, 2010.

Boyd D., Bee H., Augantis vaikas, Vaistų žinios, 2011.

Monkevičienė O., Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas, 2013.

Join the Conversation