TEMPERAMENTO ĮTAKA BENDRAVIMUI IR VEIKLAI

ĮVADAS

Žodis psichologija yra kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių : psyche – siela ir logos – mokslas. Taigi, psicholigija lietuviškai – “sielos mokslas”. Tačiau pavadinimo vertimas nėra pakankamai apibrėžtas mokslui. Psichologija yra mokslas apie psichikos reiškinius, jų dėsnius ir mechanizmus. Kad ir koks bebūtų mokslas, visuomet jis reiškia žinių sistemą apie tam tikrą sritį. Psichologija – tai žinių sistema apie psichikos reiškinius. Dalis psichinių reiškinių mums yra žinomi iš praktinės patirties. Bendraudami su žmonėmis, jau nuo ankstyvo amžiaus mes pastebime, kad jie be fizinių savybių t.y. veido bruožų, kūno konstitucijos, išorinių judesių ir kt., dar turi atminties, emocijų, mąstymo ir daug kitų vidinio gyvenimo reiškinių, kurių mes negalime nei pamatyti, nei išgirsti.

Siekiant paaiškinti psichikos reiškinių prigimtį, buvo iškelta keletas hipotezių. Senovės Graikijos filosofas Platonas aiškino, kad žmogus yra sudarytas iš dviejų skirtingų būtybių – kūno ir sielos.

Pastoviausi psichikos reiškiniai yra vadinami psichinėmis savybėmis. Tai psichinių veiksmų, tempų, darbštumo ar tingumo, gabumų ir sugebėjimų, įvairių siekimų ir idealų savybės. Kai kurios šių savybių mažai tesikeičia (tokios kaip temperamento tipai) per visą žmogaus gyvenimą.

Senovės Graikijos gydytojas Hipokratas dar V amžiuje prieš Kristų sukūrė teoriją, kuri davė pradžią mokslui apie temperamentus. Hipokrato nuomone, žmogaus temperamento skirtumus nulemia pagrindinių jo organizmo syvų (skysčių) proporcija. Štai iš tų laikų ir liko šiuolaikiniai temperamentų pavadinimai: choleriškas(gr. – tulžis), sangvinikas(lot. – kraujas), flegmatikas(gr.flegma – gleivės) ir melancholikas (lot. Melas chole). Kiekvienas iš šių temperamento tipų yra skirtingi ir nulemia žmogaus bendravimą su kitais bei jo veiklą. Taigi kokią įtaką turi temperamentas žmogaus bendravimui ir veiklai?

Darbo objektas: Temperamento įtaka žmogaus bendravimui ir veiklai.

Darbo tikslas: išnagrinėti temperamento įtaką žmogaus bendravimui ir veiklai.

Uždaviniai:

Pateikti temperamento tipus.

Išnagrinėti sąvoką bendravimas.

Išanalizuoti temperamento įtaką bendravimui ir veiklai.

TEMPERAMENTAS

Temperamentu vadiname pastovias asmenybės savybes, pasireiškiančias psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu. Temperamentas savotiškai “nuspalvina”asmenybės charakterį, valios ir sugebėjimų pasireiškimus, bendravimo manieras, keičia veiklą.

Šiuo metu populiariausia yra cheminė temperamentų tipologija. Pasak šios tipologijos, temperamentų skirtumai priklauso nuo vidaus sekrecijos liaukų. Buvo pastebėta, kad atskirų individų endokrininės liaukos yra skirtingų dydžių ir svorių. Kuo daugiau liauka išskiria hormonų, tuo stiprėja tam tikra organizmo veikla. Pavyzdžiui, asmuo, kurio adrenalininės liaukos daugiau išskiria adrenalino, būna labiau jautrus ir nervingas.

Kiekvienas žmogus turi įvairių ypatybių, dominuojant kurio nors vieno temperamento savybėms, nors grynųjų temperamentų tikrovėje nėra.

Temperamentas yra susijęs su įgimtomis žmogaus anatominėmis savybėmis. Vienaląsčių dvynių, augusių tose pačiose ir skirtingose šeimose, tyrimai parodė, kad 85 proc. atvejų temperamentas yra ne tik įgimta, bet ir paveldėta savybė.

Į temperamentus būtina atsižvelgti, renkantis profesiją. Dirbti prie sudėtingų valdymo pultų, veikti ekstremaliose situacijose , be abejo , geriau sugebės tie žmonės, kurių temperamentai turi daugiau judrumo, energingumo. Tačiau daugumos profesijų, kur nėra didelių įtampų, įvairių temperamentų žmonės susiranda savo veiklos sritį. Galima manyti, kad pedagogo veikla geriausiai tiks choleriško ir sangviniško temperamento asmenys. Flegmatiškas pedagogas gali daugiau sukaupti įvairios informacijos ir kitokios medžiagos. O melancholiški mokytojai gali geriau suprasti ir atjausti moksleivius įvairių nesėkmių atvejais.

Kartais kyla klausimas: o koks temperamento tipas yra geriausias? Aišku, vienareikšmio atsakymo nėra. Kiekvienas temperamento tipas yra savaip geriausias konkrečioje situacijoje. Pvz.: cholerikas nepamainomas, kai reikia labai greitai spręsti ir veikti, sangvinikas – draugystėje, flegmatikas – pasikalbėjime, o melancholikas – paliūdėjime.

Reikia prisiminti, kad kiekvienam žmogui iš dalies būdingi visų minėtų temperamentų bruožai, tačiau jų santykis – skirtingas, todėl galime kalbėti tik apie konkrečiame žmoguje vyraujantį vieną ar kelis temperamento tipus. Be to, temperamentas nėra lemiamas veiksnys, įtakojantis žmogaus elgesį ir bendravimą, tai greičiau tik „gruntas“ ant kurio aplinka ir pats žmogus „tapo“ savo nepakartojamą asmenybę.

TEMPERAMENTO ĮTAKA BENDRAVIMUI IR ELGESIUI

Bendravimas – tai prasminga sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių. Bendravimo prigimtis žvelgiama žmogaus saviraiškoje, jo sugebėjime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame, jaučiame, kokius matome save ir kokią mus supančią aplinką. Bendraudami žmonės ne tik sąveikauja, bet ir pažįsta vienas kitą artimiau. Asmuo, bendraujantis su kitu, siekdamas geriau suprasti pašnekovą ir svarstomą problemą, pats atsiveria, kartais net ir rizikuodamas. Tik esant tokiam atsivėrimui, bendravimas turi prasmę.

Jei bendravimas yra dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika, tai ją didele dalimi įtakoja bendraujančių žmonių asmeninės savybės. Tų savybių dariniai ir visuma apibūdina žmogų kaip unikalią asmenybę. Šiuolaikinėje psichologijoje esti įvairių požiūrių į tai, kas tų savybių visumoje vaidina svarbiausią vaidmenį. Žinia, kiekvienos psichologijos krypties atstovas pateiktų savo atsakymą. Mes sustosime prie kelių pagrindinių asmenybės savybių ir pažiūrėsime, kaip jos siejasi su konkretaus žmogaus bendravimo ypatumais. Beje, reikia pažymėti, kad ta sąsaja abipusė: daugelio asmenybės savybių atsiradimas bei raiška priklauso nuo to, kaip ir kiek su tuo žmogumi buvo bendraujama vaikystėje. Bendravimas, kaip ir pats asmuo, kinta, nes žmogaus lemtis – augti ir bręsti taip nepaliaujamai, kaip nepaliaujamai kinta jo kūnas bei fizinė aplinka. Svarbiausia yra tai, kad pastarųjų kitimui žmogus turi palyginti nedidelės įtakos (dar nėra atrasta amžinos jaunystės eliksyro), bet psichologinė branda ir jaunystė yra paties žmogaus pastangų rezultatas.

Nuo ko priklauso tai, ar žmogus sėkmingai bendrauja su aplinkiniais? Gali būti, kad pirma mintis, kuri ateis jums į galvą, perskaičius šį klausimą bus tokia: nuo to koks tai žmogus, kokiais asmenybės bruožais jis ar ji pasižymi.

Vadinasi, tai, kaip mes bendrausime, visų pirma priklausys nuo to, kaip į mūsų poelgius reaguoja kiti, kokį elgesį skatina, palaiko, kokį – ignoruoja ir už kokį susilaukiame nuobaudų nepritarimo. Esame skirtingi ir iš prigimties, todėl bendravimui turės įtakos ir įgimtos savybės – temperamentas.

Cholerikas

Cholerikas – tai žmogus, kuris yra labai aktyvus, ir jo energingumas liejasi per kraštus. Atpažinti tokį žmogų bendraudami galite iš jo greitos ir garsios kalbos, įtaigios gestikuliacijos. Savo emocijų nesutramdantis ir greit užsiplieskiantis cholerikas verčia aplinkinius į jį žiūrėti atsargiai. Kiti žmonės choleriką dažnai laiko esant sunkiai prognozuojamą, todėl linkę jo privengti.

Cholerikas dažnai išsišoka ir neatsargiu žodžiu lengvai įskaudina tuos, kurie jam pasipainioja. Į kitų pastabas dėl grubaus elgesio cholerikas dažniausiai reaguoja su nuostaba ir nuoširdžiai negali patikėti, kad jo žodis, gestas ar veiksmas galėjo ką nors įžeisti. Apskritai, jis yra ne per geriausios nuomonės apie kitus, todėl energingai imasi vadovauti aplinkiniams.

Nepaklūstantiems jis būna negailestingas,o paklusti jam yra sunku, nes choleriką valdo nuotaikos ir įkvėpimas, todėl dažnai jo dėmesys ir entuziazmas greitai atšąla ir jis į tai numoja ranka, užsidegęs jau nauja iniciatyva. Dėl šių savybių choleriko su kitais žmonėmis nesieja gilesni ryšiai. Įdomiausia tai, kad būdamas energingas optimistas, jis visiškai tokiais santykiais pasitenkina.

Taigi savo emocijų nesutramdantis ir greit užsiplieskiantis cholerikas verčia aplinkinius į jį žiūrėti atsargiai todėl aplinkiniai jį dažnai laiko esant sunkiai prognozuojamą ir yra linkę jo privengti.

Sangvinikas

Sangvinikas – tai aktyvus, bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas žmogus. Bendravimas su kitais žmonėmis jam nekelia jokių problemų. Jis lengvai susipažįsta ir geba ilgai išlaikyti gerus santykius su aplinkiniais, nors, kaip ir cholerikas, greičiau yra kalbantis ir veikiantis, nei besiklausantis žmogus. Jis elgiasi ne taip impulsyviai, tad aplinkiniai į jį žiūri kaip į pakankamai draugišką ir patikimą žmogų.

Sangvinikas – tai neabejotinas lyderis, kuris lengvai imasi atsakomybės ir paprastai lengvai susitvarko su problemomis. Šio temperamento žmonėms geri santykiai su aplinkiniais yra svarbesni už smulkias asmenines ambicijas, ir tai kelia pasitikėjimą aplinkiniams.

Sangvinikas yra puikus diplomatas ir nepakeičiamas, kai reikia užmegzti reikalingus ryšius. Tačiau kartais jam trūksta atkaklumo ir ištvermės geriems sumanymams įgyvendinti.

Taigi tai aktyvus, bet labiau save kontroliuojantis, bendravimas su kitais žmonėmis jam nekelia jokių problemų, todėl lengvai susipažįsta ir geba ilgai išlaikyti gerus santykius su aplinkiniais.

Flegmatikas

Flegmatikas – tai žmogus, kuris galvoja ramiai, nuosekliai ir veikia viską gerai pasvėręs. Tai pasyvaus temperamento tipas. Bendraudamas su kitais, flegmatikas linkęs daugiau klausytis nei kalbėti. Tai labai vertinga savybė, nes geras išsikalbėjimas artimam susidūrus su problema – patikima liaudiškos psichoterapijos priemonė.

Kitais kartais erzina lėta flegmatikų galvosena ir veiksmai, tačiau šiuos minusus atperka flegmatiko patikimumas. Mat jis nesišvaisto žodžiais, gerai pasveria savo galimybes ir jei pažadėjo – ištesės. Tai iš tiesų retai kitus suvedžiojantys žmonės. Flegmatiko kalba bendraujant yra tyli, lygi, dažniausiai vienodos intonacijos. Tai, ką flegmatikas jaučia ir išgyvena, neatsispindi nei jo laikysenoje, nei kalboje.

Kartais aplinkiniai flegmatiką skuba apkaltinti šaltumu ir nejautrumu. Bet, turint galvoje, kad gyvenime retai sutinkami gryni tipai, o daug dažniau temperamentų mišiniai su vyraujančiu vienu ar kelių temperamentų tipu, toks kaltinimas daugeliu atvejų yra perdėtas.

Taigi bendraudamas su kitais, flegmatikas linkęs daugiau klausytis nei kalbėti, toks žmogus dažnai turi tvirtus santykius su artimais žmonėmis, nes moka išklausyti kitą žmogų, leisti jam išsikalbėti ir jį suprasti.

Melancholikas

Melancholikas – tai jautrus, pasyvus žmogus, linkęs nuolat nerimauti dėl pavojų, kuriuos jis įžvelgia aplinkoje. Tai liūdnas, su skausmu ir baime žvelgiantis į ateitį, kuri jam, anot jo, nieko gero nežada. Melancholiką bendraujant galima pažinti iš graudžios veido išraiškos ir verkšlenančios balso intonacijos.

Didelis nervų sistemos jautrumas duoda pagrindo jam jaustis įskaudintu likimo ir aplinkinių žmonių. Siekdamas išvengti skausmo, kylančio iš susidūrimų su „storžieviškais“ aplinkiniais, melancholikas linkęs laikytis atokiau nuo visų. Tai uždaras, nemėgstantis didesnių susibūrimų, nelaimingas žmogus.

Tačiau reikia pripažinti, kad žmogui, norinčiam išsiverkti ir ieškančiam paguodos išgyvenant skaudžią nesėkmę, melancholikas – puikiausia draugija.

Taigi bijodamas būti įskaudintas ir įžvelgdamas visur pavojų melancholikas laikosi atokiau nuo aplinkinių, nėra linkęs bendrauti ar užmegzti naujas pažintis.

IŠVADOS

Taigi ne visus žmones galima tiksliai suskirstyti į šiuos keturis temperamento tipus. Tik nedaugelis yra gryni nurodytų tipų atstovai, o daugumos žmonių bruožai susimaišę. Vyraujančios temperamento savybės geriausiai išryškėja atsidūrus naujoje aplinkoje, konfliktinėje situacijoje, išgyvenant psichinė įtampą, traumą, stresinę būseną.

Temperamentas turi įtakos individualiam žmogaus gyvenimo stiliui susidaryti, kuris pasireiškia įvairioje veikloje elgesyje ir bendravime. Savo emocijų nesutramdantis ir greit užsiplieskiantis cholerikas verčia aplinkinius į jį žiūrėti atsargiai. Kiti žmonės choleriką dažnai laiko esant sunkiai prognozuojamą, todėl linkę jo privengti. Sangvinikas – tai aktyvus, bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas žmogus. Bendravimas su kitais žmonėmis jam nekelia jokių problemų. Jis lengvai susipažįsta ir geba ilgai išlaikyti gerus santykius su aplinkiniais, nors, kaip ir cholerikas, greičiau yra kalbantis ir veikiantis, nei besiklausantis žmogus. Bendraudamas su kitais, flegmatikas linkęs daugiau klausytis nei kalbėti. Tai labai vertinga savybė, nes geras išsikalbėjimas artimam susidūrus su problema – patikima liaudiškos psichoterapijos priemonė. Siekdamas išvengti skausmo, kylančio iš susidūrimų su „storžieviškais“ aplinkiniais, melancholikas linkęs laikytis atokiau nuo visų. Tai uždaras, nemėgstantis didesnių susibūrimų, nelaimingas žmogus.

Tačiau kad ir koks būtų nervų sistemos tipas, temperamentas, jis neapibrėžia nei žmogaus dorovės, nei jo socialinio vertingumo. Nėra ,,gero“ ar ,,blogo“ temperamento, o kiekvienas tipas turi ir teigiamų ir neigiamų pusių.

INFOMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

Bendravimo psichologija šiuolaikiškai / Lekavičienė R., Vasiliauskaitė Z., Antinienė D., ir kt. Vilnius, 2010

Bendravimo psichologija / Almonaitienė J., Antinienė D., Ausmanienė N., ir kt. Kaunas, 2001

Socialinė psichologija / Jakubauskas G. Kaunas, 2003

Socialinė psichologija / Čekuolienė E. Kaunas,2010

Prieiga per internetą: http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=33044

Prieiga per internetą: http://www.day.lt/temperamentas

Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Temperamentas

Prieiga per internetą: http://www.sapnai.net/charakteris.php?lt=temperamentas

Prieiga per internetą: http://ozirio.fire.lt/asmenybes-charakterio-ugdymas/temperamentas-tipai/

Prieiga per internetą: http://mintys.lt/dziaugsmas/temperamento-tipai-sangvinikas-cholerikas-flegmatikas-melancholikas