Socialine psichologija: stresas

556 0

Turinys

ĮVADAS 3

1 dalis 4

1.STRESAS 4

1.1.KAIP ATPAŽINTI STRESĄ 5

1.2.STRESORIAI 6

Streso sukėlejais, arba stresoriais gali būti bet kokie veiksniai. 6

1.3.STRESO BŪSENOS 7

1.4.STRESO VALDYMAS 7

2.PRAKTINĖ SRESINĖS SITUACIJOS BŪSENŲ ANALIZĖ 9

IŠVADOS 12

LITETATŪRA 13

1)http://www.ci-gun.lt/ci-gun/straipsniai/stresas.-streso-valdymas.-igong..html 13

2)http://www.onkopsichologas.lt/lt/netradiciniai-streso-valdymo-bdai 13

3)http://www.sveikaszmogus.lt/Psichologija-1531-Nepasiduokime zalingam streso poveikiui 13

4)http://www.gyvenimoguru.lt/straipsniai/streso-valdymas-2/ 13

5)http://www.studijos.lt/ 13

ĮVADAS

Kiekvienas žmogus yra patyręs stresą, kurio dėka atsiranda rūpesčių darbe, moksluose, šeimoje, asmeniniuose santykiuose. Socialiniame bet kurio amžiaus žmogaus gyvenime stresas gali būti siejamas su nepalankių aplinkybių atsiradimu. Stresas yra psichologinis įvykio vertinimas, bet ne pats faktas. Dėl šios priežasties tam tikras įvykis vieniem gali ke

elti stresą, o kitiems – ne. Stresą gali sukelti ir neigiami ir teigiami įvykiai, tai priklauso nuo individualybės. Neigiami įvykiai vis dėlto streso priežastimi būna dažniau.

Darbo tikslas: mokėti pritaikyti teorines žinias apie streso ypatumus bei jo etapus analizuojant konkrečią stresinę situaciją. Numatyti galimus streso valdymo būdus.

Darbo uždaviniai:

Teorinis streso bei jo etapų apibūdinimas;

Išanalizuoti duotąją užduotį ir įvertinti, kaip praktiškai pasireikš stresas, kokie atsiskleis jo etapai;

Kaip galima būtų tokį stresą valdyti?

 

1 dalis 1.STRESAS

Kai kurie žmonės stresuoja dėl menkų, kitiems atrodytų visiškai beverčių dalykų, todėl st

treso buvimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Stresą sukelia įvykiai ar situacijos, kurie vadinami stresoriais ir prie kurių žmonėms tenka taikytis. Stresoriais gali būti bet kokie įvykiai, verčiantys asmenį keistis arba adaptuotis. Stresas gali atsirasti dėl įvairių nepalankių veiksnių, traumų poveikio, įt
tampos. Stresą sukelia išgąstis, triukšmas, konfliktai šeimoje ar darbe, kasdieniai rūpesčiai, nesaugumo pojūtis, socialinės problemos, įtemptas darbas, nuolatinė skuba, ar netgi oras. Patiriant stresą, pirmiausiai keičiasi elgesys. Galimi tokie pokyčiai – miego, apetito sutrikimai, dažnesnis rūkymas, alkoholio, vaistų vartojimas, pykčio protrūkiai, irzlumas, agresyvumas. Jei stresas trunka ilgai, žmogus būna pavargęs, prislėgtos nuotaikos, nervingas, neryžtingas, nepajėgia susikaupti, jį kankina nemiga arba, atvirkščiai, jis būna mieguistas. Kartais stresas gali skatinti veiklumą, kūrybiškumą, išradingumą. Tačiau ilgai trunkantis nekontroliuojamas stresas išsekina psichiką bei imuninę organizmo sistemą ir gali tapti įvairių ligų priežastimi, pavyzdžiui skrandžio opa, infarktas ar panašiai. Taigi stresas gali labai apsunkinti žmogaus gyvenimą, todėl reikia jį išmokti valdyti ir įvairiose situacijose stengtis kiek įmanoma jo išvengti.

Stresas – tai organizmo būsena, kuri pasižymi specifiniu sindromu, be

et gali būti sukelta ir įvairių nespecifinių dirgiklių (infekcijų, sužeidimų, nudegimų, spinduliavimo, taip pat pykčio, džiaugsmo, pajėgumo didinimo ir kitų streso faktorių) (Medicinos terminų žodynas: 1994).

Šiuolaikinėje literatūroje streso terminas gali būti išreiškiamas šiomis sampratomis:

1. Stiprus, neigiamai organizmą veikiantis poveikis;

2. Stipri, nepalanki fiziologinė ir psichologinė reakcija į stresorius;

3. Neigiama emocinė patirtis, lydima įtampos, baimių, nusivylimų, depresijos ir kt.

4. Vidinės pusiausvyros praradimas, besireiškiantis efektyviomis reakcijomis ir elgesio pokyčiais;

5. Ekstremalios situacijos, dėl kurių kyla padidintos emocinės reakcijos ir traumuojantys išgyvenimai;

6. Distresas, sukeliantys nervinį išsekimą, depresiją, neurozes, fizines ligas, energinių atsargų iš

šeikvojimą ir ankstyvą senatvę.

7. Vidinių ir išorinių ritmų išbalansavimas;

8. Trumpalaikis stresas, aktyvinantis ir skatinantis nugalėti sunkumus, veikiantis teigiamai.

Moksliniai tyrimai rodo, kad visus streso simptomus galime suskirstyti į keturias grupes:

1. Emocinės reakcijos: depresija, susirūpinimas, susierzinimas, pyktis, nerimas, baimė, nusivylimas, pasimetimas ir kt.

2. Mąstymo reakcijos: padidėjusi savikritika, įkyrios, neigiamos mintys, nedėmesingumas, išsiblaškymas, nesugebėjimas susikaupti, sulėtėjusi galvosena.

3. Psichofiziologinės reakcijos: padažnėjęs pulsas, padidėjęs prakaitavimas, galvos, širdies arba skrandžio skausmai, silpnumas, pykinimas, specialūs matavimai parodytų kūno skysčių sudėties ir medžiagų apykaitos pokyčius (padidėjusį cukraus, leukocitų kiekį, sumažėjusį kraujo krešėjimą ir kt.).

4. Elgesio reakcijos: polinkis į alkoholizmą, polinkis į intensyvią gestikuliaciją arba sustingimą ir kt.

Margolis ir Kroes akcentuoja streso poveikio pasekmes žmogaus fiziologinei ir psichologinei gerovei. Jie iškelia penkias dimensijas, apibūdinančias įtampos pasekmes žmogaus savijautai:

1. Trumpos trukmės subjektyvios būsenos (nerimas, įtampa, pyktis).

2. Ilgai trunkantys chroniški psichologiniai atsakymai (bendra negalia, atitolimas, depresija).

3. Trumpalaikiai psichologiniai pakitimai (kraujo spaudimas).

4. Pablogėjusi fizinė sveikata (astmos priepuoliai, išeminė širdies liga, skrandžio – žarnyno sutrikimai).

1.1.KAIP ATPAŽINTI STRESĄ

Stresą galima atpažinti ne tik iš fizinių, bet ir iš psichinių, ar elgesio simptomų.

• Dažniausiai pasitaikantys fiziniai simptomai – nemiega, nuolatinis nuovargis, piktnaudžiavimas alkoholiu, vaistais, apetito pokyčiai ir kt.

• Dažniausiai pasitaikantys psichiniai simptomai – jautrumas kritikai, nuolatinė įtampa, padidintas nerimas, savęs išaukštinimas, dažnas liūdesio jausmas, įsivaizdavimas, kad niekas tavęs nesupranta, kad nesi vertas dėmesio ir kt.

• Dažniausiai pasitaikantys elgesio simptomai – padažnėję konfliktai, įsipareigojimų ir atsakomybės vengimas, ne

esirūpinimas asmenine higiena, išvaizda, perdėtai kraštutinis elgesys, vėlavimas į darbą ir kt. (Greenberg J. S. Comprehensive Stress Management (7th edition), Boston, 1999.)

1.2.STRESORIAI

Streso sukėlejais, arba stresoriais gali būti bet kokie veiksniai.

Stresoriai gali būti:

Fiziniai – aplinkos veiksniai: chemikalai, vaistai, maistas, traša, infekciniai mikroorganizmai, triukšmas, temperatūra, trauma, drėgnumas, spinduliavimas, judėjimas.

Socialiniai – neplanuoti ar nenumatyti bei paprastai neišvengiami traumuojantiys įvykiai, kuriems iš anksto nėra kaip pasiruošti, ir kurie atsiranda dėl žmogaus santykių su kitais žmonėmis ir aplinka. Šie veiksniai dažnai yra labai kenksmingi. Pavyzdžiui konfliktai, nesekmės, nelaimės, nesklandumai darbe arba šeimoje.

Psichiniai- stiprios ir paprastai neigiamos emocijos, turinčios didelį neigimo poveikį: baimė, nerimas, panika, išgyvenimas, jaudinimasis, nepasitenkinimas, priešiškumas ir pasišlykštėjimas. Šie veiksniai gali būti sukelti fizinių ar socialinių veiksnių, tačiau dažnai būna skatinami paties asmens.

Stresus darbe dažniausiai sukelia šios priežastys:

perkrovimas;

laiko stoka;

bloga vadovavimo kokybė;

nesaugi organizacijos politika;

nesugebėjimas suderinti įpareigojimų ir atsakomybės;

vaidmenų konfliktai;

organizacijos ir asmens vertybių neatitikimas;

įvairaus tipo, ypač neįprasti pasikeitimai;

 

1.3.STRESO BŪSENOS

Šeši streso etapai:

Neigimas – (realybė kurią neigiu) duodam sau laiko sukaupti energiją.

Pyktis – emocija, kylanti, kai kliudoma patenkinti svarbų poreikį, norą. Pyktį gali sukelti išgyvenimai: grėsmė, konfliktas, neteisybė, pažeminimas, išdavystė ir kt. Pyktis yra aktyvi emocija, kai tuo tarpu jam priešingos pasyvios – liūdesys ir nusivylimas. Pykčio sąvoka įvairių tautų kultūrose gali skirtis.

Supykęs žmogus turi daug sukaupęs fizinės stiprybės.

Ir turi didelį pasitikėjimą savimi.

Šiuolaikiniai psichologai pyktį laiko pagrindine, natūralia ir netgi brandžia emocija, pa

atiriama visų žmonių ir atliekančia tam tikrą funkciją, padedančią išlikti. Pyktis gali padėti sutelkti psichologinius išteklius situacijos pataisymui. Tačiau nevaldomas pyktis gali pakenkti asmens gerovei tiek psichologiniu, tiek socialiniu aspektu. Išoriškai pyktis gali pasireikšti veido išraiškomis, kūno kalba, fiziologinėmis reakcijomis arba net vieša agresija.

Derybos – derėjimasis su savimi ( jeigu,tai.).

Depresija – tai yra:

visos neigiamos emocijos vienu metu.

Jaučiamas didelis bejėgiškumas.

Beviltiškumas.

Priėmimas – priimama taip kaip viskas yra. Priimama be jokių emocijų.

Viltis – džiaugsmas. Džiaugimasis tuo kas bus arba buvo, o ne tuo kas dabar yra. Viltis yra individo išsiugdyta teigiamos išdavos nuostata susijusi su tam tikru įvykiu ar aplinkybėmis. Religiniame kontekste viltis nėra laikoma fizine emocija ir ji apibūdinama kaip dvasinė malonė. Viltis skiriasi nuo pozityvaus mąstymo, kuris apima terapinius ir sistematinius vyksmus naudojamus psichologijoje, idant būtų pakeista pesimistiška individo mąstysena. Sąvoka – klaidinga viltis – minima tais atvejais, kai viltis neturi jokio apčiuopiamo pagrindo ir kai jos atramos tašku tampa individo fantazija.

1.4.STRESO VALDYMAS

Streso neutralizavimo priemonių visuma, specialistų yra vadinama „streso valdymu“. Trumpai tai skambėtų šitaip:

• streso valdymas, kontroliuojant savo paros laiką;

• streso valdymas, racionaliai įvertinant savo emocinę būseną;

• streso valdymas, stebint organizmo poreikius;

• streso valdymas, kontroliuojant savo mintis.

Želvio, R. teigimu, turėtų taikyti š. . .

tresą svarbu įvardinti veiksnius kurie jį sukelia t.y. stresorius. Konrečioje situacijoje stresą sukelia socialiniai stresoriai t.y. kai neplanuoti ar nenumatyti, bei paprastai neišvengiami traumuojantys įvykiai, kuriems iš anksto nėra kaip pasiruošti, ir kurie atsiranda dėl žmogaus santykių su kitais žmonėmis ir aplinka. Šie veiksniai dažnai yra labai kenksmingi. Pavyzdžiui konfliktai, nesekmės, nelaimės, nesklandumai darbe arba šeimoje.

Stresas turi šešias busenas. Pačioje pradžioje situacijos atsiskleidžia pirmoji streso būsena neigimas t.y. (realybė kurią neigiu) davimas laiko sukaupti energiją. Laima negali patikėti, jog neteks darbo firmoje kurioje dirbo daugiau negu 5 metus. Jai reikia laiko pasiruošti priimti tiesą, jog ji praras darbą.

Toliau atsiskleidžia antroji streso būsena pyktis. Pyktis – emocija, kylanti, kai kliudoma patenkinti svarbų poreikį, norą. Pyktį gali sukelti išgyvenimai: grėsmė, konfliktas, neteisybė, pažeminimas, išdavystė ir kt. Pyktis yra aktyvi emocija, kai tuo tarpu jam priešingos pasyvios – liūdesys ir nusivylimas. Laima pradeda pykti ant vadovo ir bendradarbės, kuriai buvo pasiūlyta Laimos vieta. Ji nenorėjo prarasti darbo.

Išsvarstė visas įmanomas galimybes dar bent pusmeti išsilaikyti darbe,tai jau trečioji streso būsena derybos, tai derėjimasis su savimi ( jeigu,tai.).

Laima dėl ligos buvo paguldyta į ligoninę, kurioje buvo nustatyta sunkios širdies ligos pradžia. Pastaraisiais mėnesiais Laima labai nusiminė, jog reiks atidėti ar netgi mesti mokslus,negalės pasirupinti savo paaugliu sūnumi, kuris gali pasukti klystkeliais. Jautėsi kalta prieš savo tėvus, kuriems važiuodavo padėti kiekvieną savaitgalį. Bijojo, jog vyras susiras sveikesnę ir patrauklesnę moterį. Tai jau yra ketvirtoji streso būsena depresija. Jai atrodė, kad tokia baisi situacija jau niekada nesibaigs. Prasideda visos neigiamos emocijos vienu metu. Jaučiasi bejėgė. Atsisako draugės siūlytos pagalbos.

Laima susipranta, jog tokia gyvenimo pamoka jai buvo duota ne veltui ir tad prasideda penktoji streso būsena priėmimas, kai priimama taip kaip viskas yra. Priimama be jokių emocijų. Ji pabandė ramiai susidėlioti savo naująjį skaudų patyrimą. Ji lieka be darbo, nežino ar baigs mokslus, jai ilgą laiką reiks gydytis, tačiau ji priima viską ir supranta, jog ji turi ja besirūpinančius ir mylinčius žmones: sūnų, vyrą ir draugę.

Po apmąstymų į Laimos gyvenimą pamažu pradėjo sugrįžti gyvenimo džiaugsmas ir energija. Tai šeštoji streso būsena viltis, kai džiaugimasis tuo kas bus arba buvo, o ne tuo kas dabar yra. Viltis yra individo išsiugdyta teigiamos išdavos nuostata susijusi su tam tikru įvykiu ar aplinkybėmis. Religiniame kontekste viltis nėra laikoma fizine emocija ir ji apibūdinama kaip dvasinė malonė. Viltis skiriasi nuo pozityvaus mąstymo, kuris apima terapinius ir sistematinius vyksmus naudojamus psichologijoje, idant būtų pakeista pesimistiška individo mąstysena, ji džiaugiasi, kad liga buvo nustatyta pačioje jos pradžioje, vyro pažadu būti kartu, kad ir kas nutiktų, sūnaus rimtu požiūriu į gyvenimą ir net galimybe išeiti iš darbo, kurio ji tiek metų nemėgo, tačiau savo noru nebūtų metusi.

Streso įveikimo būdai: 1. Rasti vietą kur galima atsipalaiduoti. 2. Turėti žmogų kuriam besąlygiškai galima išsikalbėti. 3. Išskaidyti dideles problemas į daug mažų. 4. Pažvelgti į sresinę situaciją iš didesnio nuotolio ypač iš fizinio. 5. Nekaupti pykčio ir viską mokėti atleisti. 6. Išmokti valdyti savo laiką darbui ir sau. 7. Išmokti džiaugtis ka turi dabar. 8. Užmiršti nesėkmes.

IŠVADOS

Žmogus išgyvena platų emocinių būsenų spektrą. Patyrę stresą galime prisišaukti depresiją. Jaučiamės prislėgti, liūdnos nuotaikos, susijusios su poreikių sumažėjimu, motoriniu slopinimu bei psichinio aktyvumo sumažėjimu. Esant depresinei būsenai visais atvejais žmogus linkęs iškreipti esamą gyvenimo situaciją. Viskas, kas buvo, atrodo nereikšminga, pasiekimai nuvertinami, geri įvykiai užmirštami. Tas pats pasakytina ir perspektyvos atžvilgiu: nesimato nieko džiugaus, pesimistinės mintys ir vertinimai. Tokios savijautos kamuojamiems žmonėms labai svarbus yra aplinkinių palaikymas ir vertinimas, jų nuomonės ir sprendimai, taip kaip buvo Laimos situacijoje.

LITERATŪRA

1)http://www.ci-gun.lt/ci-gun/straipsniai/stresas.-streso-valdymas.-igong..html

2)http://www.onkopsichologas.lt/lt/netradiciniai-streso-valdymo-bdai

3)http://www.sveikaszmogus.lt/Psichologija-1531-Nepasiduokime zalingam streso poveikiui

4)http://www.gyvenimoguru.lt/straipsniai/streso-valdymas-2/

5)http://www.studijos.lt/

 

Join the Conversation