Šeimos psichologija

947 0

ŠEIMOS PSICHOLOGIJA

R.D.Čepienė

Šeimos psichologijos samprata ir šeima kaip mokslinio tyrimo objektas

Šeimos psichologija yra soc. psichologijos atšaka, tirianti savitą mažąją soc. giminę-šeimą.(savotiški dėsningumai įgyja autonomiją, iškyla daug soc.problemų).

Šeima kaip maža soc. grupė – atšviesta.

Šeimos psichologinis objektas-

Šeimos sąvoka ir jos apibūdinimas – vienas iš šeimos fenomenų lydinčių visą gyvenimą ( keisis struktūra, vaidmenys). Šeima kaip reiškinys visapusiškas, problemiškas, sudėtingas reiškinys, nulemia skirtingus mėginimus ją apibrėžti. (atšviesta)

Šeimos santykių sistema, ryšiai. (atšviesta)

Šeima ir santuoka (atšviesta, pirmiau atsiranda šeima)

Santuoka, nuosavybė, lytinio gyvenimo reglamentavimas – 1 žmona, kas yra kieno vaikas .

Lytiškai plintamos ligos ( sifilis-užkrečiama ir paveldima).

Santuokos nepastovus pobūdis.Santuokos kontrolė – santuoka registruojama , viešai skelbiama(kunigas paskelbia iš sakyklos užsakus).

Nevienoda santuokos nutraukimo procedūra.

Šeima kaip mokslinis tyrimo objektas – priklauso ne vienam, o visai eilei soc.mokslų:

· sociologija (funkcijų, rolių kompleksas) sukuria , saugo, palaiko. Šeima efektyviausia socializacijos aspektu, šeima padovanoja naują kartą.

· Ekonomika – tai šeimos ūkis, jei šeima viską suvalgo, nieko neatideda ir dar tikisi gauti didelę pensiją.

· Pedagogika – vyksta ugdymas, rengimas šeimai.

· Teisė – moralinė atsakomybė.

· Psichologija – nagrinėja šeimą, jos vidinių tarpasmeninių santykių aspektu.

Šeimos tyrimai ( atšviesta).

Sistemiškų mokslinių tyrimų šeimos santykių psichologijoje nė

ėra daug.Priežastys:

1)buitinė psichologija ( nemokslinis žinojimas apie žmonių santykius,paremta asmenine patirtimi ir menkai apibendrinta).

2) asmeninis patyrimas yra atsitiktinis, intensyvus ir nesistemiškas.

3) šeimos gyvenimas kritikuojamas (toks mano likimas).

4) šeimos tyrinėjimams sunkiai pritaikomi tradiciniai psichologijos metodai.

( tyrinėjami apklausos metodai ,atsakome ne visada taip kaip yra iš tikrųjų)

5) psichoterapeutų ty
yrimai( problemiškos šeimos, sukurtos kitai kultūrinei terpei)

Esminiai šeimos pokyčiai –

Šeimos gyvenimo ekonominiai pokyčiai neabejotinai nulemia psichologinius pokyčius tarpasmeninių santykių sistemoje.Šeimos aplinka keičiasi (tėvai nedaug įtakos turi savo vaikų pasirinkimams į partnerį).Socialinė ekonominė sistema pakeičia santykius( vaidmenų vyro ir moters karjera, vaikai planuojami, moteris turi savo pinigus ir tai keičia santykius- visuomenė liberalėja).

Išorinė kontrolė – gyvenimas susidėjus.

Šeimos poreikiai ir šeimos funkcijos

Šeimos institucija tenkina gyvybiškai svarbius žmogaus poreikius:(atšviesta) G.Navaitis, kurios grupės sujungia šeimą:

1. materialinis gyvenimo sąlygų sukūrimas ir palaikymas.(virtuvė, puodai, lova, vonia – kai netenki supranti)

2. tėvystės ir motinystės poreikis – pratęsti save, palikti į save panašų.

3. psichologiniai intymumo poreikiai – galėjimas būti atviru, jausdamasis saugus.

4. šeimos bendravimo poreikis – patvirtiname požiūrio teisingumą ( mama ar tikrai, išsakome mintis ir susilaukiame pritarimo; šeimyninis bendravimas padeda įveikti nesėkmes)

5. saugumo poreikis – “namai mano tvirtovė”

6. psichologinio komforto poreikis.

Šeimos veikla be

etarpiškai susieta su jos narių poreikių tenkinimu vadinama šeimos funkcija. Šeimos funkcijų yra tiek kiek poreikių. Vienodas sąrašas neegzistuoja. Jauno žmogaus šeima vienokia, seno žmogaus šeima kitokia.Specifinės šeimos funkcijos – vaikų gimimas.

Funkcijos šeimos yra kompleksinės.Retai galima vieną funkciją vykdyti nuo kitų.Vienos funkcijos nevykdymas griauna visą šeimos struktūrą, atsiliepia kitų funkcijų kokybei.Ūkinė-ekonominė, reprodukcinė,socializacijos,reakriacinė funkcija-dažniausiai minimos (atšviestą, savarankiškai, tai kompleksinės funkcijos ). Šeimos charmoniją užtikrina visų minėtų funkcijų atlikimas ir pusiausvyra.

Šeimos struktūra ir šeiminiai vaidmenys.

Šeimos struktūra-tai šeimos sistema.Jungia bendri ryšiai, tai nėra šeimos su

uma.

Kiekybiniu požiūriu iš kiek narių susideda šeima ir kokios šeimos narių socialinės demografinės charakteristikos (amžius, išsilavinimas, lytis, įsitikinimai).

Nėra psichologinis šeimos struktūros apibūdinimas hierarhinė struktūra-kai vyrai asmenys ir vyrai užima didesnę vertę.(geros vertybės),pareiga, pagarba, nesiskaitymas su kito žmogaus poreikiais.

Paklusti despotui-primetama priklausomybė.

Branduolinė-nukliarinė šeima.Lygiateisiai santykiai, vaikų auginimas, palanki šeimos struktūra.

Atsisakoma branduolinės- skurdas, skyrybos, seksualinės pažiūros.

Alternatyvi šeima-telefonas, internetas, gyvenimas atskirai , skirtingose šalyse.

Šeimos struktūros psichologinę santvarką galima apibrėžti žodžiais : tai nematomas reikalavimo ir funkcijų tinklas sukuriantis sąveikos šeimoje būdus. Tai nuolat pasikartojamas nematomas elgesys, kuris liūdija , kad šeima yra stabili. t.y. turi struktūrą. Taisyklės, kuriomis vadovaujasi šeima, gali būti įsisamonintos ir nesuvoktos.

Šeimos struktūrą galima suprasti nustačius kaip, kada, su kuo jos nariai palaiko ryšius Taisyklės nustato, laidžiamų privalomų, draudžiamų kontaktų pobūdį.

Šeima-taisyklių normų rinkinys, pagal tai numatoma kaip elgsis kiekvienas šeimos narys.

Šeimos kvalifikuojamos pagal šeimos ribas:

1.aiškios(grįžk namo iki 7 val. vakaro,kūčių vakaras suvokia taisykles, nepažeidžiant gali veikti)

2.rigidiškos(ribos apibrėžtos, nesvarstomosir nekeičiamos)

3.difuziškos-priešingybė rigidiškoms,derybos, prisitaikymas, nesibaigiantis procesas ir neduoda rezultatų.(Kirpykla, elektra, vanduo reikia mokėti, Jų santykiai šilti, nenuvarginti, vaikai praranda autonomiją ir savarankiškumą.Su jumoru ,šilti, bet kai susibara, ką nors padaryti-tikrai nepadarys.Tokiems negalioja taisyklės.

Šeimos ribos turi kisti.Pakitus riboms pakinta šeimos struktūra.Pokyčius šeimoje žymi judėjimo taškai pvz. Vaiko gimimas. Kiekybinė struktūra, naujas taisykles, ribos tarpasmeninis santykis, paauglystė, vaikų išėjimas.Tai numatomų la

aukiamų krizių momentai.Be normatyvinių krizių ir nelauktos krizės : (uošvienė apsigivens, giminaitis apsigyvens , kiekybiskai santykių struktūrai skiriama kita santykių struktūra(valgyti namuose, draugai lauke, bendrauti su močiute), (1 šeimos nario liga –keičia visą struktūrą).

Šeiminiai vaidmenys.

Darnus funkcionavimas šeimos galimas tada, kai kiekvienas šeimos narys atlieka vaidmenis atitinkančius savo ir kitų šeimos narių laukimus ir poreikius.

Šeimyniniai vaidmenys yra šeimos struktūros dalis – pvz. Motina-laukimas ir poreikis (rūpestis švara, sekti pasakas, pabarti) Tėvas-vyras,žmona-išlaikytinė ir paklūstanti. Vaikas-kad būtų paklusnus, meilus mamai, paslaugus tėvui.

Šeimyniniai vaidmenys gali būti konfliktiški :

dėl įsisavinimo, interpretacijos ir raiškos ypatybių.

Konkretūs vaidmenys – sutuoktinių vaidmenys. Tradicinėje šeimoje moters vaidmuo susijęs su namų ruoša, giminystės ryšiais. Vyro – daugiau susijęs su profesija, nesusijęs su šeima. Mažėjant gyvenimo skirtumams panašėjama, reikia peržiūrėti ir vaidmenis.

Branduolinėje šeimoje, santuokoje bendrai dalijamasi įtaka ir atsakomybe. Tradiciniai vaidmenys dažnesni kai vyras dirba. Didėjant moterų uždarbiui keičiasi moters vaidmuo. Moterys tikisi lygiateisiškumo ir jo reikalauja. Bet ar pasiekia tikslą? Namų ūkio pasidalijimas menkai tepriklauso ar moteris dirba, moters indėlis į buitį 5 kart didesnis. Moterims iškyla šeimos ir darbo vaidmenų derinimo klausimas (sergantis vaikas ir darbas). Keičiasi požiūris į tam tikrus dalykus.

Individui naudinga turėti keletą vaidmenų, tai didina individo išteklius ir galimybes gauti atlygį ir materialiai ir psichologine forma ( karjera, darbo pobūdis – geresnė sveikata). Kuo daugiau vaidmenų, tu

uo geriau save relizuoja.

Senberniai – mažiau sėkmingi.

Tėvo ir motinos vaidmenys

Tėvo ir motinos vaidmuo reiškia visą gyvenimą trunkančius įsipareigojimus. Ryšiai trunka iki gyvenimo pabaigos. Tėvų ir vaikų ryšiai – ilgiausiai trunkantys ryšiai. Tėvų vaidmenys prasideda su pirmo vaiko gimimu, keičiasi santvarka ir struktūra.Vyksta vaidmenų pasikeitimai (seneliai, dėdė, pusbroliai.. ).

Tėvų vaidmenys keičiasi: motinos derina motinystę su karjera, o vyrai siekia didesnės pusiauvyros tarp darbo ir šeimos.

Vyriška lytis tėvai turi patys susivokti savo jausmuose ( moterys ruošiasi gimdymui, o vyrą kas instruktuoja, ką jaučia kai duoda į rankas kūdikį, žmonos ar kūdikio mirtis, kad kūdikis užims visą laiką). Vyrams reikia soc. paramos.

Tiger pasakė”tėvystė tai visiškai nesavanaudiško, dažnai netgi neįtikėtinai ir nenaudingo elgesio rinkinys” ( sau nenaudingas, turi atsisakyti saldainių ir duoti vaikui ) Tėvystė reikalauja įveikti egoizmą. (todėl nesubrendusios asmenybės nekuria šeimų).Motina myli besąlygiškai, tokį koks yra. Tėvo meilė sąlyginė – mylėsiu,jeigu. Dažnai palieka neįgalius vaikus, nes nepateisina jų lūkesčių.

E.Berne Transakcinės teorijos požiūris

Asmenybė turi 3 skirtingas būsenas:

Tėvo , suaugusiojo, vaiko. (gali peraugti ir vaidmenys)

Tėvo – laikomasi normų, pažiurų būdingų realiems tėvams arba autoritetams.Galimi variantai: kritikuojantis tėvas, tėvas globėjas, baudžiantis tėvas. Teigiamos pusės: padeda išlaikyti moralines normas, tradicijas ir t.t. Neigiamos pusės: kategoriškumas, neargumentuoti apibendrinimai.

Suaugusiojo būsena – žmogų veikia brandžiai, apgalvotai, kaupia daiktus, analizuoja, priima sprendimus.Teigiamos pusės: adekvačiai valdoma situacija. Neigiamos pusės: trūksta vaizduotės, e

. . .

Gedėjimo stadija ir prisitaikymo :

1.Krizės arba netekties fazė (sutrikimas, pasimetimas, nežinios, depresija nežinia dėl ateities, vienatvė, netektie jausmas)Kenčia našlys ir vaikai.

2.Perėjimo fazė.Skausmas dėl netekties atslūgsta keičiasi nauji gyvenimo kontūrai, formuojasi vienišo žmogaus tapatumas.Atkuriama socialinė aplinka.

3.Reorganizacija.

Komentuokite!