psichologiniai asmenybes testai

714 0

VILNIAUS KOLEGIJA

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

REKLAMOS VADYBOS SPECIALYBĖ

Vartotojų elgsena

PSICHOLOGINIAI ASMENYBĖS TESTAI

Dėstytoja I. Radavičienė

Studentė

Vilnius 2007

Tūrinis:

Įvadas 3

Kas yra psichologija? 4

Kas yra asmenybė? 6

Asmenybės psichologija 8

Testavimas 10

Asmenybės testai 12

Išvados 18

Medžiaga 19

Įvadas

Mano savarankiško darbo tema yra „Asmenybės psichologiniai testai“. Išrinkau ją todėl, kad mane visada domino psichologija, kodėl žmogus elgėsi taip, o ne kitaip. Vienas iš būdų suprasti žmogaus elgesį yra psichologiniai testai. Su testų pagalba psichologai gali sužinoti ne tik žmogaus savybes, nusakyti asmens veiksmus, bet ir sužinoti priežastį, kodėl žmogus taip elgesį.

Kas yra psichologija?

Psichologija &#

#8211; mokslas apie žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Mokslas apie sielą.

Psichologija siekia atsakyti į aibę klausimų, susijusių su žmogumi. Kodėl žmogus taip elgiasi? Psichologija imasi sudarinėti sąvokų ir teorijų sistemą, kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų. Aišku, ta sistema – nėra žmogus, o tik pastangos dėl jo gerovės, noras perprasti, numatyti, kontroliuoti, keisti.

Terminas „psichologija“ pirmąkart pavartotas 1732 metais K.Volfo „Empirinė psichologija“ ir „Racionalistinė psichologija“. Psichologija kaip savarankiškas mokslas – nuo 1879, kai Leipcige (Vokietija) V.Vundtas įsteigė pi
irmąją psichologijos laboratoriją. Vundtas introspekcijos pagalba tikėjosi rasti pagrindinius žmogaus sąmonės elementus.

Psichologija skirstoma paprastai pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas (psichiniai reiškiniai, siela). Taip pat – pagal tyrimo uždavinius, metodus ir rezultatų pritaikymo sritis.

Psichologijos sritys:

• Biologinė (fiziologinė) psichologija: nagrinėja elgesio ir bi
iologinių procesų ryšį; pvz. kaip sekshormonai veikia elgesį, kuri smegenų žievės dalis už ką atsakinga, kaip narkotikų vartojimas veikia atmintį ir kt.

• Eksperimentinė psichologija: nagrinėja žmonių reagavimą į sensorinius stimulus, pasaulio suvokimą, išmokimą, atmintį, mąstymą ir kt.

• Raidos psichologija: nagrinėja žmogaus vystymąsi, kokie veiksniai įtakoja elgesį, aplinkos ir prigimties sąveika ir t.t. Pvz. kalbos raida, mąstymo raida, socialinio elgesio raida ir kt.

• Socialinė psichologija: nagrinėja žmonių tarpusavio santykius. Žmogus grupėje. Požiūriai, nuostatos, stereotipai, savęs vertinimas, bendravimas ir kt.

• Asmenybės psichologija: skirtumai tarp žmonių, individualios savybės, asmenybės teorijos, asmenybę aprašantys veiksniai ir kt.

• Klinikinė psichologija: emocinių ir elgesio problemų diagnozavimas ir gydymas. Psichiniai sutrikimai: jų pasireiškimo būdai, priežastys, eiga ir terapija. Psichologinis konsultavimas.

• Mokyklų, pedagoginė psichologija: mokinių adaptacija mokykloje, mokymosi problemos; mokymas ir išmokimas; mokinių-mokytojų tarpusavio santykiai.

• Organizacinė ps
sichologija: darbuotojų atranka, personalo tyrimai, efektyvus komandos darbas, derybos, konfliktai, vadovavimas ir t.t.

• Kitos sritys: industrinė (inžinierinė: darbo aplinka gamykloje, mygtukų išdėstymas ir kt.); teismo (ekspertizė, nusikalstamo elgesio priežastys, žmogaus elgesio pagal išorinius pasireiškimus pažinimas ir numatymas); reklamos, sporto ir kt. psichologija.

Psichologinių tyrimų tikslai ir metodai:

Numatymas: Kontrolė:

Hipotezės formavimas, Hipotezės formavimas,

koreliaciniai tyrimai Eksperimentiniai tyrimai

hipotezių tikrinimui hipotezių tikrinimui

Aprašymas: Aiškinimas:

Apklausos, apžvalgos, Teorijos kūrimas

atvejų analizės,

stebėjimai

Metodai:

-eksperimentinis (nepriklausomas ir priklausomas kintamasis, eksper. ir kontr. grupės);

-koreliacinis (kai iš anksto negalima sugrupuoti tiriamųjų pagal atitinkamas sąlygas, koreliacinis koeficientas; testai);

-stebėjimo (apklausos, anketos, tiesioginis st

tebėjimas, atvejų analizės, anamnezės).

Kas yra asmenybė?

Žmogaus asmenybė yra labai sudėtinga ir unikali. Mes visada galime atskirti vieną žmogų nuo kito, bet vis tiek tarp skirtingų individų galima rasti panašumų. Visų laikų mokslininkai ieškojo šios skirtumus ir panašumus, norėjo tas savybes suskirstyti į grupes.

Terminas asmenybė (personality) yra kilęs iš lotyniško žodžio persona, reiškiančio senovės Graikijos ir Romos aktorių dėvimą kaukę teatro scenoje. Žodis asmenybė neturi standartinio apibrėžimo:

• Asmenybė – tai visuma individualių savybių, kuriuos daro asmenį nepakartojimą, unikalu, savita ir valdo asmens reakciją į aplinką ir santykius su ta aplinka.

• Asmenybė yra individo vidaus savybių visuma. Ji padaro individus tokius, kokie jie yra, atskiria nuo kitų asmenų, parodo, kaip jie sugeba prisitaikyti prie gyvenimo aplinkybių ir sąlygoja jų unikalų, pastovų reagavimą į aplinkos stimulus.

Iš apibrėžimų galima padaryti išvadą, kad asmenybė visu pirma yra unikali, ji formuoja žmogaus elgseną, turi unikalių bruožų, kurie išskiria žmogų iš kitų. Antra – asmenybė yra nuosekli, ji pasižymi pastovumu, stabilumu, tam tikrais nuspėjamais aspektais. Reiškia, kad pagal tas savybes žmogų galima nuspėti (pvz. Jai kukliai merginai pasyti kad ji graži, ji pradės raudonuoti, tai bus kas kart). Tai nereiškia kad asmenybė nekinta ar nelanksti (pvz. Kukliai merginai nuolat kartoti kad ji yra graži, ji pripras, neberaudonuos). Trečia – asmenybė nėra statiška, gali keistis. Asmenybė br

ręsta kaip ir pats žmogus, keičiasi dėl įvairių įvykių (pvz. Vestuvės, finansinė situacija, veiklos pasikeitimas, amžius).

Asmenybės psichologija

Asmenybės psichologija – vienu metu yra pats seniausias ir pats jauniausias psichologijos mokslas. Mokslo dėka tiriami žmonės iki mūsų laikų.

Savęs suvokimas – tai yra bendras įvaizdis, kurį apie save sudaro pats žmogus, kaip jis pats save mato. Mowen išskiria „savęs suvokimus“:

• Esamas aš – suvokimas, kurį individas turi apie save kaip asmenį;

• Idealus aš – kaip individai norėtų suvokti save. Priešingybė Esamajam Aš;

• Idealus socialinis aš – kaip individai norėtų, kad juos matytų kiti;

• Socialinis aš – individų suvokimas, kaip juos mato kiti;

• Busimasis aš – kaip (kuo) individai tikisi matyti save ateityje.

Zigmund‘as Freud‘as išrado teorija kad egzistuoja proto segmentas, paveikiantis žmogaus jausmus ir elgsena. Pasak jo yra trys asmenybės komponentai :

• ID – asmenybės komponentas, reikalaujantis malonumo ir patenkinimo nedelsiant (nesąmoningas instinktas);

• Superego – asmenybės socialinis, moralinis ir etinis komponentas (nesąmoningas instinktas);

• Ego – asmenybės komponentas suteikiantis pusiausvyrą tarp ID ir Superego (sąmoningas).

Z. Freud‘as išrado penkias seksualines vystymosi stadijas:

• Oralinė fazė – iki 1,5 metų, aplinka daugiausia pažįsta per burną (valgant, šaukiant);

• Analinė fazė – nuo 1,5 iki 3 metų, tuštinimosi organai, mokoma naudotis tualetu. Nuo to kaip tai daroma priklauso tolesnis žmogaus charakteris (žmogus gali būti arba labai smulkmeniškas, pedantiškas arba netvarkingas, neorganizuotas);

• Falinė fazė – nuo 3 iki 6 metų, vaikas prisiriša prie priešingos lyties atstovo. Edipo kompleksas. Pe

eraugęs šią fazę vaikelis identifikuoja tėvą ir motiną;

• Latentinė (užslėpta) fazė – nuo 6 metų iki lytinio brendimo, seksualiniai impulsai užslopinti, fazės metų vaikas įgyja įvairių socialinių ir pažinimo įgūdžių;

• Genitalinė fazė – lytinio brendimo metų žmogus turi įsisąmoninti savo potraukius ir išmokti juos tenkinti natūraliu, visuomėniai priimtu būdu. Traukia kitos lyties atstovai.

K.G. Jung‘as sukūrė asmenybės tipologijas ir išskyrė dvi nuostatas :

• Intraversija – orientacija į savi vidinį pasaulį. Žmogus intravertas yra užsiskleidęs savyje, jautrus, korektiškas, stengiasi būti vienas;

• Ekstraversija ¬– orientacija į išorinį pasaulį. Ekstravertai yra judrus, gyvai reaguoja į aplinką, komunikabilus.

Kiekvienas asmuo turi abi nuostatas, pagal dominuojančia jis skiriamas į intravertą arba ekstravertą.

Testavimas

XX a. Pradžioje Europoje ir Amerikoje imta ieškoti tam tikrų standartų nustatyti psichinių ligonių sutrikimus, ugdytinių gabumus, profesiją, vaikų vystymąsi, socialinius santykius ir kitas psichines savybes. Tokiomis aplinkybėmis atsiranda testavimo metodas, tyrimui naudojant ypatingą instrumentą – testą. Testais mėginama nustatyti tam tikras psichines ypatybes ir rasti palyginamą to asmens vietą tarp kitų asmenų. Iš esmės testavimas yra supaprastintas eksperimentas, kurį galima atlikti be sudėtingos laboratorinės aparatūros ir palyginti per trumpą laiką.

Žodis testas (test) išvertus iš anglų kalbos, reiškia bandymas, patikrinimas, matas. Testas – tai kruopščiai, pagal nustatytas taisykles parengtas klausymų ir užduočių rinkinys, kuris skirtas tiriamiesiems, siekiant įvertinti jų asmenines savybes bei mokymosi rezultatus ar kitas charakteristikas ir atitinkamai pagal jų atsakymus g

. . .

Išvados

Testų pagalba žmogus gali ne tik pažinti save geriau, rasti atsakymą į dominantį klausimą, bet ir įdomiai praleisti laiką.

Medžiaga:

1. Sarah Litvinoff – Mokykimės pasitikėti savimi (2005);

2. Р. Р. Кашапов – Курс практической психологии или как научиться работать и добиваться успеха (1999);

3. Arvydas Bakanauskas – Vartotojų elgsena (2006);

4. Vartotojų elgsenos paskaitų konspektas;

5. Psichologijos paskaitų konspektas;

6. http://www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/moksldarb/testavimas.htm#Testavimas;

7. http://azps.ru/articles/pers/pers21.html;

8. http://www.psy.msu.ru/educat/dnevn/special/spelich.html.

Komentuokite!