PSICHOLOGIJOS TYRIMO METODAI, ASMENYBĖS PAŽINIMO GALIMYBĖS

270 0

PRAKTINIS DARBAS NR. 1

PSICHOLOGIJOS TYRIMO METODAI, ASMENYBĖS PAŽINIMO GALIMYBĖS

Tikslas: Nagrinėti asmenybės individualumo pažinimo galimybes, taikant skirtingo pobūdžio metodus.

Užduotis. Atlikti savo asmenybės tyrimą, taikant skirtingus metodus: projekcinę asmenybės pažinimo metodiką „Neegzistuojantis gyvūnas“, gynybinių mechanizmų klausimyną, Aizenko asmenybės testą.

Asmenybė – tai individualių, pastovių, įgimtų ir įgytų psichofizinių ypatybių sistema, besireiškianti kaip visuma. (L. Bulotsitė „Asmenybės ir bendravimo psichologija. Vadovėlis XI – XII klasėms“, 2002)

Pažintiniai procesai – tai greitai besikeičiantys psichikos reiškiniai, atsakingi už asmenybės pažintinę veiklą. Jie sudaro individualų informacijos suvokimo ir perdirbimo stilių

Emocinės būsenos (L. Bulotsitė „Asmenybės ir bendravimo ps

sichologija. Vadovėlis XI – XII klasėms“, 2002):

AISTRA stiprus išgyvenimas. Aistros apimtas žmogus susitelkia į savo aistros objektą.

BAIMĖ jausmas, kylantis žmogui susidūrus su pavojumi. Tai bjauri emocija, galinti kankinti, sutrikdyti miegą ir užvaldyti mūsų mintis.

DEPRESIJA, tai prislėgta ir liūdna nuotaika, susijusi su poreikių su mažėjimu, motoriniu slopinimu bei psichinio aktyvumo sumažėjimu.

Asmenybės savybės – psichikos reiškiniai, suteikiantys individui išskirtinumo, savitumo, lemiantys asmenybės individualumą. Savybėms būdinga: pastovumas esant skirtingoms situacijoms(bruožo globališkumas), pastovumas laiko atžvilgiu(bruožo permanentiškumas).

Savimonė – žmogaus sugebėjimas suvokti ir pažinti save.

Motyvacija – tai poreikis, kuris teikia elgesiui energijos ir nukreipia jį

į į tikslą

Šiame darbe atlikau savo asmenybės tyrimą, taikant skirtingus metodus: projekcinę asmenybės pažinimo metodiką “Neegzistuojantis gyvūnas”, gynybinių mechanizmų klausimyną bei Aizenko asmenybės testą.

1. Projekcinė asmenybės pažinimo metodika “Neegzistuojantis gyvūnas”.

Ant balto lapo nespalvotu pieštuku nupiešiau neegzistuojantį gyvūną. Jį pavadinau Modžo. Gyvūno vardas Mo

odžo siejasi su mano susikurtu personažu, aš dažnai linkusi sutapatinti kuriamus daiktus su mane supančiais žmonėmis, išgyvenimais. Piešinys per visą lapą. Galva – dešinėje lapo pusėje viršuje, uodega – kairės apačioje. Galva pasukta į dešinę – veiklumo ženklas. Pravira burna rodo padidėjusį plepumą, o liežuvio ir lūpų nebuvimas liudija apie baimę ir nepasitikėjimą. Primerktos akys taip pat byloja apie tam tikrą baimę. Uodega rodo nepasitenkinimo ir pasitikėjimo savimi junginį – nuleista žemyn, ji staigiai kyla į viršų kampuotais štrichais. Linijos sudvejintos, brėžiama neatidžiai – akivaizdūs nerimo poreiškiai. Piešinio tematika dvejopa: aštriai kampuota uodega rodo agresyvumą, o apvalintos galūnės – norą maskuoti savo vidinį pasaulį, siekį nepateikti kitiems žinių apie save. Pagal nupiešto gyvūno proporcijas, galima daryti išvadas: mažiausiai mano atveju atspindėta impulsyvioji, pasąmoningoji asmenybės dalis “Id”(objekto apačia – keturi ne
edideli rutuliukai (kojos), antroje vietoje atspindėta moralioji, socialioji asmenybės dalis “Superego” (galva gana didelė, akivaizdžiai didesnė už kojas). Tačiau didžiausią vietą užima gyvūno kūnas, o tai atspindi mano racionaliąją asmenybės dalį “Ego”.

Mano sukurtas gyvūnas atspindi dabartinę mano situaciją, esu sutrikusi, jaučiuosi pavargusi ir irzli. Todėl mano sukurtas gyvūnas atspindi mano dabartinę būsena, dažnai jautrūs menui žmones mėgsta hiperbolizuoti savo esamą situaciją. Šis gyvūnas – tarsi manęs pačios atstovas, šiandieną. Tačiau tą patį testą atlikus po mėnesio ar ilgesnio laiko jis atsispindėtų ma

ano tuometinę būseną.

2. Gynybinių mechanizmų klausimynas.

Tai savigynos mechanizmų klausimynas, sudarytas pagal R. Plačeko testą. Šis testas parodo, kokius gynybos mechanizmus dažniausiai naudoja tiriamas asmuo Pagal atsakytus klausimus ir susumuotus rezultatus, mano atveju galima daryti išvadą, kad aš dažniausiai naudoju intelektualizacijos savigynos mechanizmą. Jis atskleidžia žmogaus logišką bei brandžią reakciją situacijoje, reikalaujančioje emocinio stabilumo bei analitinio mąstymo.

Antroje vietoje po lygiai pasiskirstė išstūmimo savigynos mechanizmas (siekdamas išvengti neapibrėžtumo ar įtampos, žmogus nesąmoningai neprisimena su nereikšminga patirtimi besisiejančių smulkmenų arba neatsimena nerimą keliančios informacijos) bei reakcijų formavimo gynybinis mechanizmas. Visiškai nebūdingas pakeitimo, perkėlimo savigynos mechanizmas (nepriimtino impulso nukreipimasnuo vieno objekto prie kito; norų, jausmų, skirtų vienam objektui, priskyrimas kitam asmeniui ar objektui).

3. Aizenko asmenybės testas.

Šiuo testu nustatomas asmenybės ekstravertiškumas (atvirumas) ir introvertiškumas (uždarumas), nervų sistemos dirglumas (nepastovumas) ir stabilumas (pusiausvyra), temperamento tipas ir sąžiningumas (“Melo testas”).

Atlikus šį testą gautasis atsakymas ekstravertas – intravertas. Mėgstu bendrauti, nevengiu triukšmingų vakarėlių, turi daug bičiulių. Nemėgstu monotonijos, tačiau savo darbų gausoje pasilgstu ramybės. Dažnai pradėtiems darbams užbaigti pritrūksta pačios noro, tačiau tai nenuskandina rutinoje. Esu linkusi geriau vertinti save ir aplinkinius. Būdingas bruožas intravertams siekiu bendradarbiavimo, esu pakanti kitų nuomonei. Turiu gerą atminį geresnė nepriklausomai, ar informacija pozityvi ar negatyvi.

Apibendrinimas

Visi trys atlikti testai leido geriau pažinti save, įsivardinti savybes, kurias buvau pastebėjusi sa

avyje ir anksčiau bei susipažinti su naujomis, neįsivardintomis, bet tomis, kurias galbūt mato manyje kiti. Tačiau testų rezultatų vertinimas negali būti priimtas vienareikšmiškai, nes aš neturiu pakankamai reikiamų kompetencijų ir patirties atlikti tokius testus ir vertinti jų rezultatus.

Komentuokite!