GRUPINIO SPRENDIMO PRIĖMIMO PROCESO ANALIZĖ. GRUPINIŲ PROCESŲ IDENTIFIKAVIMAS

344 0

PRAKTINIS DARBAS NR. 7

GRUPINIO SPRENDIMO PRIĖMIMO PROCESO ANALIZĖ. GRUPINIŲ PROCESŲ IDENTIFIKAVIMAS

Tikslas: Atpažinti grupinius procesus, išmanyti jų efektyvaus valdymo principus ir gebėti juos taikyti praktinėje veikloje.

Grupė – tai organizuota sistema žmonių, turinčių bendrus tikslus ir uždavinius. Kitaip tariant, žmonės, kuriuos sieja bendri interesai bei veikla, ir suformuoja grupę.Grupe galima vadinti šeimą, politinę partiją, draugų ratą, studentų bendriją ir pan. Žmonių susibūrimas tampa grupe tuomet, kai juos pradeda vienyti tam tikros bendravimo normos, vidinė struktūra ir siekiai (http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/G/grupe).

Grupės tikslai, normos ir struktūra

Grupės nariams būdinga si

ieki savo užsibrėžto tikslo. Kiekvienas grupės narys skirtingai prisideda prie bendro tikslo siekimo. Tikslo siekimas taip pat susijęs su kkitų grupės narių vertinimais: kuo daugiau žmogus prisideda siekiant tikslo, tuo geriau jis yra įvertinamas kitų grupės narių.

Priklausydami tam tikrai grupei, jos nariai taikosi prie toje grupėje galiojančių taisyklių ir nuostatų – grupės normų. Šios normos kartais nesutampa su visuomenėje ppriimtomis normomis. Be to, kai kurios grupės normos gali būti labai pabrėžiamos, o kitos tik numanomos, tačiau ne mažiau reikšmingos (D. Antinienė ir

r kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002).

Priklausydami tam tikrai grupei, užimame joje tam tikrą vietą jos hierarchijoje. Galime atsidurti lyderio, atstumtojo ar žmogaus su vidutiniu statusu vietoje. Žmogaus padėtis grupės hierarchijoje, tai tarsi asmenybės vertė toje grupėje.

Grupių klasifikacija

Grupės gali būti skirstomos įv

vairiai. Pagal grupės individų tarpusavio santykius, grupės skirstomos į formalias ir neformalias (D. Antinienė ir kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002).

Formaliosios grupės yra tokios, kuriose narių padėtis ir elgesys reglamentuojami tam tikrų organizacijų taisyklių, kurios yra sudaromos tikslingai, pavyzdžiui, įmonės kolektyvas arba grupelė mokinių. Tokios grupės individams priskiriami tam tikri vaidmenys. Formalioje grupėje gali egzistuoti neformali grupelė, pavyzdžiui, studentų grupėje gali egzistuoti panašų hobį turinčių žmonių grupelė.

Neformalios grupės dažniausiai susidaro savaime. Neformali grupė pasižymi emociniais tarpusavio ssantykiais, joje nėra aiškiai apibrėžtų tikslų, vadovaujamasi nerašytomis taisyklėmis. Tai draugų kompanija, vienodą hobį turinčių žmonių grupelė ar pan.. Dažniausiai tokios grupės būna ne didesnės nei 8-10 žmonių, tačiau glaudžiausi santykiai susiformuoja tarp 2-5 narių. Šios grupės būna gan stabilios, nes jų narius sieja psichologinis artumas.

Grupės gali būti sk

kirstomos ir {privalomas ar laisvas. Privalomų grupių nariais mes tampame ne savo noru: gimdami mes negalime pasirinkti šeimos, tautos, rasės. laisvas grupes mes galime įstoti savo noru: tai įvairūs būreliai, draugijos ir ppan.

Grupės taip pat skirstomos į pirmines ir antrines. Pirminė grupė yra pagrindinė žmogui, tai šeima, draugai. Pirminės grupės būna mažos, o santykiai juose labai artimi ir glaudūs. Antrinės grupės būna didesnės, santykiai jose ne tokie tamprūs, formalesni. Priklausomai nuo narių skaičiaus, skiriamos mikro ir makro grupės. Makro grupėms būdingas di

idelis individų skaičius, tačiau tarp jų neužsimezga artimesnis psichologinis kontaktas. Mikro grupės yra glaudžios, dažniausiai jas sudaro ne daugiau nei 8 asmenys. Iš visų grupių savo svarbumu išsiskiria referentinės. Šios grupės turi didžiausią įtaką asmenybės formavimuisi. Referentine vadinama tokia grupė, kurios tikslai, taisyklės, elgesio standartai yra mūsų asmenybės kriterijus, renkantis tą ar kitą elgsenos būdą. Tokių grupių pavyzdžiai gali būti šeima, draugų būrys, religinė bendruomenė ar nusikalstama grupuotė (negatyvi). Žmonės dažnai konkrečiose situacijose elgiasi taip, kaip tokioje pat situacijoje elgtųsi jų referentinės grupės nariai. Beje, žmogus, turintis referentinę grupę, nebūtinai turi faktiškai jai priklausyti, jis gali būti kelių referentinių grupių nariu vienu metu (D. Antinienė ir kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002).

Grupė ir asmenybė

Grupę sudaro asmenybės. Norint pažinti asmenybę, jos elgesį, reiktų pasidomėti grupėmis, kurioms ji priklauso, nes iš daugybės narių nuomonių, nuostatų formuojasi grupės nuostatos, normos, kurios vėl „grįžta“ į asmenybę ir ją keičia. Todėl galima teigti, kad grupė keičia asmenybes. Grupės nariams yra sunku elgtis kitaip nei iš jų tikisi grupė. KKai priiminėjami svarbūs grupei sprendimai, asmenybė dažnai junta grupės spaudimą. Kita vertus, asmenybė grupėje realizuoja socialinio pripažinimo poreikį, o tai sukelia emocinį saugumą. Jei kiekvienas grupės narys sugebės realizuoti dvi pagrindines bendravimo vertybes -pajusti bendrumo jausmą ir asmenybės autonomiją – bendri ti

ikslai bus pasiekiami, neužgožiant individualybės ir asmenybė tobulės ne kitų sąskaita. Labai dažnai yra neatitikimas tarp savo faktiškosios padėties grupėje vertinimo ir to, kaip grupė vertina mus. Be to dažniau asmenybės save pervertina nei nepakankamai įvertina. Ypatingai linkę save pervertinti tie, kurių padėtis grupėje yra pakankamai žema (D. Antinienė ir kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002).

Join the Conversation