Filmo “12 įtūžusių vyrukų” analizė

533 0

Turinys 1

ĮVADAS 2

Filmo siužetinė linija 3

Asmenybės bruožai 5

Diskriminacija žmonių gyvenime 6

Savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi 7

Stereotipai ir nuostatos 7

Gynybiniai mechanizmai 8

IŠVADOS 9

Literatūra ir šaltiniai 10

ĮVADAS

Asmenybė yra įvairių grupių,iš kurių sudaryta visuomenė narė. Nuo pat gimimo žmogus yra kokios nors grupės narys. Žmonės jungiasi į įvairias grupes (šeimą, darželio grupė, mokyklos klasė, darbo kolektyvas irk t.), siekdami tenkinti savo skirtingus poreikius.

Socialinėje Psichologijoje nėra vieno tvirtais nusistovėjusio grupės apibrėžimo. Grupė – tai bendrai veikiančių žmonių visuma. Dvi pagrindinės grupių rūšys yra artimų žmonių ir ti

ikslo siekimo grupės.

Pažiūrėjus filmą “12 įtūžusių vyrų” paaiškėjo, kad čia vyrauja bendro tikslo siekimo grupė, sprendžianti tolimesnį jaunuolio likimą, ar jį išteisinti, ar pasmerkti mirčiai. Ir kadangi čia susirenka visiškai nepažystami vyrai, prasideda didelės diskusijos, nuomonių nesutapimai, priešiškumas vienas kito atžvilgiu, vyrauja konfliktai.

Šio darbo tikslas išsiaiškinti įvairius grupinius procesus ir kaip galima plačiau juos atskleisti, remantis įvairiomis teorijomis.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti 12 vyrų asmenybės bruožus.

Išanalizuoti savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi.

Iš analizuoti filme pateikiamus stereotipus.

Išanalizuoti filme pasireiškiančius gynybinius mechanizmus.

Filmo siužetinė linija

„12 įtūžusių vyrų“ filmo veiksmas vyksta ne

edideliame teismo kambaryje, skirtame prisiekusiųjų posėdžiams, kuriame yra tvanku ir trūksta oro. Jo herojai yra prisiekusieji, kurie turi nuspręsti ar kaltinamasis jaunuolis, kilęs iš paprastos šeimos, nužudė savo tėvą, ir ar jam skirti mirties bausmę, ar reikėtų išteisinti. Amerikos teismas iš
š prisiekusiųjų reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas vienbalsiai.

Susirinkus visiems vyrams, darbas iš kart neprasideda, nes ne visi nori sėstis prie stalo, reiškia nepasitenkinimą, laido įvairias replikas. Bet galiausiai susėdus prie stalo, pasireiškia daugelio prisiekusiųjų socialinė nuostata (socialinė nuostata – tai žmogaus išankstinis nusistatymas veikti tam tikru būdu, tam tikroje situacijoje). Daugelis prisiekusiųjų nori kuo greičiau užbaigti posėdį, nes turi savų tikslų, kažkas skuba, kažkam nėra svarbus jaunuolio likimas, nes juk teismas jau ir taip nusprendė jaunuolio likimą. Todėl nemato tikslo sėdėti tvankioje patalpoje ilgą laiką ir kažką diskutuoti. Dėl to buvo nuspręsta, kad reikia surengti balsavimą, 11 iš 12, vienas paskui kitą balsuoja, kad jaunuolis yra kaltas. Ir tik vienas balsuoja priešingai, kad jaunuolis nėra kaltas, nors tvirtai nepasako, kad nėra kaltas, tačiau ji

is sako, kad yra nepagrystų abejonių dėl berniuko kaltės ir jas reikiagerai apsvarstyti. Jis visiškai ramus, ir jam nesvarbu, kad visi prisiekusieji kažkur skuba, ir nori išsiskirstyti, kuo greičiau nuspręsti, kad jaunuolis kaltas ir pasiųsti jį į elektros kėdę. Kažkokių savo tikslų jis neturi, tiesiog siekia teisybės. Šis herojus bando įtikinti likusiuosius, kad žmogaus gyvybė yra verta kelių valandų, praleistų diskutuojant. Ir čia staiga prasideda pykčiai, kurių metu pradeda ryškėti grupės narių asmenybės, jų ypatybės (asenybė – tai individualių, pastovių,įgimtų ir įgytų ps
sichofizinių ypatybių sistema, besireiškianti, kaip visybė).

Filmo eigoje, vyksta diskusija, vieni kitiems prieštarauja, ginčyjasi, ir čia labai išryškėja nuomonių skirtumas, jaučiamas atstumas tarp grupės narių. Toks reiškinys vadinamas grupine poliarizacija.

Daugelis reiškė vienokią ar kitokia savo nuomonę, gerai neapsvarstydami įvykio aplinkybių, tiesiog kliovėsi savo vienašališka nuomone, neklausydami, ką sako kiti, kiti rėmėsi kažkokiais asmeninias savo išgyvenimais, ir visai nesigilino į bylos aplinkybes.

Treti tiesiog taikėsi prie grupės daugumos nuomonių, nereikšdami savosios. Tai vadinama komformizmu, kai žmogus turi aiškią savo nuomonę, bet jos nereiškia, o tiesiog taikosi prie grupės daugumos nuomonių. Mano nuomone, kai sprendžiama tokia byla, toks reiškinys neturėtų pasireikšti, nes kai nėra išsakoma nuomonė vieno ar keleto narių, tai ir negali būti objektyvaus sprendimo būdo, siekiant bendro tikslo. Visi grupės nariai turėtų pasisakyti, ir tik tada ieškoti bendro sprendimo būdo.

Vienas grupės narys buvo visiškai pasyvus, ir jam nerūpėjo teisiamo jaunuolio likimas, todėl jis taip pat balsavo už tai,kad jaunuolis yra kaltas, jis turėjo bilietus į rungtynes ir tiesiog norėjo, kad viskas greičiau pasibaigtų. Jame aš įžvelgiau socialinio tinginiavimo fenomeną, kuris pasireiškia mažomis pastangomis, tinginiavimu, kai grupė siekia bendro tikslo.

Tas vienintelis grupės narys, kuris nuo pat pradžių balsavo, kad jaunuolis yra nekaltas, atlaikydamas kitų patyčias ar pajuokas, rodė pasitikėjimą savimi. Nagrinėdamas įvairias įvykio aplinkybes, naudodamas pa

avyzdžius buvo atkalus ir užsispyręs išsiaiškinti kuo daugiau, nežiūrint į tai kiek tai užims laiko ir pastangų. Jam buvo svarbiausia priimti tinkama sprendimą. Pasitikėjimu savimi ir atkaklumu, jis privertė grupės narius atkreipti dėmesį į prieštaravimus, persvarstyti įvykio aplinkybes, ir ieškoti sėkmingesnių sprendimų. Jiems bediskutuojant, svarstant ir analizuojant įvairias nelaimingo įvykio aplinkybes, aiškėjant akivaizdiems faktams, vienas po kito nariai pradėjo balsuot, kad jaunuolis ne kaltas, kol balsavimo santykis tampa 11 už ir 1 prieš. Čia ir išryškėjo mažumos įtaka daugumai. Mažumos įtaka daugumai, kai mažuma yra atkakli ir demonstruoja pasitikėjimą savimi, ji turi šansų įtakoti daugumos nuomonę. Mažuma stimuliuoja kūrybišką mąstymą, priverčia grupę atkreipti dėmesį į prieštaravimus, permąstyti, rodos ir taip aiškius dalykus, ieškoti papildomos informacijos, priimti sėkmingesnius sprendimus.

Dabar jau grupės dauguma buvo įsitikinę, kad jaunuolis nekaltas, tačiau vienas vienintelis, vistiek buvo užsispyręs, ir nepasidavė kitiems grupės nariams. Jis norėjo pasiųsti kaltinamąjį mirties bausmei, tokiam jo sprendimui įtakos turėjo asmeninės nuoskaudos, kurias jis patyrė su savo sūnumi. Savo emocijas, galbūt net pats to nesuvokdamas jis, norėjo išlieti ant kaltinamojo. Savo gynybai jis naudojo perkėlimą.

Perkėlimas – tai neigiamų emocijų, tam tikram nepasiekiamam objektui, išliejimas ant pasiekiamo objekto. Tačiau svarstymais ir diskusijom, galiausiai ir jis pripažino, kad jis neteisus, kad negali kliautis tik savo išgyvenimais ir nuoskaudom, kurias jis pa

atyrė su savo sūnum. Jis taip pat atidavė savo balsą už tai, kad jaunuolis nekaltas.

Galiausiai atsiranda grupinė normalizacija, tai nuomonių sumanašėjimas po diskusijos, kai grupės nariai tuėję skirtingas nuomones, diskutuodami randa bendrą sprendimą. Čia ir buvo priimtas grupinis sprendimas. Grupinis sprendimas kai grupėje pasiekiama vieninga nuomonė, sutarimas konkrečiu klausimu.

Asmenybės bruožai

Visi prisiekusiųjų komisijos nariai atliko vienodai svarbius vaidmenis, todėl pasistengta atskleisti visų dvylikos vyrų asmenybes. Kiekvienas iš dvylikos prisiekusiųjų yra visiškai skirtingos asmenybės. Iš dalies tai primena eksperimentą, ar visiškai skirtingi žmonės gali vieningai apsispręsti jiems pateiktu klausimu. Nors 12 veikėjų, kurie visi yra svarbūs, yra daug tokiam filmui, tačiau Reginald’as Rose’as sugeba dialogų pagalba atskleisti visų veikėjų esminius biografijos faktus, charakterio savybes. Atskleidžiant charakterius nėra gilinamasi į bereikalingas detales, tik į esminius faktus, kurie daro įtaką konkretaus prisiekusiojo mąstymo eigai, sprendimo priėmimui

Pirmasis prisiekusysis – ši asmenybė yra labai apkrauta daugelių pareigų, dėl to jis yra greitai užsidegantis žmogus. Jis yra labiau neutralus, jis tik šneka kada reikia, ir tik beveik filmo pabaigoje pakeičia savo nuomonę dėl kaltinamojo kaltės.

Antrasis prisiekusysis – drovus banko klerkas, kuris didžiąją laiko dalį skiria įsipatoginti, apsiprasti prie kitu prisiekusiųjų. Pirma karta dalyvauja teisme, kaip prisiekusysis, daug apsiskaites, jam viskas įdomu. Savo nuomonę išsakantis pradžioje nors ir nedrąsiai, neužtikrintai, tačiau nesistengia į. . .

riversti suabejoti savo nuomonės teisingumu. Taip pat rasta, kad tokio poveikio galima išvengti, kuomet nereikia savo sprendimo išreikšti viešai. Šia idėja ir buvo pasinaudota filme, paprašant proceso dalyvių savo sprendimą pateikti raštu (http://apielaime.blogspot.lt/2013/04/4-eksperimentai-apie-kuriuos-tuetu.html). Nepalankioms aplinkybėms įveikti reikia geležinės valios. Atkaklumas – štai kas skiria vidutinį darbą nuo puikaus, o eilinį vykdytoją nuo laimėtojo. Todėl aštuntasis prisiekusysis, pamatęs, kad yra dar vienas abejojantis dėl jaunuolio nekaltumo nepasidavė ir tapo nepalenkiamas. Jis argumentuotai dėstė savo požiūrį. Demonstruodamas erudiciją, žmogiškosios psichologijos išmanymą, iškalbą bei šaltakraujiškumą jis lenkė prisiekusiuosius vieną paskui kitą į savo pusę. Kokių nors asmeninių interesų jis neturėjo. Vienintelis jo tikslas-teisybė.. Ir jam tai pavyko, todėl, kad pasitikėjo savimi.

Šio filmo pagrindinė mintis iš esmės paremta Imanuelio Kanto, vieno iš filosofijos klasikų, mokymu, jog kiekvienas žmogus turėtų būti veiksniu, keičiančiu aplinkos dėsnius. Suvaidintas atkaklus prisiekusysis – žmogus, neleidęs sau lengva ranka mirti pasmerkti vaikino, kurio kaltumu nebuvo tikras. Žmogus iš didžiosios raidės – toks principingas ir tvirtas, kokiu peržiūrėję šią nuostabią juostą, įsinorėsite likti, būti ar tapti.

Stereotipai ir nuostatos

Niekas netrukdo žmogaus gyvenime taip, kaip stereotipai. Mokslas patvirtina, kad įvairūs stereotipai labai įtakoja mūsų gyvenimą. Dažniausiai stereotipai yra neatsiejami nuo bendros nuomonės ar galvojimo apie tam tikrą žmonių grupę. Stereotipas yra charakteristikų, apibūdinančių žmonių grupę pagal jų elgesį, įpročius ar kitus aspektus, visuma (http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/S/stereotipas). Stereotipų paskirtis – supaprastinti realybę: „jie yra tokie“. Taip yra ir filme. Vien todėl, kad vaikinas yra iš asocialios šeimos, niekam jo likimas nerūpi, mano, kad yra kaltas, net nesiruošia galvoti kitaip, nori kuo greičiau pasiųsti jį myriop ir pagaliau išsiskirstyti. Vienintelis aštuntasis prisiekusysis, nebuvo taip nusistatęs, nesivadovavo jokiais stereotipais ir tik jo dėka, jaunuolis po ilgų diskusijų jaunuolis buvo pripažintas nekaltas. Taigi, iš to galima spręsti, kad stereotipai ar išankstinis nusistatymas ne visuomet yra gerai ir tai yra dažniausiai pasitaikančios socialinio suvokimo klaidos.

Gynybiniai mechanizmai

Tai veiklinis modelis, kurį žmogaus psichika, reaguodama į psichinį pavojų, automatiškai panaudoja keisdama jausmus,mintis ir elgesį ir paslėpdama ar palengvindama konfliktus ar dirgiklius, kurie sukelia nerimą. Šiame filme labiausiai išryškėja du gynybiniai mechanizmai. Tai perkėlimas ir racionalizacija. Perkėlimo mechanizmas – įsijungia, kai impulsas arba jausmas nukreipiamas ne į tą objektą, kuris jį sukėlė, bet į psichologiškai priimtinesnį (pvz., emocijos išliejamos arba ant stipriausių, arba ant silpniausių) (A. Navickas ir kt. Aštuntoji diena, 2005). Kuomet po slapto balsavimo sužinojus, kad kažkas “persimetė i kita puse”, tiesig užsiliepsnojo ir užsipuolė net nežinodamas kuris tai padarė. Tačiau iš kart puolė silpnesnįjį. Ir taip buvo net kelis kartus. Racionalizacija – tam tikra saviapgaulė, nesąmoningas mėginimas racionaliai paaiškinti kokį nors savo absurdišką impulsą (pvz., kitų kaltinimas dėl savo klaidų) (http://lietuvai.lt/wiki/Gynybos_mechanizmas). Trečiasis savo elgesį aiškina savo išgalvotais motyvais. Jaunuolį kaltina padarius nusikaltimą dėl faktų gausos, tačiau labiausiai jį nori nubausti ne del to. Filmo pradžioje matome, kad jo santykiai su savo sūnumi yra blogi, su kuriuo jis nebesikalba. Prisiekusiajam tai yra veiksnys, į savo išankstinį nusistatymą prieš kaltinamąjį.

IŠVADOS

Visi 12 vyrų atliko vienodai svarbų vaidmenį, tačiau filmo eigoje atsiskleidė visiškai skirtingos kiekvieno vyro charakterio savybės, kurios, iš dalies, padėjo priimti sprendimą.

Pasitikėjimas savimi padeda kovoti su neigiamomis aplinkybėmis ir pasiekti tai ko nori.

Stereotipai ar išankstinis nusistatymas ne visuomet yra gerai ir tai yra dažniausiai pasitaikančios socialinio suvokimo klaidos.

Filme ryškiausiai pasireiškia perkėlimo mechanizmas ir racionalizacija.

Galime įžvelgti šiuos psichologinius aspektus: grupės dinamiką, skirtingų asmenybės bruožų poveikį sprendimo priėmimui, nuostatų keitimo mechanizmus.

Literatūra ir šaltiniai

A. Navickas ir kt. „Aštuntoji diena“, Vilnius – 2005

A. Petrulytė „Bendravimo psichologija“. Vilnius, 2008

V. Legkauskas “Socialinė psichologija”. Vilnius, 2008

Psichologija studentui. Kaunas, 2000 m.

Psichologija šiandien. Kaunas, 2007

http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/S/stereotipas [žiūrėta: 2016-04-11]

http://apielaime.blogspot.lt/2013/04/4-eksperimentai-apie-kuriuos-tuetu.html [žiūrėta: 2016-04-14]

http://lietuvai.lt/wiki/Gynybos_mechanizmas [žiūrėta: 2016-04-15]

Join the Conversation