EMOCINĖS BŪSENOS TYRIMAS. DARBINIS STRESAS IR JO VALDYMO GALIMYBĖS

180 0

PRAKTINIS DARBAS NR. 3

EMOCINĖS BŪSENOS TYRIMAS. DARBINIS STRESAS IR JO VALDYMO GALIMYBĖS

Tikslas: Paaiškinti emocijų įtaką pedagoginės sąveikos dalyvių elgesiui. Aptarti konstruktyvius emocijų valdymo būdus.

Užduotis. Savo asmenybės emocinės būsenos tyrimas pagal pateiktą metodiką (HAD skalė), depresijos ir nerimo simptomų išreikštumo laipsnio nustatymas.

Emocijos yra tam tikru momentu kylantys išgyvenimai, kurie parodo, kaip žmogus vertina situaciją, susijusią su jo poreikių patenkinimu tuo metu. Šie išgyvenimai turi tarpusavyje susijusius psichinius, somatinius ir elgesio komponentus.

Pasak S. Freud, emocijos glūdi giluminiuose žmogaus psichikos sluoksniuose. Emocijos – tai instinktyvūs potraukiai, ta

ai vidinė varomoji jėga, tai žmogaus veiklos reguliatorius. Emocijų šaltinis – biologiniai potraukiai, esantys mūsų psichikos Id sluoksnyje. Jiems atsiradus, kyla vidinė įtampa. Jiems didėjant, didėja įtampa, o jei potraukių jėga per didelė, įtampa turi išsikrauti. Išsikraudama per motoriką, ji įgyja emocijų išraišką. Ši įtampa ir jos iškrovimas išgyvenami kaip emocija. Vystantis asmenybei, Ego ir Super–ego, malonumo principą keičiant realybės principu, atsiranda aukštesnieji jausmai, ypač baimė ir nerimas (http://gid.lt/psichologija/psichologijos-mokslas).

Žmogus išgyvena platų emocinių būsenų spektrą.

Afektas – tai trumpalaikis, stiprus teigiamas ar neigiamas emocinis iš

šgyvenimas, kurį lydi organizmo išoriniai bei vidiniai pakitimai. Tai labai intensyvi baimė, stiprus įniršis, džiaugsmas ar neviltis. Tai reakcija į įvykusią situaciją. Kai žmogus jaučia kokį nors stiprų poreikį, vidinę įtampą ir norą ją pašalinti, o negali to padaryti, kylančios neigiamos em
mocijos pasidaro labai intensyvios ir gali peraugti į afekto būseną, o tada sunku valdyti savo emocijas ir elgesį (D. Antinienė ir kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002).

Aistra – taip pat labai stiprus, bet pastovus, sąmoningesnis, ramesnis išgyvenimas, jausmas, dominuojantis kitų jausmų atžvilgiu bei darantis poveikį žmogaus veiklai, gyvenimo krypčiai ir pan. Apėmus aistrai, koncentruojamasi į aistros objektą(D. Antinienė ir kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002).

Baimė kyla žmogui susidūrus su pavojumi. Tai tarytum apsauginė biologinė reakcija, kuri padeda išvengti pavojaus. Ji siejasi su konkrečiu aplinkos objektu. Baimei būdinga įtampa, susijaudinimas, pakitęs suvokimas, ji mažina žmogaus veiklumą, slopina skausmą, skatina budrumą, padidina jautrumą. Gali būti trys baimės rūšys: paprasta baimė, siaubas ir išgąstis (D. Antinienė ir kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002).

Depresija – tai prislėgta ir liūdna nuotaika, susijusi su

u poreikių sumažėjimu, motoriniu slopinimu bei psichinio aktyvumo sumažėjimu. Tai ilgai trunkanti nelaimingumo būsena. Jai būdingas dingęs prisirišimas prie mylimų žminių, bejėgiškumo jausmas, nuolatinis nuovargis, apleisti darbai ir pareigos (D. Antinienė ir kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002).

Empatija – tai kito žmogaus emocinės būsenos pajautimas, įsijautimas į jo išgyvenimus, poreikius, tarsi persikėlimas į kito jausmus, į pasaulio supratimą. Tai mokėjimas suprasti kitą žmogų, domėjimasis kitais, tolerancija (D. Antinienė ir kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002).

Frustracija – psichinė būsena, sukelta objektyviai neįveikiamų arba žmogaus nuomone neįveikiamų sunkumų ar kl

liūčių, atsirandančių siekiant tikslo ir sprendžiant problemas. Tai tarsi psichologinio streso forma. Frustraciją lydi neigiamos emocijos: pyktis, susierzinimas ir kt. (D. Antinienė ir kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002).

Nerimas – emocinė būsena, kylanti dėl gresiančio pavojaus, galimos įtampos ar nelaimės. Nerimo priežastys primena baimės atsiradimo priežastis, bet nerimo šaltinio negalime tiksliai nurodyti. Tačiau tyrinėtojai nurodo keletą nerimo priežasčių: įvairios socialinės problemos, ryškūs pasikeitimai žmogaus gyvenime (artimojo mirtis, ligos, nėštumas, vedybos, skyrybos.), kasdieniai sunkumai (laiko trūkumas , vienišumas, nesaugi aplinka, finansinė atsakomybė, nepasitenkinimas darbu, namų ruoša ar pan. Nerimas verčia žmogų būti aktyviu, ieškoti, įveikti kliūtis, nugalėti nesėkmes (D. Antinienė ir kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002).

Nuotaika – sąlyginai ilgalaikė, gana pastovi psichinė būsena, pasireiškianti kaip ilgalaikis teigiamas ar neigiamas emocinis žmogaus veiklos fonas, kuriame išsisskiria daugiau ar mažiau ryškūs atskiri išgyvenimai. Ryškesni išgyvenimai staiga arba palaipsniui gali pakeisti nuotaiką. Nuotaika taip pat gali veikti patiriamus išgyvenimus. Jos priežastį sunku aptikti. Ją gali sąlygoti savijauta, svarbūs įvykiai, įvairūs preparatai (D. Antinienė ir kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002).

Stresas – tai ilgai trunkanti stipraus nerimo ir įtampos būsena. Sreso priežastimi gali būti įvairiausi ekstremalūs poveikiai. Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. Stresas gali būti fiziologinis ir psichologinis (informacinis, emocinis ir psichosocialinis) (D. Antinienė ir kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002).

Užuojauta –

tai paties subjekto emocinė būsena, kilusi pažinus kito jausmus (sužinojus apie nelaimę, išgyvenimus). Ji skiriasi nuo empatijos, nes užjausdamas žmogus nebūtinai kartu jaučia ir išgyvena visus suvoktus sunkumus (D. Antinienė ir kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002).

Norint kontroliuoti ir valdyti emocijas, pirmiausiai reikia išmokti jas atpažinti. Emocijų valdymo būdai (D. Antinienė ir kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002):

1. Autogeninės treniruotės – jų metu atpalaiduojami raumenys, sukeliama ramybės būsena, atsikratoma nerimo ir nervinės įtampos, reguliuojamos įvairios organizmo funkcijos. Mažinant psichinį jautrumą, reikia atpalaiduoti raumenis, mažinti jų aktyvumą. Tai pasiekiama tam tikrų specialių saviįtaigos formulių pagalba.

2. Neurolingvistinis programavimas – tai taisyklių laikymasis: savo mintyse turime naudoti kuo mažiau neigiamą patirtį sukeliančių žodžių ir kuo daugiau teigiamų. Gerų žodžių ir minčių buvimas mūsų sąmonėje žadina teigiamą patirtį, geras emocijas ir prisiminimus, kurie ir ateičiai užprogramuoja palankius mums įvykius.

Pagal pateiktą metodiką (HAD skalė) tyriau savo asmenybės emocinę būseną ir nustačiau depresijos ir nerimo simptomų išreikštumo laipsnį.

Atlikdama testą nuoširdžiai atsakinėjau į klausimus ir mano gauti rezultatai mane privertė susimąstyti. Nerimas mano atveju neišreikštas. Tačiau depresija vidutiniškai išreikšta. Tai siečiau su dabartiniu savo gyvenimo tempu apimančiomis mintimi, kad nesuspėsiu tarp savo darbų, mokslų. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad artėja sesijos pabaiga ir galėsiu truputėlį atsipūsti susidėlioti savo gyvenimo mozaiką į vieną dėlionę. Taip pat jaučiu pasipiktinimą, už

ž lango esamais orais, na čia didžiumos lietuvaičių bėda, tai saulės per mažai tai jos per daug. O jei rimtai nuolatinė įtampa pasiruošimai pranešimams, metodiniams renginiams ir panašiems dalykams verčia gyvenimą įdomesnį, tačiau psichinei sveikatai ramybės neprideda. Tad šis testas privertė susimastyti apie save ir savo būsena.

 

Komentuokite!