depresija. kas tai?

1427 0

Depresija. Kas tai?

Referatas

„Mano gyvenimas staiga sustojo.

Aš vis dar galėjau kvėpuoti,

valgyti, gerti, miegoti. Tiesiog

negalėjau to nedaryti; bet manyje

nebebuvo tikrojo gyvenimo.”

Lovas Tolstojus „Mano išpažintis”, 1887

Įvadas arba tai,

kas gali atsitikti kiekvienam

Beveik visi esame išgyvenę vadinamuosius “juodus” periodus, kai apima bloga nuotaika, melancholija. Nedarbas, šeimyninės problemos, artimo žmogaus netektis. Tuo metu pasaulis atrodo grėsmingas. Gyvenimas tampa kova. Viskas sekasi prastai.

Nuotaikos kitimai yra visiškai normalūs ir gali kilti kovojant su kasdieninėmis problemomis ir gyvenimo rūpesčiais.

Kai nuotakos svyravimų ne

ebegalime atsikratyti, tada tai, ką anksčiau būtume pavadinę liūdesiu, tampa problema. Žmonės kenčia dėl to, kad užvaldyti jausmų, nebepajėgia objektyviai vertinti to, kas vyksta aplinkui. Jie jaučiasi netekę vilties ir beverčiai ir net nenori ar neišgali prašyti pagalbos. Tai jau rimta depresija. Norint ją įveikti, reikia kitų pagalbos.

Depresija yra vienas dažniausiai pasitaikančių sutrikimų. Ji gali apimti bet kokio amžiaus žmones. Paauglystėje depresija gali kilti dėl įtampos, kylančios greitai besikeičiančioje visuomenėje. Moksleivių nesėkmės mokykloje ir nelaiminga pirmoji meilė. Jaunus žmones gą
ąsdina darbo ieškojimas ar karjeros siekimas šiais ekonomiškai sunkiais laikais. Vyresnio amžiaus žmogus gali jausti nepriklausomumo praradimą, kadangi mažėja jo darbo vertė visuomenėje. Žmogui senstant taip pat silpnėja ir jo sveikata.

Ir pajuntame, kad mūsų mintys tampa niūrios ir beviltiškos, ka
ad pasaulis atrodo apniūkęs ir abejingas, kad mūsų jausmai blaškosi tarp pykčio buvusiam darbdaviui ir kaltės jausmo prieš šeimą ir vaikus, kad nesugebame jiems uždirbti duonos, tarp nerimo, galvojant apie rytojų, ir tarp gėdos. Valandų valandas mes galime žiūrėti į lubas ir šimtąjį sykį klausti savęs, kas man yra. GAL TAI DEPRESIJA?

Nevienas atsidūręs panašioje situacijoje tikrai puola į depresiją. Ar jūs to nepastebėjote? Ne, tai gal net nežinote, kas tai yra? Gal jūsų draugams reikia jūsų pagalbos, o jūs to net neįtariate? Depresinė būsena yra tarsi ta pelkėta vietovė, kurioje išgyvename pasimetimą, neaiškumą, dvasios sielvartą ir skausmą. Išoriškai tarsi nieko nevyksta (žmogus niekuo nesidomi, yra apatiškas ir abejingas). Bloga, prislėgta nuotaika, greitas nuovargis, nerimas, pranykęs susidomėjimas gyvenimo teikiamais malonumais, greitai pasirodančios aš
šaros, nenoras dirbti, dažni galvos skausmai – tai įprasti depresijos požymiai.

Kai depresija tapo tokia paplitusi, ją aprašinėja ne vienas žurnalas, ir nesvarbu, ar jis skirtas panelėms, ar moterims, ar yra specializuotas, kaip “Psichologija TAU”, “VITTA”, ar “Šeimos sveikata”. Ir tai parodo ne ką kitą, kaip šio sutrikimo paplitimą, sudėtingumą ir svarbą mūsų kiekvieno gyvenimo kokybei.

Galbūt sakysite, kad man tai neįdomu, neaktualu ar man tai negresia. Bet jums vis tiek labai svarbu žinoti apie tai. Galbūt jūs pirmasis ar pirmoji pa
astebėsite pirmuosius depresijos požymius geriausio savo draugo ar draugės elgesyje ir taip padėsite išvengti didesnių tragedijų, kurios gali ištikti jų šeimas, žinodami, kad negydoma depresija gali baigtis, pvz., savižudybe. Pasaulyje kasdien nusižudo apie 1000 žmonių, o suicidinių bandymų įvyksta apie 5000. Lietuvoje 100 000 gyventojų tenka daugiau kaip 30 suicidų.

Faktai

Pastaruoju metu pasaulyje labai padaugėjo šia liga sergančių žmonių. Pasaulinės Sveikatos Apsaugos Organizacijos duomenimis, depresija serga apie 5 proc. gyventojų. Ypač depresijų padaugėja rudenį ir žiemą, kai šviesios paros laikas gerokai sutrumpėja.

Amerikos psichiatrų duomenimis, 24% moterų ir 15% vyrų kenčia nuo depresinių sindromų. Remiantis Amerikos Nacionalinės psichinės sveikatos asociacijos duomenimis, tik trečdalis žmonių, kurie serga depresija, ieško pagalbos. Iš jų tik truputį daugiau nei pusė yra tinkamai gydomi.

JAV nacionalinė psichinės sveikatos asociacija paskelbė apklausos telefonu duomenis: iš visų respondentų, atitinkančių diagnostinius kriterijus, gydomi buvo tik 18%. Pasak Nacionalinio psichinės sveikatos instituto, JAV 19 mln. asmenų patiria depresiją, o 4 mln. turi tokių rimtų nerimo problemų, kurias reikia gydyti.

Ar nereikia pagalbos?

Kodėl tiek daug sergančių? Kodėl žmonės neieško kvalifikuotos specialistų pagalbos? Kodėl tiek mažai žmonių linkę gydytis nuo depresijos?

44% jau anksčiau minėtos apklausos nediagnozuotų respondentų teigė, kad patiriami simptomai kelia jiems didžiulį emocinį skausmą ir žlugdo jų gyvenimą tačiau 93% nemanė, kad serga psichikos liga.

44% respondentų pareiškė, kad nesikonsultuos su psichinės sveikatos specialistais dėl savo si

imptomu, ir teigė, kad savarankiškai įveikia savo būseną – atlieka fizinius pratimus, meldžiasi, ilsisi, miega, gauna draugų ar šeimos pagalbą.

Depresija ir nerimo sutrikimai yra paplitę, bet dauguma asmenų, turinčių klinikinių simptomų, niekada neieško pagalbos.

Kitas svarbus faktas yra tas, kad žmonės apskritai netiki, jog gydymas padės. Daugelis gydomų pacientų skundėsi šalutiniais reiškiniais. Tik keli žinojo skirtumą tarp remisijos — kai nėra simptomų — ir išgijimo. Yra pagrindo manyti, kad nuo šių ligų gydomi pacientai nėra pakankamai informuoti apie tai, ko gali tikėtis.

Jei beveik 70% asmenų, atitinkančių minėtų ligų diagnostinius kriterijus, nėra gydomi, gydytojams dar daug ką reikia nuveikti.

Šie duomenys tik patvirtina, kad daugelis žmonių nenori prisipažinti sergą psichikos liga. 42% žmonių, kuriems buvo diagnozuoti depresijos ar nerimo simptomai, pareiškė, kad dėl to gėdijasi ir jaučiasi sutrikę. Dvigubai daugiau diagnozuotųjų negu nediagnozuotųjų asmenų sakė, kad bijo kalbėtis su savo draugais apie savo psichikos sveikatos problemas.

Dar yra grupė žmonių, kurie negali gauti reikiamos pagalbos, nes gyvena kaime, toli nuo sveikatos įstaigų ir kvalifikuotų gydytojų. Kai kuriais atvejais liga netiksliai diagnozuojama.

Didžiausią įtaką ne tik pastebėdamas simptomus, bet ir rekomenduodamas gydymą turi šeimos gydytojas (taip yra ir Lietuvoje). Tokiai daugybei pacientų trūksta psichiatrų, ir pacientai labiau linkę remtis šeimos gydytojo nurodymais. Gydant depresiją ir nerimą šiandien pr
rieinama ištisa nauja vaistų karta, suteikianti ilgesnį remisijos laiką ir mažiau pašalinių efektų.

Simptomai

Kad būtų galima sėkmingai gydyti ligą pirmiausia reikia ją atpažinti. Tam reikia žinoti jos simptomus.

Klinikinės depresijos simptomai yra šie:

§ veiklos pakitimai;

§ apetito pakitimai;

§ bloga nuotaika, liūdesys;

§ energijos pakitimai;

§ menkavertiškumo jausmas;

§ interesų praradimas;

§ miego sutrikimai;

§ minčių pakitimai;

§ mintys apie mirtį, savižudybę.

Mitai

Apie depresiją sukurta daugybė mitų, ir daug žmonių jais tiki. Štai dažniausi mitai.

Mitas: Depresija — tai tik liūdesys.

Realybė: Klinikinė depresija yra daugiau negu bloga nuotaika, kurią patiria visi ir kuri praeina, pavyzdžiui, aplankius draugams ar pasivaikščiojus gamtoje. Depresija tęsiasi savaites, mėnesius, net metus. Ji veikia ir jūsų mąstymą ir fizinę savijautą.

Mitas: Depresija – nerimta liga.

Realybė: Ši liga sukelia didelių kančių ne tik tam, kas ja serga, bet ir šeimos nariams, draugams, bendradarbiams. Negydomos depresijos pasekmės gali būti alkoholizmas ir narkomanija, šeimos, darbo problemos. Blogiausia – ji gali paskatinti savižudybę.

Mitas: Depresija — tai psichikos liga.

Realybė: Depresija yra laikoma afektiniu sutrikimu, tačiau tai nereiškia, kad nėra jos fizinių aspektų. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad depresija sergančiųjų žmonių smegenyse yra tam tikrų cheminių medžiagų disbalansas. Antidepresantai kaip tik ir veikia kanalus smegenyse, susijusius su nuotaikų kaita.

Mitas: Depresija yra charakterio nukrypimas.

Realybė: Žmonės, kurie suserga depresija, nėra nei silpni, nei nevykėliai. Tai tiesiog žmonės, k

. . .

Psichikos sutrikimų profilaktika

Žmogaus psichikos sveikatos profilaktikos specialistai teigia, kad galima užkirsti kelią daugumai psichikos sutrikimų, o taip pat ir depresijai. Jų tikslas yra pakeisti slegiančią, žmogaus savigarbos jausmą žlugdančią aplinką į palankesnę, lavinančią ir skatinančią žmogų tobulėti ir pasitikėti savimi.

Išvados arba

gal tai nėra jau taip blogai?

„Žmogus niekada tiek nemąsto ir nesigilina į save,

kaip kentėdamas, nes jis nori kuo greičiau

surasti savo kančių priežastis. ”

Luigi Piraudcllo „Šeši veikėjai

ieško autoriaus”, 1922

Pagaliau depresija nėra labai jau blogas dalykas

Juk ji žmogui ir aplinkiniams tarsi “praneša”, kad kažkas gyvenime vyksta ne taip,

kaip to norėtų žmogus, kad kažkokie svarbūs dalykai yra išstumiami, nepripažįstami, slepiami. Todėl jeigu jums kada nors pasidarys nepakeliamai liūdna, jūsų nebedomins aplinkinis pasaulis, jei viskas atrodys niūru ir kels apatiją tai nesistenkite visko nuneigti ar pabėgti nuo tokios būsenos. Žinokite, kad kaip tik dabar jūs turite puikią galimybę pažinti,

išklausyti ir suprasti save. Tiesiog sustokite ir šiek tiek pabūkite su savimi.

Nesivaržykite bendrauti su psichologu ar psichoterapeutu,

kurie jums gali padėti paversti šią nemalonią būseną

į jūsų dvasinio augimo pradžią

Atminkite, kad depresija ne visada kyla tik dėl psichologinių priežasčių.

Padėti susigaudyti gali tik specialistas.

Jeigu jūs pastebėjote depresijos požymių, negalvokite,

kad liga praeis savaime

Negydoma ji įsisenėja ir sunkėja. Tai vargina ir jus, ir jūsų artimuosius.

Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos išsivystymą į sunkesnę formą,

padeda žmogui išvengti neigiamo ligos poveikio kasdieniniam gyvenimui ir veiklai.

Todėl nebijokite kreiptis į gydytoją ir nepamirškite, kad tikrai yra vaistų,

kurie gali padėti jums įveikti šią ligą.

Žinokite, neišsprendžiamų problemų nėra! Tai tik laiko klausimas

O geriant gydytojo paskirtus vaistus, lengviau ieškoti išeities.

Jūs pats turite padėti sau, jei pats nenorėsite sau padėti,

gydytojai tikrai bus bejėgiai!

P.S. “.turbūt, kaip ir kiekvieną reiškinį, ją (depresiją) reikia išgyventi pačiam. Tik išmokęs jautrumo, išmokęs visa savo esybe kabintis iš paskutiniųjų, džiaugtis patekėjusia saule, šlamančiu lapu, paukščiu. tegali suprasti, kad gyvenimas yra už viską brangesnis. Pats gražiausias.” – sako Vaiva Mainelytė. – “Ar meilė išgydo nuo depresijos? Kadaise ant kino žurnalo viršelio šalia savo nuotraukos buvau užrašiusi: „Meile, tu mano visų darbų pradžia ir pabaiga”. Man ta frazė labai patiko. Be meilės aš nieko negaliu padaryti, net varškėtukų išvirti. Meilė yra stimulas, idealas.”

Literatūra:

1. David G. Myers. Psichologija. Poligrafija ir informatika, 2000.

2. KTU. Psichologija Studentui. Kaunas, Technologija. 2000.

3. Gydytoja DANIELĖ. 2002, Nr.7-8, psl. 9-10. “Vaiva Mainelytė apie nostalgiją, depresiją ir meilę”.

4. Psichologija TAU. 1996, Nr.2, 20-22 psl. “Keletas nuomonių apie vieną depresiją”.

5. Psichologija TAU. 1996, Nr.2, 24-25 psl. “Ką daryti, kai kankina depresija?”.

6. Psichologija TAU. 1997, Nr.6, 34 psl. “Depresija: mitai ir realybė”.

7. Psichologija TAU. 1998, Nr.3, 22 psl. “Psichinių sutrikimų paplitimas”.

8. Psichologija TAU. 1999, Nr.4, 41 psl. “Ar susirgsite depresija, priklauso nuo įvykių aiškinimo būdo”.

9. Psichologija TAU. 2001, Nr.1, 39 psl. “Ar maistas gali pakeisti emocinę būseną?”.

10. Psichologija TAU. 2002, Nr.2, 34-37 psl. “Depresija ir nerimas dažnai lieka negydyti”.

11. Vyras ir moteris. 1998, Nr.11. “Cesradyston® praskaidrins jūsų gyvenimą”

Join the Conversation