BENDRAVIMO PRATYBOS

267 0

PRAKTINIS DARBAS NR. 4

BENDRAVIMO PRATYBOS

Tikslas: Tyrinėti efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo principus.

Bendravimas yra daugialypis reiškinys. Bendravimu vadiname ir daugelį metų trunkančią draugystę, ir susirašinėjimą elektroniniu paštu, ir aktoriaus pasirodymą publikai. Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys, sudėtinės dalys ir aspektai (D. Antinienė ir kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002).

Visų pirma galima skirti bendravimą su savimi (jis dar vadinamas intrapersonaliniu) ir bendravimą su kitais (tarpusavio, tarpasmeninis, interpersonalinis). Puikios intrapersonalinio bendravimo iliustracijos – posakiai „mane baigia užgraužti sąžinė”, „pasižiūrėk į save iš šalies” ir pan. Kai kurie asmenybės ty

yrinėtojai tvirtina, kad ji susideda iš keleto dalių, panašių į kompiuterio loginius diskus. Tuomet intrapersonalinis bendravimas – tai „bendravimas” tarp asmenybės dalių. Tarpasmeninis bendravimas – toks, į kurį įsitraukia ne mažiau kaip du žmonės.

Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai – tai tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija), keitimasis informacija (komunikacija), tarpusavio sąveika (socialinė interakcija) ir santykiai (D. Antinienė ir kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002).

Dar tik ketindami susitikti su nepažįstamu žmogumi, mes imame svarstyti, koks jis galėtų būti, kokių poelgių galime iš jo tikėtis. Susitikę stengiamės šį vaizdinį patikslinti, papildyti, remdamiesi vi

iskuo, ką matome ir girdime: naujojo pažįstamo išvaizda, elgesiu, kalbos tonu, turiniu ir t. t. Mūsų bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomonę apie mus, o mes savo ruožtu – padaryti tam tikrą įspūdį. Abi pusės mėgina įvertinti besiformuojančius santykius, savo ja
ausmus viena kitos atžvilgiu. Tai – tarpusavio suvokimo (socialinės percepcijos) procesai. Jie leidžia bendraujant numatyti kito elgesį ir planuoti savąjį, padeda siekti norimų tikslų.

Vos tik atsiranda koks nors ryšys tarp dviejų ar daugiau žmonių, prasideda komunikacijos procesai. Bendravimas susideda iš jų lyg statinys iš plytų. Komunikacija – tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors ženklų sistemą. Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis, nuomonėmis, praneša vieni kitiems apie savo jausmus. Šiai informacijai perduoti naudojami įvairūs būdai: kalba (žodinis bendravimas), mimika, gestai, kai kada netgi aprangos detalės ar aksesuarai (nežodinis bendravimas). Ar keitimasis informacija vyksta sėkmingai, priklauso nuo to, kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas supranta tų pačių ženklų – žodžių, gestų ir kt. – prasmę. Komunikacijos procesus įvairiais aspektais nagrinėja semiotika, lingvistika, informatika ir kt. Psichologija, be kita ko, si

iekia nustatyti, kaip žmogaus išorėje „perskaityti” jo jausmus ir ketinimus, kokią įtaką informacijos dekodavimui turi subjektyvios nuostatos ir pan. (D. Antinienė ir kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002).

Kitas svarbus bendravimo aspektas – tarpusavio sąveika. Tai bendraujančiųjų poveikis vienas kitam. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus, požiūrius ir elgesį. Supaprastintai galima sakyti, kad vieno žmogaus elgesys kaip stimulas veikia kito žmogaus elgesį. Pvz., prekybos agentas, sąmoningai naudodamas veiksmingus įtikinėjimo būdus, gali įsiūlyti mums visai nereikalingą prekę. Nemandagi, pikta pardavėja, su

u kuria bendravome tik keletą minučių, gali ilgam sugadinti nuotaiką, netgi suformuoti mūsų nuomonę apie kurią nors šalį. Nemažo psichologų dėmesio yra susilaukę tokie tarpusavio sąveikos atvejai, kaip įtaiga ir nuostatų keitimas, konfliktai, bendradarbiavimas, grupinis sprendimų priėmimas. Psichoterapijos kryptis, vadinama transakcine analize, nagrinėja savotiškus „žaidimus”, kuriuos „žaidžia” bendraujantys žmonės, nesąmoningai provokuodami tam tikrą aplinkinių elgesį (D. Antinienė ir kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002).

Dažnai, turėdami įvairių tikslų, tarpusavyje bendrauja su visai nepažįstami žmonės. Pvz., viešajame transporte paprašome bendrakeleivių perduoti vairuotojui pinigus už bilietą, parduotuvės darbuotojų prašome pasakyti, kiek kainuoja mus sudominusi prekė, kokios yra jos pirkimo išsimokėtinai sąlygos. Toks bendravimas paprastai trunka neilgai, mus retai sudomina bendravimo 11 partnerių charakterio ypatumai, jų vertybės, interesai ir kt. Mums nėra svarbu, kas tas žmogus, su kuriuo bendraujame: niekas nepasikeistų, jei jo ar jos vietoje būtų bet kas kitas. Tuo tarpu su kitais žmonėmis mes nuolat bendraujame daugelį metų ar net visą gyvenimą. Tai šeimos nariai ir giminės, draugai, bendradarbiai. Tarp jų ir mūsų susiklosto tarpusavio santykiai. Santykiams būdingi ilgalaikiai emociniai ryšiai, tarpusavio įsipareigojimai. Žmogaus, su kuriuo mus sieja artimi tarpusavio santykiai, negali pakeisti bet kuris kitas. Tarpusavio santykiai leidžia patenkinti visai kitokius poreikius, nei tie, kuriuos tenkiname keisdamiesi informacija (pvz., bendrumo, prieraišumo, meilės poreikiai) (D

D. Antinienė ir kt. Psichologija studentui. Vadovėlis. 2002).

Turint galvoje svarbiausius čia paminėtus bendravimo aspektus, galima sakyti, jog sąvoka bendravimas apima dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio suvokimą, keitimąsi informacija, sąveiką ir santykius.

Join the Conversation