Atmintis

217 0

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Atmintis ir jos savybės 4

3. Atminties rūšys 7

4. Kaip pagerinti atmintį 10

5. Išvada 12

6. Literatūra 13

ĮVADAS

Žinoma, kad žmogus turi didelius ne tik fizinių, bet ir protinių sugebėjimų rezervus. Ypač dideli smegenų resursai: žmogus vidutiniškai naudoja tik 4 % bendro nervų ląstelių skaičiaus ( jų smegenyse apie 15 milijardų ), o 96 % jų ilsisi. Tik nedaugelis žmonių efektyviai išnaudoja savo smegenis. Manoma, kad jas pakankamai efektyviai naudoja tik 1 % Žemės gyventojų.

Kaip bus atskleidžiami slapti atminties rezervai? Pirmiausiai žmogui reikia sudaryti tokias išorines ir vidines sąlygas, kurios padėtų geriau įsiminti. Čia padeda mokslas apie atmintį- atminties psichologija. Šis mo

okslas tiria dėsnius, kaip žmogaus smegenyse išlieka pėdsakai to, ką jis matė, girdėjo, įsisąmonino, suprato.

Procesai, kurie vyksta smegenyse, įsiminimo metu, yra ne izoliuoti, o susiję su kitais reiškiniais. Įsiminimas priklauso nuo įvairių aplinkybių: nuo to ar žmogus sotus ar alkanas, sveikas ar ligonis, budrus ar mieguistas, susikaupęs ar išsiblaškęs ir t. t. Tokiu būdu aplinkybės, veikiančios žmogaus funkcinę būseną, turi įtakos įsiminimo jautrumui ir imlumui.

Funkcines žmogaus būsenas galima reguliuoti kibernetikos metodais. Jie padeda sudaryti smegenims tokias darbo sąlygas, kuriems esant pa
anaudojami slapti atminties rezervai. Miegas, snaudulys, hipnozė, pasąmonė yra slapti atminties pagerinimo šaltiniai. Keista, bet ir miegant galima įsiminti. Šį reiškinį tyrinėja mokslas, vadinamas hipnopedija. Kibernetikos uždavinys- sudaryti geriausias sąlygas mokytis miegant.

Galima mokytis ir hipnozės metu, nes tada žmogus įsimena kur ka
as daugiau, negu normalioje būsenoje. Čia taip pat padeda aparatūra, kuri ją sukuria ir reguliuoja.

ATMINTIS IR JOS SAVYBĖS

Atmintis- nuostabi ir nepaprastai įdomi žmogaus proto savybė. Žmonės visada stichiškai naudojosi šia puikia smegenų ypatybe. Tačiau sąmoningai ir tikslingai žmogus išmoko panaudoti savo atmintį palyginti neseniai, kai prasiskverbė į slaptąsias atminties “ mechanizmo “ gelmes.

Atmintį žmogus turi nuo pat gimimo iki mirties. Visa sąmoninga žmogaus veikla, jo protinis išsivystymas ir įgytos žinios iš dalies priklauso nuo atminties. Kuo geresnė žmogaus atmintis, tuo greičiau jis įsimena ir įsisavina daugiau žinių.

Duomenys apie atmintį labai praverčia, kuriant kibernetinius prietaisus, kurie veikia galvos smegenų darbo principais.

Žmogaus atmintis yra individuali ir priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės, suinteresuotumo, treniruotumo bei kitų sąlygų. Yra žmonių, kurie lengvai įsimena ir ilgai prisimena faktus, įv

vykius, asmenis, pavardes, adresus, telefonų numerius ir pan. Šiuo atveju sakoma, kad žmogus turi mechaninę atmintį. Tokia atmintis turi didelę reikšmę mokantis užsienio kalbų, įsimenant formules, chronologines datas ir t. t. Šie žmonės priklauso tai kategorijai asmenų, kuriems labiau išsivysčiusi pirmoji signalinė sistema ir konkretus vaizdinis suvokimas. Kiti žmonės geriau prisimena reiškinių ir įvykių vidinius ryšius, nuoseklumą, logišką raidą, argumentus, įrodymus. Kuo geriau tokie žmonės supranta knygos esmę, kuo daugiau joje randa prasminių ryšių, tuo lengviau ir tvirčiau jie įsimena jo
os turinį. Vadinasi tokių žmonių yra labiau išsivysčiusi antroji signalinė sistema. Jie turi abstrakčią loginę atmintį, kuri pasireiškia žodžiais, išreikštos minties įsiminimu ir išlaikymu. Nustatyta, kad kiekvienam žmogui abstrakti loginė atmintis turi didžiausią reikšmę.

Žmonių, kurių harmoningai išsivysčiusios signalinės sistemos, abi atminties rūšys apytikriai yra vienodos. Mokantis, abi atminties rūšys gali vystytis ir tobulėti.

Pastebėta, kad iki 20-25 metų žmogaus atmintis gerėja, iki 40-45 metų išlieka tokia pat, o po to palaipsniui silpnėja.20-25 metų žmogaus, dirbančio protinį darbą, atmintis yra konkreti ir aiški. Šiame amžiuje įgytos žinios yra labai tvirtos. Kai kurie specialistai tvirtina, kad žmonės, turintys konkrečią vaizdinę atmintį, 70 % per visą gyvenimą naudojamų žinių įgyja iki 25 metų.Tuo tarpu abstrakti loginė, kuri yra mūsų pažinimo aukščiausia forma ir pagrindinis ramstis, nepriklauso nuo žmogaus amžiaus.

Žmogaus atmintis yra galvos smegenų veiklos rezultatas. Kad galvos smegenys galėtų funkcionuoti, jas turi veikti išoriniai veiksniai. Jiems priklauso informacijos patekimas ir apdorojimas, tam tikros jos dalies išlaikymas. Visa tai, ką mes sukaupiame atmintyje, pirmiausia turime būti kada nors suvokę juslėmis.

1. Regėjimu. Mūsų akys aprėpia tik mažą viso šviesos spektro dalį, t. y. bangų diapazoną tarp 380 ir 780 nanometrų.

2. Klausa. Ausimis mes juntame oro vibraciją, daugiausia 16000 hercų dažnio diapazono.

3. Uosle. Nosimi mes juntame chemines substancijas, kurios yra pasklidusios ore; mes jas uodžiame.

4. Skoniu. Liežuviu mes paprastai sk
kiriame valgomąsias medžiagas pagal aromatą, konsistenciją ir kitus kriterijus; mes jas skanaujame.

5. Lytėjimu. Mūsų oda fiksuoja spaudimo, šilumos ir šalčio dirgiklius ir šiaip supažindina mus su išorine situacija.

Priklausomai nuo jutimo organo, kuriuo žmogus suvokia, atmintis skirstoma į regimąją, girdimąją, skonio, lytėjimo ir judėjimo ( motorinę ). Atmintis įgyjama per įvairius jutimo organus, apibendrintai vadinama vaizdine atmintimi. Kuris nors grynas atminties tipas pasitaiko retai. Dažniausiai būna mišrus atminties tipas, kai vyrauja vienas iš anksčiau minėtų atminties tipų.

Jei yra regimoji atmintis, įsimenamoji medžiaga lengviau suvokiama skaitant, sekant akimis tekstą; gerai įsimenamas jos išdėstymas knygoje. Jeigu žmogus, pabuvojęs nežinomoje vietoje, po to nepaklysta, randa ten kelią, gerai įsimena asmenis, sakoma, kad jo atmintis yra regimoji.Žmogaus, turinčio nepaprastą regimąją atmintį, pavyzdžiu gali būti žinomas dailininkas I.Levitanas. Keliaudamas vasarą, jis savo albume pieštuku nusibraižydavo patikusių gamtos vaizdų eskizus. Žiemą, savo dirbtuvėje, I.Levitanas iš šių eskizų kurdavo nuostabius meno kūrinius, atspindinčius Rusijos gamtos grožį ir didybę. Tokia regimoji vaizdinė atmintis vadinama eidetizmu (graikiškai “eidos”-vaizdas). Žmonės, kurie turi nepaprastai ryškią regimąją atmintį, vadinami eidetikais. Eidetikas taip aiškiai įsivaizduoja kartą matytą daiktą, kad dar ilgai jį mato su visom detalėmis, kurios tik vėliau po truputį pradeda blankti. Eidetizmas daugiausiai pasireiškia vaikystėje ir susijęs su vidinės sekrecijos liaukų- skydinės ir prieskydinės- pakitimais. Iš su

uaugusių žmonių eidetikais būna kai kurie dailininkai. Pavyzdžiui eidetikai buvo rusų dailininkas N.Ge ir prancūzų dailininkas G.Dorė.

Jeigu žmogus lengviau įsimena, kai garsiai tekstą skaito draugas arba klausydamasis paskaitos ar pranešimo, sakoma, kad jis turi girdimąją atmintį. Fenomenalią girdimąją atmintį turėjo kompozitorius Mocartas. Būdamas 14 metų, jis pateko į Romą, kur Šv. Petro katedroje išgirdo bažnytinės muzikos kūrinį. Šio kūrinio natas popiežiaus rūmai laikė didelėje paslaptyje. Tačiau jaunasis Mocartas šią paslaptį iš Romos popiežiaus labai paprastai išgavo: grįžęs į namus, jis iš atminties užrašė visą muziką. Kai po daugelio metų pavyko palyginti Mocarto užrašus su originalu, pasirodė, kad juose nebuvo nei vienos klaidos.

Gerą lytėjimo atmintį paprastai turi aklieji. Ji pakeičia jiems regimąją atmintį. Atkakliai treniruojantis, galima išvystyti ir normaliai matančių lytėjimo pojūtį ir tuo pačiu pagerinti lytėjimo atmintį.

Judėjimo (motorinė) atmintis leidžia greitai ir lengvai įsisavinti judėjimo įgūdžius. Žmonės, kurie turi gerą judėjimo atmintį, lengvai įsisavina įvairius sporto pratimus, greitai išmoksta šokti ir pasiekia didelio meistriškumo. Turėdamas judėjimo atmintį, žmogus greičiau įsimena perskaitytą dalyką, kai skaitydamas juda, pavyzdžiui, rašo, gestikuliuoja, vaikšto, šnabžda.

Be abstrakčiosios loginės ir vaizdinės, yra ir emocinė atmintis, pasireiškianti pergyventų jausmų, įkvėpimo, džiaugsmo, liūdesio, siaubo ir kitų panašių būsenų įsiminimu. Žinoma, kad įsiminimui didelę reikšmę turi emocijos. Jausmų atmintis stipresnė už loginę, abstrakčią a

. . .

LITERATŪRA:

1. Kurt Tupperwein “ Menas mokytis nepavargstant “, 2000 m.

2. L.Kuprijanovičius “ Kaip pagerinti atmintį “, 1973 m.

3. David G. Myers “ Psichologija “, 2000 m.

4. Sergejevas “ Atminties paslaptys “, 1983 m.

5. A. Gučas “ Kaip lavinti atmintį “, 1958 m.

6. A. Jacikevičius, A. Gučas, E. Rimkutė ir kt. “ Bendroji psichologija “, 1986 m.

Komentuokite!