Atmintis

84 0

ATMINTIS

(Į sąvokas, kurias rasite tokiu būdu pabrauktas, atkreipkite didesnį dėmesį.)

Atmintis – tai individo gebėjimas įsiminti, sisteminti, išlaikyti tai, kas patirta (t.y. patyrimo istoriją) ir prireikus vėl grąžinti šią informaciją į sąmonę, ja remtis mąstant ir elgiantis.

Pagrindiniai atminties lygiai yra:

• Įsiminimas;

• Saugojimas (laikymas) atmintyje;

• Atsiminimas;

Įsiminimo metu patyrimo medžiaga yra transformuojama į tokią formą (nervinius impulsus), kurioje galėtų būti saugoma atmintyje ir jau transformuota padedama į atmintį. Nuo įsiminimo labai priklauso atgaminamos medžiagos kiekis ir kokybė. Įsiminimas gali vykti informaciją užfiksuojant betarpiškai, bei į pagalbą p

pasitelkiant įvairias pagalbines, įsiminimą lengvinančias priemones. Pagal įsiminimo procesų vietą veiklos struktūroje, įsiminimas yra skirstomas į valingą ir nevalingą įsiminimą. Valingas įsiminimas vyksta, kai žmogus tikslingai, pasitelkęs mąstymą, dėmesį, valios pastangas, stengiasi įsiminti įvairius stimulus, įvykius, vaizdus, mintis, judesius ir t.t. Nevalingai įsimenama tada, kai neturima tikslo įsiminti kokią nors medžiagą ir atmintis atlieka kitiems objektams skirtas operacijas.

Saugojimas atmintyje – tai suvoktos informacijos ilgai trunkantis laikymas. Informacijos saugojimas atmintyje daugiausiai priklauso nuo to, kokiu būdu medžiaga buvo įsiminta ir kokiais b
būdais stengiamasi neužmiršti.

Atmintyje laikomos informacijos paieškų ir atgaivinimo procesas yra vadinamas atsiminimu. Prireikus (o kartais ir spontaniškai) mes paimame informaciją iš saugyklos, ji vėl patenka į mūsų sąmonės lauką, yra atsimenama tarsi vėl būtų atgaminamas patyrimas. Atsiminimo tikslumas priklauso n
nuo kiekvieno atminties lygio. Atsiminimas, kaip ir įsiminimas, gali būti atliekamas valingai ir vykti be valios pastangų.

Išskiriamos trys atsiminimo rūšys:

1) Atpažinimas;

2) Atgaminimas;

3) Atkūrimas.

Atpažinimas – objekto, įvykio atsiminimas su juo pakartotinai susidūrus. Pakartotinai suvokiamas objektas atpažįstamas, jį palyginus su atmintyje laikomu šio objekto vaizdiniu.

Atgaminimas – tikslus objekto (informacijos) atsiminimas, kai tas objektas (informacija) nėra iš naujo pojūčiais suvokiamas. Atgaminimo būdu paprastai atsimenami objektai (daiktai, skaičiai, žodžiai, atvaizdai, prasminiai tekstai) tiksliai tokie, kokie jie buvo užfiksuoti atmintyje, nieko nepridedant, nepapildant.

Tuomet, kai įsiminimas yra netikslus arba dalis įsimintos medžiagos yra užmirštama, žmogus šią medžiagą apibendrina, savaip pertvarko bei atsimena ją kartu su kitais ankstesnės patirties dalykais. Šis atsiminimo procesas vadinamas atkūrimu.

Tyrimai rodo, kad priklausomai nuo naudojamo atsiminimo būdo (atpažinimo, atgaminimo, atkūrimo) mes atsimename skirtingą k
kiekį informacijos. Daugiausiai atsimename atpažinimo būdu.

Užmiršimas kartais taipogi įvardinamas kaip atminties procesas (lygis). Užmiršimas – tai negalėjimas atsiminti to, kas buvo įsiminta ar išmokta. Užmiršimo greitį apsprendžia įsimintos medžiagos apimtis, turinys ir jos įsisąmoninimo laipsnis, prisimenamos ir interferuojančios medžiagos panašumas, įsimintos medžiagos svarba individui, jo veiklai ir t.t. Dažnai atsitinka, kad užmirštama tik konkreti medžiagos forma, bet jos turinys, kuris yra reikšmingas žmogui, kokybiškai pakeičiamas ir yra įtraukiamas į jo patirtį (apie tai plačiau pakalbėsiu vėliau).

Atminčiai yra būdingi individualūs skirtumai: s
skirtingas įsiminimo greitis, įsimintos medžiagos patvarumas, apimtis, tikslumas ir tai, kokia atminties rūšis (vaizdinė ar žodinė-loginė) yra dominuojanti.

Priklausomai nuo jutimo organų, kuriais buvo gauta informacija, ir šios medžiagos turinio yra išskiriamos keturios atminties rūšys:

• Motorinė (judesių) atmintis;

• Emocinė atmintis;

• Vaizdinė atmintis;

• Žodinė-loginė (verbalinė) atmintis.

Motorinė atmintis – judesių, jų sistemų įsiminimas, išlaikymas ir atgaminimas. Ji dalyvauja formuojantis įvairiems judėjimo mokėjimams ir įgūdžiams (vaikščiojimo, rašymo, grojimo muzikos instrumentais, šokių ir t.t.).

Emocinė atmintis – patirtų jausmų, emocinių būsenų, išgyvenimų įsiminimas, laikymas atmintyje ir atgaminimas. Šios atminties dėka jausmų šaltiniu tampa ne tik dabartis, bet ir praeitis.

Vaizdinė atmintis – informacijos įsiminimas, laikymas ir atsiminimas vaizdinių pavidalu. Vaizdinys yra šiuo metu nesuvokiamo objekto vaizdas. Pagal modalumą (vaizdinius, gautus iš skirtingų jutiminių sferų) vaizdinė atmintis yra skirstoma į regimąją, girdimąją, lytėjimo, uoslės ir skonio. Regimoji ir girdimoji atmintis yra paplitę labiausiai. O lytėjimo, uoslės ir skonio atmintis intensyviai vystosi ypatingos veiklos sąlygomis, pvz., degustatorių ar kaip kompensacinė, esant tokiems sutrikimams kaip aklumas ir aklumas-kurtumas.

Žodinė-loginė (verbalinė) atmintis – žodžių, sąvokų, teiginių ir jų grupių įsiminimas, išlaikymas ir atgaminimas. Žodinei-loginei atminčiai yra būdingas sudėtingas medžiagos perkodavimas, susijęs su atsiribojimu nuo neesminių detalių ir esminės informacijos apibendrinimu. Dėl šios priežasties žmogus įsimena plačios medžiagos, gautos iš žodinių pranešimų, skaitomų knygų, turinį, t
tačiau tuo pat metu yra visiškai nepajėgus atmintyje išlaikyti jos raidinę-žodinę išraišką. Žodinė-loginė atmintis yra būdinga tik žmonėms, tuo tarpu kai kitos atminties rūšys (motorinė, vaizdinė, emocinė) tam tikra forma stebimos ir gyvūnų tarpe.

Septintojo dešimtmečio pabaigoje Atkinson’as ir Shiffrin’as pasiūlė atminties modelį, kuris iki šių dienų išlieka dominuojančiu modeliu atminties tyrimuose. Jie skiria tris atminties komponentus:

• Jutiminė atmintis;

• Trumpalaikė atmintis;

• Ilgalaikė atmintis.

Šį atminties modelį būtų galima pavaizduoti taip:

Jutiminėje atmintyje (kiti autoriai ją vadina ikonine, sensorine, tiesiogine atmintimi, sensoriniu antspaudu) labai trumpą laiką laikoma jutimo organų perduota ir jutimiškai apdorota (t.y. suvokta) informacija. Jutiminės atminties funkcija – išlaikyti informaciją laikotarpiui, kurio pakaktų, kad aukštesnieji smegenų centrai “nuspręstų”, ar šis stimulas yra vertas dėmesio, ar ne. Jutiminė atmintis egzistuoja visiems jutimams, tačiau priklausomai nuo jutimo skiriasi jos trukmė ir apimtis. Pvz., regėjimo jutimai čia išsilaiko 0.5s ir apima 9-10 objektų. Klausos jutimui: trukmė – 2s, apimtis – 5 objektai.

Trumpalaikėje (operatyvinėje, darbinėje) atmintyje dėmesio verti duomenys iš jutimo organų ir ilgalaikės atminties yra trumpam fiksuojami ir operatyviai pertvarkomi. Trumpalaikė atmintis yra informacijos laikymas sąmonės lauke. Ši atmintis nuo jutiminės skiriasi ilgesniu informacijos išlaikymu (be kartojimų išlaikoma iki 10-20s, kitų autorių nuomone net iki 30s). Trumpalaikėje atmintyje vienu metu gali būti laikomi 7 ± 2 simboliai (

(“magiškasis septynetas plius minus du” J.Miller, 1956). Tad čia esanti informacija tik preliminariai yra sutvarkoma (organizuojama į prasminius vienetus, įvertinamas informacijos reikšmingumas), nes reikalinga vieta naujai, iš jutiminės atminties ateinančiai informacijai. Vidinio duomenų įvardinimo ir aktyvaus kartojimo (paprastai vidine kalba) dėka informacija iš trumpalaikės atminties perina į ilgalaikę atmintį. Taigi, reikšminga informacija yra kartojama, perkeliama ilgesniam saugojimui, o nevertinga informacija yra išmetama. Trumpalaikėje atmintyje dominuoja garsinis kodavimas (didžioji informacijos dalis čia yra saugoma garsų pavidalu). Kita informacijos dalis įsimenama vaizdų pavidalu ar pagal prasmę. Svarbu paminėti, kad nepaisant ribotos trumpalaikės atminties apimties (t.y. 7 ± 2 objektai), čia galima išlaikyti nemažą medžiagos kiekį. Mat informacija čia yra laikoma ne išskaidyta į mažus vienetus, bet pagal prasmę organizuota į didesnius vienetus. Pvz., gana sudėtinga įsiminti skaičių seką: 4-9-2-8-7-1-5-3-6-1-3-8, tačiau ši užduotis palengvėja, jei medžiaga yra sutvarkoma: 4928-7153-6138.

Skiriamos dvi kartojimo rūšys: palaikomasis (mechaniškas) ir išplečiantis (įprasminamasis). Palaikomojo (mechaniško) kartojimo, kuris turi akustinę – artikuliacinę formą, metu nevyksta duomenų pertvarkymas. Žmogus paprasčiausiai kartoja informaciją, siekdamas ją atsiminti neilgą laiką (pvz. iki rytojaus atsiskaitymo). Tipiškas šio kartojimo pavyzdys yra “kalimas”. Kitas kartojimo būdas- išplečiantis kartojimas, kuris yra pagrįstas laikomos medžiagos įprasminimu, ryšių tarp jos ir ankstesnių patyrimų nustatymu, šios informacijos įtraukimu į asociacinių ryšių . . .

Komentuokite!