A. Adler ir A. H. Maslow asmenybes teoriju lyginamoji analize

11778 0

Turinys

Įvadas 3

1. A. Adler individualioji asmenybės teorija 5

2. A. Maslow asmenybės teorija 5

3. Teorijų palyginimas pagal pagrindinius teiginius apie žmogaus prigimtį 6

3.1. Laisvė – determinizmas 6

3.2. Racionalumas – iracionalumas 7

3.3. Holizmas – elementalizmas 7

3.4. Konstitucionalizmas – invaironmentalizmas 8

3.5. Kintamumas – pastovumas 9

3.6. Subjektyvumas – objektyvumas 10

3.7. Proaktyvumas – reaktyvumas 10

3.8. Homeostazė – heterostazė 11

3.9. Pažinumas – nepažinumas 11

Išvados 13

Literatūros sąrašas 14Įvadas

Asmenybė yra abstrakti sąvoka, nes jos neįmanoma nei paliesti, nei tiesiogiai pamatuoti. Kiekvieno autoriaus apibrėžimai yra skirtingi, nes kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl visi apibrėžimai yra teisingi. Vieni apibrėžimų autoriai pabrėžia asmenybės santykį su aplinka, kiti – psichinių procesų visumą, dar kiti – asmenybės bruožų unikalumą. D. G. Myers asmenybę apibrėžia taip: „Asmenybė – tai kiekvienam būdinga savita mą

ąstysena, jausena ir veiksena“ (D. G. Myers „Psichologija“, 2000, p.467).

Panašiai yra ir su asmenybės teorijomis. Kiekviena asmenybės teorija skirtingai bando paaiškinti, kas gi yra ta asmenybė, kaip ji funkcionuoja. „Asmenybės teorija – kruopščiai patikrinti samprotavimai arba hipotezės apie tai, kas yra žmonės, kaip jie tampa tokiais ir kodėl jie elgiasi taip, o ne kitaip“ (Asmenybės psichologijos paskaitų medžiaga). J. Lapė, G. Navikas asmenybę apibrėžia taip: „Asmenybė – tai žmogus, pasiekęs pakankami aukšta fizinio, psichinio ir socialinio išsivystymo lygį, kuris leidžia jam elgtis ne
eatsižvelgiant į tiesioginius poveikius ir situacijas, vadovaujantis esminiais gyvenimo principais ir įsitikinimais“ (J. Lapė, G. Navikas „Psichologijos įvadas“, 2003, p. 180).

Autoriai, kurių asmenybės teorijos priskiriamos psichodinaminei krypčiai, teigia, jog asmenybės raidai ir elgesiui įtakos turi dviejų priešiškų jėgų susidūrimas, jų priešiškumas. Vienu at
tveju viena jėga glūdi pačiame individe, kita – socialinėje aplinkoje. Kitu atveju – abi priešiškos jėgos yra įgimtos ir glūdi pačiame individe.

Bruožų teorijos atstovai sako, jog asmenybės elgesį nulemia nuolatiniai bruožai, tokie, kaip agresyvumas, švelnumas ir t. t.

Socialinio mokymosi teorija teigia, jog aplinkos sąlygos turi didžiausią įtaką asmenybės atsiskleidimui ir elgesiui.

Humanistinės teorijos atstovai pabrėžia, jog asmenybė yra vientisa, unikali ir nepakartojama, o jos elgesį nulemia tai, kaip ji suvokia pasaulį.

Šiame darbe mes bandysime palyginti dvi asmenybės teorijas – tai psichodinaminės krypties atstovo A. Adler ir humanistinės krypties atstovo A. H. Maslow asmenybės teorijas. Šias teorijas bandysime lyginti pagal devynis pagrindinius teorijų teiginius apie žmogaus prigimtį – tai yra:

1. laisvė – determinizmas;

2. racionalumas – iracionalumas;

3. holizmas – elementalizmas;

4. konstitucionalizmas – invairomentalizmas;

5. kintamumas – pastovumas;

6. subjektyvumas – objektyvumas;

7. proaktyvumas – reaktyvumas;

8. homeostazė – heterostazė;

9. pažinumas – nepažinumas.1. A. Adler individualioji asmenybės teorija

A. Adler (1
1870 – 1937) buvo vienas iš psichodinaminės krypties asmenybės teorijų kūrėjas. Šios krypties atstovai teigia, kad yra sąveika tarp sąmonės ir pasąmonės, bet ypatingas dėmesys skiriamas pasąmonės įtakai. Psichodinamine kryptimi vadinama todėl, kad ji nagrinėja asmenybės raidą nuo gimimo iki tikėtino tapsmo brandžia asmenybe.

A. Adler buvo austrų gydytojas, psichiatras, Z. Freud bendradarbis, bet vėliau jų požiūriai išsiskyrė. Jis asmenybę apibrėžia taip: „Asmenybė – individas, kuris funkcionuoja kaip vientisa būtybė“ (Asmenybės psichologijos paskaitų medžiaga). A. Adler sukūrė individualiąją asmenybės teoriją, kuria stengėsi pabrėžti tai, jog žm
mogaus individualumą nulemia ir jį formuoja socialinis kontekstas. „Žmogus tampa individualus tik socialiniame kontekste“ (Z. Plužek „Pastoracinė psichologija“, 1996, p. 31). Pasak A. Adler asmenybės teorijos, žmogus turi įgimtą bendrystės jausmą, nes norėdamas įveikti savo gyvenimo vargus, žmogus turi išmokti bendradarbiauti su kitais žmonėmis, reikia dalyvauti visuomeniniame gyvenime tam, kad asmenybė tinkamai vystytųsi.

Skirtingai nei jo pirmtakas Z. Freud, A. Adler savo teorijoje teigia, jog žmogaus gyvenimą lemia tikslas. „Žmogus negali mąstyti, jausti, norėti, netgi sapnuoti, jei to nesąlygoja, nelemia, neriboja, nekreipia įsivaizduojamas tikslas“ (A. Adler, „Žmogaus pažinimas“, 2003, p. 21). A. Adler savo teorijoje pabrėžia menkavertiškumo jausmą, kuris nėra negatyvus dalykas. Šis jausmas skatina žmones siekti pranašumo prieš kitus, tobulumo. Menkavertiškumo jausmas kiekvienam žmogui yra individualus.

Labai svarbią vietą A. Adler teorijoje užima gyvenimo stilius. „Būdai, kuriais siekiama tobulumo, gyvenimui bėgant suformuoja konstruktyvių arba destruktyvių bruožų sistemą, vadinamą gyvenimo stiliumi“ (Z. Plužek „Pastoracinė psichologija“, 1996, p. 34). Sveiko gyvenimo stiliaus ypatybės: visuomeniškumas, džiaugsminga nuotaika, optimizmas, užuojauta kitiems žmonėm, saiko jausmas.

2. A. H. Maslow asmenybės teorija

A. Maslow (1908 – 1970) yra vienas žymiausių humanistinės krypties asmenybės teorijų atstovų. Humanizmo teorijoje pabrėžiama asmenybės atsakomybė už savo poelgius. Humanistinės psichologijos atstovai siekė psichologijos dėmesį perkelti į sveikų žmonių tobulėjimo galimybes pabrėžiant asmens patirtį. Ši kryptis padėjo atnaujinti psichologijos domėjimąsi žmogaus savastimi.

A. Maslow bu

uvo JAV psichologas. Jo teoriniai darbai turėjo didelė įtaką psichologams praktikams, kurie stengėsi padėti žmonėms pažinti ir atskleisti save. A. Maslow asmenybę apibrėžia taip: „Žmogus – tai vieninga, unikali ir organizuota visuma“ (A. Perminas, A. Goštautas, A. Endriulaitienė „Asmenybės sveikata: teorijų sąvadas“, p. 102).

A. Maslow motyvacijos teorijoje didelis dėmesys skiriamas poreikiams, kurie buvo suskirstyti į žemesniąsias ir aukštesniąsias kategorijas. Žemesnieji biologiniai poreikiai yra pagrindiniai ir patys stipriausi. Jei jie nepatenkinami, tai negali veikti aukštesnieji poreikiai. A. Maslow nuomone, savęs realizavimas atsiranda tada, kai pagrindiniai poreikiai yra iš dalies patenkinti.

A. Maslow pabrėžia, jog svarbiausia tirti sveikus, gyvenime kažko pasiekusius žmones, nes kitaip nesuprasi, koks žmogus yra sveikas, o koks ne. Nors A. Maslow tyrinėjo žmones, kurie gyvenime daug ko pasiekė, tačiau jis teigia, jog tobulų žmonių nėra, nes kiekvienas jų per savo gyvenimą patyrė silpnumo akimirkų.

3. Teorijų palyginimas pagal pagrindinius teorijų teiginius apie žmogaus prigimtį

3.1 Laisvė – determinizmas

A. Adler manymu, kiekvienas žmogus pats atranda savo gyvenimo tikslus ir susikuria gyvenimo stilių tiems tikslams pasiekti. Asmenybė suteikia kryptį savo vystymuisi. „Žmogus – tai unikalių motyvų, bruožų, interesų, vertybių sistema“ (A. Perminas, A. Goštautas, A. Endriulaitienė. „Asmenybės sveikata: teorijų sąvadas“, 2004, p. 36). Jis sugeba suvokti savo menkavertiškumą bei siekiamus tikslus. Žmogaus elgesys paklūsta jo paties vaikystėje susikurtiems gyv.enimo tikslams.

Savo te

eorijoje A. Adler įrodinėja, kad noras pirmauti yra pagrindinis žmogaus noras. Pirmavimą jis suprato ne kaip garbę ar socialinį statusą, o kaip kažką labai artimą potencialių žmogaus galimybių vystymui ir realizavimui. A. Adler pastebėjo, kad silpni vienoje veiklos srityje žmonės dažnai jaučiasi nepilnaverčiai ir bando kompensuoti tuos trūkumus kita veikla, todėl žmogus yra laisvas ir nevaržomai gali pasirinkti savo gyvenimo stilių.

A. H. Maslow savo teorijoje teigia, kad motyvu gali tapti ir mūsų interesai, įsitikinimai, vertybės, gyvenimo tikslai. Kai kada veiklą skatinančių motyvų funkcijas gali atlikti ir emocijos, pavyzdžiui, aistra. Ši emocija daro žmogų aktyvų ir skatina jį atkakliai siekti tikslo. Mūsų veiklai įtaką daro noras elgtis pagal papročius, galvoti pagal visuotinai priimtą nuomonę. Kokio nors elgesio paskata gali būti susijusi ir su sekimų mada, noru pritapti prie kitų žmonių, prie savo grupės ir pan. tačiau daugiausia įtakos pasirinkimui daro individualus realybės suvokimas, o ne instinktai, bruožai ar pastiprinimai reguliuoja elgesį. Bruožai vystosi veikiami vidinių veiksnių, o ne dėl aplinkos veiksnių įtakos.

Taigi galima daryti išvadas, jog tiek A. Adler, tiek A. H. Maslow pripažino asmens pasirinkimo laisvę.

3.2 Racionalumas – iracionalumas

A. Adler teigia, kad žmogų valdo jo paties mąstymas, tačiau jo gyvenimą taip pat lemia ir vaikystėje susikurti tikslai. „Žmogus negali mąstyti, j

. . .

Komentuokite!