POLITOLOGIJOS ŽINIŲ REIKŠMĖ TEISININKĖS, TEISININKO VEIKLAI

UTENOS KOLEGIJOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS TEISĖS KATEDRA TEISĖS STUDIJŲ PROGRAMA

PROJEKTINIS DARBAS

Darbą autorius

Darbo vadovas

2014-12- UTENA 2014 ĮVADAS

Politologija tiria piliečių tarpusavio sugyvenimą ir kaip to sugyvenimo instituciniai, procedūriniai, teisingumo ir moralės aspektai turi būti reguliuojami visuomenės. Tai struktūrinės demokratijos problemos, valstybės valdymo formos ir institucijos, politinės partijos ir socialiniai judėjimai, tarptautiniai santykiai, ekonomikos reguliavimas, politinė filosofija, viešoji nuomonė, žiniasklaida ir rinkiminis elgesys. Svarbi politologijos tyrimų tema yra valstybės ( politikų ) ir jos piliečių santykiai. Tai žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla, nustatant bendras privalomas taisykles visuomenėje arba tarp valstybių. Geras teisininkas turi puikiai išmanyti Lietuvos Respublikos teisės sistemą, norminius teisės aktus, mokėti juos taikyti ir sugebėti išspręsti konkrečias praktines teisės problemas, teisingumo ir teisėtvarkos įgyvendinimo būdus. Todėl labai svarbu turėti politologijos pagrindą, kad suprasti ir taikyti privalomas taisykles.

Tyrimo objektas: Politologijos žinių reikšmė teisininkės, teisininko veiklai.

Darbo tikslas: Išsiaiškinti politologijos žinių reikšmė teisininkės, teisininko veiklai.

Darbo uždaviniai: 1. Atsakyti į klausymus.

Tyrimo metodai: loginis

Darbo struktūra: darbą sudaro įvadas, 1 dalis, išvados, 1 pozicijos literatūros sąrašas. Darbas apimtis be priedų 8 puslapių.

Apibūdinkite valstybės valdymo sistemą: kokie elementai ją sudaro, kaip ji veikia?

Valstybės valdymo sistema kitaip vadinama valstybės valdymo forma. Šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja įvairių valdymo formų nuo liberalios demokratijos iki visiško totalitarizmo. Jos klasifikuojamos pagal įvairius bruožus: institucijas, kuriose sutelkta pagrindinė galia, valdančiųjų patekimo į valdžią būdus (rinkimų sistema), vyraujančią valdančiųjų ideologiją (kairė, centras, dešinė), valstybės santykį su verslu, religija, biurokratinis aparatas ir kt. Veikimo principas priklauso nuo kiekvienos valstybės atskirai, kadangi kiekviena valstybė turi skirtingą intelektualinį potencialą, valstybės egzistavo trukmę, demokratijos šaknis ir t.t. Puikus pavyzdys iliustruojantis valdymo formos veikimą yra Jungtinių Amerikos Valstijų ir buvusios Sovietų Sąjungos palyginimas. JAV savo istorijoje turi gilias demokratines tradicijas, todėl šioje šalyje atstovauja valdžia yra renkama tiesioginiuose piliečių rinkimuose, jie vyksta ganėtinai sklandžiai ir pati tauta išsirenka savo atstovus demokratiniuose rinkimuose. Apžvelgiant Sovietų Sąjungą yra svarbu pabrėžti, jog dominavo vienpartinė komunistų partija, kuri kontroliavo viską: nuo politikos, socio-ekonominių aspektų iki viešojo piliečių ( nors jie faktiškai neturėjo jokių pilietinių teisių) gyvenimo. Visas valdžios aparatas buvo korumpuotas, rinkimai De facto vyko bet De jure buvo iš anksto viskas nuspręsta. Visa tai atskleidžia, jog norint suprasti, kaip veikia valdymo sistemos tam tikroje valstybėje, yra būtina atlikti skirtingas analizes.

Ką piliečiui duoda valstybė?

Valstybė visų pirma privalo suteikti pilietybę, nes pilietybės institutas turi konstitucinę prasmę, būtent šia prasme visos valstybės yra uždaros, nes ne kiekvienas norintis gali gauti tam tikros valstybės pilietybę. Egzistuoja du pilietybių tipai: Ius soli ir Ius sangvini. Pirmasis yra pagal teritoriją, kurioje šalyje gimstama tokia ir pilietybė, Ius sangvini, reiškia pagal kraują, būtent šiam tipui priklauso ir Lietuva.

Kitas svarbus elementas, kurį privalo užtikrinti valstybė yra vadinamasis „Pilietybės instituto triptikas“, t.y., a) Pilietinės teisės ( laisvė, privati nuosavybė ir gyvybė) b) Politinės teisės (Balsavimo teisė ir galimybė užimti valstybės tarnybos poziciją) c) Socialinės teisės ( darbas, pensijos, socialinė apsauga ir kt. )

Labai svarbus elementas, kurį valstybė privalo užtikrinti, tačiau pastarųjų metų įvykiai tai kvestionuoja yra nacionalinis saugumas savo piliečiams. Tačiau akivaizdu, kad ne visiems tai pavyksta. Puikūs pavyzdžiai: Libijos perversmas, Sirijos pilietinis karas, Rusijos intervencija į Ukrainą ir kt.

Ką pilietis turi duoti valstybei?

Pilietis privalo aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime. Kitaip tariant privalo egzistuoti pilietinė visuomenė, norint kad valstybė vystytųsi demokratiniu keliu. Tačiau egzistuoja Vakarų pasaulio politinės bendruomenės ir Rytų arba pokomunistinės transformacijos visuomenės. Esminiai skirtumai šių visuomenių yra tie, kad Vakarų pasaulyje pilietinės visuomenės vystymąsis tęsėsi kelis šimtmečius, todėl ši pilietinė visuomenė įsišaknijo į socialinį gyvenimą bei politines institucijas JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitose demokratinėse valstybėse. Šių valstybių visuomenės įgijo stiprius ideologinius, moralinius, istorinius principus. Pilietinės visuomenės vystymosi pradžia laikoma, kai piliečiai pradėjo reikalauti autonomijos nuo valstybės, ginti savo privačią nuosavybę ir vykdyti laisvą ekonomiką. Kalbant apie pokomunistinės transformacijos valstybes, tarp kurių yra ir Lietuva, sunku analizuoti ar yra brandi pilietinė visuomenė. Visų pirma, 50 metų Sovietų Sąjungos okupacijos Lietuvos visuomenei įdiegė savimonę, kad valstybė bei valdantysis elitas yra dominantas. Visas socialinis, politinis, ekonominis gyvenimas buvo ir iki šiol yra grindžiamas per egzistuojančią ideologinę sistemą. Okupacijos laikais Lietuvoje, komunistų partija užtikrino, kad visi turės darbus taip kontroliuodama visuomenės savimonės kėlimą, kadangi žmogus, kuris bandys eiti prieš sistemą arba praras darbą, arba tiesiog bus eliminuotas. Tai paskatino visuomenę nei protestuoti, nei kitaip kritikuoti supuvusią sistemą. Iš šių dienų, valstybės galios perspektyvos yra geras pavyzdys apie Pedofilijos skandalą. Norint, kad visuomenė taptų pilietiška visų svarbiausia reikalingas problemos gvildenimas viešoje erdvėje per žiniasklaidą ir kitus kanalus. Kaip gali visuomenė brandžiai vystyti pilietiškai, jei valstybės autoritetas tiesiog užgožė visą Pedofilijos problemą ir parodė, kad jos čia nėra.

Kokias matote svarbiausias, aktualiausias tarpvalstybines problemas?

Šiuo metu pasaulyje egzistuoja įvairiausio pobūdžio problemos: Kariniai konfliktai, valstybių skolos, naftos kainų kritimas, kuris stipriai veikia valstybių ekonomikas. Žvelgiant iš asmeninės perspektyvos, aktuali problema yra naftos kainų kritimas ir sparčiai kenčiančios ekonomikos. Šiuo metu dauguma paprastų piliečių džiaugiasi, jog degalų kainos krenta ir galima įsigyti už tikrai mažesnę kainą nei metų pradžioje. Vis dėl to retas, kuris susimąsto, kad naftos kainų kritimas stipriai įtakoja pasaulio valstybių ekonomikas ir tarpusavio santykius. Svarbu paminėti, jog didžiausi naftos ištekliai yra nedemokratinio tipo valstybių kontrolėje. Būtent jos labiausiai daro įtaką. OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacija), kuriai priklauso Saudo Arabija, Venesuela, Kuveitas ir kitos šalys. Naftos kritimas vyksta dėl to, jog dominuojanti OPEC valstybė, Saudo Arabija nemažina savo gavybos apimčių ir vis didina naftos paklausą pasaulinėje naftos rinkoje, nuo to kenčia tokios pasaulio valstybės kaip Rusija, Iranas kitos naftą išgaunančios šalys, nes šių šalių didžiąją dalį biudžeto sudaro pajamos gaunamos iš gamtinių išteklių eksporto ir yra subalansuoti prie aukštų kainų. Įdomus faktas tas, kai naftos kaina krenta 1$ Rusijos biudžetas sumažėja 100 mlrd. Rublių. Jei ir toliau tęsis toks scenarijus, galimas politinio galios žemėlapio redagavimas.

Pasirinkite vieną mūsų valstybėje esančią problemą ir aptarkite ją pagal šiuos klausimus: koks šios problemos mąstas, kokios šios problemos priežastys, kokie šios problemos padariniai, kaip ši problema sprendžiama, kaip ją reikėtų spręsti ?

Lietuvoje egzistuoja ganėtinai didelis korupcijos lygis, ypač sveikatos apsaugos, policijos, biurokratinio aparato sferoje. Taip yra todėl, kad Lietuva buvo okuopuota SSRS. Visa ši korupcija yra įsišaknijusi visuomenėje, nes jei tu neimi ar neduodi kyšių esi išsišokėlis ir pan. Šios problemos padariniai yra tikrai skaudūs. Tikrai ne paslaptis, kai žmogus guli gydymo įstaigoje, kol jis neduos tam tikros pinigų sumos, tol šio paciento medikai neprižiūrės kaip to kuris sumoka „Duoklę“. Ši problema sprendžiama įrengiant vaizdo stebėjimo kameras, tačiau tokie metodai yra neefektyvūs, nes korupcija vyksta ten kur kameros nepasiekia, ši problema savaime išnyks kai pasikeis kelios lietuvių kartos, nes šios kartos nebus matę nei SSRS okupacijos ir jiems nebus tai įaugę į kraują.

Kokią matote Lietuvos Respublikos perspektyvą?

Lietuvos perspektyva yra Baltijos šalių aljansas kartu su Estija ir Latvija siekiant ekonominio ir politinio bendradarbiavimo. Tačiau bet svarbiausias užsienio politikos prioritetas privalo būti santykių gerinimas su Lenkija. Kandagi ši valstybė vis įgauna didesnę reikšmę Europos Sąjungos sprendimų priėmime, Lietuvai svarbu palaikyti gerus santykius su šia kaimyne. Tačiau Lietuva gyvena istorine atmintimi apie LDK kai buvo tik Lenkijos periferija, o tai yra labai blogai. Norint eiti pirmyn yra būtina pamiršti nors ir skaudžią istoriją.

Kokią matote ES perspektyvą?

Apžvelgiant Europos Sąjungos perspektyvą ateityje yra galimi dveji scenarijai: Pirmas, tačiau mažai tikėtinas, kad ES taps konfederacija, tačiau naivu tikėtis, kad vokietis ar britas tapatins save lygiu su rumunu, bulgaru ar lietuviu. Kitas scenarijus, kad ES žlugs ir tai yra labiau tikėtina, nes Didžioji Britanija reiškia pretenzijas palikti ES ir taip pat parodo neryžtingumas šio sąjungos, kalbant apie Rusijos veiksmus Ukrainoje. ES jei būtų galinga tarptautinė institucija paskelbtų žymiai didesnes sankcijas Rusijai ir padėtų tiek politiškai tiek ekonomiškai Ukrainos vyriausybei ir visuomenei, tačiau vos keliems asmenims uždrausta įvykti į ES. Ar čia galinga tarptautinė institucija? Sunku pasakyti, tačiau kaip bus ateityje parodys laikas.

Kokias funkcijas valstybės valdyme atlieka teisininkė, teisininkas?

Teisininkas, paruoštas ne tik kaip įstatymų žinovas, vykdytojas ar įgyvendintojas, bet svarbiausia jis yra teisės, socialinėje visuomenėje, įgyvendinimo rūpintojas prasme. Svarbiausia šiuolaikinio teisininko užduotis – taikyti teisę taip, jog būtų apgintos ir įgyvendintos žmogaus teisės ir įstatymo saugomos vertybės, spręsti teisines problemas ir tobulinti nekokybiškus ar neatitinkančius šiuolaikinių gyvenimo normų įstatymus. Teisės funkcijos yra klasifikuojamos į: reguliacines ( reguliuoja žmonių elgesį pvz: šeimos, turtinę, finansinę ir t. t ) ir apsauginės skirta apsaugoti reguliacines ( pareikalauti teisybės, įtvirtinti teisingumą pvz: seno tėvo neprižiūri sūnus ( reguliacinė ) dėl to jį tėvas paduoda į teismą ir vyksta teisminis procesas ( apsauginė ))

Pagal visuomeninių santykių reguliavimo metodus yra skirstoma į 2 stambias atšakas – viešąją ir privatinę teisę. Viešoji teisė – teisės normos, kuriomis nustatoma viešosios valdžios įgyvendinimo tvarka, o visuomeniniai santykiai yra reguliuojami imperatyviai. Viešosios teisės šakos – konstitucinė, administracinė, tarptautinė teisė ir kitos. Privatinė teisė – teisės normos, kuriomis reguliuojami privatiniai teisiniai santykiai (civilinė apyvarta, darbas ir suo juo susiję santykiai) bei vyrauja dispozityvinis reguliavimo metodas, t. y. teisinių santykių šalims teisės normomis užtikrinama galimybė pačioms pasirinkti elgesio variantus, juos teisiškai įtvirtinti, susitarti dėl jų teisinio privalomumo, sankcijų ir kitų dalykų.

Kaip teisininko, teisininkės profesinė veikla priklauso nuo valstybės išsivystymo (kultūrinio, ekonominio, politinio) lygio? Tai taip pat teisės funkcionavimas, tačiau naudojantis kitais kriterijais. Įvairūs socialiniai veiksniai, apsprendžiantys teisės paskirtį : ekonominiai, politiniai, socialiniai, ekologiniai, kultūriniai. Visi šie veiksniai kinta. Kai tik kokia visuomenės sfera tampa svarbia, atsiranda dar viena teisės funkcija, jei jos mažėtų, jos pradėtu dingti. Nuo to priklauso teisininko reikalingumas valstybėje.

Kodėl pasirinkote studijuoti šią specialybę? Šią specialybę studijuoti pasirinkau todėl, kad turiu nedidelius teisės pagrindus, žinau kas tai per mokslas, ir ko reikės mokytis. Domiuosi įstatymais, esu skaičiusi ir susipažinusi su nemažai teisės aktų. Dirbu policijoje ir šis darbas man patinka, tačiau noriu plėsti žinias, turėti naujų įgūdžių, didesni suvokimą.

Mokslas nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais. ( A. Einšteinas )

Išvados.

Teisė yra neatsiejama nuo politologijos. Nepaisant to, kad kasdienybėje mes retai įsisąmoniname, kad visi mūsų veiksmai gali turėti teisinių pasekmių, būtent teisė institucionalizuoja tai ką dauguma visuomenės narių laiko normaliu elgesiu ir numato sankcijas už tokio elgesio ribų peržengimą. Teisė yra tas įrankis, kuris užtikrina valstybės hierarchinę viršenybę prieš visuomenę. Todėl galėčiau pasakyti kad politologija „kuria“, o teisė „ įgyvendina“.

Naudota literatūra:

1. http://lt.wikipedia.org/wiki/Politologija