LR Seimo vieta ir funkcijos šalies politinėje sistemoje

Turinys

Įvadas 3Lietuvos Seimo istorinė raida 4Seimų seka Lietuvoje 5Seimas 6Seimo struktūra 7Lietuvos Respublikos Seimo funkcijos 9LR Seimo vieta politinėje sistemoje 12Išvados 13Naudota literatūra 14ĮvadasParlamentas – valstybės valdžios institucija, be kurios neįmanoma įgyvendinti šiuolaikinės atstovaujamosios demokratijos. Jis dažnai laikomas demokratijos simboliu, kuris išreiškia tautos valią ir įkūnija suverenitetą. Parlamentas susideda iš keliasdešimt ar net kelių šimtų tautos rinktų atstovų. Kiek reikia rinkti tautos atstovų, iš anksto numatoma valstybės konstitucijoje. Lietuvos Respublikos parlamentas vadinamas Seimu.Seimas – respublikos aukščiausias įstatymų leidimo ir valstybės valdymo organas, parlamentas.Lietuvos Respublikos Seimas renkamas visuotiniuose rinkimuose, kad visos valstybės gyventojai turėtų savo atstovus valdžioje. Seimo nariai – tai tautos atstovai, kuriuos įgaliojame ieškoti geriausių sprendimų, atsispindinčių priimamuose įstatymuose.Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, jog Seimas yra viena iš institucijų, vykdančių valstybės valdžią. Tai savarankiška valdžių padalijimo doktrinos požiūriu institucija. Parlamento kaip valdžios institucijos nepriklausomumas yra demokratijos garantija. Todėl Lietuvos parlementas – vienintelė institucija, turinti įgaliojimus įstatymams kurti. Parlamentas nepavaldus jokiai vykdomosios valdžios kontrolei. Parlamentas pats nustato savo vidaus struktūrą ir veiklos procedūrą. Svarbu tai, kad niekas negali kištis į Seimo svarbiausią teisę – kurti įstatymus – aukščiausios juridinės galios norminius aktus. Taigi, šio referato tikslas – apžvelgti LR Seimo funkcijas ir vietą Lietuvos politinėje sistemoje.Lietuvos Seimo istorinė raidaSeimo raidai Lietuvoje daug reikšmės turėjo Lietuvos ir Lenkijos unija, kurios pirmasis susitarimas buvo pasirašytas Krėvoje 1385 m. (Krėvos unija). 1413 m. Horodlės unija, kuria buvo atnaujinta Lietuvos ir Lenkijos sąjunga, vieno iš priimtų dokumentų 15 straipsniu sukuriamas bendras Seimas: „Lenkijos Karalystės ir Lietuvos žemių ponai ir bajorai rengs konvencijas ir seimus (congregationes et parlamenta) esant reikalui Liubline arba Parčove, arba kitose priimtinose vietovėse su mūsų pritarimu ir pagal mūsų valią Lenkijos Karalystės poreikiams ir naudai patenkinti ir dėl geresnio likimo Lietuvos žemėms” (šį dokumentą paskelbė Lenkijos Karalius Jogaila ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas). Taigi, Lietuvos Seimo istorija prasideda nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikš¬tystės epochos. Tai buvo valstybes valdžios institucija. Lietuvos Didžio¬joje Kunigaikštystėje Seimas rinkosi i suvažiavimus (sesijas), kurias šaukė Didysis Kunigaikštis, o per tarpuvaldį – Ponų Taryba. Lietuvos Statutas (1566 m.) išplėtė Seimo kompetenciją. Seimas tapo aukščiausia įstaty¬mų leidybos ir valstybės valdžios institucija, kurią sudarė Didysis Kuni¬gaikštis, Ponų Tarybos nariai bei kunigaikščiai ir apskrityse išrinkti bajo¬rų atstovai. Po Liublino unijos (1569 m.) atsiradus jungtinei Lietuvos ir Lenkijos valstybei, atskiri valstybių seimai buvo panaikinti ir sukurtas bendras Seimas. Tokia padėtis išliko iki jungtines Lenkijos-Lietuvos vals¬tybes žlugimo (1795 m.).

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nepriklausomybes paskelbimo akte buvo skelbiama, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau su¬šauktas Steigiamasis Seimas. 1920 m. balandžio mėnesį Lietuvoje buvo išrinkta atstovaujamoji institucija (Steigiamasis Seimas), kuri po ilgo isto¬rinio laikotarpio turėjo visos Lietuvos tautos mandatą. Vienas svarbiau¬sių Steigiamojo Seimo priimtų teises aktų buvo 1922 m. Lietuvos Res¬publikos Konstitucija. Pagal šią Konstituciją Seimas buvo vienerių rūmų, ir buvo renkamas trejų metų laikotarpiui. Parlamentinė respublika – tai Lietuvos valdymo forma, kuri buvo įtvirtinta 1922 m. Konstitucijoje. To¬dėl Seimas ne tik leido įstatymus, bet ir rinko Respublikos Prezidentą bei kontroliavo Ministrų kabinetą. Pastarasis negalėjo veikti neturėdamas Seimo pasitikėjimo.Pirmasis Lietuvos Respublikos Seimas buvo išrinktas 1922 m. spalio mėnesį, antrasis 1923 m. gegužės mėnesį. 1926 m. gegužės mėnesį išrink¬tas trečiasis Seimas buvo paskutinysis, išrinktas vadovaujantis 1922 m. Konstitucija. 1927 m. gruodžio 17 d. prasidėję politiniai ir teisiniai pasi¬keitimai siaurino Seimo kaip atstovaujamosios institucijos reikšmę. Ket¬virtasis Lietuvos Respublikos Seimas buvo išrinktas 1936 m., galiojant naujai 1928 m. Konstitucijai. 1938 m. Konstitucija iš esmės nepakeitė Seimo įgaliojimų (lyginant su 1928 m. Konstitucija), paversdama ji labiau reprezentaciniu, patariamuoju.1991 kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas – atsta¬čiusi Lietuvos nepriklausomybę priėmė Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą (Konstitucija), pagal kurio 78 str. 1 d. aukščiausiuoju Lietuvos Respubli¬kos valstybės valdžios organu (sąvoka “organas” buvo vartojama Laiki¬najame Pagrindiniame Įstatyme) buvo Lietuvos Respublikos Aukščiau¬sioji Taryba. Ši atstovaujamoji institucija turėjo plačius įgaliojimus ski¬riant ir kontroliuojant vykdomąją valdžią. Aukščiausiosios Tarybos – At¬kuriamojo Seimo – įgaliojimų apimtys, veiklos praktika suteikia galimybę tuo metu egzistavusią valdymo formą vertinti kaip artimą “susirinkimo valdymo sistemai”. Joje valstybės valdžios centras yra atstovaujamoji ins¬titucija, iš esmės nukreipianti tam tikra linkme visą valstybės struktūrų veiklą. To meta Lietuvos valdymo sistemą vadinti parlamentine respubli¬ka, kai šalies Konstitucijoje – Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme – ne¬buvo įtvirtinta visų valdžios padalijimo elementų, būtų netikslu. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos “Aukščiausioji Taryb…a – Atkuriamasis Seimas” atsirado jau pasibaigus įgaliojimams. 1990-1992 m. atstovauja¬moji institucija vadinosi Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Ta¬čiau Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs Aukščiausiosios Tarybos veiklos turinį, nusprendė, kad pavadinimas “Aukščiausioji Taryba – At¬kuriamasis Seimas” tiksliau išreiškia šios institucijos veiklos kryptis.
1992 m. spalio m. 25 d. Lietuvos Respublikos piliečiai referendume pritarė naujai valstybės Konstitucijai.Seimų seka LietuvojeXVI – XVIII a. Abiejų tautų Respublikos Seimas1905 m. Didysis Vilniaus Seimas1920 – 1922 m. Steigiamasis Seimas. Darbą pradėjo 1920 05 15. Pirmininkas ir einantis prezidento pareigas – A. Stulginskis.1922 – 1923 m. I Seimas. Susirinko 1923 03 12. Pirmininkas – J. Staugaitis1923 – 1926 m. II Seimas. Darbą pradėjo 1923 06 05. Pirmininkas – J. Staugaitis1926 – 1927 m. III Seimas. Darbą pradėjo 1926 06 02. Seimo pirm. Jonas Staugaitis (1926 06 02 – 12 19), A.Stulginskis (1926 12 19 – 1927 04 12)1936 – 1940 m. IV Seimas. Darbą pradėjo 1936 09 01. Pirmininkas – K. Šaltenis 1990 – 1922 m. Aukščiausioji Taryba/ Atkuriamasis Seimas. Pirmininkas – V. LandsbergisNuo 1992 m. Lietuvos Respublikos SeimasSeimasSeimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesisijęs su priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 m. bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pasibaigiant Seimo narių įgaliojimams. Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Prezidentas. Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.
Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įtaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą. Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. Seimas kasmet renkasi į dvi eilines – pavasario ir rudens – sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Seimas gali nutarti pratęsti sesiją. Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu, o Konstitucijos numatytais atvejais – Respublikos Prezidentas.Seimo struktūra Seimo vadovai1. Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas.2. Seimo Pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip penki, o vienas iš jų – Seimo opozicijos deleguotas atstovas.3. Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų kompetenciją nustato Konstitucija ir šis statutas.4. Seimo Pirmininko teikimu Seimas vieną iš Seimo Pirmininko pavaduotojų paskiria Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju.5. Seimo narys, išrinktas Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veiklą Seimo narių frakcijoje.

Seimo komitetai ir komisijos1. Seimas įstatymų projektams nagrinėti bei kitiems klausimams, Konstitucijos priskirtiems Seimo kompetencijai, rengti iš savo narių sudaro komitetus. Komitetų sąrašą nustato šis statutas.2. Seime sudaromos nuolat veikiančios Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija, Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija ir kitos komisijos.3. Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas.4. Seimo valdyba taip pat gali sudaryti parengiamąsias, redakcines laikinąsias komisijas, o Seniūnų sueiga – derinimo komisijas.

5. Komitetų ir komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.

Seimo narių frakcijos, mišrios ir laikinosios grupės1. Savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas šio statuto nustatyta tvarka. Seimo narių frakcijų teises nustato šis statutas.2. Seimo narių frakcijai vadovauja ir jai Seime atstovauja frakcijos seniūnas arba seniūno pavaduotojas, o pasisakyti frakcijos vardu gali kiekvienas jos įgaliotas Seimo narys.3. Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos mišrios Seimo narių grupės nariais. Mišriai Seimo narių grupei suteikiamos visos šio statuto nustatytos frakcijos teisės.4. Seimo nariai gali jungtis į laikinąsias grupes šio statuto nustatyta tvarka. Seimo valdyba1. Seime veikia Seimo valdyba, kurios pagrindinis uždavinys – spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prašo.2. Seimo valdyba sudaroma iš Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų ir Seimo opozicijos lyderio. Seimo valdybos sudėtį nutarimu tvirtina Seimas.

Seniūnų sueiga1. Seime veikia Seniūnų sueiga, į kurią įeina Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai. 2. Kiekviena frakcija į Seniūnų sueigą skiria po 1 atstovą nuo 10 frakcijos narių. 3. Kiekviena frakcija papildomai skiria į Seniūnų sueigą po 1 atstovą nuo nepilnos dešimties frakcijos narių, jeigu šią nepilną dešimtį sudaro daugiau negu 5 Seimo nariai.4. Frakcijos, kuriose nėra 10 narių, skiria į Seniūnų sueigą po 1 atstovą.5. Pagrindinis Seniūnų sueigos uždavinys – svarstyti Seimo sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus, teikti sprendimų šiais klausimais projektus Seimui bei valdybai, taip pat patarimus Seimo Pirmininkui.Lietuvos Respublikos Seimo funkcijosLietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyti konkretūs Seimo įgaliojimai, kuriuos realizuodamas Parlamentas vykdo valstybės valdžią. Seimas turi įgaliojimus ir vykdo funkcijas:1. svarsto ir priima Konstitucijos pataisas; Konstitucijos keitimo procedūra yra sudėtinga. Ji tokia svarbi, jog Konstitucijoje šiam klausimui yra skirtas atskiras skirsnis. Pateikti Seimui Konstitucijos pataisas gali ne mažiau kaip 114 visų Seimo narių arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Konstitucija numato, jog tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų} mėnesių pertrauka. Pertrauka numatyta tam, kad suinteresuotos visuomeninės ir politinės grupės galėtų} dalyvauti šiame procese gindamos ir derindamos interesus. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 Seimo narių. Taigi Konstitucija numato, kad jos keitimui reikia kvalifikuotos Seimo narių} balsų daugu¬mos, kuri yra reali tik sutarus visoms (absoliučiai daugumai) politinių jėgų. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.

2. Leidžia įstatymus. Įstatymų leidyba yra viena svarbiausių Parlamen¬to – Seimo – veiklos funkcijų. Tik Seimui suteikti tokie įgaliojimai. LR Konstitucija ir Seimo statutas numato įstatymų leidybos procedūrą. 3. Priima nutarimus dėl referendumų. Lietuvos Respublikos Konsti¬tucijos 4 ir 9 str. skelbia, jog aukščiausiąją suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus atstovus; svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Lietuvos Respub¬likos referendumo įstatymo 8 str. numato, kad referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso Lietuvos Respublikos Seimui ir piliečiams. Ši teise įgyvendinama daugiau kaip 113 Lietuvos Respublikos Seimo narių siūlymu, o piliečių iniciatyva išreiškiama ne mažiau kaip trijų šimtų tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių reikalavimu. Piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą dėl konkretaus klausimo įgyvendinimo nustatomas trijų mėnesių terminas. 4. Skiria Respublikos Prezidento rinkimus. Valdžių padalijimo princi¬pas numato “stabdžių ir atsvarų” mechanizmą, kuris turi garantuoti de¬mokratinį valdžių pasikeitimą. Todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra numatyta, jog Respublikos Prezidento rinkimus skiria Seimas, Seimo rinkimus – Prezidentas. Tokiu būdu eliminuojama galimybė vienai iš institucijų “užmiršti” paske1bti rinkimus ir pratęsti įgaliojimus . 5. Steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atlei¬džia vadovus. 6. Pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai. Nepritarus siūlomai kandidatūrai, Respublikos Prezidentas turi siūlyti kitą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarime yra išaiškinęs, jog Respublikos Prezidentas turi teikti Sei¬mui tokią kandidatūrą i Ministrus Pirmininkus, kuri yra susijusi su par¬lamentine dauguma ir gali gauti daugumos pritarimą. 7. Svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybes programą ir sprendžia, ar jai pritarti. Be Seimo pritarimo Vyriausybes programai pas¬taroji negali veikti. 8. Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos mi¬nisterijas. Konstitucija įvardija Lietuvos Respublikos Vyriausybę subjek¬tu, turinčiu įgaliojimus siūlyti Seimui steigti ir panaikinti ministerijas. Tokių pasiūlymų galimybė numatyta Vyriausybei tikintis, jog ji pati ge¬riausiai įvertins struktūrinių pasikeitimų poreikius.
9. Prižiūri Vyriausybes veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru. Seimas gali pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku visą narių balsų dauguma.10. Skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus. 11. Skiria ir atleidžia valstybes kontrolierių, Lietuvos .banko valdybo…s pirmininką. Valstybes kontrolei vadovauja Lietuvos Respublikos valsty¬bes kontrolierius. Valstybės kontrolės įstatymo 4 str. numato, kad Lietu¬vos Respublikos valstybės kontrolierių penkeriems metams Respublikos Prezidento teikimu skiria Lietuvos Respublikos Seimas. Taip pat šiame įstatyme numatyta, jog Seimo reikalavimu valstybės kontrolierius už Valstybės kontrolės veiklą turi atsiskaityti Seimui. Valstybės kontrolierius privalo informuoti Seimą apie tikrinimų, atliktų Seimo pavedimu, rezul¬tatus. Seimas, Respublikos Prezidentas, prireikus ir Vyriausybė, turi būti informuojami apie tikrinimų, turinčių valstybinę reikšmę, rezultatus. 12. Skiria savivaldybių tarybų rinkimus. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 str. nurodo, kad tarybų rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki tarybų narių įgaliojimų pa¬baigos. Jeigu likus 4 mėnesiams iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos Lie¬tuvos Respublikos Seimas nepaskelbia tarybų rinkimų datos, tarybų rin¬kimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki tarybų narių įgalioji¬mų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Tarybų rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos.13. Sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas nustato, kad Vyriausioji rinkimų komisija yra nuolat veikianti aukščiausia Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų ir referendumų or¬ganizavimo institucija. Be to, įstatymu įtvirtinama, kad Vyriausiąją rin¬kimų komisiją ketveriems metams, laikotarpiui, kai iki eilinių Seimo rin¬kimų dienos liko ne mažiau kaip 100 dienų ir ne daugiau kaip 130 dienų, sudaro Seimas. Prieš neeilinius Seimo rinkimus Vyriausioji rinkimų ko¬misija naujai nesudaroma, jos įgaliojimai išlieka iki Vyriausioji rinkimų komisija bus sudaryta prieš eilinius Seimo rinkimus.
14. Tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;15. Nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;16. Ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus;17. Nustato respublikos administracinį suskirstymą;18. Steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;19. Leidžia amnestijos aktus;20. Įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas. Liet¬uvos Respublikos miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo įstatymas numato, kad priėmus Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą laikinai įvest¬i Lietuvos Respublikos miesto ar rajono tiesiogini valdymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė valdymo reformų ir savivaldybių reikalų minist¬ro teikimu per savaitę paskiria savo įgaliotinį to miesto ar rajono laikinam valdymui bei administravimui. Šio įgaliotinio teikimu Ministras Pir¬mininkas skiria įgaliotinio pavaduotoją.LR Seimo vieta politinėje sistemojeIš praeities paveldėtos parlamentinės demokratijos tradicijos Lietuvoje buvo menkos, o parlamento, kaip institucijos, statusas sovietinėje valdymo sistemoje buvo tik sunkiai apibrėžiama parlamentarizmo grimasa. Kita vertus, tuoj po 1990 m. naujais iššūkiais vyraujančiam parlamento vaidmeniui transformuojant politinę sistemą virto mažėjantis visuomenės pasitikėjimas šia institucija, galiausiai kilo jo įteisinimo problemos. 1990 m. išrinktas steigiamasis parlamentas ne tik tapo politinės sistemos keitimo ir demokratizacijos „širdimi“. Parlamentas pats iš esmės turėjo keistis: apibrėžti savo statusą, funkcijas, darbo ir sprendimų priėmimų taisykles. Viena vertus, radikaliai pakitęs parlamento statusas ir funkcijos, kita vertus, svarbiausių valdžios šakų institucinių santykių neapibrėžtumas besiformuojančioje politinėje sistemoje sukėlė „parlamentinę ir partinę perkrovą“, politiniuose procesuose pradėjo dominuoti parlamentas ir politinės partijos, o kiti veikėjai susidūrė su išstūmimo efektu. Pokomunistinių šalių parlamento statusas, vaidmuo ir funkcijos politinėje sistemoje neapibrėžtas ir neatitinka stabilių demokratijos modelių. Sistemos transformacijos pradžioje parlamentas tampa vienvaldiška ir visagale institucija, besistengiančia atlikti ne tik savo, bet ir kitų institucijų funkcijas. Vėliau funkcijos perskirstomos, – nusistovėjus institucinėms galioms ir galimybėms, parlamentas tampa politinę sistemą konsoliduojančiu ir stabilumą užtikrinančiu veiksniu. Užsitęsęs parlamento dominavimas gali net kelti pavojų.
Parlamento prioritetų ir uždavinių kaita tiesiogiai susijusi su jo funkcijų bei galių pokyčiais. Žlugus komunistiniam blokui, parlamentai iš „guminių antspaudų“ tampa visateisiais politinių procesų veikėjais. Keičiantis sistemos transformacijos fazėms ir įveikus demokratijos konsolidacijos etapą, parlamento darbų pobūdis ir krūvis taip pat kinta. Antai pradiniame etape AT –AS prioritetas buvo valstybingumo įtvirtinimas ir reformų iniciavimas; šiandien Seimo veikloje pagrindiniai yra demokratijos konsolidacijos ir tarptautinės integracijos uždaviniai.Išvados Per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį Lietuvoje buvo priimti per du su puse tūkstančio įstatymų. Tai rodo, koks įtemptas darbas vyksta Lietuvos Respublikos Seime. Kita vertus, dalis įstatymų buvo priimti tam, kad pataisytų jau galiojančius. Tokių pataisų tam pačiam įstatymui pasitaikydavo po du, tris kartus per metus. Jau įprasti tapo piliečių nusiskundimai įstatymų gausa, prasta jų kokybe. Tai mažina žmonių ekonominės ir kitos veiklos efektyvumą, sudaro prielaidas įstamdavystei tapti interesų grupių lobizmo laidu. Seimo pradėtas taikyti viešas kai kurių įstatymų projektų svarstymas padeda įgyvendinti naujus įstatymų leidybos principus, iš kurių bene svarbiausi yra įstatymų aiškumas, visuotinumas ir skaidrumas. Tada Vyriausybei ar kito lygmens valdžiai liks tik įgyvendinti įstatymus, nebereikės jų aiškinti plečianti turinį. Taigi, Seimas svarsto, priima, leidžia įstatymus, pritaria arba nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko (Vyriausybės vadovo) kandidatūrai, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą bei prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesčius, skelbia savivaldybių rinkimus, ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Įstatymų projektams nagrinėti Seimas sudaro komitetus, o siauresnės paskirties reikalams nagrinėti yra komisijos (nuolatinės ir laikinosios). Seimo narių teises ir pareigas apibrėžia Seimo Statutas. Juo remiantis, parlamento sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes svarsto, komitetų ir frakcijų darbo organizavimą derina Seniūnų sueiga, kurią sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai. Įstatymų leidybos sklandumui užtikrinti skirta Seimo kanceliarija.Naudota literatūra
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija (priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume).2. Krupavičius A. , Lukošaitis A. – Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida. V., 20043. Šiuolaikinė valstybė (sud. Matakas J.). Kaunas, 1999 4. Lietuvos Konstitucinė Teisė. Vilnius, 2002 5. http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=250565&Condition2=