Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungojenuo 2000 m. liepos mėn. iki 2001 m. birželio mėn.
Santrauka
Vilnius, 2001 m. liepos 1 d.
Turinys
1. Įžanga 4
1.1. Įvadas 4
1.2. Lietuvos ir Europos Sąjungos santykiai 5
2. Narystės kriterijai 11
2.1. Politiniai kriterijai 11
2.1.1. Demokratija ir įstatymų viešpatavimas, žmogaus teisės ir tautinių mažumų apsauga 112.1.2. Horizontalieji administraciniai gebėjimai 122.1.3. Išvados 14
2.2. Ekonominiai kriterijai 15
2.3. Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus: teisės perkėlimas,įgyvendinimas ir administraciniai gebėjimai 32
1 Skyrius. Laisvas prekių judėjimas 32
2 Skyrius. Laisvas asmenų judėjimas 33
3 Skyrius. Laisvė teikti paslaugas 34
4 Skyrius. Laisvas kapitalo judėjimas 35
5 Skyrius. Įmonių teisė 35
6 Skyrius. Konkurencija 36
7 Skyrius. Žemės ūkis 36
8 Skyrius. Žuvininkystė 39
9 Skyrius. Transporto politika 40
10 Skyrius. Mokesčiai 42
11 Skyrius. Ekonominė ir pinigų sąjunga 45
12 Skyrius. Statistika 47
13 Skyrius. Socialinė politika ir užimtumas 48
14 Skyrius. Energetika 49
15 Skyrius. Pramonės politika 50
16 Skyrius. Smulkios ir vidutinės įmonės 50
17 Skyrius. Mokslas ir moksliniai tyrimai 51
18 Skyrius. Švietimas ir mokymas 52
19 Skyrius. Telekomunikacijos ir informacijos technologijos 52
20 Skyrius. Kultūra ir audiovizualinė politika 53
21 Skyrius. Regioninė politika ir struktūrinės priemonės 53
22 Skyrius. Aplinka 54
23 Skyrius. Vartotojų ir sveikatos apsauga 56
24 Skyrius. Teisingumas ir vidaus reikalai 56
25 Skyrius. Muitų sąjunga 58
26 Skyrius. Išoriniai ryšiai 60
27 Skyrius. Bendra užsienio ir saugumo politika 60
28 Skyrius. Finansų kontrolė 61
29 Skyrius. Finansinės ir biudžeto nuostatos 61
3. Lietuvos svarbiausioji pažanga rengiantis narystei ES 2000-2001 m. bei bendras tęstinės pažangos įvertinimas techninės narystės ES datos 2004 m. sausio 1 d. perspektyvoje: apibendrinimai ir išvados 64
3.1. Kita svarbiausioji pažanga 2000-2001 m. 653.2 Bendras tęstinės pažangos įvertinimas techninės narystės ES datos 2004 m. sausio 1 d. perspektyvoje 70
4. Stojimo partnerystė ir Nacionalinė acquis priėmimo programa: bendras įvertinimas 78
4.1. Stojimo partnerystė: artimiausios ir vidutinės trukmės prioritetų įvertinimas 78
4.2. Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programa 2001-2003 m. 79
1. Įžanga
1.1.Įvadas
Liuksemburgo Europos viršūnių tarybos sprendimu “ nuo 1998 m. pabaigos Europos Komisija, atsižvelgdama į Kopenhagos kriterijus ir ypatingai – acquis įgyvendinimą, reguliariai ruoš ir teiks Europos viršūnių tarybai ataskaitas <…>, apžvelgiančias kiekvienos Vidurio ir Rytų Europos šalies – kandidatės pažangą rengiantis narystei ES”.Tikslaus ir reguliaraus Europos Komisijos bei šalių narių informavimo apie šalių – kandidačių pažangą reikšmė ypatingai išaugo, 1999 m. gruodžio 11d. Helsinkyje vykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime priėmus sprendimą 2000 m. vasario mėn. sušaukti dvišalę tarpvyriausybinę konferenciją ir taip pradėti derybas su Lietuva dėl jos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų bei būtinų Sutarties pakeitimų. Europos viršūnių taryba taip pat konstatavo, kad “derybose kiekviena šalis kandidatė bus vertinama pagal jos pasirengimą. Šis principas bus taikomas tiek sprendimams dėl atskirų derybinių skyrių atidarymo, tiek ir pačių derybų eigai. <…> Pažanga derybose turi vykti lygiagrečiai pažangai perkeliant acquis ir ją įgyvendinant”.
2001 m. gegužės 10 d. laišku Plėtros GD generalinis direktorius p. Eneko Landaburu pakvietė Lietuvos Vyriausybę iki 2001 m. liepos 1d. pateikti tradicinį metinį indėlį į Europos Komisijos reguliarųjį pranešimą apie Lietuvos pažangą. Lietuva taip pat pakviesta pateikti Europos Komisijai savo metinio pažangos pranešimo papildymus ir naujausią informaciją iki 2001 m. rugsėjo 30 d. Po paskutiniojo metinio pažangos pranešimo apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES pateikimo Europos Komisijai 2000 m. liepos 1 d., informacijos srautai apie Lietuvos pažangą labai suintensyvėjo, ypač su Europos Komisija ir ypatingai derybų ir papildomos informacijos teikimo kontekste. Europos komitetas prie LRV du kartus papildė nauja informacija paskutinį nacionalinį metinį pranešimą (2000 m. rugsėjo 12 d. ir spalio 4 d.) ir paskelbė du ketvirtinės pažangos pranešimus (2001 m. vasario 15 d. ir gegužės 21 d.). Informacija apie Lietuvos pažangą taip pat buvo teikta Lietuvos –ES Asociacijos tarybai (2001 m. vasario 27 d.) ir Asociacijos komitetui Vilniuje (2001 m. birželio 11d.).
Taigi, šis metinis pranešimas yra sisteminė Lietuvos pažangos 2000– 2001 m. apžvalga, paremta informacija, jau ne sykį teikta Lietuvos visuomenei, Europos Komisijai ir ES šalims narėms ketvirtinių pranešimų apie pažangą pavidalu, tačiau ja neapsiriboja. Jame pateikiama naujausia informacija apie esamą padėtį ir bendras įvertinimas, atsižvelgiant į techninę Lietuvos narystės ES datą – 2004 m. sausio 1 d. Toks skirstymas visiškai atitinka Komisijos reguliariojo pranešimo struktūrą. Šis dokumentas apibūdina santykius tarp Lietuvos ir ES, pateikia ir įvertina Lietuvos pažangą įgyvendinant Kopenhagos narystės kriterijus ir Stojimo partnerystės vidutinės trukmės prioritetus. Pranešime pateikiama 2001 m. atnaujintos Lietuvos pasirengimo narystei ES programos (NAPP ) apžvalga bei statistikos priedai . Lietuvos sektoriniai administraciniai gebėjimai yra analizuojami trečioje dalyje apie gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus (pati trečioji dalis yra išdėstyta 29 derybų skyrių forma). Horizontalūs administraciniai gebėjimai (valstybės tarnyba, strateginis planavimas, reguliacinio poveikio įvertinimas ir kt.) yra įtraukti kaip atskiras poskyris į 2.1 skyrių apie politinius narystės kriterijus.
Informacija apie pažangą atskiruose derybų skyriuose dalyje apie gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus yra pateikiama pagal nusistovėjusią pažangos pranešimų struktūrą, t.y. atskirai atspindint per metus pasiektą pažangą bei įvertinant likusį iki narystės ES teisės derinimo ir administracinių gebėjimų stiprinimo darbą. Rengiant šį pranešimą buvo remtasi atnaujinta Lietuvos pasirengimo narystei ES programa ( NAPP ), parengta ir pristatyta Komisijai 2001 m. birželio 27 d.
Galiausiai pranešimas yra taip pat skirtas plačiajam skaitytojų ratui tiek Europos Komisijoje, tiek ES šalyse narėse. Pagrindinė pažangos pranešimo dalis buvo rengiama, atsižvelgiant į Komisijos ekspertų poreikius ir dėl to pateikiant plačią ir detalią argumentaciją, tuo tarpu į santrauką įtraukta tik pati svarbiausia informacija.
Šį Europos komiteto prie LRV parengtą pranešimą 2001 m. birželio 26 d. svarstė ir jam pritarė Vyriausybė. Rengiant pranešimą, dalyvavo beveik visos Lietuvos vyriausybės ir valstybės institucijos, teikdamos informaciją ir komentarus. Naujausia informacija Komisijai bus pateikta, kaip ir buvo pageidauta, 2001 m. rugsėjo mėn.
1.2. Lietuvos ir Europos Sąjungos santykiai
Lietuvos – ES institucijų veikla
Lietuvos ir ES Asociacijos institucijos – Asociacijos taryba, Asociacijos komitetas ir Jungtinis parlamentinis komitetas – yra ypatingai svarbios dialogo tarp Lietuvos ir ES gilinimui.
Paskutinis ES – Lietuvos Asociacijos tarybos susitikimas įvyko 2001 m. vasario 27 d. Briuselyje. Jame apžvelgtas Lietuvos pasirengimas narystei ES remiantis paskutiniu reguliariu pranešimu, išleistu Europos Komisijos 2000 m. lapkričio mėn., Stojimo partneryste, atnaujinta 1999 m. gruodžio mėn. ir Lietuvos nacionaline acquis perėmimo programa, peržiūrėta 2000 m gegužės mėn. Asociacijos taryba sveikino Lietuvos padarytą pažangą toliau įgyvendinant valstybinio valdymo ir teisinės sistemos reformas ir ragino jas pabaigti. Asociacijos taryba taip pat pripažino , kad Lietuva ėmėsi svarbių priemonių kovoje su korupcija, kurios turi būti vainikuotos, priimant Nacionalinę antikorupcijos strategiją. Asociacijos taryba pripažino svarbią pažangą ekonominių narystės kriterijų srityje, ypatingai baigiant privatizavimą bankininkystėje, liberalizuojant ir restruktūrizuojant energetiką ir grąžinant žemę savininkams. Asociacijos taryba pažymėjo, kad Lietuva išlaikė makroekonominį stabilumas ir sugebėjo sumažinti fiskalinį ir išorinį disbalansą bei valstybės kišimąsi į ekonomiką. Asociacijos taryba paskatino Lietuvą tęsti reformas, tęsti dabartinę fiskalinę politiką ir užtikrinti valstybės finansų stabilumą (sustainability) vidutinės trukmės perspektyvoje.
Asociacijos taryba pažymėjo, kad Lietuva padarė žymią pažangą ES acquis perkėlime, tačiau papildoma pažanga mokesčių, žemės ūkio, regioninės politikos ir finansų kontrolės srityse yra reikalinga. Ji pabrėžė, kad didesnis dėmesys turi būti atkreiptas į administracinių gebėjimų stiprinimą, norint užtikrinti efektyvų acquis įgyvendinimą. Asociacijos Taryba sveikino Lietuvos pasiektą pažangą įgyvendinant Nacionalinę energetikos strategiją, ypač priimant svarbius įstatymus.
Asociacijos taryba pripažino Lietuvos pažangą daugelyje Teisingumo ir vidaus reikalų sričių, įskaitant teisės derinamą ir administracinius gebėjimus, tačiau tolimesnės pastangos yra būtinos užtikrinti efektyvų susijusių institucijų bendradarbiavimą.
Ketvirtasis ES – Lietuvos Asociacijos komiteto susitikimas įvyko 2001 m. birželio 11 d. Vilniuje. Jame buvo apžvelgta Lietuvos pasirengimo narystei ES būklė ypatingai struktūrinės reformos ir kitos Stojimo partnerystės sritys, t.y. vidaus rinka, žemės ūkis, energetika, aplinkos apsauga, transportas, teisingumas ir vidaus reikalai. Komitetas pažymėjo Lietuvos pasiektą pažangą, ypač stiprinant institucinius ir administracinius gebėjimus, kurie yra būtina sąlyga jau perkeltų ES reikalavimų įgyvendinimui, nors administracinių gebėjimų stiprinimas reikalauja tolimesnių pastangų. Platesnė Stojimo partnerytės prioritetų įgyvendinimo pažanga yra aprašyta šio dokumento 4.1 dalyje (Lietuvos-ES Asociacijos komiteto bendro spaudos pareiškimo pagrindu).
2000 m. liepos – 2001 m. birželio mėn. įvyko septyni ES – Lietuvos Asociacijos pakomitečių susitikimai: ekonomikos ir pinigų klausimų (2000 m. rugsėjo 11 d., Vilnius), regioninės plėtros, socialinės politikos ir užimtumo (2000 m. spalio 16 d., Vilnius), inovacijos (2000 m. spalio 17 d., Vilnius), muitų, mokesčių, narkotikų ir pinigų plovimo (2000 m. gruodžio 4 d., Briuselis), transporto, aplinkos apsaugos ir energetikos (2000 m. gruodžio 18 d., Briuselis), žemės ūkio ir žuvininkystės (2001 m. vasario 6 d., Briuselis), prekybos ir pramonės (2001 m. gegužės 14 d., Vilnius).
Septintasis ES – Lietuvos Jungtinio parlamentinio komiteto susitikimas įvyko 2000 m. lapkričio 22 – 23 d. Briuselyje. Jame buvo apžvelgtas Lietuvos pasirengimas narystei ES, dvišalių derybų pažanga, naujos Lietuvos vyriausybės programa, ekonominė Lietuvos būklė, pabrėžiant mažų ir vidutinių įmonių plėtros svarbą, inovaciją ir technologijas, žmogiškuosius resursus. Taip pat buvo apsvarstyti pokyčiai ES, susiję su plėtra ir buvo pateiktos svarbios rekomendacijos. Komitetas paragino ES ir Lietuvą paspartinti derybas dėl narystės ES.
Aštuntasis Lietuvos Jungtinio parlamentinio komiteto (JPK) susitikimas buvo surengtas 2001 m. birželio 24 – 26 d. Vilniuje ir Ignalinoje. Jame buvo aptartas Lietuvos pasirengimas narystei ES, derybų pažanga, politinė ir ekonominė situacija Lietuvoje, regioninė plėtra ir socialiniai klausimai, energetikos strategija bei Ignalinos AE uždarymo socialinės ir ekonominės pasekmės, žemės ūkio klausimai ir Europos ateitis.
JPK sveikino Nicos ir Gioteburgo Tarybų sprendimus dėl plėtros strategijos ir tolimesnio derybų kurso, o taip pat Lietuvos pasiekimus bei pasivijimą derybų procese. Komitetas išreiškė pasitenkinimą dėl tęstinės pažangos rengiantis narystei, palankiai įvertino Lietuvos deramumą su politiniais kriterijais bei rinkos ekonomikos funkcionavimą. Tačiau Komitetas pabrėžė būtinumą tęsti ir paspartinti pastangas energetikos ir žemės ūkio srityse, taip pat stiprinti administracinius gebėjimus.
JPK taip pat pažymėjo, kad yra reikalinga pradėti konstitucinį procesą, susijusį su Europos Sąjungos efektyvumo ir jos demokratinio legitimumo stiprinimu. Šalys kandidatės turėtų būti visiškai įtrauktos į šį procesą.
Derybos dėl narystės ES
Naujoji Vyriausybė nusprendė sujungti derybų bei vidinio pasirengimo narystei ES valdymo funkcijas. Tokiu būdu Vyriausiojo derybininko dėl narystės ES institucija buvo susieta su Europos komiteto prie LRV Generalinio direktoriaus pareigomis. 2001 m. sausio 5 d. Prezidento Dekretu Europos komiteto prie LRV Generalinis direktorius Petras Auštrevičius paskirtas Vyriausiuoju derybininku.
Toks pasikeitimas sąlygojo tam tikras institucines ir personalines adaptacijas (2001 m. sausio 10 d. Vyriausybės nutarimas) – ES Derybų delegacijos sekretoriato funkcijas perėmė Europos komitetas prie LRV. Užsienio reikalų ministerijos Europos integracijos departamentas lieka atsakingas už diplomatinę Delegacijos veiklos pusę.
2001 m. liepos 1 d. duomenimis, derybos yra pradėtos 29 derybiniuose skyriuose ir preliminariai baigtos 18 derybinių skyrių.
Per laikotarpį, kurį apima pastarasis Pažangos pranešimas, įvyko septyni Stojimo konferencijos su Lietuva susitikimai, derybos pradėtos 20 derybinių skyrių ir preliminariai baigtos 13 derybinių skyrių.
2000 m. spalio mėn. Lietuva preliminariai susitarė dėl dviejų skyrių – Pramonės politikos (15) ir Išorinių santykių (26).
2000 m. lapkričio 16 d. Stojimo konferencijos susitikime derybos buvo pradėtos septyniuose naujuose skyriuose: Laisvė teikti paslaugas (3), Laisvas kapitalo judėjimas (4), Įmonių teisė (5), Transporto politika (9), Socialinė politika ir užimtumas (13), Telekomunikacijos ir informacinės technologijos (19) ir Aplinka (22).
2001 m. kovo mėn. buvo preliminariai uždaryti 6 derybiniai skyriai: Laisvas kapitalo judėjimas(4), Ekonominė ir pinigų sąjunga (11), Socialinė politika ir užimtumas (13), Telekomunikacijos ir informacinės technologijos (19), Kultūra ir audiovizualinė politika (20) ir Vartotojų politika (23). Derybos pradėtos dar keturiuose skyriuose: Žuvininkystės (8), Muitų sąjungos (25), Regioninės politikos ir struktūrinių instrumentų (21) ir Finansinių ir biudžetinių nuostatų (29).
2001 m. gegužės 17 d. Stojimo konferencijos susitikime Lietuva preliminariai susitarė dėl dviejų skyrių – Laisvo prekių judėjimo (1) ir Įmonių teisės (5) ir pradėjo derybas dar dviejuose skyriuose – Mokesčių (10) bei Finansų kontrolės (28).
2001 m. birželio 11 d. Stojimo konferencijos susitikime Lietuva preliminariai uždarė 2 derybinius skyrius – Laisvės teikti paslaugas (3) ir Žuvininkystės (8) bei pradėjo derybas dar trijuose derybiniuose skyriuose – Laisvo asmenų judėjimo (2), Žemės ūkio (7) ir Energetikos (14).
2001 m. birželio 27 d. Lietuva preliminariai susitarė dėl vieno derybinio skyriaus – Aplinkos (22) ir pradėjo derybas dėl paskutinio – Vidaus reikalų ir teisingumo – derybinio skyriaus.
Tolimesni derybų planai numatyti 2001 m. balandžio 18 d. Vyriausybinės Europos integracijos komisijos patvirtintame Derybų dėl narystės ES veiksmų plane 2001 m. II ir III ketv. (“Laekeno planas”). Veiksmų planas apima tas priemones, kurių įgyvendinimas būtinas pakankamam preliminariam derybinių skyrių uždarymui teisiniam ir administraciniam suderinamumui užtikrinti. Planas apima 2001 m. uždarytinus derybinius skyrius, tame tarpe Muitų sąjungą, Transporto politiką, Finansų kontrolę, Laisvą asmenų judėjimą. Planas taip pat apima keturis papildomus skyrius (Žemės ūkis, Mokesčiai, Energetika ir Teisingumas ir vidaus reikalai), kuriuose siekiama maksimalios derybų pažangos 2001 m.
2001 m. sausio – birželio mėn. Briuselyje buvo surengta 13 techninių konsultacijų su Europos Komisija dešimtyje derybinių skyrių (Laisvas prekių judėjimas, Laisvas asmenų judėjimas, Laisvė teikti paslaugas, Įmonių teisė, Transporto politika, Ekonominė ir pinigų sąjunga, Socialinė politika ir užimtumas, Vartotojų ir sveikatos apsauga, Aplinka, Teisingumas ir vidaus reikalai).
Seimas ir integracijos klausimai
Vyriausybės pastangos siekti narystės ES su pirmąja plėtros banga buvo paremtos 2001 m. sausio 19 d. atnaujintu. Lietuvos politinių partijų susitarimu, teigiančiu, kad Lietuvos narystė ES su pirmąja plėtros banga yra strateginis Lietuvos uždavinys (ankstesnis susitarimas buvo sudarytas 2000 m. balandžio 20 d.). Šis susitarimas buvo detalizuotas 2001 m. sausio 23 d. Seimo nutarime. Seimo nutarimas dėl integracijos į ES apima prioritetinių įstatymų pirmajam 2001 m. pusmečiui sąrašą.
ES Priešstojiminių fondų parama
PHARE
Pagrindinis PHARE 2001 m. programos tikslas yra padėti Lietuvai įgyvendinant narystės ES Kopenhagos ir Madrido kriterijus, ypatingai prioritetinėse srityse, indikuotose Stojimo Partnerystėje (SP), Lietuvos pasirengimo narystei ES programoje (LPNP (NAPP)), o taip pat Reguliaraus pranešimo išvadose.
Kita vertus, PHARE programa turi užtikrinti, kad Struktūriniai fondai bus naudojami pasirengimo stojimui ES reikmėms sutinkamai su ES reikalavimais ir procedūromis.
Nacionalinė 2001 m. PHARE programa numato aštuonias prioritetines paramos sritis: pensijų sistemos reforma Lietuvos teisinės ir poįstatyminės bazės derinimą su Vidaus rinkos acquis, žemės ūkį, aplinką, teisingumą ir vidaus reikalus, socialinius reikalus ir užimtumą, sveikatą, administracinius gebėjimus.
Finansinis pasiūlymas sudaro 29,925 mln. EUR, apimdamas ir specialią 4,43 mln. EUR dotaciją, skirtą Lietuvos dalyvavimui Bendrijos programose, Europos aplinkos agentūros veikloje bei Europos Bendrijos 5 bendrojoje programoje (FP5). Pasiūlymai dėl dalyvavimo bendradarbiavimo per sienas, Ekonominėje ir socialinėje sanglaudoje, branduolinės saugos užtikrinime bus teikiami kitame finansiniame pasiūlyme. Iš viso Lietuvai 2001 m. planuojama skirti 67,6 mln. EUR, iš kurių 20 mln. EUR branduoliniam saugumui bei 3 mln. EUR Pasienio bendradarbiavimui.
ISPA
Europos Komisija, Nacionalinis ISPA koordinatorius (Užsienio reikalų viceministrė D.Grybauskaitė,) ir Nacionalinis Įgaliotas pareigūnas (Finansų viceministras M.Jonikas) 2000 m. gruodžio mėn. pasirašė Supratimo memorandumą dėl ISPA Nacionalinio fondo naudojimo.
ISPA Valdymo komitetas 2000 m. patvirtino tris transporto ir du aplinkos projektus: “IXB transporto koridoriaus atnaujinimas” (26,08 mln. EUR, kurių 19,56 mln. EUR sudaro ISPA negražinama paskola); “VIA Baltica kelio statyba” (15,44 mln. EUR, iš kurių ISPA negražinama paskola 11,58 mln. EUR); “Telekomunikacijų, energijos tiekimo ir Kretos koridoriaus Nr. IXB žymėjimo modernizavimas” (31,7 mln. EUR, iš kurių ISPA negrąžinama paskola 11,41 mln. EUR); “Vandens tiekimo ir vandens surinkimo sistemų Vilniuje renovacija ir išplėtimas” (40,0 mln. EUR, iš kurių ISPA negrąžinama paskola 20,0 mln. EUR); “Druskininkų nutekamųjų vandenų sistemos gerinimas, atnaujinimas ir plėtimas” (5,5 mln. EUR, iš kurių ISPA negrąžinama paskola 2,75 mln. EUR). Be minėtų, dar du transporto sektoriaus projektai sulaukė palankios Valdymo komiteto nuomonės: “Paneuropinio koridoriaus Nr. IA plėtra” (26,42 mln. EUR, iš kurių ISPA negrąžinama paskola 19,82 mln. EUR); Šiaurinio aplinkkelio į Klaipėdos uostą projektas (15,19 mln. EUR, iš kurių ISPA negrąžinama paskola 11,09 mln. EUR). Biudžetinės lėšos šiems dviems projektams jau yra numatytos 2001 m. ISPA biudžete.
2001 m. Lietuva Europos Komisijai pateikė šiuos projektus: Telekomunikacijų, energijos tiekimo ir Kretos koridoriaus Nr. IXB žymėjimo modernizavimas – Energijos tiekimo 3 sektorius; ir Techninė parama Aplinkos sektoriaus ISPA projektų parengimui.
SAPARD
2001 m. kovo 5 d. Europos Komisija su Lietuva pasirašė Daugiametį finansavimo susitarimą bei Metinį finansavimo susitarimą. Daugiametis finansavimo susitarimas, apibrėžiantis SAPARD programos įgyvendinimo taisykles, buvo ratifikuotas Seime 2001 m. birželio mėn. Per SAPARD programą Lietuva 2001 m. gaus 29.8 mln. EUR.
Dalyvavimas EB Programose ir Europos aplinkos agentūros veikloje
Vyriausybė palankiai vertina Lietuvos dalyvavimą Bendrijos programose, kurių pagalba ji adaptuojasi prie Europos Sąjungos veiklos principų ir praktikos. Šiuo metu Lietuva nemaža naudos gauna dalyvaudama tokiose ES programose: Leonardo da Vinci II, Socrates II, Jaunimo, Europos Bendrijos 5 bendroji programa (FP5), SAVE II, Fiscalis, Culture 2000. Lietuva taip pat tikisi ateityje pilnai įsitraukti į programas Verslas ir verslininkystė, Muitinė 2002, o taip pat Europos aplinkos agentūros veiklą nuo 2002 metų.
Prekybiniai ryšiai
Informacija apie Lietuvos – ES prekybinius ryšius 2000 m. ir 2001 m. I ketv. yra pateikta 2.2 skyriuje apie ekonominius kriterijus ir statistiniuose prieduose. 2. Narystės kriterijai
2.1. Politiniai kriterijai
2.1.1. Demokratija ir įstatymų viešpatavimas, žmogaus teisės ir tautinių mažumų apsauga
Toliau plėtojama nacionalinė teisės sistema. Nuo 2000 m. liepos mėn. iki rugpjūčio mėn. Seimas priėmė naująjį Civilinį kodeksą bei Baudžiamąjį kodeksą. Vyksta teisėjų mokymai dėl penkių iš šešių naujojo Civilinį kodekso knygų taikymo, o 2001 m. numatoma apmokyti 600 teisėjų dėl šeštosios Civilinio kodekso knygos taikymo. 2001 m. III ketv. Vyriausybei bus pateiktas naujasis Civilinio proceso kodeksas.
Demokratijos gilinimo ir lygių galimybių įtvirtinimo srityje Vyriausybė kreipėsi į Prezidentą, prašydama pateikti Seimui ratifikuoti Antrąjį neprivalomąjį Tarptautinės pilietinių ir politinių teisių konvencijos protokolą (dėl mirties bausmės panaikinimo). Veikia ir svarbius sprendimus lyčių lygių galimybių klausimais priima Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius (paskirtas 1999 m. balandžio mėn.). Vyriausybės politiką šioje srityje įgyvendina Vyrų ir moterų lygių galimybių komisija, kuri pateikė Vyriausybei pirmąją metinę ataskaitą apie savo veiklą. Tautinių mažumų apsaugos srityje Seimui buvo pateiktas naujojo Tautinių mažumų įstatymo projektas, suderintas su Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija (ratifikuota 2000 m.). 2000 m. Vyriausybė pradėjo įgyvendinti Romų integracijos į Lietuvos visuomenę programą. Socialinių teisių srityje Seimas ratifikavo pataisytą Europos tarybos socialinę chartiją ir jos laikinus susitarimus. Vaikų teisių srityje 2001 m. kovo 23 d. Seimas ratifikavo Konvenciją dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės.
Kovos su korupcija srityje 2001 m. buvo priimtas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT – pagrindinės tarnybos, kovojančios su korupcija) garbės (etikos) kodeksas. Baigiamas Antikorupcinio įstatymo rengimas. Lietuva rengiasi ratifikuoti Europos tarybos baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos. STT ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tęsė kovą prieš korupciją. Specialiųjų tyrimų tarnybos veikloje pažymėtina, kad 2000 m. buvo iškeltos 108 baudžiamosios bylos (1999 m. – 125), atskleisti 56 nusikaltimai prieš valstybės tarnybą (1999 m. – 98), 98 valstybės tarnautojams ir pareigūnams buvo pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų prieš valstybės tarnybą (1999 m. – 168). 2000-2001 m. buvo toliau tęsiamas Nacionalinės kovos su korupcija strategijos rengimas.
2001 m. gegužės 31 d. Seimui pateikti Teismų įstatymo pakeitimai, parengti, remiantis Konstitucinio teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimu, kurie suderins su Konstitucija teismų administravimą. Minėtu Konstitucinio teismo nutarimu buvo nustatyta, kad kai kurios Teisingumo ministro galios, administruojant teismų sistemą, neatitinka Konstitucijos. Per ataskaitinį laikotarpį, siekiant užpildyti laisvas teisėjų vietas, buvo paskirti 47 nauji teisėjai, tuo būdu pakeičiant užimtų ir laisvų etatų visuose teismuose santykį į 646:66. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisas, priimtas Seime 2000 m. rugsėjo 19 d., Apeliacinio teismo administracinių bylų skyrius ir Aukštesnysis Administracinis teismas buvo reorganizuoti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (vykdantį priežiūros ir apeliacinio teismo funkcijas bei formuojantį vieningą administracinių teismų praktiką). Tokiu būdu nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėjo funkcionuoti nuosekli dvipakopė administracinių teismų sistema. 2000 m. II p. buvo baigta dvynių programa su Vokietija ir Švedija, skirta teisėjų mokymui ir apimanti įvairius ES teisės bei acquis įgyvendinimo aspektus.
Teisinės pagalbos užtikrinimo piliečiams srityje 2001 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. 2001 m. balandžio 18 d. Kaune pradėjo veikti antrasis pilotinis teisės biuras, skirtas teikti teisines paslaugas socialiai remtiniems asmenims.
Nuosavybės teisių srityje naujasis Civilinis kodeksas sudaro palankesnes sąlygas disponuoti nuosavybe. 2001 m. kovo 1 d. įsigaliojo Turto arešto aktų registro įstatymas. Informacija apie turto areštus bus prieinama visuomenei per hipotekos registro informacinę sistemą.
Nusikaltimų žmonijai srityje 2000 m. lapkričio mėn. Vilniuje vyko tarptautinis forumas dėl Holokausto eroje išgrobstytų kultūrinių vertybių. Šiais metais teismas išsprendė Kazimiero Gimžausko bylą. Gimžauskas buvo pripažintas kaltu dėl genocido, tačiau dėl mirtinos ligos buvo atleistas nuo bausmės.
2.1.2. Horizontalūs administraciniai gebėjimai
Nuo 2000 m. liepos mėn. buvo padaryta keletas svarbių žingsnių įgyvendinant Valstybės tarnybos reformą. 2001 m. balandžio 12 d. Seimas priėmė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriuo buvo supaprastinta valstybės tarnautojų atleidimo iš ir priėmimo į valstybės tarnybą procedūra, o pereinamasis laikotarpis pratęstas iki 2003 m. liepos 1 d. 2000 m. spalio 27 d. Vyriausybės nutarimu buvo pritarta svarbiam Valstybės tarnybos įstatymo poįstatyminiam aktui – Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkai. Siekiant stiprinti valstybės tarnybos skaidrumą, 2001 m. kovo mėn. Tarpžinybinė darbo grupė parengė Politikų ir valstybės tarnautojų etikos principus, kurių pagrindu numatoma parengti Valstybės tarnautojų etikos kodeksą. 2001 m. sausio 1 d. buvo panaikinta Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, pagrindines buvusios ministerijos funkcijas perduodant Vidaus reikalų ministerijai.
2000 m. strateginio valdymo į rezultatus orientuoto viešojo administravimo iniciatyva buvo tęsiama 2001 m. 2000 m. liepos 6 d. Finansų ministerija patvirtino Strateginio planavimo metodiką (SPM), kurioje išdėstyti pagrindiniai strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo metodai ir principai. 2001 m. pradžioje šakinės ministerijos patvirtino pagal SPM parengtus strateginius veiklos planus. 2001 m. gegužės mėn., siekiant įdiegti valdymo pagal rezultatus principus, buvo parengti pasiūlymai dėl Strateginio planavimo metodikos atnaujinimo. Be to, ministerijose buvo sudarytos Strateginio planavimo grupės, atsakingos už Strateginės veiklos planų parengimą ir vykdymą.
Siekiant geriau įsisavinti bei efektyviai panaudoti Europos Sąjungos stojimo paramos programų lėšas, 2000 m. gruodžio 18 d. Vyriausybės nutarimu Daugiašalės ir dvišalės pagalbos taryba buvo reorganizuota į Daugiašalės ir dvišalės pagalbos koordinavimo komitetą bei atnaujinta jo sudėtis. 2001 m. pradžioje, Finansų ministerija iš Ūkio ministerijos perėmė valstybės kapitalo planavimo funkcijas, o iš Užsienio reikalų ministerijos palaipsniui perima ISPA ir likusios techninės pagalbos koordinavimo funkcijas.
Siekiant toliau tobulinti integracijos planavimo instrumentus, 2000 m. spalio mėn. Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijavo Acquis įgyvendinančių institucijų plėtros planų parengimo procesą, kuris įgalino Lietuvos institucijas atlikti detalią acquis nuostatų analizę, identifikuoti būtinas vykdyti funkcijas bei jų vykdymo statusą. Nuosekli egzistuojančių trūkumų analizė padėjo pagrindus realistiškesniam planavimui ir leido atlikti detalesnį poreikių įvertinimą. Parengtų 29 sektorinių Acquis įgyvendinančių institucijų plėtros planų pagrindu buvo patobulinta Lietuvos pasirengimo narystei ES programos institucinė dalis.
2001 m. buvo baigta kurti Lietuvos integracijos į ES informacinė sistema (LIESIS) – elektroninis Lietuvos pasirengimo narystei programos monitoringo instrumentas. 2001 m. vasario mėn. visos euro-integracijos procese dalyvaujančios institucijos delegavo savo atstovus, dirbsiančius su LIESIS. 2001 m. kovo mėn. buvo organizuoti darbo su LIESIS mokymo kursai, balandžio mėn. įdiegta programinė įranga, gegužės mėn. pateiktos pirmosios elektroninės I ir II ketv. priemonių planų vykdymo ataskaitos.
Toliau buvo rūpinamasi valstybės tarnybos plėtra ir valstybės tarnautojų mokymu. Valstybės tarnybos registro duomenimis, šiuo metu centriniame viešojo administravimo lygmenyje dirba 11094 tarnautojai (1998 m. šis skaičius buvo 10059, 1999 m. – 10145, 2000 m. – 11051). Pasiskirstymas pagal lytį nėra ryškus – 58 proc. visų valstybės tarnautojų sudaro moterys. Vidutinis tarnautojų amžius yra 42,2 metai (moterų – 38 metai). Vidutinis darbo stažas valstybės tarnyboje per pastaruosius metus šiek tiek išaugo ir dabar yra 5,3 metai (1998 m. jis buvo 4,4 metai). Dauguma tarnautojų (apie 80 proc.) turi aukštąjį išsilavinimą ir moka anglų kalbą (apie 60 proc.), tuo tarpu prancūzų kalbą moka apie 12 proc., o vokiečių – apie 32 proc. valstybės tarnautojų.
2000 m. Lietuvos viešojo administravimo institutas (LIVADIS), turėdamas pakankamai žmogiškųjų ir materialinių išteklių, sėkmingai veikia bei sutvirtino savo, kaip pagrindinės už valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą atsakingos institucijos, pozicijas.
Šiuo metu instituto personalą sudaro 21 asmuo, dėsto 158 dėstytojai, kurių dauguma yra valstybės tarnautojai apmokyti su britų, vokiečių, danų, suomių ekspertų pagalba. Apžvelgiamuoju laikotarpiu LIVADIS organizavo 134 seminarus, kuriuose savo kvalifikaciją patobulino apie 2300 valstybės tarnautojų iš 70 skirtingų institucijų.
2000 m. rudenį LIVADIS kartu su Danijos Viešojo administravimo institutu ir Suomijos Valdymo institutu pradėjo vykdyti dviejų metų trukmės projektą “Valstybės tarnautojų mokymas ir institucijos – dvyniai”. 2001 m. kovo – gegužės mėn., siekiant išsiaiškinti bendrąjį mokymų poreikį apie ES ir pasirengimo narystei instrumentus, buvo atliktos 2 apklausos.
Apklausos parodė, kad palyginus su 1998 m., kone dvigubai yra išaugęs valstybės tarnautojų, tiesiogiai ar netiesiogiai dirbančių euro-integracijos srityje, skaičius. Taip pat buvo pastebėta, kad bendrųjų mokymų apie ES poreikis yra sumažėjęs, o didesnis dėmesys turi būti skiriamas specializuotiems mokymams (atsižvelgiant į ministerijų veiklos specifiką) ir naujoms tikslinėms grupėms regionuose.
Vadovaudamiesi atlikta mokymo poreikio analize, Suomijos partneriai parengs apie 15 naujų mokymo kursų, kurie vėliau bus dėstomi LIVADIS. Be to, numatoma parengti mokymų administravimo metodologiją, kuri galėtų tapti strateginio planavimo metodologijos dalimi.
Aprašomuoju laikotarpiu ypatingas dėmesys taip pat buvo skiriamas integracijos į ES poveikio analizei. 2000 m. sėkmingai baigti kurti visi poveikio įvertinimui būtini metodologiniai instrumentai, bei organizuota 40 seminarų, kurių metu pastarieji buvo pristatyti valstybės tarnautojams ir verslo visuomenės atstovams.
2000 m. buvo atlikta keletas poveikio įvertinimo studijų. 2000 m. pabaigoje buvo užbaigtas žemos įtampos direktyvos (73/23/EEB) poveikio įvertinimas bei pristatyta Geros gamybos praktikos reikalavimų įvedimo į Lietuvos farmacijos pramonę studija. Pačioje 2000 m. pabaigoje buvo baigtos rengti direktyvų 89/655/EEB (minimalūs saugumo ir sveikatos reikalavimai naudojant darbo įrangą) ir 86/188/EEB (darbuotojų apsauga nuo rizikos, susijusios su triukšminga aplinka) poveikio įvertinimo studijos.
2001 m. Europos komitetas inicijavo 15 integracijos poveikio studijų atlikimą šiose srityse: aplinkos (direktyvos 90/220/EEB, 79/409/EEB, 92/43/EEB, 98/83/EB), transporto (reglamentas 3821/85), energetikos (direktyva 98/93/EB), žemės ūkio (direktyva 91/676/EEB), laisvės teikti paslaugas (direktyvos 84/5/EEB, 94/19/EB), mokesčių (direktyva 92/79/EEB), socialinės politikos ir užimtumo (direktyva 92/57/EEB). Daugumą iš šių studijų planuojama užbaigti 2001 m. rudenį.
Neseniai Europos komitetas parengė Vyriausybės darbo reglamento papildymo projektą, kuriame įtvirtinta nuostata, kad, rengiant visus Lietuvos teisės aktus, privaloma atlikti jų poveikio įvertinimą. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. į LIVADIS organizuojamų teisės aktų rengimo programą įtrauktas mokymas apie poveikio įvertinimo principus.
2.1.3. Išvados
Per laikotarpį nuo praėjusio metinio Lietuvos pažangos siekiant narystės ES pranešimo įteikimo Europos Komisijai Lietuva pateisino konsoliduotos demokratinės valstybės vardą. Siekdama pelnyti didesnį visuomenės pasitikėjimą vykdomąja valdžia, Vyriausybė politiką planuoja ir vykdo skaidrumo atmosferoje. Šiame pranešime pateikti demokratijos gilinimo (per tarptautinių normų įgyvendinimą, teismų sistemos stiprinimą ir pastangas korupcijai eliminuoti) pavyzdžiai rodo, kad Lietuva ir toliau atitinka Kopenhagos politinių narystės kriterijų reikalavimus.
2.2. Ekonominiai kriterijai
Apžvelgiamuoju laikotarpiu Lietuvos ekonominė politika dar tvirčiau orientuotasi į vidutinę ir ilgalaikę perspektyvas.
2000 m. Lietuvos ir Europos Komisijos pasirašytas Ekonominės politikos prioritetų bendras įvertinimas suteikė pagrindą sudaryti Lietuvos ekonominę programą laikotarpiui iki stojimo į ES. Ji bus baigta 2001 m. spalio 1 d. Naujoji programa orientuota išlaikyti makroekonominį stabilumą, įgyvendinti palaikomos ekonominės plėtros priemones ir taip pat užtikrinti galimą Lietuvos įsijungimą į Ekonominę ir pinigų sąjungą.
Lietuvos ekonominė programa laikotarpiui iki stojimo į ES, kaip nauja pakopa Lietuvos ekonominėje integracijoje į ES, bus pagrindinis šalies vidutinės trukmės ekonominės politikos planavimo instrumentas. Tikimasi, kad jos įgyvendinimas užtikrins stabilią ir palankią verslui makroekonominę aplinką, pagilins ekonominę integraciją ir paspartins realią konvergenciją su Europos Sąjunga.
Makroekonominė raida
2000 m. Reguliariajame pranešime Europos Komisija teigė, kad “Lietuvą galima laikyti šalimi, kurioje veikia rinkos ekonomika ir kuri turėtų pajėgti atlaikyti konkurenciją ir Europos Sąjungos rinkos jėgas vidutinės trukmės laikotarpiu, jei ji toliau vykdys pradėtą struktūrinių reformų programą ir imsis kitų būtinų reformų”.
Matyt, geriausias veikiančios ir gyvybingos rinkos ekonomikos įrodymas yra faktas, kad Lietuvos ūkis vėl grįžo į ekonominio augimo ir finansinio stabilumo kelią po to, kai patyrė prekybos sukrėtimą kilus Rusijoje finansinei krizei.
2000 m. pirmoje pusėje Lietuvos ekonomika augo 2,0 proc., o bendras metinis BVP augimas praėjusiais metais siekė 3,3 proc. 2001 m. balandžio mėn. TVF misijos parengtoje Antrojoje prevencinio susitarimo vykdymo apžvalgoje teigiama, kad “makroekonominė padėtis Lietuvoje yra geresnė nei tikėtasi, todėl galima laukti spartesnių nei numatyti programoje ekonomikos augimo tempų…” Joje sakoma, kad 2001 m. Lietuvos BVP augimo prognozė buvo koreguota aukštyn – nuo 3,2 proc. iki 3,6 proc. Per pirmąjį 2001 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies BVP, preliminariais duomenimis, išaugo 2,8 proc.
Po 2000 m. spalio mėn. Lietuvoje vykusių Seimo rinkimų buvo suformuota koalicinė Liberalų ir Socialliberalų Vyriausybė. Vienas pagrindinių naujosios Vyriausybės tikslų buvo ekonomikos restruktūrizavimas liberalizavimo priemonėmis – darbo rinkos lankstumo didinimu, griežtesnėmis bankroto procedūromis ir antrosios kartos privatizavimo spartinimu.
Verslo gyvybingumas, įtakingiausių politinių jėgų sutarimas pagrindiniais užsienio politikos klausimais (narystė ES ir NATO) bei Vyriausybės pasiryžimas vykdyti solidžią ekonominę politiką sudaro tinkamas prielaidas tolimesniam šalies ekonomikos vystymuisi ir augimui.
Po 2000 m. Europos Komisijos Reguliariojo pranešimo paskelbimo buvo atlikti tolesni patobulinimai, formuojant teisinį šalyje vykdomų ūkio reformų procesą. Buvo priimti nauji įstatymai ir veikiančių įstatymų pataisymai, skirti optimizuoti verslo sąlygas, kuriant palankesnę verslui aplinką ir toliau ruošiantys Lietuvos ekonomiką įsijungimui į ES Vidaus rinką. Tarp jų minėtini naujieji Civilinis ir Baudžiamasis kodeksai, Įmonių įstatymas, Regioninės plėtros įstatymas, Elektroninio parašo įstatymas, Laisvųjų sandėlių įstatymas, Bankroto įstatymas, Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, Indėlių draudimo įstatymas, Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymas, Privalomojo autotransporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės įstatymas, taip pat visa eilė pataisų darbo rinką reglamentuojantiems įstatymams.
2001 m. balandžio 24 d. Seimas ratifikavo Lietuvos narystės Pasaulio prekybos organizacijoje sutartį. Gegužės 31 d. Lietuva tapo PPO nare.
Sėkmingai įgyvendinama ekonominė programa, pagrįsta prevenciniu susitarimu su TVF, sudarytu 2000 m. kovo mėn. Be to, su TVF tikimasi sutarti dėl naujos programos, skirtos verslo aplinkos gerinimui, bedarbystės mažinimui ir sparčiam pasirengimui narystei ES, įgyvendinimo (programa apims laikotarpį nuo 2001 m. liepos mėn. iki 2002 m. gruodžio 31 d.).
Lietuva baigė derybas dėl Laisvos prekybos sutarčių su Bulgarija (sutartis pasirašyta 2001 m. gegužės 8 d.) ir Rumunija (sutartis bus pasirašyta artimiausiu metu). Tikimasi, kad sutartys bus ratifikuotos ir įsigalios dar iki šių metų pabaigos.
2001 m. balandžio mėn. Lietuvoje buvo atliktas visuotinis gyventojų surašymas. Pirmieji neoficialūs duomenys rodo gyventojų skaičiaus Lietuvoje sumažėjimą (nuo 2001 m. sausio 1 d. skelbto 3692,6 tūkst. žmonių iki maždaug 3400 tūkst. žmonių), todėl bus reikalinga perskaičiuoti ir atitinkamus šalies makroekonominio vystymosi rodiklius (skaičiuojamus vienam gyventojui).
* * *
BVP 2000 m. išaugo 3,3 proc. BVP augimas vyko kiekvieną ketvirtį – antrąjį 2000 m. ketvirtį buvo užfiksuotas 0,5 proc., trečiąjį – 5 proc., o paskutinį 2000 m. ketvirtį BVP išaugo 3,6 proc. (lyginant su tais pačiais 1999 m. laikotarpiais) (Pagrindiniai šalies makroekonominiai plėtros rodikliai nurodyti 1 lentelėje).
1 lentelė. Pagrindiniai Lietuvos makroekonominiai rodikliai, 1998-2000 m. 1998 1999 2000Realaus BVP augimas, % 5,1 -3,9 3,3BVP vienam gyventojui (faktinėmis kainomis, JAV doleriais 2903 2882 3039Metinė infliacija, % 2,4 0,3 1,4Vidutinis metinis nedarbo lygis, % 6,4 8,4 11,5Pramonės produkcijos pokytis, % 8,2 -11,2 7,0Užsienio skola, % nuo BVP 15,7 22,8 22,0Užsienio skola, % nuo eksporto 33,2 57,3 51,1Oficialios tarptautinės atsargos, mln. JAV dolerių (laikotarpio pabaigoje) 1460,0 1242,1 1358,6Oficialios tarptautinės atsargos, importo mėnesiais 2,7 2,7 2,7TUI, mln. JAV doleriu (priaugančiai, laikotarpio pab.) 1625,3 2063 2334,3Einamosios sąskaitos balansas, % nuo BVP -12,1 -11,2 -6,0Prekybos balansas, mln. JAV dolerių -2080 -1831 -1647Užsienio prekybos deficito ir BVP santykis, % -19,4 -17,2 -14,7Konsoliduotas fiskalinis balansas, % nuo BVP -4,6 -7,8 -2,8
Sparčiausias augimas 2000 m. pasiektas šiose pramonės šakose: radijo, televizijos ir ryšių priemonių bei aparatų gamyba (pats didžiausias augimas – 45 proc.), kitų transporto priemonių gamyba (39,1 proc.), celiuliozės, popieriaus ir popieriaus gaminių pramonė (19,6 proc.), baldų ir kita pramonė (24,2 proc.), medžio ir medžio gaminių pramonė (24,1 proc.). chemijos pramonė (21,4 proc.).
Labai spartų augimą – 30 proc. – 2000 m. pasiekė informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektorius. Apskaičiuota, kad 2000 m. Lietuvoje Interneto naudotojų pagausėjo triskart, metų pabaigoje 9 proc. gyventojų naudojosi Internetu. 2001 m. pradžioje 58 proc. įmonių turėjo vieną arba daugiau personalinių kompiuterių, 40 proc. naudojosi internetu ir 10 proc. turėjo savus tinklapius pasauliniame tinkle.
Infliacija 2000 m. buvo 1,4 proc. (palyginus su 0,3 proc. 1999 m.). Net ir staigus naftos ir naftos produktų kainų šuolis neturėjo bent kiek ženklesnės įtakos bendriems kainų lygio pokyčiams – pirmąjį 2001 m. ketvirtį užfiksuota 0,5 proc. infliacija. Kainų lygio stabilumas sukuria palankias sąlygas verslui ir bankų sektoriaus veiklai. 2001 m. kovo mėn. buvo priimtos Lietuvos banko įstatymo pataisos, kuriose pagrindinis Lietuvos banko tikslas performuluotas iš nacionalinės valiutos kurso stabilumo užtikrinimo į kainų lygio stabilumo užtikrinimą.
Metinis nedarbo lygis 2000 m. pakilo iki 11,5 proc. (palyginus su 8,4 proc. 1999 m.). Pirmąjį 2001 m. ketvirtį šis rodiklis pasiekė 13,2 proc. ir tik balandžio mėn. nukrito iki 12,8 proc., o gegužės mėn. – iki 12,3 proc. Tolesnis įmonių veiklos racionalizavimas vargu ar leis ženkliai sumažinti esamą nedarbo lygį. Vyriausybės strategija nedarbo mažinimo srityje orientuota į smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtrą – to siekiama įgyvendinant Vyriausybės priimtas Vidutinės trukmės pramonės plėtojimo politiką, SVV plėtros iki 2003 m. strategiją ir Verslo inovacijų programą.
2000 m. vykdyta griežta iždo politika lėmė žymų viešųjų investicijų apimčių sumažėjimą: viešosios materialinės investicijos nuo 720 mln. litų 1999 m. smuko iki 117 mln. litų 2000 m. Tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kad statybos apimtys 2000 m. sumažėjo 24,9 proc. Valstybės finansų pusiausvyros atstatymas leido Vyriausybei 2001 m. viešųjų investicijų apimtį padidinti 22 proc.
Kita vertus, griežta Vyriausybės iždo politika ir su ja tampriai susijęs finansinis stabilumas kuria prielaidas verslo pasitikėjimo augimui. Verslo pasitikėjimo indeksas (matuojamas verslininkams vertinant tikėtinus paklausos pokyčius, gamybos augimą ir atsargų pokyčius) 2000 m. gruodžio mėn.buvo -16, 2001 m. sausio mėn. -9, 2001 m. vasario mėn. 0 ir kovo mėn. +2, šitaip pirmą kartą per septynerius metus vėl tapdamas teigiamu. Gegužės mėn. jis vėl smuktelėjo iki –9, atspindėdamas, kaip manoma, gilesnius pokyčius politiniuose aljansuose ir Vyriausybėje bei spėjamą ūkinės dinamikos sulėtėjimą vasaros mėnesiais.
2000 m. toliau sparčiai augo Lietuvos užsienio prekybos apimtys. Eksportas padidėjo 24,9 proc., dvigubai viršydamas 1996-1999 m. augimo vidurkį (11,2 proc.). (Skaičiuojant be reeksporto augimas buvo dar didesnis (sudarė 28,9 proc.), o jei neskaičiuoti ir mineralinių produktų eksporto, siekiant izoliuoti naftos kainų kilimo įtaką, tai augimas sudarys 17,7 proc.). Importas 2000 m. išaugo 12,9 proc. Todėl šalies užsienio prekybos balansas žymiai pagėrėjo, nes jo deficitas sumažėjo 10 proc. Teigiami poslinkiai užsienio prekybos balanse buvo lemiamas veiksnys mažinant einamosios sąskaitos deficitą – jo apimtis, apskaičiuota lyginant su BVP apimtimi, sumažėjo nuo 11,2 proc. iki 6,0 proc. 2000 m.
Eksporto apimčių didėjimas buvo pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo veiksnys. Pirmojo 2001 m. ketvirčio duomenys leidžia kalbėti apie tolesnę eksporto plėtrą – eksporto apimtys išaugo 15 proc. (eksportas į ES padidėjo 27,7 proc.), palyginus su tuo pačiu 2000 m. ketvirčiu. Importas per pirmuosius tris 2001 m. mėnesius išaugo 14,2 proc. (importas iš ES – 6,8 proc.). Lietuva 2001 m. pirmame ketvirtyje į ES eksportavo 50,1 proc. viso savo eksporto, o importo iš ES dalis bendroje šalies importo struktūroje sudarė 40,8 proc. NVS valstybių dalis Lietuvos eksporto ir importo struktūroje atitinkamai buvo 16,4 proc. ir 34,2 proc.
Tarp 12 pagrindinių Lietuvos pramonės šakų tik maisto ir gėrimų pramonės įmonės eksportuoja apie 25 proc. savo produkcijos; kitos pagrindinės pramonės šakos eksportuoja nuo 60 iki 95 proc. produkcijos.
Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) augimas tęsėsi, nors ir lėčiau nei reikėtų fiziniam kapitalui modernizuoti ir didinti. Lyginant su TUI apimtimis 1999 m. 2000 m. jos padidėjo 13,1 proc. (1999 m. jos išaugo 26,9 proc.). Tam tikras TUI Lietuvoje sulėtėjimas iš dalies vyko dėl sulėtėjusio privatizavimo programų įgyvendinimo. Tikėtina, kad 2001 m. jas vėl spartinant TUI srautai į šalį vėl padidės. 2000 m. TUI padengė 56,1 proc. viso einamosios sąskaitos deficito (1999 m. – 40,7 proc.) ir sudarė 4,4 proc. BVP. 2000 m. pabaigoje Lietuvoje iš viso buvo 2334 mln. USD tiesioginių užsienio investicijų. Pagrindinės investuojančios šalys buvo Danija (420 mln. USD arba 18,3 proc., visų TUI Lietuvoje), Švedija (400 mln. USD arba 17,3 proc. visų TUI), JAV (229 mln. USD arba 9,8 proc.), Vokietija (172 mln. USD arba 7,4 proc.) ir Jungtinė Karalystė (155 mln. USD arba 6,7 proc. visų TUI).
Remiantis Lietuvos ekonominės plėtros agentūros 2000 m. atlikta užsienio investuotojų apklausa, 94 proc. investuotojų vėl investuotų Lietuvoje (1997 m. šis rodiklis buvo 80 proc.).
Valiutų valdybos modelis, kurį Lietuva pasirinko 1994 m., yra pagrindinis veiksnys, užtikrinantis lito kurso stabilumą (kursas yra pastovus – 4 litai lygūs 1 JAV doleriui). Lito patikimumo įstatymo pataisos, priimtos 2001 m. balandžio mėn., pašalino teisines lito persiejimo prie euro kliūtis. 2001 m. birželio 28 d. Lietuvos bankas paskelbė, kad 2002 m. vasario 2 d. litas bus persietas nuo JAV dolerio prie euro Lietuvos bankas taip pat paskelbė, kad keičiant bazinę valiutą litas nebus nei devalvuojamas, nei revalvuojamas. Po lito persiejimo toliau veiks valiutų valdybos režimas.
Viešųjų finansų būklė pagerėjo, lyginant su rodikliu, apibrėžtu Papildomame ekonominės politikos memorandume, paskelbtame 2000 m. gruodžio 13 d. remiantis Prevenciniu susitarimu su TVF – buvo numatytas 3,3 proc. bendras fiskalinis deficitas (pakeistas iš 2,8 proc.), faktiškai 2000 m. deficitas buvo lygus 2,8 proc. – 0,5 procentinio punkto mažesnis už nustatytąjį. Viešojo sektoriaus išlaidų įsiskolinimas sumažėjo nuo 1,4 proc. BVP 1999 m. pabaigoje iki 0,5 proc. BVP 2000 m. pabaigoje. TVF požiūriu 1,4 proc. dydžio BVP fiskalinis deficitas 2001 m. yra priimtinas.
Pirmąjį 2001 m. ketvirtį nacionalinio biudžeto įplaukos padidėjo 15,8 proc., palyginus su tuo pačiu 2000 m. laikotarpiu, ir pajamų įplaukus beveik atitiko planuotą apimtį (biudžeto pajamų planas įvykdytas 99 proc.). Per penkis pirmuosius šių metų mėnesius biudžeto surinkimas atsilieka nuo plano tik 0,3 proc.
Ženklūs pokyčiai įvyko Vyriausybės vertybinių popierių rinkoje. Vyriausybė pirmą kartą išleido 7 metų trukmės vertybinių popierių emisiją; 20 mln. litų vertės emisija buvo sėkmingai išplatinta aukcione 2001 m. kovo 12 d. Taip pat pirmą kartą šalies istorijoje pradėjo veikti atvirasis investicinis fondas (NSEL 30 Index Fund). 10 metų trukmės Vyriausybės obligacijų išleidimas dabar yra tikėtinas visai netrukus, tai įvykus ilgalaikio kapitalo rinka taps realybe.
Nacionalinės vertybinių popierių biržos duomenimis rinkos kapitalizacija 2000 m. buvo 30,6 proc. nuo BVP (atitinkami 1999 m. ir 1998 m. duomenys 32,6 ir 31,2 proc.); nežymus rinkos kapitalizacijos sumažėjimas atspindi kelių stambių akcinių bendrovių pasitraukimą iš sąrašų ryšium su jų virtimu uždaromis akcinėmis bendrovėmis.
Būtina pažymėti pagerėjusias Vyriausybės skolinimosi šalies ir užsienio rinkose galimybes. Pirmą kartą 5 metų trukmės litais nominuoti Vyriausybės vertybiniai popieriai buvo pasiūlyti rinkoje vidaus bei užsienio investuotojams ir sėkmingai išplatinti (palūkanų norma buvo 10,5 proc., emisijos dydis – 200 mln. Lt.). Vidutinė Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų norma 2001 m. (iki gegužės mėn. pabaigos) buvo 7,12 proc. (palyginus su 9,50 proc. 2000 m. ir 9,34 proc. 1999 m.). 2001 m. gegužės pabaigoje rinkoje tebesančių Vyriausybės vertybinių popierių nominalaus galiojimo vidutinė trukmė buvo 610 dienų, kai tuo tarpu 2000 m. pabaigoje šis rodiklis buvo lygus 603 dienos, o 1999 m. pabaigoje – 264 dienos. 2000 m. spalio mėn. Finansų ministerija pirmą kartą išplatino litais nominuotas obligacijas tarptautinėse finansų rinkose.
Įvertindama visus šiuos teigiamus poslinkius tarptautinė kreditų reitingų agentūra “Fitch IBCA” pirmą kartą per keturis pastaruosius metus pakėlė Lietuvos skolinimosi užsienio valiuta reitingus: ilgalaikiam skolinimuisi – nuo BB+ iki BBB- ir trumpalaikiam skolinimuisi – nuo B iki F3.
Oficialios šalies tarptautinės atsargos, kurių apimtys 1999 m. buvo sumažėjusios 782,6 mln. litų, 2000 m. padidėjo 522,9 mln. litų ir buvo lygios 2,7 mėnesių prekių ir paslaugų importo kiekiui. 2001 m. gegužės mėn. pabaigoje oficialios atsargos buvo lygios 1351 mln. JAV dolerių.
Lietuvai pavyko sustabdyti valstybės skolos augimą. 2000 m. pabaigoje valstybės skola sudarė 28,3 proc. BVP, ir 2001 m. balandžio mėn. valstybės skolos lygis išliko nepakitęs (lyginant su prognozuojamu 2001 m. BVP). Tą patį galima pasakyti ir apie valstybės užsienio skolos apimtį. 1999 m. pabaigoje užsienio skola (kartu su paskolomis su valstybės garantija) sudarė 22,8 proc. BVP, 2000 m. pabaigoje – 22,0 proc. BVP. 2001 m. balandžio mėn. pabaigoje – 22,1 proc. prognozuojamo BVP. Būtina pažymėti, kad pastaruoju metu žymiai mažėja netiesioginių ir trumpalaikių valstybės įsipareigojimų dalis, tokia yra sąmoninga Vyriausybės politika. Netiesioginių įsipareigojimų (paskolų su valstybės garantija) apimtys sumažėjo 226 mln. litų (iki 2115,4 mln. litų 2001 m. balandžio mėn.), ilgalaikių paskolų dalis išaugo iki 92,1 proc. visoje valstybės skoloje, kai tuo tarpu 2000 m. liepos mėn. ši dalis sudarė 87,9 proc.
Vyriausybės vykdomos restrikcinės biudžeto politikos apibrėžtos ekonominės sąlygos lėmė vidutinių realiųjų pajamų smukimą, kilusį daugiausia dėl nedarbo augimo (nominalus darbo užmokestis šiek tiek padidėjo – 1,3 proc.). Vidutinės vieno šeimos nario pajamos, 1999 m. siekusios 428 litus, 2000 m. nukrito iki 415 litų, t.y. 3,0 proc. Pirmąjį šių metų ketvirtį ši tendencija buvo pastebima ir toliau – pajamų lygis krito iki 389 litų. Kadangi 2000 m. užimtumas šalyje sumažėjo 3,74 proc. (61,5 tūkst. žm.), o gamybos apimtis padidėjo, tai akivaizdu, jog darbo našumas 2000 m. ir toliau didėjo. Tačiau priešingai nei ankstesniais metais, šį kartą darbo našumo augimas nesukėlė realiojo darbo užmokesčio kilimo.
Kaip rodo 2001 m. pirmajame ketvirtyje atliktas namų ūkių tyrimas, namų ūkio mėnesio vidutinių išlaidų struktūra iš lėto keičiasi: išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams palaipsniui mažėja (nuo 55,2 proc. visų vartojimo išlaidų 1996 m., 48,1 proc. 1998 m., 45,7 proc. 1999 m. iki 44,4 proc. 2000 m.), kai tuo tarpu kitų “neišvengiamų” išlaidų – būsto išlaikymo, vandens, elektros, dujų ir kito kuro apmokėjimas – procentinė dalis auga (nuo, atitinkami pagal metus, 11,8 proc., 12,2 proc., 12,3 proc., 12,9 proc. iki 13,5 proc.).
Struktūrinės reformos
Iš žemiau teikiamos informacijos matyti, kad daugelis praėjusių metų procesų ekonomikoje klostėsi tiksliai pagal Komisijos 2000 m. Reguliariojo pranešimo prognozes ir rekomendacijas.
2000 m. vidutinis darbo našumo lygis toliau padidėjo 7,3 proc., tuo, be visa kita, rodydamas, kad tęsėsi gamyklų ir įmonių modernizavimas. Kadangi dėl suvaržytos vidaus paklausos – tiek viešojo sektoriaus, tiek ir privataus – BVP augimas nebuvo toks greitas, kad pajėgtų įtraukti į gamybinę veiklą tapusia pertekline darbo jėgą, darbo našumo augimas pasidarė nedarbo kilimo priežastimi, šitaip atspindėdamas nepakankamą naujų darbo vietų kūrimą.
Verslo veiklos restruktūrizavimo ir racionalizavimo labui buvo palengvintos įėjimo į rinką ir išėjimo iš jos sąlygos. Pirmiausia, 2000 m. naujų įmonių kūrimas bei jų likvidavimo dinamika buvo intensyvi: iš viso buvo įregistruotos 10392 naujos įmonės (9,2 proc. visų įmonių), o išregistruota 9362 įmonės (8,3 proc.); iš viso Lietuvoje 2001 m. sausio 1 d. buvo įregistruotos 112442 įmonės. Antra, buvo patobulinta bankroto teisinė aplinka bei jo įgyvendinimo procedūros. Pagal Įmonių bankroto įstatymą, priimtą 2001 m. kovo 20 d., dabar įmonės bankroto procedūros gali būti pradedamos, kai įmonės įsipareigojimai viršija pusę jos įstatinio kapitalo (ankstesnis kriterijus buvo viso įstatinio kapitalo dydis), nustatyti laiko limitai, per kuriuos bankroto procedūros turi būti įvykdytos, supaprastintos turto pardavimo procedūros. Nors įstatymas įsigalioja tik nuo 2001 m. liepos 1 d., jau dabar jį lydi stiprus bankroto bylų skaičiaus augimas: 1999 m, buvo pradėta 250 bankroto bylų ir baigtos 45 bylos, 2000 m. – atitinkamai 415 ir 102 bylos, o 2001 m., kaip numatoma, tokių bylų bus atitinkamai 800 ir 200 (žr. 2 lentelę).
2 lentelė. Bankroto procedūrų dinamika Lietuvoje, 1993-2000Pradėta/ Pabaigta Metai 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 Tęsiasi6 1993 4 228 1994 6 1 1 2 3 1 1435 1995 1 3 2 3 4 2279 1996 2 10 9 11 13 34109 1997 4 18 15 7 6599 1998 2 15 26 56250 1999 1 14 205415 2000 7 4 0 7 6 17 34 45 102 1021 Iš viso 215 806
Per keturis 2001 m. mėnesius (2001 m. gegužės 1 d.) buvo pradėtos 144 naujos bankroto bylos ir 47 bylos baigtos.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, priimtas kartu su Įmonių bankroto įstatymu, taip pat įneš savo indėlį, skatinant ir pagelbstint įmonėms restruktūrizuotis. Šio įstatymo pagrindinis akcentas yra tai, kad teismui patvirtinus įmonės restruktūrizavimo planą, įmonė bus atitinkamam laikui atleista nuo jos finansinių prievolių ir įsipareigojimų, susidariusių iki bylai patenkant į teismą.
Atliekant bankroto procedūras iš viso buvo atleista 26 tūkst. darbuotojų (2001 m. birželio 11 d. duomenimis); tai sudaro 10,0 proc. visų įregistruotų bedarbių (2001 m. I ketv.).
Kitas svarbus restruktūrizavimo veiksnys yra valstybinių įmonių privatizavimas. Valstybės turto fondo parduoto valstybei priklausiančio turto vertė 1999 m. sudarė 455,9 mln. Lt., 2000 m. – 864,9 mln. Lt. Per penkis 2001 m. mėnesius atitinkamas skaičius buvo 376,4 mln. Lt., o per ateinančius mėnesius turėtų būti baigti keli stambūs pardavimai. Bendra į privatizavimo sąrašus įtraukto valstybės turto vertė sudaro 2057,5 mln. Lt.
Tarp svarbiausių objektų, parduotų laikotarpiu nuo paskutiniojo Reguliariojo pranešimo paskelbimo, turėtų būti paminėti šie: 2001 m. balandžio mėn. parduota Lietuvos jūrų laivininkystės bendrovė (LISCO) (už 76,36 proc. akcijų Danijos bendrovė DFDS Tor Line sumokėjo 190,4 mln. Lt.), taip pat 2001 m. balandžio mėn. pasirašyta sutartis parduoti Lietuvos taupomąjį banką švedams priklausančiam Estijos bankui Hansabank (už 150 mln. Lt.).
Darbotvarkėje yra keletas kitų didelio masto privatizavimo projektų. Po to, kai 2001 m. balandžio mėn. tarptautinė konsultavimo bendrovė (Pricewaterhouse-Coopers) laimėjo konkursą dėl konsultavimo paslaugų, iki metų pabaigos numatoma privatizuoti Lietuvos žemės ūkio banką. Baigiantis 2000 m. buvo restruktūrizuota bendrovė Lietuvos dujos (valstybei priklauso 92,36 proc. akcijų), parinkta privatizavimą konsultuojanti bendrovė (BNP Paribas) ir š.m. rugpjūčio mėn. bus išrinktas investuotojas. Netrukus prasidės, parenkant konsultantą, privatizavimo procedūros bendrovei Lietuvos avialinijos, jų privatizavimas numatytas 2002 metams. Bendrovės Klaipėdos transporto laivynas privatizavimo programa bus paskelbta antroje 2001 m. pusėje, bendrovės Lietuvos energija reorganizavimas bus tęsiamas, siekiant užbaigti privatizavimą pirmoje 2002 m. pusėje.
Šiuo metu privataus sektoriaus dalis Lietuvos ekonomikoje (pagal sukuriamo BVP dydį) yra 72 proc. (1998 m. ir 1999 m. buvo 70 proc.).
Privatų sektorių ekonomikoje laipsniškai stiprina žemės rinkos plėtra. Derama sparta tęsiamas privačios žemės nuosavybės teisių atkūrimas. 2001 m. gegužės 1 d. apskričių valdytojų sprendimai dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo buvo padaryti 78 proc. prašymuose nurodyto žemės ploto atžvilgiu. 81 proc. privačioje nuosavybėje esančios žemės ūkiui tinkamos žemės ploto jau įregistruota ir gali dalyvauti rinkoje. Šiuo metu kiekvieną mėnesį sudaroma vidutiniškai 2500 žemės pardavimo ir nuomos sandorių (apimančių 0,3-0,4 proc. visos privačios žemės ploto), jų skaičius auga, o žemės sklypų kaina po truputį kyla. Iš visos 3,95 mln. ha žemės ūkiui tinkamos žemės ploto (2001 m. sausio 1 d.) privati žemė sudaro 48,5 proc., likusi dalis priklauso valstybei.
Tolesnė pažanga bankų sektoriuje pasireiškė viso sektoriaus patikimumo ir funkcionavimo stiprinimu, taip pat bankų privatizavimu ir naujų užsienio bankų atėjimu. Toliau didėjo užsienio investuotojų ir vietinių indėlininkų pasitikėjimas. Tai liudija tolesnis pagrindinių bankų veiklos rodiklių didėjimas: 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos bankų sistemos turtas buvo 13,1 mlrd. Lt. Per 2000 m. jis padidėjo 16,5 proc. Bankų indėliai išaugo 23,9 proc. ir sudarė 8,6 mlrd. Lt. Privatūs indėliai padidėjo 26,5 proc. ir sudarė 5 mlrd. Lt. Visi vietos bankai atitiko patikimumo reikalavimus. 2000 m. pabaigoje kapitalo atitikimo pakankamumo rodiklis visoje bankų sistemoje buvo 16,33 proc., likvidumo koeficientas buvo lygus 49,7 proc. Komerciniai bankai vykdė gana konservatyvią skolinimo politiką, o paskolų portfelis, vertinant pagal naują metodiką, padidėjo 3,7 proc. ir sudarė 5,5 mlrd. Lt. Pagerėjo paskolų portfelio kokybė. 2000 m. specialiųjų atidėjimų paskolų nuostoliams dengti santykis su visomis paskolomis sumažėjo nuo 4,5 iki 3,7 proc. Blogų paskolų dalis paskolų portfelyje taip pat sumažėjo nuo 11,9 iki 10,8 proc.
Kaip jau buvo minėta, du valstybei priklausantys bankai – Lietuvos vystymo bankas ir Lietuvos taupomasis bankas – buvo privatizuoti, atitinkamai, 2000 m. gruodžio mėn. ir 2001 m. balandžio mėn. 2001 m. balandžio mėn. Vilniuje buvo atidarytas Vokietijos banko Vereins- und Westbank AG (HVB Group) skyrius, šitaip diversifikuodamas Skandinavijos ir Suomijos bankų dominavimą šalyje. 2001 m. sausio 1 d. užsienio investicijų dalis Lietuvos bankų kapitale buvo 57,7 proc. Šiuo metu iš 10 komercinių bankų šešiuose bankuose užsienio investuotojai turi daugiau kaip pusę akcinio kapitalo.
Paskutinis likęs valstybinis bankas, Lietuvos žemės ūkio bankas, yra privatizavimo procese ir gali parduotas dar šiais metais. Jo dalis šalies banko sektoriuje sudaro, 2001 m. birželio 1 d., 13,6 proc. bankų viso turto ir 12,0 proc. visų indėlių.
Siekiant gerinti viešojo sektoriaus finansų valdymą pradedant 2001 m. reorganizuojami nebiudžetiniai fondai; vieni iš jų bus panaikinti, kiti paversti biudžeto programomis, dar kiti – specialiomis programomis. Tik Valstybės socialinio draudimo fondas (Sodra), Privalomojo sveikatos draudimo fondas, Privatizavimo fondas ir Ignalinos AE uždarymo fondas liks veikti savarankiškai, taip pat Kelių fondas bus įjungtas į nacionalinį biudžetą metais vėliau, t.y. 2002 m.
Valstybinio socialinio draudimo fonde per visą jo egzistavimo laiką susikaupė 522,3 mln. Lt. skola (2001 m. gegužės 1 d.; didžioji skolos dalis yra bankų paskolos). 2001 m. Fondo pajamos planuojamos 4533 mln. Lt., išlaidos 4501 mln. Lt., nors laukiama nedidelio pajamų plano neįvykdymo (2001 m. I ketv. Fondas surinko 97 proc. planuotų įmokų). Imtasi priemonių šiais metais sumažinti Fondo išlaidas, kad faktiškai gaunamos pajamos būtų pakankamos išlaidoms padengti.
2001 m. gegužės mėn. Vyriausybė patvirtino mokesčių reformos koncepciją. Pagrindinis reformos tikslas yra patobulinti mokesčių sistemos funkcionavimą ir pagerinti pasiūlos kūrimo sąlygas ekonomikoje. Įmonių pelno mokestis (dabar 24 proc.) 2002 m. bus sumažintas iki 15-18 proc., fizinių asmenų pajamų mokestis taip pat laipsniškai iki 2004 m. bus sumažintas nuo 33 proc. iki 24 proc. (išlikdamas vieninteliu tarifu). Iki 2004 m. bus padidintas neapmokestinamas minimumas – nuo 214 Lt. dabar iki 320 Lt. Pradedant 2003 m. bus įvestas visuotinis pajamų ir turto deklaravimas.
2000 m. balandžio 12 d. Vyriausybė patvirtino pensijų sistemos reformos metmenis ir jais pagrįstą Pensijų sistemos reformos įstatymo projektą, kuris šiuo metu svarstomas Seime. Pati reforma prasidės 2003 m. Bus įdiegta privaloma kaupiamųjų pensijų fondų sistema, užtikrinanti ne tik stipresnę darbo motyvaciją ir geresnį atlyginimą už darbo rodiklius, išėjus į pensiją, bet ir teikianti papildomas lėšas investicijoms. Asmenys iki 40 metų amžiaus (2003 m. sausio 1 dienai) turės perkelti dalį savo draudimo įmokų į privalomus pensijų fondus, asmenys tarp 41 ir 50 metų galės pasirinkti iš dviejų alternatyvų, ir asmenys 51 ir daugiau metų amžiaus liks dabartinėje pensijų sistemoje. Įmokos į kaupiamuosius pensijų fondus sudarys 0,9 proc. BVP per metus, pakildamos iki 11,2 proc. 2020 m. Valstybės socialinio draudimo fondo deficitas, susidarysiantis dėl dalies įmokų perkėlimo į privačiai tvarkomus pensijų fondus, 2003 m. sudarys 494 mln. Lt., 2004 m. – 516 mln. Lt., 2005 m. – 543 mln. Lt., ir 2006 m. – 580 mln. Lt. Laikomasi nuomonės, kad deficitas bus padengtas būdais, kurie šiuo metu svarstomi – tai, kaip manoma, bus lėšos iš Stabilizavimo (rezervų) fondo, kuris kuriamas iš privatizavimo pajamų, ir taip pat valstybės biudžeto lėšos, gautos, šalia kitų šaltinių, iš tarptautinių finansinių institucijų. Pastaruoju atveju valstybės skola ir skolos aptarnavimas gerokai padidėtų.
Didesnis lankstumas įdiegtas darbo rinkoje, 2001 m. kovo 20 d. Seimui pataisius grupę darbo rinką reguliuojančių įstatymų. Buvo sumažintos atleidimo iš darbo išmokos, darbdaviai gavo galimybę sudaryti darbo sutartis taip pat ir apibrėžtoms užduotims įvykdyti.
2001 m. gegužės 8 d. Vyriausybė patvirtino Užimtumo didinimo programą 2001-2004 metams. Jos strateginiai tikslai yra sušvelninti struktūrinių reformų pasekmes darbo rinkoje, paremti ir skatinti darbo vietų kūrimą bei įgyvendinti priemones, kurios didintų pusiausvyrą darbo rinkoje. Programoje numatoma remti vietines darbo vietų kūrimo iniciatyvas, ypač didžiausio nedarbo regionuose.
Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) srityje paminėtini keletas veiksmų, 2001 m. kovo 1 d. Lietuva prisijungė prie Europos Bendrijos III ilgalaikės SVV plėtros programos. Pagal šią programą šalyje buvo įkurti du Europos informacijos centrai.
Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių plėtros agentūra įgyvendino ES PHARE smulkaus ir vidutinio verslo plėtros projektą. Ši projektas apima 5 programas: Paramos verslo įkūrimui, Verslo plėtojimo, Paramos verslo inkubatoriams, Didelių, vidutinių ir mažų įmonių bendradarbiavimo rėmimo bei Infrastruktūros stiprinimo institucinę programą.
Toliau plėtojamas verslo inkubatorių kūrimo projektas. 2000 m. pradėjo veiklą Šiaulių, Alytaus, Telšių, Naujosios Vilnios ir Kazlų Rūdos verslo inkubatoriai. Baigiantis metams juose veikė 81 įmonė, įdarbinusi daugiau kaip 420 žmonių. Vien per pirmuosius savo funkcionavimo metus verslo inkubatoriai sukūrė 197 naujas darbo vietas.
Vis didesnę paramą verslui teikia savivaldybės. 1998 m. smulkaus ir vidutinio verslo fondams skyrė lėšų 29 savivaldybės, tuo tarpu 2000 m. tokių savivaldybių buvo jau 41. Pagrindinės lėšų panaudojimo kryptys buvo šios: teikti finansinę paramą verslo plėtojimui, padengti paskolų palūkanas, finansuoti kryptingus verslo plėtros projektus, rengti mokymus.
Paskutiniosios dvi vyriausybės ypač rūpinosi verslo aplinkos gerinimu. 2000 m. Vyriausybė įkūrė vadinamąją Saulėtekio komisiją, skirtą šalinti biurokratines, administracines ir teisines kliūtis verslo ir ūkio plėtrai, įsteigiant specialias darbo grupes daugeliui veiklos sričių. Kiekvienoje darbo grupėje 50 proc. jos sudėties deleguoja privatus sektorius. Pavyzdžiui, Saulėtekio komisija jau pasiekė kad būtų pakeistas Viešojo administravimo įstatymas, supaprastinant leidimų išdavimo procedūras ir įdiegiant vadinamuosius “nėra atsakymo, vadinasi – atsakymas teigiamas” bei “vieno langelio” principus.
2001 m. sausio 29 d. Vyriausybės nutarimu “Dėl priemonių verslo aplinkai gerinti ir nebūtinų rinkos suvaržymų pašalinimo bei komisijos sudarymo” imtasi priemonių, kurių pagalba bus didinamas pasitikėjimas ir stiprinamas bendradarbiavimas tarp valdžios institucijų ir verslo bendruomenės.
Pastaraisiais metais ekonomika patyrė investicijų mažėjimą. Kaip rodo nacionalinių sąskaitų duomenys, bendrosios vidaus investicijos 1998 m. sudarė 24,4 proc. BVP, 1999 m. – 22,7 proc. ir 2000 m. – 20,7 proc. Pagrindinė to priežastis buvo didžiulis viešojo sektoriaus investicijų sumažinimas; skaičiuojant tas investicijas kaip materialines investicijas jos sumažėjo nuo 780 mln. Lt. 1998 m. iki 117 mln. Lt. 2000 m. Tai kaina, sumokėta už viešųjų finansų pusiausvyros atstatymą po 1998-1999 m. prekybos šoko ir ekonomikos nuosmukio. Numatoma, kad tinkamesnės investicijų dalies atkūrimas prasidės jau šiais metais. Kaip rodo 2001 m. sausio-kovo mėn. duomenys, per šį laikotarpį materialinės investicijos padidėjo 13,1 proc., lyginant su atitinkamu pereitų metų laikotarpiu, ir pagrindinis investicijų augimo variklis buvo privataus sektoriaus investicijos, kurios išaugo 39,2 proc.
Laikantis naujosios Vyriausybės principų viešojo sektoriaus investicijų srautai palaipsniui kreipiami Vyriausybės nustatytų prioritetų (laisvas rinkos ūkis, restruktūrizavimas, privatizavimas, užsienio investicijų skatinimas, orientacija į aukštąsias technologijas ir informacines technologijas), pagrindinai infrastruktūros plėtojimo tikslų – finansavimui. Pagal Valstybės investicijų programą valstybės lėšų investicijoms bus skirta: 2001 m – 1258,8 mln. Lt., 2002 m. – 1103,5 mln. Lt., 2003 m. – 990,6 mln. Lt.
Papildomai būtina pabrėžti, kad pastaruoju metu sparčiai plėtojosi finansinė išperkamoji nuoma (lizingas) – kaip įmonių vykdomų, nuosavomis ar skolintomis lėšomis, investicijų pakaitalas. Naujų lizingo sutarčių vertė tuo pačiu 2001 m. sausio-kovo mėn. laikotarpiu buvo 55,6 mln. Lt., kas sudaro 6,7 proc. visų tuo laikotarpiu padarytų investicijų vertės.
Atsiskaitomuoju laikotarpiu kiek ženklesnį įnašą padarė tiesioginės užsienio investicijos (TUI) investicijų “plyname lauke” pavidalu. 1999 m. Kraft Food International pastatė 40 mln. Lt. vertės įmonę Kaune, 2000 m. įsikūrė Tele2 (trečiasis mobilaus telefono ryšio teikėjas šalyje), investuodama 120 mln. Lt, ir biotechnologijos įmonė “Biotechna”, pastačiusi savo 80 mln. Lt. vertės gamybinį vienetą.
Seimo patvirtinta Vyriausybės programa 2000-2004 metams penkių strateginių tikslų tarpe įvardijo informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje. Parengta ir pateikta Seimui Lietuvos mokslo ir technologijų Baltoji knyga. Joje apibrėžiamos tris svarbiausios sritys, kuriose siūloma veikti neatidėliojant: (a) elektroninės vyriausybės kūrimas, (b) elektroninės prekybos galimybių išplėtojimas ir (c) žiniomis pagrįstos ekonomikos plėtra. Pirmasis projektas, įgyvendinantis Baltosios knygos rekomendacijas, bus parengtas jau 2001 m. birželio mėn. – tai bus aukštų technologijų gamybos plėtros projektas.
Tęsiamas Lietuvos elektros sektoriaus restruktūrizavimas. Vykdomas AB Lietuvos energija reorganizavimas, atskiriant elektros energijos gamybą, perdavimą ir paskirstymą. Procesą konsultuoja konkurso būdu išrinkta bendrovė CIBC World Markets. AB Lietuvos energija reorganizavimas numatytas baigti 2001 m. Po to bus pradėtas paskirstymo tinklų ir elektrinių privatizavimas.
Padaryta pažanga Lenkijos ir Lietuvos elektros sistemų sujungimo srityje. 2001 m. gegužės 1 d. darbo grupė, kuriai pavesta išanalizuoti galimybes įkurti bendrą AB Lietuvos energija ir Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) įmonę parengė investicijų programą, 2003 metus laikydama projekto įgyvendinimo terminu.
Toliau buvo sprendžiami Ignalinos atominės elektrinės (AE) reikalai. 2001 m. balandžio 5 d. Lietuva, iš vienos pusės, ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, iš kitos pusės, pasirašė rėminį susitarimą dėl Ignalinos AE uždarymo paramos fondo, tuo patvirtindami tarptautinių donorų Vilniaus 2000 m. birželio mėn. tarptautinėje donorų konferencijoje prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo metu rengiami dokumentai šiam susitarimui ratifikuoti. 2001 m. gegužės 16 d. Vyriausybė patvirtino Ignalinos AE uždarymo fondo įstatymo projektą ir pateikė jį Seimui. Iki 2001 m. gruodžio 31 d. VATESI pateiks Vyriausybei pranešimą apie dabartinę branduolinio saugumo situaciją Lietuvoje.
Gebėjimas pasipriešinti konkurenciniam rinkos spaudimui
Lietuvos gebėjimas pasipriešinti konkurenciniam spaudimui priklauso nuo rinkos ekonomikos, paremtos makroekonominiu stabilumu, funkcionavimo, kas leidžia rinkos veikėjams priimti tinkamus sprendimus; taip pat nuo pakankamo žmogiškojo ir fizinio kapitalo kiekio, neišskiriant ir infrastruktūros, švietimo ir mokslinių tyrimų; ne mažiau svarbu yra ir Vyriausybės kišimosi į rinką lygis bei ekonomikos integracijos į ES ir apskritai ekonomikos atvirumo laipsnis.
Funkcionuojanti rinkos ekonomika ir stabili makroekonominė aplinka yra toliau stiprinamos. 2000 m. Lietuvoje galutinai pasiektas makroekonominis stabilumas. Griežta Vyriausybės politika buvo vienas pagrindinių veiksnių, leidusių užtikrinti šį stabilumą, be ko neįmanomas verslo perorientavimas ir tolesnis ekonominis augimas. Būtent ekonomikos augimas, pasiektas mažėjant vidaus ir išorės disbalansams, geriausiai parodo rinkos ekonomikos funkcionavimą šalyje ir Lietuvos gamintojų gebėjimą konkuruoti vidaus ir užsienio rinkose.
Nepaisant ekonomikos augimo spartėjimo 2000 m., kainų lygio pokyčiai buvo nežymūs. 2000 m. infliacija buvo 1,4 proc. Planuojama, kad 2001 m. ji bus nežymiai didesnė. Griežta Vyriausybės iždo politika leido pasiekti 2,8 proc. biudžeto deficito lygį (palyginimui 1999 m. biudžeto deficitas buvo 7,8 proc.). Planuojama, kad šiais metais biudžeto deficitas bus sumažintas iki 1,4 proc., o dar po metų – iki 1,3 proc. Be to, 2000 m., žymiai, iki 6 proc. (nuo 11 proc. 1999 m.), sumažintas einamosios sąskaitos deficitas. Jį panašiame lygyje numatoma išlaikyti ir kitais metais. Anot nepriklausomų ekspertų, kurių nuomonė šiuo atveju sutampa ir su valstybės institucijų prognozėmis, Lietuvos vidaus ir išorės balansas išliks stabilus keletą artimiausių metų. Tikimasi, kad šalies biudžetą pavyks galutinai subalansuoti 2003 m.
Įtvirtinti makroekonominį šalies stabilumą padėjo ir 11-osios Lietuvos Vyriausybės programinių nuostatų įgyvendinimas. Koalicinė Vyriausybė, savo veiklą pradėjusi 2000 m. rudenį, įsipareigojo tęsti griežtą iždo politiką. Dereguliavimas, privatizacija ir į rinkos ekonomikos stiprinimą nukreiptos reformos tapo kertiniais naujosios Vyriausybės programos akmenimis. Tai, savo ruožtu, šalyje sukūrė palankesnes sąlygas verslui. Šalies ekonomikos reformos judėjimą teisinga linkme parodė ir 2001 m. gegužės mėn. tarptautinės kreditų agentūros Fitch IBCA Lietuvai suteiktas palankesnis kreditų reitingas.
Valstybės vaidmuo ekonomikoje toliau mažinamas. Koalicinės vyriausybės programoje ypatingas dėmesys skiriamas tolimesniam tiesioginės ir netiesioginės valstybės įtakos ekonomikoje mažinimui. Siekiama mažinti mokesčių naštą bei perskirstymo lygį (tuo pat metu nepamirštant Vyriausybės investicinių įsipareigojimų, susijusių su efektyviu narystės priemonių įgyvendinimu). Jau parengti teisės aktų, numatančių juridinių ir fizinių asmenų pelno mokesčių lygio sumažinimą, projektai. Be to, derinantis prie ES PVM normų, atsisakyta kai kurių PVM išimčių atskiroms visuomenės grupėms.
Koalicinės Vyriausybės programoje taip pat įtvirtintas įsipareigojimas sumažinti reguliacinius barjerus verslui ir padidinti valstybės institucijų priimamų sprendimų skaidrumą ir veiklos efektyvumą. Saulėlydžio ir Saulėtekio programos, kurių įgyvendinimas buvo inicijuotas 10-osios Vyriausybės, toliau tęsia veiklą. Kartu numatoma vykdyti pensijų reformą bei privatizaciją, visų pirma energetikos ir transporto sektoriuose. Be to, visos šalies politinės partijos jau ne kartą išreiškė paramą reformoms, kuriomis siekiama konsoliduoti rinkos ekonomiką ir skatinti konkurenciją.
Minėtiems Vyriausybės įsipareigojimams įgyvendinti jau imtasi ir konkrečių veiksmų – privatizuoti Lietuvos taupomasis bankas bei Lietuvos jūrų laivininkystės kompanija, supaprastintos įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procedūros, liberalizuota darbo rinka. 2000 m. 947 įmonės buvo parduotos už 907 mln. Lt (1999 m. parduotos 702 įmonės, už ką buvo gauti 489 mln. Lt). Per 5 pirmuosius 2001 m. mėnesius pardavus 329 įmonės valstybės iždas pasipildė 391 mln. Lt. Be to, toliau mažinamos apsaugos priemonės prekyboje (žr.žemiau).
Duomenys apie valstybės pagalbą aiškiai parodo, kad netiesioginės valstybės pagalbos (mokesčių lengvatos, paskolos su valstybės garantija ir pan.) apimtys nuolatos mažėja. 1996 m. valstybės pagalbos apimtys buvo 173 mln. EUR (2,8 proc. BVP), kai tuo tarpu 1999 m. – 45 mln. EUR (0,4 proc. BVP). Tiesa, šie skaičiai neapima paramos, teiktos per Kaimo paramos fondą bei Žemės ūkio paskolų garantijų fondą. Pagrindinės valstybės pagalbos mažėjimo priežastys yra sumažėjusios mokesčių lengvatos ir mažesnės su valstybės garantija teikiamų paskolų apimtys.
Darbo rinkos lankstumas toliau stiprinamas. Šalindama kliūtis darbo jėgos judėjimui koalicinė Vyriausybė pradėjo lankstesnės darbo rinkos kūrimo procesą. Jau sumažintos išeitinės pašalpos, skatinamas dalinis darbas ir pan. Minėtų priemonių įgyvendinimas, kartu su įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procedūrų supaprastinimu, atsispindi padidėjusiame nedarbo lygyje. Kita vertus, aukštas nedarbo lygis didžia dalimi yra Rusijos krizės padarinys. Nedarbo lygis Lietuvoje smarkiai skiriasi priklausomai nuo regionų – Vilniaus ir Kauno apskrityse jis sudaro apie 9,5 proc., o Marijampolės regione jau pasiekė 17 proc.
Nežymus nedarbo lygio sumažėjimas (iki 12,6 proc. 2001 m. gegužės mėn.) kol kas neleidžia daryti bent kiek tikslesnių apibendrinimų apie galimus nedarbo lygio pokyčius. Tačiau tikėtina, kad nedarbas bus stabilizuotas dabartiniame lygyje ar net ims mažėti 2001 m. Vyriausybė ėmėsi priemonių, turėsiančių įtakos bedarbystės mažėjimui, įgyvendinimo. Šios priemonės – tai visų pirma informacijos teikimas bei parama darbuotojų persikvalifikavimui. Remiantis Darbo biržos prognozėmis, šių metų pabaigoje nedarbo lygis sumažės iki 11 proc. Tolesnis nedarbo mažėjimas siejamas su spartesniu ekonomikos augimu, numatomu 2002-2003 m.
Tikimasi, kad toliau mažės dalis dirbančiųjų žemės ūkyje, maisto pramonėje, telekomunikacijų sektoriuje, elektros energijos ir dujų pramonėje, statybos pramonėje, transporto bei sveikatos priežiūros sektoriuose. Priešingai, dirbančiųjų dalis tekstilės bei baldų pramonėse, transporto įrangos gamybos pramonėje, o taip pat paslaugų teikimo sektoriuje (prekyba, viešbučiai ir restoranai, informacinės technologijos, poilsis ir pan.), turėtų išaugti. Šios prognozės iš esmės sutampa su atskirų gamybos ir paslaugų sektorių dalies pridėtinės vertės dalyje pokyčiais: žemės ūkio dalis nuo 8,3 proc. 1999 m. sumažėjo iki 7,5 proc. 2000 m., pramonės dalis nuo 22,8 proc. 1999 m. išaugo iki 26,3 proc. 2000 m., o paslaugų dalis liko beveik nepakitusi – čia sukuriama apie 60 proc. pridėtinės vertės. Darbo biržos duomenimis, apie 90 proc. naujų darbo vietų bus sukurta privataus sektoriaus, o didelė dalis “naujo” nedarbo yra susijusi su valstybinių įmonių restruktūrizavimu (apie 50 proc.). Struktūriniai pokyčiai vidutiniu laikotarpiu lems ekonominio efektyvumo didėjimą, išaugusį konkurencingumą bei padidėjusias galimybes įsidarbinti.
Tikėtina, kad augs investicijų lygis. Vidaus investicijų lygis 2000 m. sudarė maždaug 20 proc. BVP. Tikėtina, kad artimiausiu metu privačių investicijų apimtys augs. Tai susiję su keletu veiksnių. 2000 m. atnaujintas privatizacijos procesas, kuris, kaip tikimasi, bus tęsiamas ir šiais metais, kuomet bus privatizuojami stambūs infrastruktūros objektai. Tai turėtų skatinti investicijų apimčių (ypač TUI) augimą ir ekonomikos modernizavimą. Palankesnio kredito reitingo suteikimas Lietuvai taip pat bus teigiamas postūmis privačiam skolinimuisi ir investicijoms.
TUI apimtys 2000 m. išaugo 13 proc. (lyginant su 1999 m.) ir pasiekė 2334,3 mln. JAV dolerių (palyginus su 2063 mln. JAV dolerių 1999 m.). Planuojama, kad TUI apimtys toliau augs ir 2001 m. Didžioji dalis TUI teko tokiems ekonomikos sektoriams kaip apdirbamoji pramonė (29 proc. visų TUI), didmeninė ir mažmeninė prekyba (23 proc.), pašto paslaugos (17 proc.), finansinis tarpininkavimas (16 proc.). Didesnė investicijų dalis vis dar yra susijusi su privatizavimo vykdymu (216 mln. JAV dolerių 2000 m.). Tačiau pastebimas ir plyno lauko investicijų augimas. Kliūčių verslui šalinimas turėtų pasitarnauti tolimesniam TUI Lietuvoje augimui.
Investicinių prekių importas pastaruoju metu ženkliai išaugo. Pirmame 2001 m. ketvirtyje investicinių prekių dalis bendroje importo struktūroje sudarė 13,2 proc. (palyginus su 11,4 proc. per tą patį praėjusių metų laikotarpį).
Šalies integracijos į ES laipsnis ir ekonomikos atvirumo užsienio konkurencijai lygis didėja. Keletas aiškiai matomų veiksnų leidžia teigti, kad šalies verslininkai sėkmingai konkuruoja vidaus ir ypač užsienio rinkose. Lietuvos eksportas į ES 2000 m. išaugo 21 proc. Pirmame 2001 m. ketvirtyje užfiksuotas 27,7 proc. eksporto į ES augimas (bendras eksporto apimčių augimas, palyginus su pirmuoju 2000 m. ketvirčiu, yra 15 proc.). Tai vyksta nepaisant fakto, kad euras 2000 m. JAV dolerio atžvilgiu (JAV doleris yra bazinė Lietuvoje taikomo valiutų valdybos modelio valiuta) nuvertėjo apie 10 proc. Šie skaičiai aiškiai parodo Lietuvos įmonių sugebėjimą tinkamai panaudoti įvairius gamybos veiksnius, jų lankstumą bei gebėjimą valiutų svyravimo keliamas problemas spręsti naudojant atitinkamas finansines priemones. Aukštųjų technologijų (pagal kombinuotąją prekių nomenklatūrą) dalis bendroje eksporto struktūroje sudaro apie 10 proc.
Būtina pažymėti, kad nuo šių metų pradžios Lietuvos – ES prekyba pramonės prekėmis yra visiškai liberalizuota. Kliūtys prekyba žemės ūkio produktais buvo sumažintos 2000 m. viduryje. 2001 m. kovo mėn. buvo priimtas sprendimas visiškai atsisakyti privalomo sertifikavimo reikalavimo prekėms, importuojamoms iš ES ir turinčioms ES prekės ženklą (iki tol šis reikalavimas buvo taikomas tokioms prekėms kaip elektrotechnikos gaminiai, statybos prekės, kosmetikos gaminiai ir kai kurioms kitoms prekėms). Privalomo sertifikavimo panaikinimas, kartu su ES taikomos atitikties įvertinimo sistemos taikymu, turėtų skatinti tolimesnį Lietuvos – ES tarpusavio prekybos apimčių augimą, o taip pat ir Lietuvos gamintojų konkurencingumo didėjimą.
2000 m. Lietuvos eksportas į daugumą ES valstybių augo. Pagrindiniai prekybos partneriai tarp ES valstybių yra Vokietija, D.Britanija, Danija, Olandija, Prancūzija ir Švedija. Didžiąją dalį šalies eksporto į ES sudaro tekstilės gaminiai, chemijos ir mašinų gamybos pramonių produkcija, mineraliniai produktai, mediena ir medienos gaminiai. Šios prekės praėjusiais metais bendroje eksporto į ES struktūroje sudarė apie 70 proc. Be to, palyginus su 1999 m., padidėjo daugumos vartojimo prekių eksportas į ES. Mineralinių produktų eksportas išaugo 261 proc., tauriųjų metalų – 87 proc., popieriaus – 72 proc., maisto produktų – 63 proc. ir gyvulinės kilmės produkcijos – 62 proc. Lietuvos prekybos su ES deficitas sumažėjo nuo 897.1 mln. JAV dolerių iki 711 mln. JAV dolerių.
Asmeninių pajamų lygis 2000 m. išliko stabilus. Vidutinis darbo užmokestis išaugo maždaug 2 proc. ir, tikėtina, nežymiai augs artimiausiais metais. Asmeninių pajamų augimas nereikš konkurencingumo ES rinkose mažėjimo, ypač jei turėti mintyje pakankamai aukštą nedarbo lygį. Numatoma, kad artimiausiu metu augs eksporto apimtys (nors tai didžia dalimi priklauso nuo situacijos ES rinkoje), o taip pat vidaus paklausos bei užsienio investicijos.
Lietuvos ekonomikos atvirumo laipsnis parodo taip pat parodo Lietuvos gamintojų gebėjimą atlaikyti konkurencinį spaudimą. Lietuvos eksportas 2000 m. sudarė 45,5 proc. BVP (palyginus su 39,7 proc. 1999 m.), be to, numatomas tolimesnis jo dalies augimas. Maždaug 70 proc. Lietuvos prekybos vyksta laisvos prekybos sąlygomis, o apie 80 proc. šalies eksporto yra nukreipta į valstybes, su kuriomis Lietuva turi sudariusi laisvosios prekybos sutartis. Neseniai tokios sutartys pasirašytos su Bulgarija ir Rumunija (tokiu būdu Lietuva yra pasirašiusi Laisvosios prekybos sutartis su visomis CEFTA valstybėmis).
Bendras apribojimų užsienio prekybai lygis Lietuvoje yra žemesnis nei ES. 2001 m. gegužės mėn. pabaigoje, Lietuvai tapus PPO nare, vidutinis konvencinis muitas pramonės gaminiams buvo 2,42 proc., o žemės ūkio produkcijai – 14,2 proc. Atlikti tyrimai parodė, kad ES bendrosios prekybos politikos principų įgyvendinimas ir to pasėkoje pasikeitęs Lietuvos prekybos su trečiosiomis šalimis (Rusija, JAV, Japonija ir kt.) režimas reikš importo ir eksporto pabrangimą atitinkamai maždaug 80 ir 27 mln. Lt. Tai parodo, kad Lietuva, lyginant su ES, taiko atviresnę/liberalesnę prekybos politiką su dauguma trečiųjų valstybių.
Po Rusijos krizės taikytos kai kurios protekcionistinės prekybos politikos priemonės buvo galutinai panaikintos 2000 m. spalio mėn. 2001 m. birželio mėn., Lietuvai tapus Pasaulio prekybos organizacijos nare, buvo sumažinti konvenciniai muitų mokesčiai, kas reiškė dar labiau padidėjusį valstybės ekonomikos atvirumo laipsnį. Konvenciniai muitų mokesčiai sumažinti daugiau nei 20-čiai prekių grupių. Likę prekybos barjerai, pvz., licencijavimo reikalavimas, buvo taip pat panaikinti ar supaprastinti.
2001 m. pradžioje smulkios ir vidutinės įmonės sudarė 96 proc. visų šalyje registruotų įmonių. Smulkių ir vidutinių įmonių skaičius nuolatos auga. Keletas smulkaus ir vidutinio verslo paramos programų buvo įgyvendinta valstybės bei savivaldybių lygmenyje. Pagrindiniai smulkaus ir vidutinio verslo paramos principai – reguliavimo mažinimas ir mokesčių sistemos paprastinimas.
Mokslui ir tyrimams skiriama lėšų dalis išaugo nuo 0,52 proc. BVP 1999 m. iki 0,6 proc. BVP 2000 m.
Regioninė ir socialinė plėtra
Regioninės ekonominės plėtros rodikliai (investicijų pasiskirstymas, nedarbo lygis bei kiti) rodo tam tikrus ekonominius regioninius Lietuvos skirtumus. Vilnius aiškiai išsiskiria iš kitų apskričių kaip ekonominės plėtros centras. Be to, Kauno ir Klaipėdos apskritys taip pat išskiria aukštesniais už Lietuvos vidurkį ekonominiais rodikliais.
2001 m. I ketv. investicijų lygis pastebimai skyrėsi priklausomai nuo apskrities. Vilniaus apskričiai teko apie 384 mln. Lt. arba 46 proc. visų investicijų. Investicijos Kauno apskrityje tuo laikotarpiu sudarė apie 17 proc. visų investicijų, Klaipėdos apskrityje – apie 13 proc. investicijų. Likęs ketvirtadalis investicijų buvo maždaug vienodai pasiskirstęs tarp kitų septynių šalies apskričių.
Panašios tendencijos būdingos ir išperkamosios nuomos (lizingo) paslaugų pasiskirstymui tarp apskričių. 2001 m. I ketv. maždaug pusė naujai sudarytų išperkamosios nuomos sutarčių teko Vilniaus apskričiai, o trečdalis – Kauno ir Klaipėdos apskritims.
Didžioji dalis tiesioginių užsienio investicijų (TUI) taip pat teko Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritims. 2000 m. Vilniaus apskričiai teko maždaug 65 proc. visų TUI. Kauno ir Klaipėdos apskrityse buvo investuota po maždaug 13 proc. TUI. Šios tendencijos buvo būdingos ir ankstesniais metais.
Panašus regioninis pasiskirstymas būdingas ir lyginant BVP vienam gyventojui. Pagal paskutinius turimus duomenis (1998 m.), Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių BVP vienam gyventojui viršijo šalies vidurkį atitinkamai 32, 10 ir 9 procentiniais punktais. Mažiausias BVP vienam gyventojui buvo užregistruotas Tauragės apskrityje (27 proc. žemiau vidurkio). Tačiau bendras skirtumų lygis nėra didelis. Pastebėtina, jog BVP vienam gyventojui augo visose apskrityse (nuo 50 proc. Vilniaus apskrityje iki 10 proc. Tauragės apskrityje).
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys yra labiausiai industrializuotos apskritys, kurioms 1999 m. teko atitinkamai 26, 23 ir 12 proc. pramonėje užimtos darbo jėgos. Šioms apskritims taip pat būdinga mažiausia dirbančių žemės ūkyje dalis.
Ekonominės plėtros skirtumus taip pat atspindi ir nedarbo rodikliai skirtinguose šalies regionuose. 2001 m. gegužės mėn. vidutinis nedarbo lygis šalyje, Darbo biržos duomenimis, buvo lygus 12,3 proc. Tačiau lyginant atskirų apskričių nedarbo lygio rodiklius, jie skyrėsi nuo 9,6 proc. Kauno apskrityje ir 9,7 proc. Vilniaus apskrityje iki 16,1 proc. Tauragės ir Šiaulių bei 17,1 proc. nedarbo lygio Marijampolės apskrityse.
Taigi, mažesnis nedarbo lygis yra būdingas didmiesčių vietovėms, ypač pagrindiniams šalies miestams, o didžiausias nedarbo lygis yra būdingas kaimo vietovėms, ypač mažiau industrializuotiems regionams. Daugiausia bedarbių buvo jaunų, nekvalifikuotų asmenų tarpe.
1999 m. maždaug 15,8 proc. gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos. Tai yra šiek tiek mažiau nei 1998 m., kada šis rodiklis buvo lygus 16 proc. Gyvenančių žemiau skurdo ribos skaičius skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Miestuose maždaug 7 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, tuo tarpu kaimo vietovėse šis rodiklis yra lygus 28 proc. Šie skirtumai šiek tiek padidėjo lyginant su ankstesniais metais. Santykinis namų ūkių gyvenimo lygis priklausė nuo gyvenamosios vietos, išsilavinimo, užsiėmimo bei namų ūkio dydžio. 1999 m. maždaug 2,8 proc., šalies gyventojų gavo socialinės šalpos išmokas.
Tikimasi, jog esami regioniniai bei socialiniai skirtumai turėtų sumažėti mažinant kliūtis verslui, ypač naujo verslo pradėjimui bei SVV veiklai, Mažiau išsivysčiusiems regionams turėtų būti naudinga verslo aplinkos plėtra bei ekonominis šalies augimas.
Išvados ir apibendrinimas, Dabartinės šalies vystymosi tendencijos aiškiai parodo žymų makroekonominės aplinkos stabilizavimą bei išaugusius verslo gebėjimus atlaikyti konkurencinį spaudimą Lietuvos ir Europos rinkose, Be to, tikėtina, kad šios tendencijos, paremtos Vyriausybės vykdomomis struktūrinėmis ekonomikos reformomis bei integracija į ES, išliks ir ateityje, kas leis galutinai konsoliduoti rinkos ekonomiką.
2,3. Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus: teisės perkėlimas, įgyvendinimas ir administraciniai gebėjimai
1 Skyrius. Laisvas prekių judėjimas
Nuo 2000 m. liepos iki 2001 m. birželio mėn. pažangos diegiant laisvo prekių judėjimo principus buvo ypač siekiama stiprinant horizontalias priemones: toliau didinant Europos darniųjų standartų perėmimą Lietuvos standartais, sukūrus ir patvirtinus Atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų laboratorijų, sertifikavimo įstaigų) vystymo programą, užtikrinant institucijų administracinius pajėgumus. Buvo pasiekta pažangos taip pat ir derinant techninių teisės aktų nuostatas medicinos prietaisų, vaistų, cheminių medžiagų, motorinių transporto priemonių, slėgio indų, elektromagnetinio suderinamumo, teisinės metrologijos ir kitose srityse.
Nuo 2001 m. sausio 1 d. pradėjo laipsniškai įsigalioti Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas, perkeliantis pagrindines direktyvų 67/548/EEB ir 99/45/EB nuostatas (notifikavimo nuostatos įsigalios nuo narystės datos). Apžvelgiamu laikotarpiu taip pat įsigaliojo techniniai reglamentai, įteisinantys atitinkamų direktyvų reikalavimus šiose srityse: mašinų saugos, pramoginių laivų, medicinos prietaisų, ir elektros prietaisų.
Pastaruoju metu yra daromos pastangos stiprinti laisvo prekių judėjimo principų įgyvendinimo koordinavimą. Ūkio ministerijoje 2001 m. birželio 25 d. ministro įsakymu įsteigtas Bendrosios rinkos departamentas, kuris bus atsakingas už horizontalų koordinavimą klausimų, susijusių su laisvu prekių judėjimu Lietuvos Vyriausybės įstaigų lygyje. Ūkio ministerijos skyrius, šiuo metu atsakingas už laisvo prekių judėjimo direktyvas bus stiprinamas trimis etatais 2002 m.
2001 m. vasario 21 d. Vyriausybė patvirtino Atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų laboratorijų, sertifikavimo įstaigų) plėtros programą. Joje įvertinamas bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų poreikis Lietuvoje išbandyti ir sertifikuoti gaminius pagal Naujojo požiūrio direktyvų reikalavimus bei reikalingų pagal Senojo požiūrio direktyvas. Buvo įvertinta, kuriose srityse būtina steigti bandymų laboratorijas ar sertifikavimo įstaigas, plėsti jų akreditacijos sritį ar modernizuoti jų įrangą. Programoje numatytas finansavimas apima išlaidas įrangai ir akreditavimui ir sudaro 19,86 mln. Lt. 6 mln. litų iš šios sumos bus skirti 2001 m., 10,16 mln. – 2002 m. ir 3,7 mln. – 2003 m. Iki 2001 m. pabaigos bus įsteigtos ar modernizuotos bei parengtos akreditavimui laboratorijos ir sertifikavimos įstaigos šiose srityse: elektros prietaisų, slėgio indų, žaislų, statybos produktų, mašinų, liftų, motorinių transporto priemonių, trąšų ir maisto. Šios laboratorijos ir sertifikavimo įstaigos bus pilnai pasirengusios atlikti savo funkcijos po jų akreditavimo, kuris numatomas 2002 m.
2001 m. birželio 1 d. bendras Lietuvos standartų skaičius buvo 6017, iš kurių 4638 – Lietuvos standartais perimti Europos standartai. Iš visų Lietuvoje priimtų standartų – 77,08 proc. yra Europos standartai.
Lietuvos standartizacijos departamentas 2000 m. paspartino Europos standartų priėmimą ir perėmė 2659 Europos standartus (1999 m. – 650). Per 2001 – 2003 m. planuojama priimti 3100 Europos standartų.
Iki 2001 m. pabaigos planuoja Lietuvos standartais perimti 52 proc. visų egzistuojančių Europos standartų. 2002 ir 2003 metais planuojama, kad šis rodiklis bus atitinkamai 66 ir 80 proc.
2001 m. kovo 7 d. buvo oficialiai pradėtos derybos dėl atitikties įvertinimo abipusio pripažinimo protokolo (PECA) pasirašymo. Šioje derybų stadijoje į Protokolo objektą yra įtrauktos 6 Naujojo požiūrio direktyvos su galimybe derybų eigoje objektą išplėsti. Direktyvos, dėl kurių šiuo metu deramasi yra šios: mašinų direktyva 98/37/EB, Asmens apsaugos priemonių direktyva 89/686/EEB, Liftų direktyva 95/16/EB, Žemų įtampų direktyva 73/23/EEB, Paprastų slėgio indų direktyva 87/404/EEB ir Elektromagnetinio suderinamumo direktyva 89/336/EEB.
Viena iš pagrindinių rinkos priežiūros institucijų – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija – pradėjo savo veiklą 2000 m. liepos 1 d. Šiuo metu joje, įskaitant ir 10 regioninių padalinių, dirba 104 darbuotojai. Metų eigoje įsigaliojus 5 naujiems techniniams reglamentas, įteisinantiems ES direktyvų reikalavimus, inspektoriams buvo suorganizuoti keturi seminarai dėl mašinų saugai, elektros prietaisų saugai ir asmens saugos priemonėms keliamų reikalavimų.
Ateityje Valstybinė ne maisto produktų inspekcija administraciškai bus stiprinama per PHARE “Dvynių” projektą “Administracinių ir techninių gebėjimų stiprinimas skatinant laisvą prekių judėjimą”, kurį įgyvendins AENOR (Ispanija).
Nacionalinės vartotojų apsaugos tarybos, atsakingos už vartotojų apsaugą ir rinkos priežiūros sistemos darbo koordinavimą, įsteigimas užbaigė institucinę rinkos priežiūros reformą. Tarybos Nuostatai buvo patvirtinti Vyriausybės 2001 m. sausio 18 d. nutarimu ir reikalingas finansavimas jos veiklai 2001 m. buvo numatytas.
Šiuo metu taryba komplektuoja savo sudėtį ir personalą. Taryba taip pat numato šiais metais steigti patariamąjį organą – Vartotojų teisių apsaugos komisiją, į kurią įeitų įvairių Vyriausybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
2 Skyrius. Laisvas asmenų judėjimas
Vykdant abipusį profesinių kvalifikacijų ir diplomų pripažinimą, 2001 m. vasario 14 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu patvirtinta profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo koordinacinė komisija.
Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su ES direktyvomis (77/452/EEB, 78/686/EEB, 80/154/EEB, 81/1057/EEB, 93/16/EEB) parengė ir Sveikatos apsaugos ministras savo įsakymu patvirtino šias sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų, gydytojų stomatologų, bendrosios praktikos slaugytojų ir akušerių) profesinių kvalifikacijų pripažinimo tvarkas:
2000 m. spalio 26 d. įsakymas “Dėl gydytojų ir gydytojų stomatologų profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo”; 2001 kovo 26 d. įsakymas “Dėl užsienyje įgytos bendrosios praktikos slaugytojų ir akušerių profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų patvirtinimo”;
Pagal direktyvą 85/433/EEB 2001 m. birželio 5 d. priimtas įsakymas “Dėl užsienyje įgytos vaistininko profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų patvirtinimo”.
Teisininkų kvalifikacijos ir abipusio pripažinimo acquis nuostatos bus perkeltos priėmus Advokatūros įstatymo pakeitimo įstatymą, kurio pirminis projektas parengtas ir derinamas su ministerijomis. Šis įstatymas įsigalios nuo Lietuvos įstojimo į ES dienos.
Teisės apsigyventi srityje 2001 m. birželio 12 d. Seimas priėmė įstatymą “Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo ir papildymo”.
Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo srityje 2001 m. gegužės 24 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos ir Suomijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymą. Remdamasi šia sutartimi, Lietuva jau dabar užtikrins šių šalių migruojančių asmenų socialinę apsaugą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė reglamentų 1408/71/EEB ir 574/72/EEB priedų perkėlimo įsakymo projektą. Priedų projektas buvo pateiktas Europos Komisijai 2001 m. balandžio mėn. ir išsamiai aptartas 2001 m. gegužės 29 d. Briuselyje įvykusiame Lietuvos delegacijos ir ES ekspertų susitikime.
3 Skyrius. Laisvė teikti paslaugas
2001 m. sausio 25 d. priimtos Komercinių bankų įstatymo pataisos, kuriomis sudaryta galimybė užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims be apribojimų dalyvauti steigiant bankus Lietuvos Respublikoje (iki tol tai galėjo daryti tik užsienio bankai) bei nustatyti didesni leidžiami banko investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą dydžiai, tuo pačiu sudarytos prielaidos suaktyvinti kapitalo rinką (minėtos nuostatos įsigalios nuo Lietuvos įstojimo į ES datos).
2001 m. vasario 27 d. Seimas priėmė Indėlių draudimo įstatymą. Šis įstatymas nustato indėlių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose komerciniuose bankuose, Lietuvoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose bei Centrinėje kredito unijoje ir kredito unijose. Indėlių draudimo įstatymas perkelia direktyvos 94/19/EB reikalavimus. 2001 m. kovo 5 d. Vyriausybė nusprendė sumažinti dėl indėlių draudimo sistemos pradinį prašymą dėl pereinamojo laikotarpio pilnam direktyvos 94/19/EB reikalavimų įgyvendinimui nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.
2001 m. birželio 14 d. Seimas priėmė Transportų priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šis įsigalios nuo 2002 m. balandžio 1 d. 2001 m. balandžio 25 d. Vyriausybė atsiėmė prašymą dėl direktyvos 84/5/EB reikalavimų įgyvendinimo suteikti pereinamąjį laikotarpį (iki 2009 m. gruodžio 31 d.).
2001 m. vasario 20 d. Seimas priėmė Konvenciją ETS Nr.108 dėl asmenų apsaugos ryšium su automatizuotu asmens duomenų tvarkymu.
4 Skyrius. Laisvas kapitalo judėjimas
2001 m. sausio 19 d. Lietuvos parlamentinės partijos atnaujino susitarimą dėl strateginio tikslo – Lietuvos narystės ES pirmojoje plėtros bangoje. 2001 m. sausio 23 d. buvo priimtas Seimo nutarimas, kuris numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio (dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams draudimo panaikinimo) pakeitimo projekto inicijavimą. 2001 m. vasario 21 d. Vyriausybė nusprendė netaikyti galimo pereinamojo laikotarpio dėl žemės pardavimo užsieniečiams. 2001 m. sausio 31 d. Seime įsteigta Komisija Konstitucijos pataisoms rengti, kuri jau pradėjo ruošti Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
2001 m. gegužės 22 d. Seime priimtas Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas, įsigaliojęs nuo 2001 m. birželio 6 d. Įstatymo pakeitimas panaikino išankstinio leidimo gavimo procedūrą, investuojant draudimo techninių atidėjimų ir įstatinio kapitalo lėšas užsienyje. Priėmus šį įstatymą bus keičiamas ir Finansų ministro 1998 m. liepos 24 d. įsakymas “Dėl draudimo įmonių įstatinio kapitalo ir draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo dydžių”.
2001 m. balandžio 20 d. Vertybinių popierių komisija priėmė nutarimą, kuris dar labiau priartino pensijų fondų investavimo sritį prie acquis keliamų reikalavimų.
Lietuvos banko valdyba 2000 m. lapkričio 30 d. priėmė nutarimą Dėl statistinės mokėjimo priemonių ataskaitos formos patvirtinimo. Šio naujo reikalavimo pagrindu institucijos privalo pateikti ketvirtinę statistinę informaciją apie priemonių, mokėjimams negrynaisiais pinigais, naudojimą, atliekant tarptautinius mokėjimus ir mokėjimus Lietuvoje.
2000 m. gruodžio mėn. Lietuvos bankas patvirtino Tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos projekto galutinę ataskaitą, kurioje atsispindi sistemos projektų specifikacijos, parengtos pagrindinio rangovo Credit Agricole Consultants, Prancūzija. 2001 m. balandžio mėn. Tarpbankinių lėšų pervedimo sistemos įgyvendinimo priežiūros komitetas, susidedantis iš komercinių bankų ir Lietuvos banko atstovų, patvirtino detalų naujos sistemos įgyvendinimo priemonių planą.
5 Skyrius. Įmonių teisė
Įmonių teisės srityje 2000 m. liepos 13 d. Seimas priėmė naują Akcinių bendrovių įstatymo redakciją, suderintą su acquis. Įstatymas įsigalios 2001 m. liepos 1 d. 2001 m. birželio 12 d. Seimas priėmė Įstatymą dėl juridinių asmenų registro įsteigimo.
Finansinės atskaitomybės srityje 2001 m. birželio 13 d. Vyriausybė patvirtino Apskaitos, Finansinės atskaitomybės ir Konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymų projektus (suderintus su acquis).
Intelektinės nuosavybės srityje 2000 m. rugsėjo 29 d. buvo ratifikuota Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos Atlikimų ir fonogramų apsaugos sutartis (Ženeva, 1996), o 2001 m. kovo 14 d. – Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos Autorių teisių apsaugos sutartis (Ženeva, 1996).
2000 m. gruodžio 21 d. Seimas priėmė Intelektinės nuosavybės apsaugos prekių importo ir eksporto srityje įstatymą, pilnai suderintą su Tarybos reglamento 3295/94/EB nuostatomis. Įstatymas įsigaliojo 2001 m. sausio 1 d.
Siekiant sukurti efektyvią intelektinės nuosavybės apsaugos įgyvendinimo sistemą, 2000 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybė patvirtino Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo strategiją ir jos įgyvendinimo 2000 – 2003 metų priemones.
Pramoninės nuosavybės apsaugos srityje 2000 m. spalio 10 d. priimtas Prekių ženklų įstatymas, kuris pilnai suderintas su direktyvos 89/104/EEB nuostatomis, išskyrus nuostatas dėl Bendrijos ženklų. Įstatymas įsigaliojo 2001 m. sausio 1 d.
6 Skyrius. Konkurencija
Konkurencijos (anti-trust) srityje nuo 2000 m. liepos mėn. iki 2001 m. birželio mėn. toliau buvo vykdomas Lietuvos teisės derinimas su ES teisės reikalavimais, priimant atitinkamus Konkurencijos įstatymo poįstatyminius teisės aktus – Konkurencijos tarybos nutarimus: (1) “Dėl laikinojo Konkurencijos tarybos posėdžių reglamento”, (2) “Dėl bendrosios išimties tam tikriems susitarimams tarp transporto įmonių atskirose transporto šakose taikant Konkurencijos įstatymo 5, 6 ir 7 straipsnius”, (3) “Dėl prašymų patvirtinti, kad susitarimas atitinka bendrosios išimties suteikimo sąlygas, ir prašymų suteikti atskirąją išimtį rengimo, pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo”.
Didelis dėmesys buvo skiriamas tyrimams tokių konkurencijos pažeidimų, kurie sudaro rimtą poveikį ekonomikai, ypatingai teikiant prioritetą kartelinių susitarimų tyrimams.
Valstybės pagalbos srityje per šį laikotarpį, remiantis Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymu (priimtu 2000 m. gegužės 18 d.), Konkurencijos taryba priėmė šiuos teisės aktus, suderintus su ES teisės reikalavimais: (1) nutarimą “Dėl valstybės pagalbos įvertinimo tvarkos ir pranešimų bei metinių ataskaitų apie valstybės pagalbą formų”, (2) nutarimą “Dėl valstybės pagalbos teikimo sintetinio pluošto pramonėje”, (3) nutarimą “Dėl valstybės pagalbos regiono plėtrai teikimo taisyklių patvirtinimo”, (4) nutarimą “Dėl subsidijos ekvivalento skaičiavimo tvarkos patvirtinimo”, (5) nutarimą “Dėl valstybės pagalbos teikimo įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti taisyklių patvirtinimo”.
Didelis dėmesys taip pat buvo skiriamas efektyviam valstybės pagalbos taisyklių įgyvendinimui: per šį laikotarpį Konkurencijos taryba išnagrinėjo 21 pagalbos atvejį.
7 Skyrius. Žemės ūkis
Lietuvos nacionalinės teisės derinimo su ES acquis srityje, suderintas su Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos (UPOV) nuostatomis, naujas Augalų veislių apsaugos įstatymo projektas šiuo metu svarstomas Vyriausybėje. 2001 m. birželio mėn. Vyriausybei pateiktas naujas Augalų sėklininkystės įstatymas, kuris yra suderintas su pagrindinėmis ES sėklininkystės acquis nuostatomis. 2001 m. birželio 12 d. Seimas priėmė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymą, kuris apima ir genetiškai modifikuotų organizmų (įskaitant sėklas) importo, naudojimo, auginimo ir dauginimo nuostatas. Per ataskaitinį laikotarpį (nuo 2000 m. liepos mėn. iki 2001 m. birželio mėn.) toliau tęsiamas antrinės teisės derinimas su ES acquis. Priimant poįstatyminius teisės aktus, įgyvendinamos Pašarų įstatymo priimto 2000 m. balandžio 6 d. nuostatos (priimti pašarų mėginių paėmimo ir paruošimo, kombinuotųjų pašarų privalomieji kokybės reikalavimai, sausųjų pašarų privalomieji kokybės ir gamybos reikalavimai, pašarų energijos vertinimo sistema, pašarų teikimo į rinką taisyklės ir kt.). Toliau buvo tęsiamas teisės derinimas gyvulių veislininkystės, agrarinės aplinkosaugos srityse.
Žemės reforma. 2001 m. birželio 1 d. nuosavybės teisės (natūra bei finansiniu kompensavimu) atkurtos į 78 proc. (3,06 mlrd. ha) pateiktuose prašymuose nurodyto ploto nuo 1991 m. (4,07 mlrd.). Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurie visai Lietuvos teritorijai buvo pabaigti rengti 2000 m. spalio 1 d.
Nežiūrint į tai, kad žemės reforma dar tebevyksta, galima teigti, kad Lietuvoje jau pradeda funkcionuoti žemės rinka. Žemės pirkimas pardavimas tampa kasdienine praktika. Kas mėnesį vidutiniškai sudaroma 2500 žemės pirkimo, pardavimo ir nuomos sandorių t.y 0,3 – 0,4 proc. nuo visos privačios žemės. Žemės rinkos funkcionavimas taip pat priklausys ir nuo konstitucijos bei kitų įstatymų ir teisės aktų, susijusių su žemės reformos darbų spartinimu bei žemės ūkio paskirties žemės pardavimu juridiniams asmenims ir užsieniečiams, pakeitimų svarstymo bei priėmimo Seime.
Siekdama konkuruoti ateityje ES vidaus rinkoje, Lietuvos maisto pramonė tęsia restruktūrizavimo ir modernizavimo procesą. Baigiantis restruktūrizavimui pieno perdirbimo įmonėse, vyksta ženkli pieno perdirbimo pramonės koncentracija. Mėsos pramonėje restruktūrizacija turėtų paspartėti, pradėjus naudoti SAPARD paramos lėšas, skirtas pirminei mėsos perdirbimo pramonei modernizuoti ir naujoms skerdykloms atitinkančioms ES reikalavimus statyti. Vaisių ir daržovių sektoriuje pasiekta žymi pažanga, gerinant produkcijos kokybę ir modernizuojant vaisių ir daržovių perdirbimo įmones.
Siekiant užtikrinti geresnę acquis perkėlimą į nacionalinę teisę 2001 m. balandžio mėn. Vyriausybė paruošė Maisto saugos strategiją. Maisto perdirbimo įmonės palaipsniui pradeda taikyti Rizikos veiksnių analizės svarbių valdymo taškų (RVAST) sistemą. Pieno pramonėje RVAST sistemą turi įdiegę 16 pieno perdirbimo įmonių. Norint užtikrinti kempinligės prevenciją 2001 m. birželio 13 d. Vyriausybė patvirtino Informavimo bei Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų stebėsenos ir rizikos faktorių analizės bei kontrolės programas. Pažanga pasiekta įgyvendinant Veterinarijos pasienio postų stiprinimo strategiją.
2000 m. lapkričio 27 d. Europos Komisija patvirtino Nacionalinę žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000 – 2006 metų programą SAPARD lėšų įsisavinimui. 2001 m. kovo 5 d. tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Komisijos buvo pasirašytos daugiametė bei metinė SAPARD finansinės sutartys. 2001 m. birželio 21 d. Seimas ratifikavo minėtą sutartį. Siekiant užtikrinti efektyvų SAPARD programos lėšų naudojimą 2001 m. kovo 30 d. Vyriausybės nutarimu sudarytas Programos priežiūros komitetas. 2001 m. birželio mėn. Komisijai neformaliai buvo pateikti dokumentai dėl Nacionalinio fondo, bei Nacionalinės mokėjimo agentūros akreditavimo.
Nuo 2001 m. sausio 1 d. pradėta diegti galvijų ir kiaulių supirkimo ir mokėjimo pagal skerdenų svorį ir kokybę sistema. Remiantis žemės ūkio ministro 2000 m. lapkričio 23 d. įsakymu Lietuvos veterinarijos akademijoje įsteigta speciali gyvulių žaliavų (skerdenų) kokybės vertintojų mokymo institucija. Apmokyti 6 Veterinarijos akademijos specialistai, kurie toliau vykdys skerdenų vertintojų apmokymą ir vertintojų darbo kontrolę skerdyklose.
Ruošiantis įgyvendinti ES taikomus rinkos reguliavimo mechanizmus, 2000 m. žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos jautienos, kiaulienos ir avienos privataus saugojimo taisyklės atitinkančios ES reikalavimus. Tiesioginės išmokos už karves žindenes bus pradėtos mokėti nuo 2001 m. lapkričio mėn. Žemės ūkio ministro įsakymu nustatytos tiesioginės išmokos 2000 m. derliaus žieminių maistinių kviečių, rugių, grikių augintojams, deklaravusiems pasėlius ir pardavusiems maistinius grūdus, intervencinis mechanizmas ir intervencinės kainos 2001 m. derliaus grūdams. Patvirtinta tiesioginių išmokų už linų pasėlius mokėjimo ir bazinių plotų paskirstymo 2001 m. tvarka. Įgyvendinant cukraus rinkos reguliavimo priemones, Vyriausybės 2001 m. kovo 7 d. nutarimu patvirtintas cukraus režimas, reglamentuojantis produktus, išdėstytus Tarybos reglamento (EB) Nr.2038/99 1 str. bei įteisinantis Lietuvoje baltojo cukraus kvotų sistemą. Cukraus gamintojų bei cukrinių runkelių augintojų santykiams reglamentuoti 2000 m. gruodžio mėn. patvirtintas žemės ūkio ministro įsakymas, suderintas su ES reikalavimais.
Nemaža pažanga pasiekta fitosanitarijos srityje. 2000 m. buvo priimti penki naujus augalų ir augalinių produktų kenksmingų organizmų sąrašai, o 2001 m. įsteigtas fitosanitarijos registras. Pasinaudojant PHARE projektų pagalba, pagal ES reikalavimus numatyta įrengti 6 strateginius ilgalaikius fitosanitarijos pasienio postus, kurių projektavimo darbai baigti 2001 m. pradžioje, o šiuo metu paskelbtas konkursas statybų darbams vykdyti. Toliau tęsiamas teisės derinimas veterinarijos srityje, toliau derinami teisės aktai Gyvūnų gerovės, Gyvūnų sveikatos srityse, bei stiprinami administraciniai gebėjimai.
Lietuva toliau derino žemės ūkio ir maisto produktų privalomuosius kokybės reikalavimus ir techninius reglamentus su ES reikalavimais. 2001 m. toliau tobulinama žalio pieno kokybės vertinimo sistema. Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos naujos Pieno supirkimo taisyklės, įsigaliojusios nuo 2001 m. birželio 1 d. Mėsos sektoriuje žemės ūkio ministro įsakymais patvirtinti sūdytos jautienos konservų, šviežios paukštienos ir kiaušinių teikimo į rinką techniniai reglamentai, cukraus sektoriuje – cukraus ir cukraus, skirto žmonėms vartoti techniniai reglamentai, suderinti su ES acquis nuostatomis. Perdirbtų produktų sektoriuje patvirtinti techniniai reglamentai, nustatantys maistinio etilo alkoholio analizės metodus ir vyno analizės metodus. Siekiant vykdyti efektyvią pašarų kontrolę, žemės ūkio ministro įsakymais patvirtinta nemaža dalis analizės metodų ir techninių reglamentų, nustatančių pašarų kokybę. Vaisių ir daržovių sektoriuje žemės ūkio ministro įsakymais patvirtinti privalomieji 21 šviežių vaisių ir daržovių produkto kokybės reikalavimai: porams, cukinijoms, baklažanams, pomidorams, česnakams, lapkotinėms salotoms, šparaginėms pupelėms, špinatams, abrikosams, salotoms, endivijoms, salotinėms cikorijoms, Briuselio kopūstams, negliaudytiems žirniams, šparagams, obuoliams, kriaušėms, agurkams, svogūnams, kopūstams, morkoms bei privalomieji pomidorų produktų kokybės reikalavimai, tenkinantys paramos gamybai sąlygas pagal ES acquis reikalavimus. Sėklų sektoriuje taip pat priimta eilė kokybės reikalavimų, atitinkančių ES reikalavimus: sėklinėms bulvėms, runkelių, javų, pašarinių augalų, grikių, aliejinių ir pluoštinių augalų ir daržovių sėklai bei dauginamosios medžiagos teikimo į rinką taisyklės.
Norint efektyviau pagerinti administracinius gebėjimus, Lietuvos žemės ūkio tarptautinė prekybos agentūra jungiama su Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Atsižvelgiant į Europos Komisijos reguliariojoje ataskaitoje išsakytus apibendrinimus 2000 m. liepos 1 d. pradėjo funkcionuoti nauja rinkos priežiūros institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu šiai tarnybai pavesta vykdyti ir valstybinę pašarų kokybės kontrolę. Įvykdžius rinkos priežiūros institucijų reorganizavimą, Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra atsakinga už sėklų kokybinių reikalavimų įgyvendinimą ir dauginamosios medžiagos sertifikavimą. Valstybinė augalų apsaugos tarnyba paskirta vykdyti importuojamų šviežių vaisių, daržovių kokybės patikrinimą. 2000 m. pabaigoje Centrinė žaliavinio pieno kokybės analizės laboratorija akredituota Vokietijos akreditacinės įstaigos, o 2001 m. sausio 1 d. laboratorijai suteiktas akreditavimo sertifikatas pagal tarptautinius standartus DIN EN ISO/ES 17025: 2000 ir DIN EN ISO 9002:1994.
8 Skyrius. Žuvininkystė
Per apžvelgiamą laikotarpį buvo užbaigtas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus administracinės sistemos reorganizavimas. Remiantis Vyriausybės 2000 m. balandžio 11 d. nutarimu, Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas reorganizuotas į Žuvininkystės departamentą prie Žemės ūkio ministerijos. Nuo 2001 m. sausio 1 d. likviduotas Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamentas. Pagal funkcinį institucijų pasiskirstymą Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos vykdo žuvininkystės ūkio politikos formavimo, šios ūkio šakos administravimo ir visas žuvininkystės ūkio integravimo į Europos Sąjungą funkcijas, kai Aplinkos ministerija vykdo žuvų išteklių apsaugos ir kontrolės funkcijas.
2001 m. birželio mėn. Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos pateikė derinti Vyriausybei nutarimo įgyvendinančio Žuvininkystės įstatymą priimtą 2000 m. birželio 27 d. projektą. Šiuo Vyriausybės nutarimo projektu numatoma patvirtinti žvejybos laivų registravimo tvarką suderintą su ES reglamentu (EEB) Nr.2090/98 bei patvirtinti žuvininkystės tarybą bei nustatyti žuvininkystės valdymo institucijų kompetenciją. Pagaliau, Žuvininkystės departamentas prie ŽŪM iki 2002 m. numato parengti antrinę teisę reikalingą Žuvininkystės įstatymui įgyvendinti.
Pagal ES Reglamento (EEB) Nr.2847/93/EEB nuostatas Lietuva toliau stiprina žvejybos laivų kontrolę. 2000 m. gruodžio mėn. buvo nupirkta palydovinė laivų stebėjimo įranga ir ji instaliuota 59 iš 65 Lietuvos žvejybos laivuose plaukiojančiuose Baltijos jūroje. 2001 m. III ketv. numatyta įdiegti žvejybos laivų stebėjimo sistemą ir įkurti žvejybos monitoringo centrą.
2000 m. gruodžio mėn. patvirtintas PHARE 2000 projektas “Lietuvos gebėjimų valdyti ir administruoti ES bendrąją žuvininkystės politiką stiprinimas”. Šio projekto užsienio partnerės Ispanija ir Švedija suteiks paramą Lietuvai tikslu padėti vidutinės trukmės laikotarpiu pasirengti narystei ES. PHARE projekto dėka numatoma parengti žuvininkystės pramonės modernizavimo veiksmų planą žuvininkystės acquis teisės derinimui ir administraciniams gebėjimams stiprinti.
Atskiras žvejybos laivų bus visiškai suderintas su ES acquis reikalavimais (ES reglamentu (EB) Nr.2090/98) ir veikiantis laikotarpiu nuo 2001 m. IV ketv. iki 2002 m. 2 ketv.
9 Skyrius. Transporto politika
Horizontaliuose transporto klausimuose nuo 2000 m. liepos mėn. Lietuva toliau siekė pažangos modernizuojant transporto infrastruktūrą prioritetiniuose I ir IX transporto koridoriuose. Nuo 2000 m. liepos mėn. investicijos į transporto infrastruktūros modernizavimą sudarė 228,8 mln. Lt. Per šį periodą Lietuva pateikė 5 paraiškas į Europos Komisiją dėl ISPA pagalbos teikimo kelių ir geležinkelių sektoriuose.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas kuriant, vystant ir gerinant administracinius gebėjimus transporto sektoriuje. Stiprinant institucijas buvo paruošta acquis analizė ir planai, taip pat buvo įvertinti reikalingi ištekliai, tame tarpe ir žmogiškieji. Prioritetai teikiami stiprinant geležinkelių, kelių transporto inspekcijas bei Saugios laivybos ir Civilinės aviacijos administracijos įkūrimui.
Siekiant sustiprinti Valstybinę kelių transporto inspekciją numatyta peržiūrėti jos struktūrą ir funkcijas, kelti darbuotojų ir vadovų kvalifikacijos lygį bei kompiuterizuoti inspekcijos veiklą.
Valstybinei geležinkelių inspekcijai bus pavesta vykdyti šias funkcijas: eismo saugos kontrolė, riedmenų ir konteinerių registravimas, geležinkelio kompanijų sertifikavimas, geležinkelių transporto standartų techninių dokumentacijų kontrolė, geležinkelio sektoriaus rinkos reguliavimas, geležinkelio įmonių licencijavimas bei geležinkelio įmonių darbuotojų kvalifikacijos kontrolė.
2000 m. spalio 17 d. Seimas priėmė Aviacijos įstatymą, kuris numato Civilinės aviacijos administracijos įkūrimą prie Susisiekimo ministerijos. Civilinės aviacijos administracija, kuri pradės savo veiklą 2001 m. III ketv., apims pagrindines valdymo funkcijas, kurias anksčiau vykdė Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamentas ir Civilinės aviacijos direkcija. Taip pat šis įstatymas numato Nepriklausomos incidentų civilinėje aviacijoje tyrimo komisijos įsteigimą.
2001 m. balandžio 9 d. Susisiekimo ministro įsakymu įkuriama Saugios laivybos administracija kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos filialas. Įkūrimo procedūros baigsis 2001 m. liepos 1 d. Administracijoje dirbs apie 140 darbuotojų. Susiekimo ministras skirs administracijos vadovą, kuris bus tiesiogiai jam pavaldus. Pagal įstatymo projektą, įgyvendinantį saugios laivybos įstatymo reikalavimus, Saugios laivybos administracija nuo 2003 m. sausio 1 d. taps atskira biudžetine institucija.
Atliekant geležinkelių restruktūrizavimą ir jų administracijos reorganizavimą, 2001 m. gegužės 15 d. Vyriausybėje buvo priimtos “Lietuvos geležinkelių transporto reformos nuostatos ir pagrindinės kryptys”. 2001 m. gegužės 8 d. Seimas priėmė specialios paskirties įmonių įstatymo pakeitimus, kurie SPAB “Lietuvos geležinkeliai” perorganizavo į AB “Lietuvos geležinkeliai”, tuo suteikdami teisę įmonę privatizuoti.
Kelių transporto sektoriuje 2000 m. rugsėjo 29 d. buvo pasirašytas INTERBUS susitarimas. 2000 m. spalio 31 d. Vyriausybės nutarimu buvo pakeistos ir papildytos Kelių transporto veiklos licenzijavimo taisyklės.
2000 m. gruodžio 6 d. Susisiekimo ministras patvirtino ”Greičio ribotuvų įrengimo ir naudojimo taisykles”. Kelių eismo saugos srityje 2000 m. rugsėjo 12 d. Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą.
Kelių transporto socialinių klausimų srityje 2001 m. balandžio 10 d. priimtas Vyriausybės nutarimo “Dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų kai kuriose ūkio šakose, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo ir darbų, kuriuose gali būti taikoma ilgesnė kaip 12 val. per parą darbo (pamainos) trukmė” papildymas.
Jūrų transporto sektoriuje 2000 m. rugpjūčio 29 d. Seimas priėmė Saugios laivybos įstatymą. Taip pat buvo priimti šie įstatymai: Klaipėdos jūrų uosto įstatymas, Prekybinės laivybos įstatymo pakeitimas ir Vidaus vandenų transporto kodeksą papildantis įstatymas. Šių įstatymų priėmimas atliktas įgyvendinant ES direktyvas dėl keleivių registracijos, pavojingų ir taršių produktų pervežimo vandens transportu, laivų saugos ir apsaugos nuo teršalų. 2001 m. pavasarį buvo ratifikuota Paieškos ir Gelbėjimo konvencija (SAR 79).
Derinant antrinę teisę, 2000 m. rugsėjo 14 d. buvo patvirtinti Uosto valstybinė kontrolės darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai bei jų sertifikavimo taisyklės. 2000 m. rugsėjo 18 d. buvo patvirtintos Būtingės naftos terminalo laivybos taisyklės. Jūrų saugos srityje 2001 m. gegužės 14 d. prasidėjo PHARE 2000 projektas, įgyvendinantis jūrų saugos sektoriaus acquis bei Jūrų uosto informacinės sistemos vystymą. Projektą planuojama pabaigti iki 2002 m. pabaigos.
Susisiekimo ministro įsakymas “Dėl 1996 01 16 įsakymo Nr.20 “Dėl LR prekybine laivyba užsiimančių laivininkysčių ir jūrų laivų sertifikavimo dėl jų atitikimo LR saugios laivybos valdymo sistemos reikalavimams” dalinio pakeitimo” buvo pasirašytas ir įsigaliojo 2001 m. vasario 1 d. 2001 m. balandžio 2 d. buvo patvirtintas Susisiekimo ministro įsakymas “Dėl užsienyje registruotų laivų valstybės kontrolės LR jūrų uostuose ir LR jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybės kontrolės tvarkos”.
2001 m. balandžio 9 d. Susisiekimo ministras išleido įsakymą “Dėl mokymo įstaigų, suteikiančių asmenims teorinį ir praktinį pasirengimą, būtiną jūrinio laipsnio diplomui, kvalifikacijos liudijimui ar jų patvirtinimui gauti, akreditavimo nuostatų patvirtinimo”.
2000 m. rugsėjo 26 d. vidaus vandenų sektoriuje Seimas priėmė Vidaus vandenų transporto kodekso papildymus. Kodeksas papildytas šiais antriniais teisiniais aktais: Krovinių vežimo vidaus vandens keliais taisyklėmis (2000 m. rugsėjo 29 d.), Susisiekimo ministro įsakymu “Dėl BIUREAU VERITAS paskelbimo atlikti atitikties vertinimo procedūras” (perkeliant Tarybos direktyvą 94/25/EB) (2000 lapkričio 3 d.), Susisiekimo ministro įsakymu “Dėl ES valstybių narių kompetentingų institucijų išduotų laivų ir laivų įgulų dokumentų galiojimo LR vidaus vandenų keliuose” (2001 m. sausio 30 d.), vidaus vandenų transporto specialistų laipsnių diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo tvarka (2001 m. gegužės 15 d.).
Civilinės aviacijos saugos srityje 2000 m. spalio 17 d. buvo priimtas Aviacijos įstatymas.
2001 m. balandžio 4 d. Jungtinės aviacijos valdymo (JAA) Taryba priėmė Lietuvą kandidate.
Civilinės aviacijos antrinėje teisėje išleistos šios taisyklės: Civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo nuostatai (priimti 2000 m. rugsėjo 5 d.), Ryšių navigacijos, stebėjimo ir skrydžių valdymo įrenginių taisyklės, (priimtos Civilinės aviacijos direkcijos 2001 m. balandžio 12 d.), orlaivių triukšmo ribojimo taisyklės (priimta 2001 balandžio 19 d.).
10 Skyrius. Mokesčiai
Apžvelgiamu laikotarpiu pažanga mokesčių srityje buvo orientuota įgyvendinti Stojimo Partnerystės prioritetus bei panaikinti 2000 m. Europos Komisijos Reguliariajame Pranešime identifikuotus trūkumus.
2001 m. gegužės 23 d. Vyriausybė patvirtino Mokesčių sistemos koncepciją. Pagrindinis koncepcijos tikslas yra nubrėžti būsimos Lietuvos mokesčių sistemos modelį bei pateikti pagrindinius mokesčių reformos etapus. Koncepcija apibrėžia pagrindinius mokesčių reformos uždavinius: užtikrinti ekonomikos augimo stabilumą, sukurti mokesčių sistemą, skatinančią sparčią ekonomikos raidą, užtikrinančią stabilias biudžetų pajamas, teisingą ir proporcingą mokesčių paskirstymą, teisingą konkurenciją, taip pat mokesčių teisės aktų suderinamumą su ES acquis.
Siekiant suderinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) teisinę bazę su ES reikalavimais, parengtas naujos redakcijos PVM įstatymas. Numatoma, kad šis įstatymas įsigalios nuo 2002 m. sausio 1 d. Parengtas įstatymas perima ne tik pagrindinės Šeštosios direktyvos (77/388/EEB), bet ir kitų direktyvų (83/181/EEB, 88/182/EEB, 83/183/EEB, 86/560/EEB, 69/169/EEB ir 79/1072/EEB), kurios minimos Baltojoje knygoje, nuostatas. Naujos redakcijos įstatymas taip pat apima PVM grąžinimo nerezidentams-fiziniams asmenims (“VAT-refund”) schemą, apmokestinimo prie šaltinio (“reverse charge”) mechanizmą. PVM lengvatų sąrašas yra siaurinamas atsižvelgiant į Šeštosios direktyvos reikalavimus.
2000 – 2001 m. pradžioje įsigaliojo keletas dabar galiojančio PVM įstatymo pakeitimų. Nuo 2001 m. sausio 1 d. suderintos su ES acquis PVM įstatymo nuostatos dėl paslaugų suteikimo vietos nustatymo. Nuo 2001 m. gegužės mėn. su ES acquis suderinta PVM įstatymo nuostatos dėl importo PVM netaikymo prekėms, importuojamoms labdaringais tikslais. Nuo 2001 m. birželio 1 d. įsigaliojo speciali kelionių agentūrų apmokestinimo schema, paremta turizmo paketo maržos apmokestinimu, numatytu Šeštojoje direktyvoje.
Siekiant visiškai suderinti nacionalinę teisę su ES acquis akcizų srityje, 2001 m. gegužės 17 d. naujos redakcijos Akcizų įstatymas pateiktas patvirtinti Vyriausybei. Numatoma, kad šis įstatymas įsigalios 2002 m. sausio 1 d. Naujos redakcijos įstatymą sudaro dvi dalys: bendrosios nuostatos ir specialioji dalis. Bendrosiose nuostatose pateiktos Tarybos direktyvos 92/12/EEB nuostatos, reguliuojančios akcizais apmokestinamų prekių saugojimą, judėjimą ir kontrolę. Specialiosios nuostatos remiasi atitinkamų direktyvų, reguliuojančių alkoholio, tabako ir kuro apmokestino struktūrą bei minimalias taikymo normas, nuostatomis. Tokiu būdu, naujos redakcijos Akcizų įstatymas apima Tarybos direktyvos 92/12/EEB nuostatas ir ES teisės normas įtvirtintas Tarybos direktyvose 92/79/EEB, 92/80/EEB, 92/81/EEB, 92/82/EEB, 92/83/EEB, 92/84/EEB, 95/59/EB, 95/60/EB, išskyrus tas, kurios yra išskirtinai susiję su akcizais apmokestinamų prekių gabenimu ES viduje, t.y. galiojančios šalims narėms.
Siekiant suderinti akcizų taikymą tabakui ir tabako gaminiams su ES acquis, nuo 2002 m. spalio 1 d. ketinama pereiti prie mišraus akcizo (specifinio ir ad valorem elementų kombinacijos) taikymo cigaretėms.
Tuo tarpu šiuo metu galiojantis Akcizų įstatymas buvo papildytas. Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su tabakui, alkoholiui ir kurui taikomais akcizais. Nuo 2001 m. birželio 1 d. įsigaliojo įstatymo pakeitimai, reglamentuojantys alkoholio apmokestinimo akcizais struktūrą. Remiantis įstatymu, alkoholis ir alkoholiniai gėrimai buvo sugrupuoti į grupes, taip kaip tai numato Tarybos direktyva 92/83/EEB. Apmokestinimo bazė buvo pilnai suderinta, t.y. vynai, fermentuoti gėrimai ir tarpiniai produktai yra apmokestinami remiantis hektolitrais, alus – pagal tūrinę alkoholio koncentraciją.
Apdoroto tabako srityje didžiausias dėmesys skiriamas kombinuoto akcizo tarifo įvedimui nuo 2002 m. spalio 1 d. Siekiant, kad perėjimas prie kombinuoto tarifo būtų kuo sklandesnis, akcizai cigaretėms buvo laipsniškai keliami (2001 m. birželio 1 d. paskutinis kėlimas) ir iki 2002 m. spalio 1 d. bus keliami dar kelis kartus. Tarifų kėlimas yra išdėstyti laike taip, kad kombinuoto tarifo įvedimo dieną pačios populiariausios kainų kategorijos cigarečių apmokestinimas praktiškai nepasikeistų.
2001 m. akcizų taikymas mineraliniam kurui buvo praplėstas, suskystintas dujas, naudojamas autotransporte, priskyrus akcizų objektui. Taigi, visos mineralinio kuro rūšys, įvardintos Tarybos direktyvoje 92/82/EEB, išskyrus metaną, yra šiuo metu akcizų objektas.
Tiesioginių mokesčių srityje siekiama užtikrinti, kad naujos mokestinės priemonės būtų suderintos su verslo apmokestinimo taisyklėmis (Code of Conduct for Business Taxation), taikomomis Europos Sąjungoje. Rengiant naujos redakcijos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą bus atsižvelgta į ES Tarybos rezoliuciją dėl verslo apmokestinimo taisyklių (Code of Conduct).
Tarpusavio pagalbos ir administracinio bendradarbiavimo srityje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas informacinių technologijų diegimui, sutarčių dėl dvigubo pajamų ir kapitalo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo pasirašymui bei Valstybinės mokesčių inspekcijos administracinių gebėjimų stiprinimui.
Su Danijos Centrinės muitų ir mokesčių administracijos ekspertų pagalba atlikta metodinė studija apie VIES (VAT Information Exchange System) ir SEED (System of Exchange of Excise Data) sistemų įdiegimą parodė, kad vietinės kompiuterinės sistemos turi būti vystomos atsižvelgiant į ES bei vietinius reikalavimus. Šiuo metu informacinių sistemų vystymas yra orientuotas į duomenų kaupimą, kurie ateityje bus naudojami funkcionuojančioms sistemos, ir į kompiuterinių sistemų bei duomenų bazių techninį vystymą. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo paruošiamuosius darbus, siekiant įgyvendinti modernizavimo projektą tikslu sukurti ir įdiegti apsikeitimo informacija pagal ES direktyvose keliamus reikalavimus informacinę sistemą ir pasirengti įkurti Centrinį bendradarbiavimo biurą (Central Liaison Office).
Siekiant toliau tobulinti VMI informacinių sistemų diegimą ir turėti tiesioginį priėjimą prie išorinių informacijos šaltinių, buvo pasirašytos duomenų teikimo sutartys su Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmone, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Muitinės departamentu bei Statistikos departamentu.
Ženkli pažanga pasiekta diegiant strateginį bei veiklos planavimą visose Valstybinės mokesčių inspekcijos struktūros lygiuose bei įgyvendinant veiklos pokyčių valdymo planą paremtą projektų valdymo metodika. Įgyvendinant strateginio plano nuostatas, kiekvienais metais rengiami metiniai Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos planai. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2001 m. veiklos plane yra numatyti 24 veiklos modernizavimo projektai.
2000 m. baigėsi PHARE projektas “Techninė pagalba mokesčių administracijai”. Šis projektas apėmė pagrindines valdymo, struktūros ir organizacijos, žmogiškųjų resursų, mokymų, informacinių technologijų, mokesčių mokėtojų aptarnavimo, mokesčių kontrolės sritis. Vienas iš šio projekto rezultatų yra VMI strateginio plano 2000-2004 metams patvirtinimas. Šis planas pateikia 7 pagrindinius veiklos tikslus: sukurti efektyvią, į mokesčių mokėtojų poreikius orientuotą mokesčių mokėtojų aptarnavimo sistemą; patobulinti rizikos vertinimu pagrįstas mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolės sistemas, siekiant užtikrinti efektyvią ir kokybišką kontrolę; įgyvendinti žmogiškųjų išteklių valdymo strategiją užtikrinančią reikiamą darbuotojų įgūdžių ir sugebėjimų lygį; tobulinti VMI valdymą; sukurti ir įdiegti informacinę sistemą, kuri greitai ir tinkamai aprūpintų visas mokesčių administravimo sritis reikiama informacija ir atitiktų ES informacinių sistemų standartus; užtikrinti, kad visi mokesčių teisės normų aktai būtų vienodai aiškinami; įdiegti efektyvią prevencinę antikorupcinę sistemą.
Siekdami pradėti vertinti VMI darbo našumą ir efektyvumą, 2000 m. rugpjūčio mėn. parengti ir patvirtinti VMI veiklos vertinimo kriterijai, apimantys audito, apeliacijų, nepriemokų išieškojimo, nusikaltimų tyrimo, mokesčių mokėtojų aptarnavimo veiklos sritis.
Siekiant pagerinti mokesčių inspektorių darbo efektyvumą, 2000 m. birželio mėn. prasidėjo projektas, kuriuo siekiama centralizuoti audito funkcijas. Pagrindinis projekto tikslas yra racionaliai paskirstyti auditorių skaičių proporcingai jų darbo krūviui bei labiausiai kvalifikuotus auditorius sutelkti apskričių centruose.
VMI darbuotojų mokymo srityje daugiau kaip 890 darbuotojų patobulino savo profesines žinias integruotos mokesčių sistemos taikymo srityje. Daugiau kaip 132 mokomieji kursai ir seminarai buvo organizuoti informacinių technologijų specialistams specializuotose mokymo centruose (Oracle, Microsoft ir kt.). 2001 m. sausio – birželio mėn. 26 mokomuosiuose seminaruose buvo apmokyti 100 apskričių VMI bei teritorinių skyrių vadovai valdymo ir veiklos planavimo srityse. VMI surengė 438 seminarus ir dalyvavo 221 seminaruose, kuriuos organizavo kitos institucijos.
Siekiant tinkamai pasirengti įgyvendinti ES reikalavimus akcizų srityje, toliau buvo stiprinama VMI administravimo struktūra.
2000-2001 m. pasirašytos dvigubo pajamų ir kapitalo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo sutartys su Armėnija, Kroatija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Jungtine Karalyste. Seimui ratifikuoti pateiktos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys su Jungtine Karalyste ir Slovakijos Respublika. Seimas ratifikavo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys su Armėnija, Kroatija, Nyderlandais, Rusija ir Slovėnija. Korespondencijos būdu suderintos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys su Rumunija ir Portugalija.
VMI toliau plėtojo bendradarbiavimą su Baltijos jūros regiono mokesčių administracijomis. 2000 m. birželio 29 d. Vilniuje buvo pasirašytas Valstybinės mokesčių inspekcija susitarimas su Švedijos Nacionalinės mokesčių tarnybos atstovais dėl keitimosi informacija ir abipusės pagalbos administruojant mokesčius.
Siekdama sustiprinti dvišalį ir daugiašalį administracinį bendradarbiavimą, o taip pat plėtoti mokesčių kontrolės ir kovos su sukčiavimu mokesčių srityje galimybes ryšium su ekonomine globalizacija, VMI tęsia dalyvavimą ES programoje FISCALIS bei Europos mokesčių administracijų organizacijos veikloje.
11 Skyrius. Ekonominė ir pinigų sąjunga
Per 2000 m. liepos mėn. – 2001 m. liepos mėn. Lietuva perėmė didžiąją dalį ES acquis šiame skyriuje.
Pinigų ir valiutos kurso politikos srityje, 2001 m. kovo 13 d. Seimas priėmė Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo patvirtinta nauja Lietuvos banko įstatymo redakcija. Lietuvos banko įstatymas buvo papildytas siekiant jį suderinti su Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto nuostatomis. Pagrindiniai įstatymo pakeitimai yra susiję su centrinio banko tikslo pakeitimu, centrinio banko institucinės, finansinės ir asmeninės nepriklausomybės įtvirtinimu bei tiesioginio skolinimo valstybiniam sektoriui uždraudimu.
Siekiant paskatinti tolesnę integraciją į ES rinką ir, atsižvelgiant į tai, kad esant valiutų valdybai dalyvavimas valiutų kursų mechanizme – II galimas tik tuo atveju, jei nacionalinė valiuta yra susieta su euru, 2000 m. Lietuvos bankas pradėjo ruoštis lito susiejimui su euru. 2001 m. balandžio 5 d. Seimas priėmė Lito patikimumo įstatymo papildymo 8 straipsniu įstatymą. Šis papildymas sukuria prielaidas pakeisti bazinę valiutą JAV dolerį į eurą.
2001 m. birželio 28 d. Lietuvos banko (LB) valdyba nustatė, kad bazinė valiuta nuo 2002 m. vasario 2 d. yra euras (EUR), o oficialusis lito kursas – lito kursas, nustatytas pagal euro ir JAV dolerio (USD) santykį valiutų rinkoje 2002 m. vasario 1 d.
Fiksuoto kurso sąlygomis Lietuvos bankas negali taikyti visų ECB naudojamų priemonių, tačiau stengiasi savo priemonių naudojimo mechanizmą kuo labiau priartinti prie ECB praktikos. Šiuo metu Lietuvos bankas naudoja šias pinigų politikos priemones: nuolatinės galimybės (bazinės valiutos pirkimas ar pardavimas, vienos nakties paskolos, likvidumo paskolos), atviros rinkos operacijos (atpirkimo sandorių ir terminuotų indėlių aukcionai), privalomųjų atsargų reikalavimai. Per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos banko valdyba patvirtino nutarimus: Dėl terminuotųjų indėlių Lietuvos banke aukcionų taisyklių, Dėl komercinių bankų privalomų atsargų, kuris dalinai pakeitė 1996 m. gegužės 9 d. Lietuvos banko nutarimą Dėl komercinių bankų privalomų atsargų, Dėl duomenų apie bankų sistemos likvidumo būklę skelbimo.
Fiskalinės politikos srityje, Vyriausybė siekdama biudžeto subalansuotumo ir toliau sieks fiskalinės konsolidacijos. Fiskalinė politika bus vykdoma atsižvelgiant į mokesčių sistemos tobulinimą, tęsiamas struktūrines reformas energetikos sektoriuje ir žemės ūkyje, prasidėsiančią pensijų reformą bei savivaldybių finansinės situacijos stabilizavimą. 2001 m. II p. planuojama pasirašyti su Tarptautiniu valiutos fondu naują ekonomikos memorandumą.
Iki 2001 m. spalio 1 d. Lietuva parengs ir pateiks Europos Komisijai Lietuvos ekonominę programą laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą, kuri apims vidutinės trukmės ekonominės politikos modelį, valstybės finansų uždavinius, biudžeto politikos gaires ir struktūrinių reformų prioritetus.
2001 m. balandžio 13 d. Vyriausybė patvirtino nutarimą “Dėl Lietuvos ekonominės programos priežiūros komisijos ir darbo grupės Lietuvos ekonominės programos laikotarpiui iki stojimo į ES projektui parengti sudarymo”. 2001 m. gegužės 7 d. Finansų ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė Lietuvos ekonominės programos laikotarpiui iki stojimo į ES projektui parengti.
2001 m. kovo 8 d. Vyriausybė patvirtino nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 1088 “Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo” dalinio pakeitimo”. Šiuo nutarimu nustatoma, kad Finansų ministerija organizuoja Lietuvos ūkio socialinės ir ekonominės plėtros prognozių rengimą.
Atsižvelgiant į 2001 m. kovo 1 d. Vyriausybės nutarimą “ Dėl Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plano patvirtinimo”, Finansų ministerija parengė makroekonominių rodiklių (įskaitant bendrąjį vidaus produktą pagal veiklos rūšis, pajamų ir išlaidų elementus) prognozę.
2001 m. balandžio 1 d. Lietuva pateikė Europos Komisijai pažymą apie vyriausybės sektoriaus deficitą ir valstybės skolą, atsižvelgiant į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 305/93 ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 475/2000. Pažymą parengė Statistikos departamentas bendradarbiaudamas su Finansų ministerija.
2001 m. gegužės 16 d. Vyriausybės patvirtino nutarimą “Dėl Europos nacionalinių sąskaitų sistemos diegimo”.
Administracinių gebėjimų srityje ir toliau skiriamas dėmesys esančių institucijų analitinių gebėjimų stiprinimui.
12 Skyrius. Statistika
Aprašomuoju laikotarpiu pasiekta tolesnė pažanga statistikos skyriuje palyginus su 2000 m. Komisijos Reguliariuoju pranešimu apie Lietuvos pažangą.
Demografinė ir socialinė statistika visiškai atitinka ES reikalavimus, 2001 m. balandžio 6 d. atlikus gyventojų ir būstų surašymą.
Makroekonominės statistikos srityje ES teisės aktų, reglamentuojančių suderintą vartotojų kainų indeksą, perkėlimas buvo baigtas 2001 m. kovo 16 d. priėmus Statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymą “Dėl suderintojo kainų indekso skaičiavimo”. 2001 m. gegužės 16 d. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas “Dėl Europos nacionalinių sąskaitų diegimo”, kuriuo pilnai perkelti ES nacionalinių sąskaitų sistemos (ESS 95) principai į Lietuvos nacionalinę teisę.
Nuo 2000 m. lapkričio mėn. pilnai taikoma Europos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE) nacionalinė versija. Nuo 2001 m. duomenų apie įmonių produkciją rinkimui bei apdorojimui naudojama Bendrijos produktų sąrašo (PRODCOM) nacionalinė versija.
2000 m. atnaujintos ketvirtinės finansinės žemės ūkio bendrovių ir įmonių ataskaitos. Nuo 2001 m. bendradarbiaujant su Lietuvos agrariniu ekonominiu institutu ekonominės žemės ūkio sąskaitos skaičiuojamos naudojant OPAL metodiką.
Ruošiantis Visuotiniam žemės ūkio surašymui, 2001 m. kovo 30 d. buvo priimtas Statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymas “Dėl visuotinio žemės ūkio surašymo lapo ir jo pildymo taisyklių projektų patvirtinimo”.
Administracinių gebėjimų srityje 2001 m. kovo 12 d. Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinti Statistikos departamento nuostatai. Nauji etatai buvo sukurti Žemės ūkio statistikos, Gyventojų surašymo, Darbo statistikos skyriuose bei bibliotekoje, nauji darbuotojai aprūpinti kompiuteriais. Statistikos departamento darbuotojai dalyvauja mokymo programose.
2001 m. kovo 12 d. Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta nauja Lietuvos statistikos tarybos sudėtis. Pagrindinė Statistikos tarybos funkcija – spręsti pagrindinius organizacinius ir metodinius klausimus.
Siekiant sumažinti respondentų apkrovimą ir sąnaudas teikiant statistinius duomenis, 2000 – 2001 m. buvo peržiūrėtos visos statistinės ataskaitos, paskelbtos “Valstybės žiniose” bei patalpintos Statistikos departamento interneto svetainėje www.std.lt. Padedant Suomijos statistikos departamentui nuo 2001 m. pradėjo veikti Statistikos informacijos biuras.
13 Skyrius. Socialinė politika ir užimtumas
Socialinės apsaugos srityje, 2000 m. gruodžio 21 d. Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (įsigaliojo nuo 2001 m. sausio 1d.). Įstatymas apibrėžia kategorijas asmenų, kurie turi teisę gauti išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas.
Siekiant įtvirtinti Baltosios pensijų reformos knygos (patvirtintos Strategijos planavimo komiteto 2000 m. spalio 2 d.) nuostatas, 2001 m. vasario 6 d. pensijų reformos įgyvendinimo planas buvo patvirtintas Vyriausybės. Taip pat buvo parengtas Pensijų sistemos reformos įstatymas, įstatymo projektas bus priimtas 2001 m. III ketv., įsigalios nuo 2002 m. sausio 1 d.
2001 m. gegužės 15 d. Seimas ratifikavo Europos socialinę chartiją (1996). Ši chartija yra pagrindinis Europos tarptautinis susitarimas, kuris reguliuoja socialines ir ekonomines teises, privalomas visoms ES šalims narėms.
Visuomenės sveikatos srityje 2000 m. liepos 11 d. Seimas papildė Tabako kontrolės įstatymą, kuriame numatyta, kad maksimalus didžiausias dervų kiekis – 12 mg turi būti taikomas nuo 2003 m. sausio 1 d.
Darbo teisės srityje 2000 m. rugsėjo 12 d. Seimas priėmė Garantinio fondo įstatymą (įsigaliojo 2000 m. spalio 1 d.). Įstatymas buvo parengtas Direktyvos 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga įmonių nemokumo atveju, derinimo ir TDO Konvencijos Nr. 173 dėl darbuotojų teisių apsaugos (darbdavio nemokumo atveju) pagrindu. Įstatymas apibrėžia Garantinio fondo tikslus, teisinį veiklos pagrindą, valdymą ir šaltinius. 2001 m. birželio 7 d. Vyriausybė savo nutarimu įsteigė Garantinį fondą, patvirtino Garantinio fondo nuostatus ir Garantinio fondo tarybą.
Darbo kodekso projektas bus pateiktas Vyriausybei, numatant, kad Seimas jį priims 2001 m. III ketv.
Užimtumo srityje, 2000 m. gegužės 8 d. Vyriausybė patvirtino Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo programą (Nacionalinį veiksmų planą – NVP) 2001 – 2004 m. NVP pagrindiniai tikslai yra: įveikti neigiamas ekonomikos struktūrinių reformų pasekmes darbo rinkai ir užimtumui, padidinti užimtumą, sumažinti nedarbą ir subalansuoti darbo rinką, pasiruošti dalyvauti ES užimtumo strategijos koordinavime.
Sveikatos ir saugos darbe srityje 2000 m. spalio 17 d. Seimas priėmė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą (įsigaliojo nuo 2000 m. lapkričio 9 d.). Įstatymas perkelia direktyvos 89/391/EEB ir pagrindines šių direktyvų nuostatas: 93/104/EEB (darbo laikas), 94/33/EEB (jauni žmonės), 92/85/EEB (nėščios darbuotojos ir darbuotojos, kurios turi naujagimius arba maitina krūtimi).
2000 m. gruodžio 27 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė įsakymu patvirtino darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatus (įsigaliojo 2001 m. sausio 1 d.).
14 Skyrius. Energetika
2001 m. gegužės 25 d. Vyriausybė patvirtino Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo veiksmų planą.
Teisės derinimo srityje priimti Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymai. Bendrosios jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų įdiegimo srityje speciali darbo grupė rengia investicijų įgyvendinimo grafiką, laikydama, kad projektas baigsis iki 2003 m.
Kuriant Vieningą Baltijos šalių elektros energetikos rinką, Šiaurės ministrų taryba skyrė lėšas projektų vadovo etatui įsteigti. Jis pradėjo darbą ir yra atsakingas už rinkos sukūrimo proceso organizavimą ir koordinavimą.
Privatizuojant pagrindinės energetikos sektoriaus įmones, buvo priimtas AB “Lietuvos dujos” reorganizavimo įstatymas, o 2001 m. birželio 28 d. Seimas priėmė AB “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymo pataisas. Įstatyme numatyta supaprastinta AB “Lietuvos energija” reorganizavimo projekto patvirtinimo procedūra bei tai, kad po reorganizavimo įsteigtoms įmonėms nebus taikomas specialiosios paskirties įmonės statusas. Bus pakoreguotos elektros tinklų atskyrimo ribos. Artimiausiu metu atitinkamai bus peržiūrėtas ir pakoreguotas AB “Lietuvos energija” reorganizacijos projektas. 2000 m. lapkričio mėn. buvo atskirtos AB “Lietuvos dujos” veiklų sąskaitos.
Centrinio šildymo srityje prasidėjo paskutinysis šilumos tiekimo įmonių privatizavimo etapas. Privatus kapitalas pritrauktas per bendros Lietuvos ir Prancūzijos įmonės “Litesko” veiklą, šiai išsinuomojus kelias centrinio šilumos tiekimo įmones, bei per Lietuvoje registruotą Suomijos kapitalo įmonę “Suomijos Energija”, steigiančią bendras įmones su centrinio šilumos tiekimo įmonėmis.
Naftos sektoriuje, remiantis acquis nuostatomis, atlikti turimų naftos atsargų paskaičiavimai bei pateiktos prognozės tolimesniam jų kaupimui, siekiant sukaupti 90 dienų atsargas. Vyriausybė pritarė siūlymams dėl 90 dienų naftos atsargų rezervo panaudojimo tvarkos. Nuo 2001 m. gegužės 1 d. pradėti taikyti nauji privalomieji kokybės reikalavimai Lietuvoje naudojamiems naftos produktams. Be to, priimti nutarimai dėl prekybos benzinu, biokuru, bioalyvomis ir kitomis degiojo skystojo kuro rūšimis.
Administracinių gebėjimų srityje, įsteigiant Licenzijų departamentą, sustiprinta Valstybinė energetikos ir kainų kontrolės komisija. 2000 m. komisija išnagrinėjo 94 vartotojų nusiskundimus, iš kurių 24 buvo patenkinti. Jau prasidėjo reorganizacija Ūkio ministerijoje. Ūkio ministerijai turi būti priskirtos privalomųjų naftos produktų atsargų ir centrinio šildymo valdymo funkcijos. Energetikos vystymo departamento specialistai pagal tarptautinę PROCEED 21 programą dalyvavo mokymo programoje tema: “Regioninės energetikos plėtros planavimas”.
Vykdant investicinius projektus, baigta Klaipėdos naftos terminalo įrenginių, skirtų lengvųjų naftos produktų perkrovimui, modernizacija. Siekiant, kad gaminami naftos produktai atitiktų ES kokybės reikalavimus, dalinai modernizuota Mažeikių naftos perdirbimo įmonė.
Besirengiant Ignalinos AE pirmojo bloko eksploatacijos nutraukimui, 2001 m. vasario 19 d. Vyriausybė priėmė Ignalinos AE pirmojo bloko eksploatacijos nutraukimo programą, o 2001 m. balandžio 25 d. Ūkio ministerija parengė šios programos įgyvendinimo techninių-aplinkosauginių ir socialinių-ekonominių priemonių planą. 2001 m. gegužės 16 d. Vyriausybė pritarė Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo fondo įstatymui, kuris buvo perduotas Seimui. Šis įstatymas apibrėžia fondo struktūrą ir nustato jo administravimo principus.
Įgyvendinant Saugos įgyvendinimo programos (SIP-2) priemones, nuo 2000 m. liepos mėn. iki 2001 m. birželio mėn. Ignalinos AE įvykdė papildomas 26 priemones, iš kurių 16 patvirtino VATESI. Per šį laikotarpį papildomai investuota 82,84 mln. Lt. Nuo 1997 m. iš viso įgyvendintos 144 SIP priemonės (iš planuojamų 193 priemonių), o Ignalinos AE saugos gerinimui buvo panaudota 334 mln. Lt.
Stiprinant administracinius pajėgumus, 2001 m. gegužės 16 d. įsteigta Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra, o 2001 m. balandžio mėn. VATESI personalas buvo papildytas 10 etatų. Šiuo metu vyksta konkursai laisvoms vietoms užimti.Lietuva yra pasirengusi bendradarbiauti su Euratom tiekimo agentūra šioje srityje.
15 Skyrius. Pramonės politika
Lietuva pradėjo ir tęsia Vidutinės trukmės pramonės plėtojimo politikos ir jos įgyvendinimo strategijos įgyvendinimą (patvirtinta 2000 m. liepos 5 d.). Ji remiasi teisingos konkurencijos ir lygių galimybių įmonėms bei sektoriams sudarymu.
2001 m. kovo 20 d. Seimas priėmė Įmonių bankroto ir restuktūrizavimo įstatymus. Jie sudaro prielaidas trumpesnėms ir paprastesnėms bankroto procedūroms, efektyvesnei įmonių restruktūrizacijai. Abiejų įstatymų nuostatos pilnai suderintos su įstatymo dėl Valstybės pagalbos teikimo ūkio subjektams nuostatomis.
16 Skyrius. Smulkios ir vidutinės įmonės
Nuo 2000 m. liepos mėn. Vyriausybės politika dėl Smulkaus ir vidutinio verslo Lietuvoje buvo orientuota formuojant tinkamą teisinę ir ekonominę aplinkas, techninės ir finansinės pagalbos sistemas bei verslo infrastruktūros savireguliaciją bei jos gerinimą.
Teisinė ir institucinė aplinka turizmo sektoriuje toliau vystoma. Ypatingas dėmesys buvo kreipiamas į atvykstančio ir vidinio turizmo skatinimą, paslaugų kokybės gerinimą, turizmo marketingo ir informacinių sistemų plėtrą.
2000 m. rugsėjo 19 d. Vyriausybė patvirtino Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo strategiją iki 2003 m. ir Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo įgyvendinimo priemones 2000-2001 m.
Nuo 2000 m. liepos mėn. ES PHARE projektas SVV plėtros įgyvendinimui buvo toliau įgyvendinamas. Pristatant šį projektą Lietuvos Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo agentūra (LSVVSA) praplėtė internetinę svetainę adresu http://www.svv.lt.
LSVVSA, atstovaujanti Lietuvą, kartu su dešimt Baltijos regiono šalių, sukūrė regiono smulkaus ir vidutinio verslo įmonių internetinę svetainę adresu http://www.balticmarket.org).
2000 m. kovo 1 d. Lietuva prisijungė prie Europos Bendrijos programos susijusios su SVV (trečia daugiametė SVV plėtros programa). Vykdant programą buvo įkurti du euroinfocentrai Vilniuje ir Kaune.
Vystant verslo skatinimo infrastruktūrą, buvo toliau kuriami verslo inkubatoriai. 2000 m. Šiaulių, Alytaus, Telšių, Naujosios Vilnios, Kazlų Rūdos verslo inkubatoriai pradėjo savo veiklą. Per nagrinėjamą periodą 80 įmonių, turinčių virš 464 darbuotojų, veikė šiuose inkubatoriuose.
Nuo 2000 m. liepos mėn. draudimo kompanija AB “Lietuvos eksporto ir importo draudimas” apdraudė 29 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių verslo vystymo projektus už 8,407 mln. Lt. Šių projektų įgyvendinimas sukurs virš 290 naujų darbo vietų.
17 skyrius. Mokslas ir mokslo tyrimai
2000 m. gruodžio 7 d. Seimas priėmė Mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymą, kuriame numatyta, kaip kis valstybės biudžeto asignavimai mokslui ir studijoms 2001-2004 m. Įstatyme taip pat numatyta visos mokslo, studijų ir švietimo sistemos reforma 2001 m.
2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos projektas buvo pateiktas Vyriausybei. Remiantis baltąja knyga bus formuojama Mokslo ir technologijų plėtros 2002-2005 metų strategija.
2001 m. vasario 7 d. Vyriausybė patvirtino valstybinių mokslo ir studijų institucijų struktūrinės reformos nuostatas.
Stiprinant mokslo ryšį su verslo bei pramonės struktūromis buvo papildyta ir atnaujinta Lietuvos atstovų sudėtis Europos Bendrijos 5 bendrosios programos (5FP) komitetuose ir komisijoje, atsakingoje už Lietuvos dalyvavimo 5FP koordinavimą. Į komisijos sudėtį įtraukti Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Ūkio ministerijos, Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos mokslininkų sąjungos atstovai.
2001 m. kovo 7 d. INTAS Generalinė Asamblėja patenkino Lietuvos prašymą dėl narystės šioje asociacijoje.
2001 m. kovo 14 d. Švietimo ir mokslo ministras įsakymu patvirtino programą, kurią įgyvendinant Lietuvos valstybinių mokslo ir studijų institucijų tinklas (LITNET) bus integruotas į ES akademinį tinklą (LITNET GEANT) numatant 2001 – 2004 m. didinti internetinio kanalo pralaidumą.
Savo veiklą toliau sėkmingai plėtoja Lietuvos nacionalinis informacijos centras „Eureka“ – patvirtintos 22 COST veiklos, per ataskaitinį laikotarpį buvo patvirtinta 12 EUREKA projektų, o dar 6 šiuo metu yra vertinami.
18 Skyrius. Švietimas ir mokymas
2000 m. rugsėjo 7 d. (papildyta 2000 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 1405) Švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo įkurta darbo grupė Švietimo įstatymo pataisoms rengti. Įstatymo pataisos turėtų palengvinti migrantų vaikams gauti išsilavinimą Lietuvoje. Ikimokyklinio vystymo koncepcijoje aptariami migrantų vaikų, kaip ypatingos grupės, specialios pagalbos mokant lietuvių kalbos ir specialaus pasiruošimo mokytis Lietuvos mokyklose klausimai Koncepciją patvirtino Bendroji ugdymo taryba 2000 m. rugsėjo 6 d., o 2000 m. lapkričio 9 d. – Švietimo ir mokslo ministras.
2000 m. spalio 3 d. Vyriausybė patvirtino nutarimą, kuris įteisino tolesnį Lietuvos dalyvavimą Europos Sąjungos mokymo ir švietimo programose Leonardo da Vinci ir Socrates.
Informacijos ir komunikacijos technologijų diegimo moksle strategija patvirtinta 2000 m. spalio 18 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu. Ji remiasi Informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje programos ir Bendrojo išsilavinimo standartų nuostatomis. Dokumente taip pat atsižvelgta į švietimo reformos antros fazės, pradėtos 1998 m., prioritetus.
2000 m. gruodžio 18 d. Vyriausybė patvirtino nutarimą dėl Europos Sąjungos ir Lietuvos Asociacijos Tarybos sprendimo projekto, įteisinančio Lietuvos dalyvavimo Bendrijos Jaunimo programoje sąlygas.
19 Skyrius. Telekomunikacijos ir informacijos technologijos
Ryšių reguliavimo srityje 2000 m. spalio mėn. buvo patvirtinta Ryšių reguliavimo tarnybos struktūra. Tarnybos direktorius paskirtas 2001 m. vasario 26 d. Prezidento dekretu. 2001 m. gegužės 30 d. paskirta Ryšių reguliavimo tarnybos taryba.
Pašto srityje naujai parengtame Pašto įstatymo pakeitimo įstatyme patikslintas universaliųjų pašto paslaugų apibrėžimas, įvestas bendrųjų leidimų režimas, tarifų nustatymo principai ir vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka. Vyriausybė jam pritarė 2001 m. liepos 25 d. Įsigaliojus naujam įstatymui, Ryšių reguliavimo tarnyboje bus įkurtas atskiras padalinys, atsakingas už funkcijų reguliavimą pašto paslaugų srityje.
Informacijos technologijų srityje 2001 m. vasario 28 d. Vyriausybė partvirtino Lietuvos nacionalinę informacinės plėtros koncepciją, kurios pagrindu rengiamas Informacinės visuomenės plėtros strateginis planas ir detalus jo įgyvendinimo priemonių planas.
Duomenų apsaugos srityje telekomunikacijų sektoriuje Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nauja redakcija priimta 2000 m. liepos 17 d.
20 Skyrius. Kultūra ir audiovizualinė politika
Kultūros ir audiovizualinės politikos skyriaus teisinė bazė buvo visiškai suderinta su acquis, priėmus Visuomenės informavimo įstatymo (2000 m. lapkričio 29 d. ir gruodžio 30 d.) bei Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (2000 m. spalio 17 d. ir gruodžio 29 d.) pakeitimus.
2001 m. gegužės mėn. Lietuvos radijo ir televizijos komisija parengė mikrobangių daugiakanalių televizijų (MDTV) licencijų tipinį tekstą. 2001 m. gegužės 2 d. Lietuvos Radijo ir Televizijos komisija atnaujino ir patvirtino Licencijavimo taisykles, suderindama jas su nauja Visuomenes informavimo įstatymo redakcija.
2000 m. rugsėjo 20 d. Kultūros ministerija įsteigė Europos kultūros programų centrą, koordinuojantį “Kultūra 2000” veiklą Lietuvoje.
Stiprinant administracinius gebėjimus, 2001 m. kovo 29 d. Vyriausybė įgaliojo Kultūros ministeriją koordinuoti valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą.
Gerinant darbo sąlygas ir stiprinant institucinius gebėjimus, Lietuvos radijo ir televizijos komisija išsinuomavo didesnes patalpas, kas leidžia pagerinti darbo vietas ir įkurti monitoringo patalpas.
21 Skyrius. Regioninė politika ir struktūrinių instrumentų koordinavimas
2000 m. spalio 17 d. Seimas priėmė Apskrities valdymo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuris įpareigoja apskričių viršininkus vykdyti regionų plėtros institucijos funkcijas, inicijuoti regionų plėtros tarybų sudarymą bei vadovauti šių tarybų darbui.
2001 m. vasario 15 d. Strateginio planavimo komiteto posėdyje buvo pritarta Nacionalinio plėtros plano rengimo koncepcijai. Pagrindinis šios koncepcijos tikslas – parengti rekomendacijas dėl Nacionalinio plėtros plano rengimo tvarkos, institucijų kompetencijos ir atsakomybės rengiant Nacionalinį plėtros planą ir jo santykio su valstybės biudžetu bei valstybės investicijų programa.
2001 m. gegužės 15 d. Vyriausybė priėmė protokolinį sprendimą “Dėl Nacionalinio plėtros plano rengimo koncepcijos įgyvendinimo”. Buvo pritarta Nacionalinio plėtros plano rengimo grafikui bei pavesta atitinkamoms institucijoms jį įgyvendinti. 2001 m. gegužės 29 d. buvo priimtas ministro pirmininko potvarkis, kuriuo buvo sudaryta Nacionalinio plėtros plano projekto rengimo darbo grupė.
2001 m. gegužės 31 d. Vyriausybė priėmė nutarimą dėl atsakomybės už Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įgyvendinimą Lietuvoje pasiskirstymui tarp valstybės institucijų. Šiuo nutarimu nustatoma išankstinė Europos Sąjungos paramos valdymo struktūra Lietuvoje.
2001 m. gegužės 16 d. Vyriausybė priėmė nutarimą “Dėl Europos nacionalinių sąskaitų sistemos diegimo”. Šiuo teisės aktu buvo įteisintas NUTS klasifikacijos taikymas Lietuvoje.
Administracinių gebėjimų stiprinimo srityje, 2001 m. sausio mėn. Vidaus reikalų ministerijoje buvo įkurtas Regioninės plėtros departamentas. 2001 m. kovo mėn. Finansų ministerijoje įkurti 2 departamentai. Finansinės paramos departamentas atsakingas už Nacionalinio plėtros plano rengimo koordinavimą. Nacionalinio fondo departamentas vykdo Nacionalinio fondo funkcijas – ES paramos lėšų apskaitą ir finansinę kontrolę.
2001 m. sausio mėn. Specialiosios pasirengimo programos techninės pagalbos projekto rėmuose buvo pradėta vykdyti mokymus, skirtus ES struktūrinių fondų strateginio valdymo sertifikatui gauti. Mokymai skirti valstybės tarnautojams, tiesiogiai dalyvaujantiems Nacionalinio plėtros plano rengimo procese, taip pat valstybės tarnautojams, dirbantiems įvairiose srityse, susijusiose su Lietuvos integracija į ES.
22 Skyrius. Aplinka
Aplinkos srityje, Lietuva įgyvendino trumpalaikius prioritetus ir gerokai pasistūmėjo įgyvendindama vidutinės trukmės prioritetus. Ženkli pažanga įgalino Lietuvą 2001 m. birželio 27 d. šį skyrių preliminariai uždaryti.
Planavimo srityje buvo parengti ir pateikti Europos Komisijai bei Stojimo konferencijai svarbiausi atskirų direktyvų įgyvendinimo ir finansavimo planai. Tai suteikė gerą impulsą tęsti tolesnes studijas, nagrinėjančias atskirus įgyvendinimo klausimus bei didesnį dėmesį skirti kai kurioms naujoms direktyvoms.
Teisės perkėlimo srityje Lietuva siekia 2001 m. užbaigti pagrindinių reikalavimų perkėlimą. Vyriausybė neseniai priėmė ir perdavė Seimui Geriamojo vandens įstatymo, Pakuočių ir pakavimo atliekų įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo bei Saugomų teritorijų (naujos redakcijos) įstatymo projektus. Kai kurių šių įstatymų priėmimas vėlavo dėl išplėstinių diskusijų su interesų grupėmis.
Žymi pažanga buvo pasiekta daugumoje sričių, ypač oro apsaugos, atliekų tvarkymo, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, gamtos apsaugos bei cheminių medžiagų srityse. Gamtos apsaugos srityje aplinkos ministras patvirtino kriterijus dėl specialiųjų saugomų teritorijų išskyrimo pagal Buveinių direktyvą (92/43/EB). Be to, Seimas ratifikavo CITES konvenciją. Vandens apsaugos srityje aplinkos ministras patvirtino vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotėkomis, pirminės apskaitos bei kontrolės tvarką, perkeliančią direktyvos dėl miestų nuotėkų valymo reikalavimus. Atsižvelgiant į požeminio vandens direktyvą, aplinkos ir sveikatos ministrai patvirtino nuotėkų išleidimo į filtracijos laukus užterštumo normas. Oro apsaugos srityje aplinkos ir sveikatos ministrai patvirtino zonų ir aglomeracijų aplinkos oro kokybei vertinti bei valdyti sąrašą, taip pat teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas, sąrašą ir nustatė jų ribines vertes. Tokiu būdu buvo perkelta dauguma direktyvos 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo ir susijusių direktyvų reikalavimų. Direktyvos 94/63/EB reikalavimus, taikomus naujiems įrenginiams perkelia normatyvinis dokumentas “LAND 35-2000: lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimai naujiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams”. Atliekų tvarkymo srityje aplinkos ministras patvirtino Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisykles, kurios pilnai perkelia sąvartynų direktyvą (199/31/EB). Pramoninės taršos kontrolės srityje aplinkos ministras patvirtino Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles. TIPK leidimų išdavimo sistema pradės veikti nuo 2003 m. sausio 1 d. Cheminių medžiagų ir genetiškai modifikuotų organizmų srityje Seimas priėmė Genetiškai odifikuotų organizmų įstatymą (2001 m. liepos 12 d.), aplinkos ministras išleido pavojingų cheminių medžiagų importo ir eksporto licenzijavimo taisykles. Be to, aplinkos ir sveikatos ministrai patvirtino pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarką, suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą bei cheminių medžiagų ir preparatų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, savybių tyrimo tvarką. Pagal Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą, Vyriausybė įkūrė pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų registrą bei patvirtino jo nuostatus. Branduolinės saugos ir apsaugos nuo radiacijos srityje sveikatos ministras išleido higienos normas dėl nemedicininės paskirties atvirųjų spinduliuotės šaltinių radiacinės saugos ir saugumo, gyventojų apsaugos įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai, radioaktyvių atliekų tvarkymo bei radiacinės saugos atominėje elektrinėje. Aplinkos ministerija patvirtino normatyvinius dokumentus dėl radioaktyvių išmetimų ribojimo iš įvairių šaltinių.
Administracinių gebėjimų srityje, pastoviai buvo rengiami įvairūs apmokymai, seminarai. Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas priežiūros institucijų, monitoringo pajėgumų ir vietos institucijų stiprinimui.
Skiriant ypatingą dėmesį Cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme numatytoms cheminių medžiagų ir priežiūros funkcijoms, Ne maisto produktų inspekcijoje buvo įkurtas atskiras skyrius (2001 m. gegužės 1 d. duomenimis buvo įdarbinti 3 chemikai).
2001 m. gegužės 16 d. buvo įkurta Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra. Agentūra taps pilnai funkcionuojančia iki 2001 m. pabaigos.
Dėtos pastangos stiprinant necentrinio lygmens institucijas, ypač investicinių projektų planavimo ir valdymo srityje. Aplinkos ministerija parengė apskričių ir savivaldybių atliekų tvarkymo planų rengimo vadovą bei vietinių institucijų dalyvavimo ES reikalavimų įgyvendinimo procese strategiją.
Siekiant atskirti politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas, 2002 m. planuojama įkurti Aplinkos apsaugos agentūrą. Siekdama palengvinti šį procesą, Aplinkos ministerija su PHARE projekto pagalba išanalizavo įvairias Agentūros įkūrimo alternatyvas bei parengė ataskaitą.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) srityje, Aplinkos ministerija parengė dvimetę TIPK mokymo programą, kurios paskirtis – sustiprinti Aplinkos ministerijos regioninius departamentus ir informuoti įmones apie TIPK reikalavimus
23 Skyrius. Vartotojų ir sveikatos apsauga
Vartotojų apsaugos srityje Lietuva pasiekė pažangą toliau derindama teisės bazę su acquis. 2000 m. liepos 18 d. buvo priimtas Reklamos įstatymas (atitinkantis direktyvų 84/450/EEB, 97/55/EB, 89/552/EEB, 97/36/EB, 79/112/EEB nuostatas). 2000 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymas (įsigaliojo nuo 2001 m. sausio 1 d.). Naujasis Vartotojų teisių gynimo įstatymas ir naujojo Civilinio kodekso (priimto 2000 m. liepos 18 d., įsigaliosiančio 2001 m. liepos 1 d.) VI tomas perkelia direktyvų 85/577/EEB, 87/102/EEB, 93/13/EB, 94/47/EB, 97/7/EB, 98/6/EB, 98/27/EB, 99/44/EB nuostatas. 2001 m. gegužės 30 d. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas “Dėl produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Seimui”. Priėmus Produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymą, Produktų saugos įstatymas bus visiškai suderintas su ES direktyvos 92/59/EEB “Dėl bendrosios gaminių saugos” reikalavimais.
Administracinių gebėjimų srityje buvo pabaigta rinkos priežiūros sistemos institucinė reforma. Valstybinė veterinarijos tarnyba ir jos regioniniai padaliniai, Valstybinė kokybės inspekcija, Valstybinė higienos inspekcija bei jų regioniniai skyriai Valstybiniuose sveikatos centruose ir taip pat jų skyriai savivaldybėse buvo reorganizuoti į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei Ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos. Šios naujos institucijos atlieka šias funkcijas: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka visas su maisto kontrole susijusias funkcijas, o Ne maisto produktų inspekcija atlieka daugelio rinkai teikiamų ne maisto prekių kontrolę.
Naujai įsteigta Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos yra atsakinga už bendrą rinkos priežiūros veiksmų koordinavimą ir taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos veiksmų koordinavimą. Stiprinant rinkos priežiūros sistemą, 2001 m. sausio 18 d. Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinti Tarybos nuostatai. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos įsteigimas užbaigė rinkos priežiūros reformą vartotojų teisių apsaugos srityje.
24 Skyrius. Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikaluose
Prieglobsčio srityje, 2000 m. birželio 29 d. Seimas priėmė Įstatymą dėl Pabėgėlio statuso, kuris įsigaliojo 2000 m. rugsėjo 1 d. Įstatymas nustato naujus principus ir jų įgyvendinimo tvarką, kuri iš esmės atitinka Europos Sąjungos acquis prieglobsčio srityje.
Per laikotarpį nuo 1997 m. liepos 27 d. iki 2001 m. sausio 1 d., 743 užsieniečiai kreipėsi dėl pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje suteikimo, 60-čiai užsieniečių buvo suteiktas pabėgėlio statusas. Dalis užsieniečių dar laukia sprendimo.
2000 m. rugsėjo 4 d. Vyriausybė įsteigė Užsieniečių registrą ir patvirtino jo nuostatus. Pabėgėlių registras yra sudėtinė Užsieniečių registro dalis. Migracijos departamento Pabėgėlių skyriuje buvo įkurtas informacinis poskyris, kuris renka informaciją apie pabėgėlių kilmės šalis ir prieglobsčio prašytojus, apdoroja statistinius duomenis pagal EUROSTAT reikalavimus.
Migracijos srityje 2001 m. birželio 12 d. Seimas priėmė Įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties pataisas ir papildymus, kurie numato palankesnes sąlygas Europos Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams įvažiuoti, dirbti ir apsigyventi Lietuvoje.
Vizų politikos srityje 2001 m. balandžio mėn. Užsienio reikalų ministerija pradėjo derybas su Rusija ir Baltarusija dėl vizų režimo taikymo visiems Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities gyventojams. 2001 m. gegužės mėn. Užsienio reikalų ministerija pradėjo derybas su Ukraina dėl išimčių vizų režimui panaikinimo Ukrainos piliečiams.
Lietuva sutelkė pastangas parengti ir įgyvendinti Šengeno veiksmų planą. 2001 m. balandžio 4 d. Vyriausybės nutarimu buvo sudaryta aukšto lygio (viceministrų) darbo grupė, kuri koordinuos Šengeno veiksmų plano parengimą ir įgyvendinimą. Šengeno veiksmų planą sudarys tokios pagrindinės sudėtinės dalys: institucinė struktūra, pagrindinių techninių ir technologinių priemonių santrauka, būtino personalo ir profesinio mokymo bei kvalifikacijos kėlimo poreikių apibendrinimas, finansavimo poreikių įvertinimas ir preliminarūs tarpiniai bei galutiniai įgyvendinimo terminai. Šengeno veiksmų plano projektas bus parengtas iki 2001 m. spalio 31 d.
Valstybės sienos apsaugos srityje, įgyvendinant Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą, priimtą 2000 m., 2001 m. gegužės 1 d. Pasienio policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos buvo reorganizuotas į Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) prie Vidaus reikalų ministerijos.
Įgyvendindama savo įsipareigojimus, Lietuva pažymėjo jos atsakomybei tenkančią valstybės sienos su Baltarusija dalį (324 km iš bendro 650 km sienos su Baltarusija ilgio) iki 1999 m. liepos 31 d., tuo tarpu Baltarusija dar tik pradės savo dalies žymėjimą. Be to, Lietuva jau įrengė pastovius arba laikinus pasienio postus visoje valstybės sienos su Baltarusija atkarpoje, tuo būdu užbaigdama statybos darbus šiam sienos ruože 2000 m. gruodžio mėn.
2000 m. buvo įrengta ir pradėjo veikti Valstybės sienos apsaugos informacinė sistema. Per pirmąjį 2001 m. pusmetį 600 sienos apsaugos pareigūnų dalyvavo įvairiuose kvalifikacijos kėlimo kursuose, surengtuose vietinių ir užsienio ekspertų. Kursai buvo organizuojami įgyvendinant VSAT Profesinio rengimo ir mokymo planą ir įvairias tarptautines programas. Didžiausias dėmesys mokymo metu buvo skiriamas dokumentų patikrinimui, šunų panaudojimui, veiklos planavimui ir kitiems klausimams. Sustiprinus sienos kontrolę, valstybės sienos pažeidimų skaičius sumažėjo nuo 1039 atvejų 1999 m. iki 797 atvejų 2000 m., t.y. 23 proc.
Derinant teisę su acquis policijos bendradarbiavimo srityje, 2001 m. vasario mėn. Seimas ratifikavo 1981 m. Europos Tarybos konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu. 2000 m. spalio 17 d. Seimas priėmė naują Policijos veiklos pagrindų įstatymą, kuris įsigaliojo 2000 m. gruodžio 22 d. 2001 m. vasario 1 d. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM), Mokesčių policijos departamentas prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM (buvęs Pasienio policijos departamentas), Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Antrasis tyrimų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos ir Generalinė prokuratūra pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo vykdant operatyvinę veiklą. Remiantis šiuo susitarimu, susitariančios šalys bendradarbiauja organizuojant ir vykdant operatyvinius veiksmus, užkardant ir išaiškinant rengiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus, kitų valstybių specialiųjų tarnybų veiklą, demaskuojant nusikalstamus susivienijimus, ieškant besislapstančiųjų nuo teisėsaugos institucijų bei dingusiųjų be žinios asmenų, užtikrinant liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, išaiškinant ir užkardant nusikaltimus rengiančių, darančių ar padariusių asmenų aktyvius veiksmus neutralizuojant operatyvinę veiklą arba įterpiant nusikalstamų struktūrų narius į teisėsaugos, krašto apsaugos ir kitas valstybės valdžios institucijas.
Nuo 2001 m. sausio mėn. Policijos Departamente prie VRM vykdoma reorganizacija, kurios tikslas perskirstyti funkcijas tarp centrinio valdymo aparato, apskričių policijos ir specializuotų policijos institucijų, kad būtų įdiegta efektyviai veikianti policijos organizacinė struktūra.
Kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje, 2001 m. vasario 26 d. Ministras pirmininkas atnaujino Darbo grupės, atsakingos už Kovos su korupcija programos parengimą, sudėtį. Darbo grupė parengė Nacionalinės Kovos su korupcija programos projektą ir 2001 m. birželio mėn. pateikė jį Vyriausybės pritarimui.
Toliau įgyvendinama Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 m. programa. Programos įgyvendinimui 2000 m. iš Valstybės biudžeto buvo skirta 300 tūkst. Lt, o 2001 m. – 1,6 mln. Lt.
Derinant Lietuvos įstatymus su acquis teisinio bendradarbiavimo srityje, 2000 m. lapkričio 21 d. Seimas ratifikavo Tarptautinę konvenciją dėl kovos su įkaitų ėmimu, sudarytą 1979 m. gruodžio 18 d. Niujorke, Nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos 1997 m. papildomą protokolą, pasirašytą 2000 m. birželio 8 d. Londone. 2001 m. kovo 23 d. Seimas ratifikavo 1973 m. spalio 2 d. sudarytą Konvenciją dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės. Per laikotarpį nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2001 m. birželio 30 d. vyko intensyvūs teisėjų mokymai ES teisės taikymo klausimais.
25 Skyrius. Muitų sąjunga
Lietuva tęsia derybas ir 2001 m. gegužės mėn. pateikė atnaujintą papildomą informaciją derybų pozicijai.
Teisės derinimo srityje priimti atitinkami teisės aktai dėl laisvųjų sandėlių, muitinės procedūrų supaprastinimo, kombinuotos prekių nomenklatūros, prekių laikinojo įvežimo ir laikinojo išvežimo, sunaikinimo, eksportuojamų ir importuojamų prekių intelektualinės nuosavybės apsaugos.
Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigalios nauja Muitinės departamento organizacinė struktūra, sukurta remiantis gera ES valstybių praktika.
Kovos prieš kontrabandą srityje, nuo 2000 m. rugsėjo mėn., pagal Vidaus reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos patvirtintą planą, visos šios srities kompetencijos perkeltos į Muitinės departamentą. 2000 m. spalio 9 d. priimtas Vyriausybės nutarimas, apibrėžęs muitinės kompetenciją vykdant operatyvinius veiksmus. Įsteigta nepriklausoma Pažeidimų prevencijos ir tyrimų tarnyba bei jos teritoriniai padaliniai.
Pasirašyti susitarimai tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir duomenų teikimo srityse tarp Muitinės departamento ir policijos, Pasienio policijos, Mokesčių policijos, Gynybos ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento bei Generalinės prokuratūros.
Pasirašytos tarptautinės sutartys dėl abipusės pagalbos su Uzbekistanu, Lenkija, Rusija ir Turkija, ratifikuotos sutartys su Gruzija, Baltarusija, JAV, Danija ir Nyderlandais.
Muitinės institucinių gebėjimų stiprinimo srityje, 2001 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Tarnybos Lietuvos muitinėje statuto redakcija. Jis prisideda prie geresnės darbuotojų atrankos, efektyvesnės korupcijos prevencijos ir eilių pasienyje mažinimo.
2001 m. sausio 1 d. Muitinės mokykla reorganizuota į Muitinės mokymo centrą, kuriame pravedamas įžanginis naujų muitinės darbuotojų mokymas ir taikomi pažangūs mokymo metodai.
2000 m. Muitinės departamente įsteigtas Vidaus audito skyrius, atsakingas už reguliarų muitinės padalinių, atsakingų už mokesčių administravimą, vidaus auditą.
2000 m. rugsėjo 1 d. Muitinės departamente taip pat įsteigtas Išorės audito skyrius ir Imuniteto skyrius, tiriantis muitinės pareigūnų pažeidimus.
Muitinės kompiuterizacijos srityje, pradėtas Kompiuterizuotos integruoto tarifo sistemos įgyvendinimo projektas. 2001 m. vasario 1 d. Muitinės departamentas patvirtino integruoto tarifo elektroninės versijos duomenų formatus. 2001 m gegužės mėn. kio ministerija išleido integruoto tarifo spausdintą versiją. 2001m. I ketv. paskelbtas PHARE konkursas kompiuterizuotos muitinės tarifų sistemos plėtrai vykdyti. 2001 m. birželio 4-8 d. pabaigtas konkurso vertinimas, laukiama ES Komisijos tarnybų Vertinimo komiteto ataskaitos, patvirtinančios jo rezultatus.
ASYCUDA sistema įdiegta 24 objektuose, Kauno ir Vilniaus teritoriniuose padaliniuose. Suformuotos darbo grupės ASYCUDA sistemos diegimui Šiaulių, Panevėžio ir Marijampolės teritoriniuose muitinės padaliniuose. 2001 m. kovo 21 d. patvirtintas ASYCUDA sistemos diegimo planas.
Nuo 2001 m. sausio 1 d. Muitinės departamento informacinių technologijų skyrius reorganizuotas į nepriklausomą muitinės instituciją – Muitinės informacinių sistemų centrą. 2001 m. vasario 13 d. Vyriausybė patvirtino integruotos muitinės informacinės sistemos diegimo planą. Tai palengvins valdymą ir padidins muitinės kontrolės procedūrų efektyvumą.
Pasienio kontrolės srityje, 2001 m. vasario 2 d. Vyriausybė patvirtino naujas taisykles pasienio kontrolės postų veiklai, kurių pagrindas – “vieno sustojimo – vieno patikrinimo” formulė. Pasienio postai su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi buvo nuolat stiprinami. 2000 m. lapkričio mėn. baigta Nidos pasienio posto rekonstrukcija. Panemunės pasienio posto projektavimo darbai baigti 2001 m. gegužės mėn. 2000 m. parengta Lietuvos muitinės vidaus postų mažinimo koncepcija.
2001 m. sausio 1 d. pradėtas vykdyti Susitarimas dėl Baltijos bendros tranzito procedūros.
26 Skyrius. Išoriniai ryšiai
Lietuva toliau tęsia prekybos ir plėtros politikų derinimą su ES politikomis šioje srityje.
Derybose dėl narystės Europos Sąjungoje Lietuva 2000 m. lapkričio 20 d. preliminariai uždarė šį derybų skyrių ir įsipareigojo nuo narystės datos perimti visą šio skyriaus acquis nuo narystės ES datos.
2000 m. spalio 2 d. Lietuva baigė derybas dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje ir nuo 2001 m. gegužės 31 d. tapo oficialia Pasaulio prekybos organizacijos nare. 2001 m. balandžio 24 d. Seimas kartu su PPO stojimo dokumentais ratifikavo PPO susitarimą dėl Civilinės aviacijos. Planuojama taip pat prisijungti prie PPO susitarimo dėl Viešųjų pirkimų.
Dvišalių sutarčių su trečiosiomis šalimis srityje Lietuva 2001 m. gegužės 8 d. pasirašė laisvosios prekybos sutartį su Bulgarija ir baigė derybas dėl laisvosios prekybos sutarties pasirašymo su Rumunija. Ratifikavus šias sutartis, bus baigtas preferencinio prekybos režimo formavimas su visomis ELPA šalimis.
27 Skyrius. Bendra užsienio ir saugumo politika
Lietuvos vykdoma politika visiškai atitinka Bendros užsienio ir saugumo politikos acquis. Sėkmingai veikia sprendimams šioje srityje priimti ir įgyvendinti būtinos administracinės struktūros. Saugi komunikacijos sistema jungia Užsienio reikalų ministeriją ir ES Tarybos generalinį sekretoriatą.
Lietuva toliau aktyviai dalyvauja politiniame dialoge BUSP rėmuose. Nuo 2000 m. birželio mėn. Lietuva prisijungė prie 588 ES deklaracijų, demaršų bei bendrų pozicijų. Pajėgų formavimo konferencijoje Lietuva jau parodė pasiryžimą prisidėti prie Europos karinių pajėgų gerinimo. ES atsako į tarptautinę krizę atveju Lietuva būtų pasirengusi prisidėti prie operacijų, kurioms vadovautų ES. 2001 m. kovo 9 d. Lietuva taip pat aktyviai dalyvavo ekspertų susitikime, vykusiame Pajėgų formavimo konferencijos Peržiūros proceso rėmuose.
28 Skyrius. Finansų kontrolė
Lietuva tęsė tolesnę finansų kontrolės sistemos plėtrą, tam, kad pasiektų pilną sistemos funkcionavimą iki narystės datos.
2000 m. vasario 7 d. nutarimo “Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito” pakeitimais, priimtais 2000 m. spalio 18 d. ir 2001 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu “Dėl Nuolatinės tarpžinybinės komisijos vidaus audito sistemos kūrimui valstybiniame sektoriuje koordinuoti sudėties, jos nuostatų patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 179 “Dėl valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės sistemos diegimo programos (priemonių) patvirtinimo” pripažinimo netekusiu galios” buvo papildomai sustiprinta vidaus auditorių funkcinė nepriklausomybė ir išspręsta institucinės atsakomybės pasidalijimo problema.
2000 m. liepos 11 d. įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, o 2000 m. spalio 12 d. – naujas Biudžeto sandaros įstatymas. Šie teisės aktai sustiprino finansų kontrolę savivaldybėse.
2000 m. spalio 18 d. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtinta Viešojo sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos sukūrimo programa, o 2001 m. priimtas šią programą koordinuojančios nuolatinės tarpžinybinės komisijos Veiksmų planas.
Buvo tęsiamas Finansų kontrolės sektoriaus institucijų administracinių gebėjimų stiprinimas. Toliau priimami darbuotojai į vidaus audito tarnybas. Buvo įsteigti vidaus ir išorės audito metodologiją kuruojantys skyriai atitinkamai Finansų ministerijoje ir Valstybės kontrolėje. Buvo vykdomi vidaus bei išorės auditorių apmokymai.
29 Skyrius. Finansinės ir biudžeto nuostatos
Per apžvelgiamą laikotarpį Lietuva toliau darė pažangą priimant naujus teisės aktus, modernizuojant biudžeto struktūras ir gerinant valstybės išlaidų valdymą. Be to Lietuva patobulino finansų apskaitą, atsiskaitomumą ir iždo valdymą, toliau tobulino daugiamečio biudžeto sudarymo tvarką.
2000 m. liepos 11 d. Seimas priėmė Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įtvirtina pagrindines biudžetinės sistemos reformos nuostatas. Šiuo įstatymu numatoma mažinti nebiudžetinių fondų skaičių, standartizuoti teisės aktų, darančių įtaką biudžeto pajamoms, priėmimą, standartizuoti savivaldybių biudžetų sudarymo ir paskirstymo procedūras, patobulinti išlaidų kontrolės procedūras ir kitas biudžeto valdymo sistemas, aiškiai apibrėžti valstybės institucijų vaidmenį biudžeto sudarymo procese. Biudžetas sudaromas trims metams, tvirtinamas vieneriems metams. Vyriausybės patvirtino strateginio planavimo metodologiją, pagal kurią visos ministerijos ir valstybės institucijos rengs savo programas.
2001 m. kovo 1 d. Vyriausybė patvirtino nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plano patvirtinimo”. Remiantis šiuo nutarimu, visas biudžeto sudarymo procesas yra tiksliai suplanuotas ir išdėstytas laike, taip pat aiškiai apibrėžtas ministerijų vaidmuo šiame procese.
2001 m. gegužės 14 d. priimtas Vyriausybės nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkos patvirtinimo”. Šis nutarimas numato, kad asignavimų valdytojai (ministerijos, institucijos) parengia (patikslina) strateginius veiklos planus ir programas bei pateikia biudžeto paraiškas. Remiantis šiuo nutarimu Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, skirtos su Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšomis projektams arba programoms bendrai finansuoti, valdomos per Europos Bendrijų pagalbos programų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje nacionalinį fondą. Nacionalinis fondas užtikrina, kad būtų laikomasi atitinkamų Europos Sąjungos taisyklių, nuorodų ir procedūrų, susijusių su finansų valdymu ir ataskaitų teikimu.
1999 m. pasirašytas Supratimo Memorandumas dėl Nacionalinio fondo steigimo tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų. 2000 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Europos Bendrijos pasirašė Supratimo Memorandumą dėl Nacionalinio fondo veiklos, susijusios su ISPA programos administravimu. Remiantis šiuo memorandumu, Nacionalinio fondo ir Valstybės įgaliotojo pareigūno pareigos, priskirtos vykdant PHARE projektus, yra tos pačios vykdant ir ISPA projektus.
2001 m. balandžio 20 d. Finansų ministerijoje įsteigtas Nacionalinio fondo departamentas, kuriam pavesta vykdyti Europos bendrijų pagalbos programų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje nacionalinio fondo funkcijas. Departamento darbuotojai rengia paraiškas lėšoms iš ES gauti, atlieka finansų kontrolės ir apskaitos funkcijas, bei vykdo kitas operacijas, numatytas Supratimo memorandume dėl Nacionalinio fondo steigimo.
2001 m. balandžio 5 d. priimtas Vyriausybės nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų vykdymo vertinimo tvarkos”. Šis nutarimas numato, kad programų vykdymo vertinimas laikomas vidaus audito sudedamąja dalimi.
Nuosavų išteklių sistemos vystymo srityje, PVM ir BVP mokėjimai skaičiuojami ir planuojami atsižvelgiant į ES biudžetinių procedūrų reikalavimus. PVM ir BVP mokėjimai techniškai bus apskaitomi kaip nauja valstybės biudžeto išlaidų grupė. Finansų ministerija jau atliko preliminarius PVM skaičiavimus ir ateityje planuoja tikslinti šiuos skaičiavimus atsižvelgiant į galimas paklaidas.
Stiprinant administracinius gebėjimus, 2000 m. Finansų ministerijoje prasidėjo Dvynių projektas (projekto partneriai Danijos Finansų ministerija) “Biudžeto proceso automatizavimas”. Dvynių projektas “Biudžeto valdymas ir finansų kontrolė” su Italijos ir Švedijos partneriais prasidės 2001 m. rugsėjo mėn.
Siekiant stiprinti Finansų ministerijos kaip administruojančias institucijas (managing authority) administracinius gebėjimus, Finansų ministerijoje įsteigti du departamentai: Finansinės paramos departamentas ir Nacionalinio fondo departamentą. Finansinės paramos departamentas koordinuoja ES finansinės paramos panaudojimą, Nacionalinio fondo departamentas vykdo Nacionalinio fondo funkcijas – ES paramos lėšų apskaitą ir finansinę kontrolę.
3. Lietuvos svarbiausioji pažanga rengiantis narystei ES 2000-2001 m. bei bendras tęstinės pažangos įvertinimas techninės narystės ES datos 2004 m. sausio 1 d. perspektyvoje: apibendrinimai ir išvados
Bene svarbiausias 2000-2001 m. ekonominės politikos pasiekimas yra makroekonominio stabilumo ir finansinės drausmės išlaikymas Lietuvoje. Struktūrinės reformos buvo tęsiamos, ypač efektyvinant bankroto ir restruktūrizavimo procedūras, baigiant stambųjį privatizavimą ir darbo rinkos liberalizavimą. Nedarbo lygis išlieka aukštas, tačiau ši problema negali būti išspręsta trumpalaikėmis priemonėmis. Ilgalaikio šios problemos sprendimo Vyriausybė siekia, susiedama užimtumo skatinimo politiką su įmonių verslo aplinkos gerinimu. Per apžvelgiamą laikotarpį apsispręsta dėl pensijų reformos pagrindinių principų ir terminų, netrukus bus nutarta ir dėl reformos finansavimo šaltinių. Ypač svarbu pabrėžti akivaizdų Lietuvos ekonominės politikos persiorientavimą į vidutinės ir ilgalaikės trukmės perspektyvą. Tam labai ryškiai pasitarnavo bendri ekonominės politikos dokumentai su ES (Bendras ekonominės politikos prioritetų įvertinimas, 2001 m. išplėtojamas į Pasirengimo narystei ES ekonominę programą bei ekonominės politikos memorandumas su TVF (kurį 2001 m. planuojama atnaujinti)).
Administracinių gebėjimų požiūriu, Lietuvoje jau veikia profesionali naujos kartos valstybės tarnyba, tačiau artimiausios trukmės prioritetu išlieka stiprios viešojo administravimo reformą prižiūrinčios centrinės agentūros steigimas arba esančios (pvz., VRM sudėtyje) stiprinimas. Sprendimų priėmimo atotrūkio nuo realaus jų įgyvendinimo mažėjimo tendenciją iliustruoja 2000-2001 m. išaugęs LRV strateginio planavimo komiteto vaidmuo ir padidėjęs įvairių koncepcijų (Nacionalinės plėtros planavimo, mokesčių, antikorupcijos strategijos ir kt.) svarstymas prieš politinių sprendimų įforminimą teisės aktais.
2001 m., pradėjus veikti Ryšių reguliavimo tarnybai ir Nacionalinei vartotojų teisių tarybai, yra įsteigtos praktiškai visos acquis įgyvendinimui reikalingos institucijos, todėl likęs pasirengimo narystei ES laikas bus išnaudojamas tolesnei veikiančių institucijų plėtrai bei kokybiškam jų darbui pasiekti.
Europos Komisija jau 2000 m. Reguliariajame pranešime paminėjo keletą, jos nuomone, kompetentingai veikiančių (t.y. acquis atžvilgiu pakankamai išsivysčiusių, aiškius institucinės plėtros planus turinčių ir efektyviai veikiančių) Lietuvos institucijų, t.y. Konkurencijos tarnybą, Statistikos departamentą ir Viešųjų pirkimų tarnybą. Kompetentingai veikiančių institucijų sąrašas, Lietuvos Vyriausybės nuomone, šiemet turėtų būti gerokai papildytas, pvz., Vyrų ir moterų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos viešojo administravimo institutu, Valstybiniu patentų biuru, Nacionaliniu akreditacijos biuru, Standartizacijos departamentu, Valstybine draudimo priežiūros tarnyba, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybine darbo inspekcija, Pasienio policija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Vertybinių popierių komisija, Lietuvos banku, VATESI, Specialiųjų tyrimų tarnyba. Kitą kategoriją institucijų sudaro įstaigos, kurios šiuo metu dirba pakankamai gerai, tačiau dar nėra pilnai išvysčiusios su acquis įgyvendinimu susijusių funkcijų ar nėra pakankamai stiprios infrastruktūriškai – pvz., Muitinės departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Galiausiai, trečią grupę sudaro institucijos, neseniai pradėjusios veikti, tačiau dar neturinčios ilgalaikės veiklos istorijos (track record), pvz., Ryšių reguliavimo tarnyba ir Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba. Šių institucijų veiklos apibendrinimas ir tolesnės veiklos planai yra pateikti pagrindiniame Lietuvos pažangos rengiantis narystei ES nuo 2000 m. liepos mėn. iki 2001 m. birželio mėn. dokumente (anglų kalba).
Efektyvaus tarpinstitucinio darbo stoka 2000 m. (ir anksčiau) buvo įvardinta kaip viena iš pagrindinių Lietuvos problemų. 2000-2001 m. tarpinstitucinis bendradarbiavimas pagerėjo. Tai galima sieti su dviem veiksniais – intensyviomis derybomis su ES, kurių sėkmei reikalingi geri informacijos mainai ir veiklos koordinavimas, bei vadovaujančių institucijų paskyrimas arba išryškėjimas horizontaliuose (tarpinstituciniuose savo prigimtimi) sektoriuose. Jau 2000 m. įvykdyta rinkos priežiūros reforma, o Ūkio ministerija palaipsniui imasi vidaus rinkos politikos koordinatoriaus vaidmens. Antikorupcijos srityje 2000 m. taip pat buvo paskirta koordinuojanti institucija – Specialiųjų tyrimų tarnyba. Ypač pažymėtina 2001 m. pažanga regioninės politikos, daugiašalės ir dvišalės užsienio pagalbos koordinavimo bei finansų kontrolės srityse, kurioms ėmėsi vadovauti ir kurias savo atsakomybėn perėmė Finansų ministerija. Pastaroji taip pat perėmė ir makroekonominio prognozavimo funkcijas. Teisingumo ir vidaus reikalų bei muitų sąjungos srityse pažymėtinas 2001 m. pradžioje pasiektas daugiašalis bendradarbiavimo susitarimas tarp Lietuvos institucijų dėl keitimosi operatyvine informacija.
Politinių kriterijų srityje pažymėtinas parengtas Antikorupcinės strategijos projektas, kurio bendrosioms nuostatoms bei tarpinstitucinei organizacinei schemai 2001 m. gegužės mėn. pritarė LRV Strateginio planavimo komitetas. Apžvelgiamu laikotarpiu sustiprintas administracinių teismų darbas – jie reorganizuoti į dvipakopę sistemą, žymia dalimi užpildytos vakansijos, sumažėjo neišspręstų bylų skaičius, pradėtos nagrinėti su prieglobsčio prašymu susijusios bylos. Srityse, kuriose 2000 m. Europos Komisija įvardino ženklios tolesnės pažangos poreikį (mokesčių, regioninės politikos, žemės ūkio (mėsos sektorius), bei kiek mažiau aštriai, tačiau svarbiai – teisingumo ir vidaus reikalų (neefektyvus institucijų koordinavimas), žuvininkystės ir finansų kontrolės) toliausiai pavyko pažengti (konceptualiai ir instituciškai) finansų kontrolės bei regioninės politikos srityse. Žuvininkystės srityje negrįžtamai išspręstas institucinio dubliavimo klausimas, kuriama Bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimui reikalinga institucinė infrastruktūra. Teisingumo ir vidaus reikalų srityje pagerėjo tarpinstitucinis koordinavimas. Mokesčių srityje laipsniškai pasiekta pažanga derinant dabar galiojančius netiesioginių mokesčių įstatymus su acquis, tačiau nauji PVM ir Akcizų įstatymai dar nepriimti (bus svarstomi Seime 2001 m. II p.). Mokesčių administravimo srityje ženkliai pagerėjo technologinis aprūpinimas (pvz., per metus apsirūpinimas personaliniais kompiuteriais padidėjo nuo 42 iki 64 proc.). Žemės ūkio (ypač mėsos) sektoriaus restruktūrizavimas yra ne toks spartus, kaip tikėtasi. Tačiau jis vyksta natūraliomis priemonėmis, per aukštesnių kokybės standartų diegimą, o skatinančių priemonių investicijų pavidalu tikimasi sulaukti bendradarbiaujant su SAPARD.
3.1. Kita svarbiausioji pažanga 2000-2001 m.
Politinių kriterijų srityje 2000 m. liepos-rugpjūčio mėn. Seimas priėmė naująjį Civilinį kodeksą bei Baudžiamąjį kodeksą. 2001 m. III ketv. Vyriausybei bus pateiktas naujasis Civilinio proceso kodeksas. Tautinių mažumų apsaugos srityje 2000 m. Vyriausybė pradėjo įgyvendinti Romų integracijos į Lietuvos visuomenę programą. Socialinių teisių srityje Seimas ratifikavo pataisytą Europos tarybos socialinę chartiją ir jos laikinus susitarimus. Kovos su korupcija srityje 2001 m. priimtas Specialiųjų tyrimų tarnybos garbės (etikos) kodeksas.
Ekonominių kriterijų srityje 2001 m. kovo 20 d. Seimas priėmė Įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymus. 2000 m. spalio 2 d. Lietuva baigė derybas dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje ir nuo 2001 m. gegužės 31 d. tapo oficialia PPO nare.
Laisvo prekių judėjimo skyriuje 2000 m. liepos mėn. – 2001 m. birželio mėn. buvo tęsiamas Europos standartų perkėlimas, antrinės teisės aktų derinimas su acquis nuostatomis medicinos prietaisų, vaistų, cheminių medžiagų, motorinių transporto priemonių, slėgio indų, elektromagnetinio suderinamumo, teisinės metrologijos ir kitose srityse, parengta ir patvirtinta Atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų laboratorijų, sertifikavimo įstaigų) plėtojimo programa. 2001 m. kovo 7 d. buvo oficialiai pradėtos derybos dėl atitikties įvertinimo abipusio pripažinimo protokolo (PECA) pasirašymo dėl šešių Naujojo požiūrio direktyvų. Įgyvendinant institucinę rinkos priežiūros reformą, įsteigta ir 2000 m. liepos 1 d. pradėjo veikti Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
Laisvo asmenų judėjimo skyriuje Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu sudaryta ir pradėjo veikti Profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo koordinacinė komisija. Sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintos gydytojų, gydytojų stomatologų, bendrosios praktikos slaugytojų, akušerių bei vaistininkų profesinių kvalifikacijų pripažinimo tvarkos. Teisės apsigyventi srityje 2001 m. birželio 12 d. Seimas priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kurios numato Europos Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams palankesnes sąlygas įvažiuoti į Lietuvą, joje apsigyventi ir dirbti. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo srityje 2001 m. gegužės 24 d. ratifikuota Lietuvos ir Suomijos sutartis dėl socialinės apsaugos.
Laisvės teikti paslaugas skyriuje aptariamu laikotarpiu priimtas Komercinių bankų įstatymo pakeitimo įstatymas, Indėlių draudimo įstatymas, Transportų priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas bei ratifikuota Konvencija ETS Nr.108 dėl asmenų apsaugos ryšium su automatizuotu asmens duomenų tvarkymu.
Laisvo kapitalo judėjimo skyriuje 2001 m. sausio 23 d. priimtas Seimo nutarimas, kuriuo numatyta inicijuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo projekto rengimą. 2001 m. sausio 31 d. Seime sudaryta Komisija Konstitucijos pataisoms rengti, kuri jau pradėjo ruošti Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. 2001 m. gegužės 22 d. Seime priimtos Draudimo įstatymo pataisos.
Įmonių teisės skyriuje Seimas priėmė naują Akcinių bendrovių įstatymo redakciją, suderintą su acquis, ir Įstatymą dėl juridinių asmenų registro įsteigimo. Intelektinės nuosavybės srityje ratifikuota Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos Atlikimų ir fonogramų apsaugos sutartis ir Autorių teisių apsaugos sutartis, priimtas Intelektinės nuosavybės apsaugos prekių importo ir eksporto srityje įstatymas. Siekiant sukurti efektyvią intelektinės nuosavybės apsaugos įgyvendinimo sistemą, 2000 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybė patvirtino Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo strategiją ir jos įgyvendinimo 2000-2003 m. priemones. Pramoninės nuosavybės apsaugos srityje priimtas Prekių ženklų įstatymas.
Konkurencijos politikos skyriuje nuo 2000 m. liepos mėn. iki 2001 m. birželio mėn., įgyvendinant Konkurencijos ir Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymus, toliau vykdytas antrinių teisės aktų derinimas.
Žemės ūkio skyriuje aptariamu laikotarpiu buvo tęsiamas teisės derinimas gyvulių veislininkystės, agrarinės aplinkosaugos, fitosanitarijos srityse; žemės ūkio ir maisto produktų privalomieji kokybės reikalavimai ir techniniai reglamentai toliau derinti su atitinkamais ES reikalavimais, parengta Maisto saugos strategija, maisto perdirbimo įmonėse pradėta taikyti Rizikos veiksnių analizės svarbių valdymo taškų sistema. 2001 kovo 5 d. buvo pasirašyti daugiametis bei metinis SAPARD finansinis susitarimas tarp Lietuvos ir Europos Komisijos, siekiant geriau administruoti ES skiriamas lėšas žemės ūkiui, įkurtas SAPARD monitoringo komitetas. 2001 m. sausio 1 d. pradėta diegti ES taikoma galvijų ir kiaulių supirkimo ir mokėjimo pagal skerdenų svorį ir kokybę sistema. Vykdant institucinę rinkos priežiūros sistemos reformą, įsteigta ir 2000 m. liepos 1 d. pradėjo veikti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Žuvininkystės skyriuje, reorganizavus Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentą į Žuvininkystės departamentą prie Žemės ūkio ministerijos bei likvidavus Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamentą, užbaigta sektoriaus administracinės sistemos reforma. Palydovinė laivų stebėjimo įranga instaliuota 59 iš 65 Lietuvos žvejybos laivų, plaukiojančių Baltijos jūroje.
Transporto politikos skyriuje priimtas Aviacijos įstatymas, kuris numato Civilinės aviacijos administracijos prie Susisiekimo ministerijos ir Nepriklausomos incidentų civilinėje aviacijoje tyrimo komisijos įsteigimą. Kelių eismo saugos srityje priimtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. Jūrų transporto sektoriuje priimti Klaipėdos jūrų uosto, Prekybinės laivybos įstatymo pakeitimo, Saugios laivybos įstatymai, Susisiekimo ministro įsakymu įkurta Saugios laivybos administracija. Vidaus vandenų sektoriuje priimtas Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimas. Geležinkelių restruktūrizavimo srityje 2001 m. gegužės 15 d. Vyriausybė patvirtino Lietuvos geležinkelių transporto reformos nuostatas ir pagrindines kryptis. 2001 m. gegužės 8 d. Seimas priėmė Specialios paskirties įmonių įstatymo pataisas, kuriomis SPAB Lietuvos geležinkeliai perorganizuota į AB Lietuvos geležinkeliai, tokiu būdu pašalinant formalias kliūtis įmonės privatizavimui.
Mokesčių skyriuje 2001 m. gegužės 23 d. Vyriausybė patvirtino Mokesčių sistemos koncepciją, apibrėžiančią pagrindinius mokesčių reformos uždavinius: užtikrinti ekonomikos augimo stabilumą, sukurti mokesčių sistemą, skatinančią sparčią ekonomikos raidą, užtikrinančią stabilias biudžetų pajamas, teisingą ir proporcingą mokesčių paskirstymą, teisingą konkurenciją, taip pat mokesčių teisės aktų suderinamumą su ES acquis. Siekiant suderinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų teisinę bazę su ES reikalavimais, parengti naujos redakcijos PVM ir Akcizų įstatymų projektai.
Ekonominės ir pinigų sąjungos skyriuje 2001 m. kovo 13 d. Seimas priėmė Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo patvirtinta nauja Lietuvos banko įstatymo redakcija. Šiuo įstatymu įtvirtinta institucinė, finansinė ir asmeninė centrinio banko nepriklausomybė, uždraustas tiesioginis skolinimas valstybiniam sektoriui. 2001 m. balandžio 5 d. Seimas priėmė Lito patikimumo įstatymo papildymo įstatymą, sukuriantį teisines prielaidas pakeisti bazinę valiutą JAV dolerį į eurą. Lietuvos bankas paskelbė, kad nuo 2002 m. vasario 2 d. bazinė valiuta bus euras.
Statistikos skyriuje 2001 m. atliktas visuotinis gyventojų ir būstų surašymas, baigtas acquis perkėlimas makroekonominės statistikos srityje, Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinti Statistikos departamento nuostatai bei patvirtinta Lietuvos statistikos tarybos sudėtis. Statistikos tarybos funkcija – spręsti pagrindinius organizacinius ir metodinius klausimus.
Socialinės politikos ir užimtumo skyriuje priimti Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Garantinio fondo, Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymai, ratifikuota Europos socialinė chartija. Vyriausybė patvirtino Pensijų reformos įgyvendinimo planą ir Užimtumo didinimo programą (Nacionalinį veiksmų planą – NVP). 2001 m. Vyriausybei turi būti pateiktas Darbo kodekso projektas.
Energetikos skyriuje 2001 m. gegužės 25 d. Vyriausybė patvirtino Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą. Teisės derinimo srityje priimti Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymai. Reorganizuojant energetikos įmones, 2000 m. lapkričio mėn. atskirtos AB Lietuvos dujos veiklų sąskaitos. Besirengiant Ignalinos AE pirmojo bloko eksploatacijos nutraukimui, priimta Ignalinos AE pirmojo bloko eksploatacijos nutraukimo programa, patvirtintas šios programos įgyvendinimo techninių-aplinkosauginių ir socialinių-ekonominių priemonių planas. 2001 m. gegužės 16 d. Vyriausybė pritarė Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo fondo įstatymo projektui. Stiprinant administracinius gebėjimus, 2001 m. gegužės 16 d. įsteigta Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra.
Pramonės politikos skyriuje Lietuva įgyvendina toliau Vidutinės trukmės pramonės plėtojimo politikos ir jos įgyvendinimo strategiją, patvirtintą 2000 m. liepos 5 d. Priimti Įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymai.
Smulkių ir vidutinių įmonių skyriuje 2000 m. rugsėjo 19 d. Vyriausybė patvirtino Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo strategiją iki 2003 m. bei Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo įgyvendinimo priemones 2000-2001 m.
Telekomunikacijų ir informacijos technologijų skyriuje įsteigta ir pradėjo veikti Ryšių reguliavimo tarnyba, priimta nauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo redakcija. Informacijos technologijų srityje 2001 m. vasario 28 d. Vyriausybė patvirtino Lietuvos nacionalinę informacinės plėtros koncepciją, kurios pagrindu rengiamas Informacinės visuomenės plėtros strateginis planas ir detalus jo įgyvendinimo priemonių planas.
Kultūros ir audiovizualinės politikos skyriuje buvo pasiekta ženkli pažanga, derinant nacionalinę teisę su acquis. Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo bei Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimus.Regioninės politikos ir struktūrinių instrumentų koordinavimo skyriuje 2001 m. vasario 15 d. Strateginio planavimo komiteto posėdyje buvo pritarta Nacionalinio plėtros plano rengimo koncepcijai. 2001 m. gegužės 15 d. Vyriausybė priėmė protokolinį sprendimą Dėl Nacionalinio plėtros plano rengimo koncepcijos įgyvendinimo, kuriuo pritarta Nacionalinio plėtros plano rengimo grafikui bei pavesta atitinkamoms institucijoms jį įgyvendinti.
2001 m. gegužės 31 d. Vyriausybė priėmė nutarimą dėl atsakomybės už Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įgyvendinimą Lietuvoje pasiskirstymo tarp valstybės institucijų. Šiuo nutarimu nustatoma išankstinė Europos Sąjungos paramos valdymo struktūra Lietuvoje.
2000 m. spalio 17 d. Seimas priėmė Apskrities valdymo įstatymo pataisas, kurios įpareigoja apskričių viršininkus vykdyti regionų plėtros institucijos funkcijas, inicijuoti regionų plėtros tarybų sudarymą bei vadovauti šių tarybų darbui.
Aplinkos skyriuje buvo parengti ir Europos Komisijai bei Stojimo konferencijai pateikti svarbiausi atskirų direktyvų įgyvendinimo ir finansavimo planai. Teisės perkėlimo srityje Lietuva siekia užbaigti pagrindinių reikalavimų perkėlimą 2001 m. Priimtas Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas ir ratifikuota CITES (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos) konvencija. Vyriausybė pritarė Geriamojo vandens įstatymo, Pakuočių ir pakavimo atliekų įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo bei Saugomų teritorijų (naujos redakcijos) įstatymų projektams. Ženkli pažanga perkeliant acquis antriniais teisės aktais buvo pasiekta daugelyje sričių, ypač oro apsaugos, atliekų tvarkymo, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, gamtos apsaugos bei cheminių medžiagų srityse.
Vartotojų ir sveikatos apsaugos skyriuje teisės derinimo pažanga pasiekta, priėmus Reklamos įstatymą, Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymą, Civilinio kodekso VI tomą. Administracinių gebėjimų srityje, įsteigus Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą prie Teisingumo ministerijos, buvo užbaigta rinkos priežiūros sistemos institucinė reforma vartotojų apsaugos srityje.
Teisingumo ir vidaus reikalų skyriuje priimti Pabėgėlio statuso, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo, Policijos veiklos pagrindų įstatymai, ratifikuota 1981 m. Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, 1979 m. Tarptautinė konvencija dėl kovos su įkaitų ėmimu, Nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos 1997 m. papildomas protokolas, 1973 m. Konvencija dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės. 2000 m. rugsėjo 4 d. Vyriausybė įsteigė Užsieniečių registrą ir patvirtino jo nuostatus. Vyriausybės nutarimu buvo sudaryta aukšto lygio (viceministrų) darbo grupė, kuri koordinuos Šengeno veiksmų plano parengimą ir įgyvendinimą. Šengeno veiksmų planą planuojama parengti iki 2001 m. spalio 31 d.
Išorinių santykių skyriuje Lietuva baigė derybas dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje ir tapo oficialia Pasaulio prekybos organizacijos nare. 2001 m. balandžio 24 d. Seimas kartu su PPO stojimo dokumentais ratifikavo PPO Susitarimą dėl prekybos civilinėje aviacijoje.
Muitų sąjungos skyriuje pasiekta teisės derinimo pažanga laisvųjų sandėlių, muitinės procedūrų supaprastinimo, kombinuotos prekių nomenklatūros, prekių laikinojo įvežimo ir laikinojo išvežimo, sunaikinimo, eksportuojamų ir importuojamų prekių intelektualinės nuosavybės apsaugos srityse. Muitinės kompiuterizacijos srityje pradėtas Kompiuterizuotos integruoto tarifo sistemos įgyvendinimo projektas. 2001 m. kovo 21 d. patvirtintas ASYCUDA sistemos diegimo planas, ASYCUDA sistema įdiegta 24 objektuose, Kauno ir Vilniaus teritoriniuose padaliniuose. Nuo 2001 m. sausio 1 d. Muitinės departamento informacinių technologijų skyrius reorganizuotas į nepriklausomą muitinės instituciją – Muitinės informacinių sistemų centrą. 2001 m. vasario 13 d. Vyriausybė patvirtino integruotos muitinės informacinės sistemos diegimo planą.
Finansų kontrolės skyriuje 2000 m. spalio 18 d. Vyriausybės nutarimo Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito pakeitimais buvo išspręsta institucinės atsakomybės pasidalijimo problema ir sustiprinta funkcinė vidaus auditorių nepriklausomybė. 2001 gegužės mėn. duomenimis, vidaus audito tarnybos (vidaus auditorių etatai) buvo įsteigtos visose ministerijose ir apskričių viršininkų administracijose. Išorės audito srityje, buvo tęsiamas tarptautinių audito standartų diegimas ir ES narių aukščiausiųjų audito institucijų geriausios praktikos taikymas. Parengtas naujo Valstybės kontrolės įstatymo projektas, rengiami jį lydintys teisės aktai.
Finansinių ir biudžetinių nuostatų skyriuje 2000 m. liepos 11 d. Seimas priėmė Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įtvirtina pagrindines biudžetinės sistemos reformos nuostatas.
3.2 Bendras tęstinės pažangos įvertinimas techninės narystės ES datos 2004 m. sausio 1 d. perspektyvoje
2000 m. Reguliariajame pranešime Europos Komisija pažymėjo, kad Lietuva pasiekė aukštą liberalizavimo lygį laisvo kapitalo judėjimo srityje. Buvo konstatuota, kad Lietuvoje nėra suvaržymų kapitalo investavimui, įvežimui ir išvežimui. Statistikos srityje pasiektas geras teisės normų suderinimo su ES reikalavimais lygis. Labai gerai vertinami Statistikos departamento administraciniai gebėjimai, reikalingi šių normų įgyvendinimui. Teisinis veterinarijos ir fitosanitarijos sektoriaus reguliavimas, priėmus Veterinarijos ir Fitosanitarijos įstatymų pataisas ir kitus teisės aktus, iš esmės atitinka ES reikalavimus. Pažanga taip pat padaryta kuriant administracines veterinarijos kontrolės struktūras ir laboratorijas. Transporto sektorių reglamentuojantys Lietuvos teisės aktai didžiąja dalimi atitinka ES acquis, toliau reikia derinti technines detales. Žymi pažanga pasiekta derinant teisės aktus kelių, oro ir jūrų transporto saugos srityse. Administraciniai pajėgumai yra sukurti ir funkcionuoja, tačiau turi būti stiprinami. Nuosekliai derinami teisės aktai konkurencijos politikos srityje. Teisės aktai anti-monopolinės politikos srityje iš esmės atitinka ES reikalavimus, teisinis valstybės pagalbos reglamentavimas iš dalies atitinka acquis reikalavimus, tačiau turi būti stiprinami administraciniai gebėjimai. Lietuva pasiekė neblogą teisės harmonizavimo lygį laisvo prekių judėjimo sektoriuje, tačiau turi būti baigtas teisės aktų derinamas tam tikrose specifinėse srityse. Gera pažanga per pastaruosius metus padaryta kuriant administracinę standartizacijos ir rinkos priežiūros infrastruktūrą. Lietuvos teisės aktai įmonių teisės srityje iš esmės suderinti su ES acquis, įskaitant intelektinės nuosavybės apsaugos ir pramoninės apsaugos sritis. Teisės aktų įgyvenimas yra pagrindinis trūkumas šiame sektoriuje. Lietuva priėmė didžiąją dalį teisės aktų, susijusių su Ekonominės ir pinigų sąjungos acquis. Įstatymiškai užtikrintas finansinis Lietuvos banko nepriklausomumas, tačiau turi būti sustiprinta Lietuvos Banko institucinė autonomija. Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių politika iš esmės atitinka ES įmonių politikos principus ir tikslus, tačiau finansiniai ir žmogiškieji resursai šios politikos vykdymui yra nepakankami. Pažymimas neblogas suderinimo su aplinkos acquis lygis, tačiau pabrėžiama, kad vis dar yra ryškūs skirtumai tarp atskirų aplinkos sektorių. Įgyvendinimas lieka pagrindinė problema, ypač sektoriuose, reikalaujančiuose didelių investicijų. Šiuo metu pasiektas geras Vartotojų ir sveikatos apsaugos acquis perkėlimo lygis, tačiau šis procesas turi būti tęsiamas, taip pat turi būti įdiegtas efektyvus teisės normų įgyvendinimo mechanizmas. Lietuva padarė tolygią pažangą muitų srityje, ypač perkeliant teisę ir modernizuojant muitų administraciją. Reikia tęsti muitų kodeksą įgyvendinančių teisės aktų priėmimą, stiprinti administracinius gebėjimus, ypač kovos su korupcija ir sukčiavimu srityse. Lietuvos vykdoma politika atitinka Bendrosios užsienio ir saugumo politikos reikalavimus; sukurtos šios politikos vykdymui reikalingos administracinės struktūros.
***
2000 m. analogiškame Lietuvos Vyriausybės vardu parengtame dokumente buvo pažymėta, kad “1999-2000 m. laikotarpis gali būti vertinamas kaip Lietuvos integracinių pastangų konsolidacijos laikotarpis, paremtas teisiniais ir administraciniais Lietuvos narystės ES pamatais, sukurtais ankstesniais metais. Tai leidžia daryti išvadą, kad tolesnę teisės derinimo ir administracinio stiprinimo darbotvarkę didžiąja dalimi sudarys teisės derinimas antrinių teisės aktų lygmenyje bei institucinė konsolidacija (jau funkcionuojančių institucijų administracinių gebėjimų stiprinimas, ypatingai investicijų į techninių gebėjimų stiprinimą ir specializuotus mokymus forma)”.
Ši išvada 2000-2001 m. pasitvirtino. Teisės derinimas Lietuvoje vyksta sklandžiai ir didžiąja dalimi antrinių teisės aktų lygiu. Beveik visų svarbiausių įstatymų ir LRV nutarimų rengimo bei priėmimo būklė yra centralizuotai stebima derybų su ES sekretoriate Europos komitete prie LRV. Todėl institucinė konsolidacija ir toliau (iki narystės) bus Lietuvos pažangos rengiantis narystei ES monitoringo ir analizės dėmesio centre.
Žemiau apžvelgiami kiekviename sektoriuje liekantys pagrindiniai teisės derinimo ir institucijų stiprinimo darbai. Rengiant šią dalį buvo remiamasi atnaujinta Lietuvos pasirengimo narystei ES programa (NAPP), o ypač jos sudėtinėmis dalimis – Teisės derinimo priemonių planu ir acquis įgyvendinimo priemonių planu, o taip pat Europos komiteto prie LRV derybų įsipareigojimo monitoringo lentelėmis.
Politinių narystės ES kriterijų srityje 2001 m. teisės kūrimo darbotvarkę sudaro Nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir Kovos su korupcija programos parengimas, pasirengimas Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos ratifikavimui ir Nepilnamečių užimtumo programos rengimas. 2003 m. planuojama priimti Baudžiamojo proceso kodeksą. 2002-2003 m. Lietuvos pasirengimo narystei ES programoje numatyta priimti naują Seimo kontrolierių įstatymą.
Ekonominių narystės kriterijų srityje svarbiausios strategijos jau priimtos. Lietuvos Vyriausybė 2001 m. spalio 1 d. Europos Komisijai pateiks Pasirengimo narystei ES ekonominę programą, kuri bus reguliariai atnaujinama.
Laisvo prekių judėjimo skyriuje aiškus prioritetas yra rinkos priežiūros sistemos stiprinimas, ypač įgyvendinant Atitikties įvertinimo infrastruktūros plėtros programą. Teisės derinimo srityje svarbiausi darbai yra Nuodingųjų medžiagų kontrolės bei Farmacinės veiklos įstatymų priėmimas 2001 m., o taip pat pilnas Viešųjų pirkimų įstatymo suderinimas su direktyvomis 93/39/EEB, 93/37/EEB, 93/38/EEB, 92/50/EEB, 89/665/EEB, 92/13/EEB, 97/52/EB 98/4/EB 2002 m. pabaigoje-2003 m. pradžioje.
Laisvo asmenų judėjimo skyriuje Lietuvai bus svarbiausia pasirengti efektyviam socialinės apsaugos sistemų koordinavimui (reglamentai Nr. 1408/71 ir 574/72). Lietuvai taip pat reikės pakeisti Konstitucijos 119 straipsnį dėl ES piliečių teisių balsuoti savivaldos rinkimuose bei pabaigti susiderinimą abipusio kvalifikacijų pripažinimo srityje. ES piliečių apsigyvenimo tvarką Lietuvoje numatyta suderinti iki 2001 m. pabaigos.
Laisvės teikti paslaugas skyriuje ypač svarbus yra realios Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nepriklausomybės užtikrinimas, kurį numatoma pasiekti 2001-2002 m. Bankininkystės srityje kapitalo pakankamumo direktyvos 93/6/EEB ir 98/31/EB bus visiškai perkeltos į Lietuvos teisę 2002 m., nustačius reikalavimus bankų rizikos vidaus įvertinimo modeliams ir atitinkamos prižiūrinčios institucijos veiklai. Direktyvos 2000/12/EB reikalavimai dėl finansinio holdingo bendrovių informacijos pateikimo ir jos priežiūros bei pasikeitimo informacija tarptautiniame lygmenyje bus įdiegti 2002 m. Be kitų suplanuotų priemonių, taip pat numatomas ir teisės aktų, kurie reglamentuoja kredito institucijų, norinčių atidaryti savo filialus bei kitus padalinius užsienyje, informacijos pateikimą Lietuvos bankui, rengimas.
Draudimo srityje teisės derinimas bus užbaigtas, parengus ir 2003 m. priėmus Draudimo sutarties įstatymą (bus perkeltos direktyvų 88/357/EEB, 90/619/EEB ir 92/49/EEB nuostatos) bei Draudimo veiklos įstatymą (bus perkeltos direktyvų 64/225/EEB, 76/580/EEB, 77/92/EEB, 78/92/EEB, 88/357/EEB, 90/619/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 95/26/EB, 98/78/EB, 91/675/EEB nuostatos).
Vertybinių popierių ir investicinių paslaugų srityje direktyva 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje ir direktyva 93/6/EEB dėl investicinių bendrovių ir kredito institucijų kapitalo pakankamumo didžiąja dalimi buvo perkeltos į nacionalinę teisę, nors būtina užtikrinti visišką suderinamumą. Vertybinių popierių viešosios apyvartos naujos redakcijos įstatymas, kuris šiuo metu yra peržiūrimas, bus priimtas iki 2001 m. pabaigos. Informacinės visuomenės paslaugų reguliavimo srityje Lietuva turi suderinti savo teisę su Skaidrumo, Sąlyginio prieinamumo ir Elektroninės prekybos direktyvų nuostatomis.
Laisvo kapitalo judėjimo skyriuje svarbiausia yra panaikinti ribojimus įsigyti žemę euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems subjektams. Konstitucijos 47 str. keitimas numatytas 2001 m. 2003 m. numatyta priimti Tarptautinių kreditinių pervedimų įstatymą, suderintą su direktyvos 97/5/EB Dėl tarptautinių kreditinių pervedimų reikalavimais. Taip pat iki 2003 m. I ketv. numatoma priimti Draudimo veiklos įstatymą, kuris patobulins užsienio draudimo įmonių veiklos sąlygų reglamentavimą Lietuvoje. Direktyvos 98/26/EB Dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir atsiskaitymų už vertybinius popierius sistemose nuostatos į nacionalinę teisę bus visiškai perkeltos iki 2003 m. pabaigos.
Įgyvendinant Europos Komisijos 1997 m. liepos 30 d. rekomendacijos 97/489/EB dėl elektroninių mokėjimo priemonių nuostatas, 2002 m. pradžioje Vyriausybės nutarimu numatoma patvirtinti šiuo metu rengiamas Elektroninio mokėjimo priemonių naudojimo bendrąsias nuostatas.
2001 m., dalyvaujant Tarptautiniam valiutos fondui ir Pasaulio bankui, Lietuvoje bus vykdoma Finansų sektoriaus įvertinimo programa, skirta šalies finansų sistemos stipriosioms ir silpnosioms pusėms nustatyti bei tolesnio finansų sistemos stiprinimo ir plėtojimo veiksmams numatyti.
Įmonių teisės skyriuje įmonių teisė jau yra pilnai suderinta su acquis, belieka įsteigti Juridinių asmenų registrą nuo 2002 m. sausio 1 d. Nacionalinė teisė apskaitos srityje bus visiškai suderinta su acquis, 2001 m. priėmus Apskaitos, Finansinės atskaitomybės ir Konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymus. 2002 m. planuojama parengti ir priimti naują Pramoninio dizaino įstatymą, suderintą su direktyvos 98/71/EB reikalavimais. Intelektualinės nuosavybės apsaugos srityje su ES teise bus visiškai susiderinta 2002 m. pabaigoje, priėmus naują Pramoninio dizaino įstatymą (suderintą su direktyvos 98/71/EB reikalavimais) bei 2001 m. pabaigoje – Patentų įstatymo pakeitimus (perkeliančius direktyvą 98/44/EB ir suderintus su reglamentais 1768/92/EEB bei 1610/96/EB). Svarbus yra 2000 m. patvirtintos Autorinių bei gretutinių teisių apsaugos strategijos efektyvus įgyvendinimas.
Konkurencijos skyriuje ypač svarbus yra tolimesnis administracinių gebėjimų stiprinimas, ypač valstybės pagalbos srityje. Konkurencijos taryba bus sustiprinta, įsteigiant tris naujus skyrius – kartelinių susitarimų, rinkos tyrimų bei valstybės pagalbos apskaitos. Priėmus Vyriausybės darbo reglamento pataisas, Konkurencijos taryba taip pat įgis teisę reikšti pastabas visiems Vyriausybės nutarimų, potencialiai susijusių su valstybės pagalbos teikimu, projektams.
Žemės ūkio sektoriuje, Lietuva numato paspartinti žemės reformą ir ją užbaigti per pusantrų metų. Svarbiu išlieka ir maisto perdirbimo įmonių restruktūrizavimas ir modernizavimas. Rengiantis dalyvauti Bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP), Lietuva turi tęsti reikalingų administracinių gebėjimų plėtojimą ir stiprinimą. Ypač svarbu paspartinti Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) kūrimą ir stiprinti kitas administracines struktūras, reikalingas BŽŪP administravimui. Lietuva ir toliau sieks užtikrinti maisto produktų saugą ir produktų kokybės kontrolę, stiprindama fitosanitarijos ir veterinarijos teisinę bazę bei administracinius gebėjimus.
Žuvininkystės skyriuje 2002-2003 m. bus sustiprinta žvejybos laivų priežiūra, atitinkamai plėtojant Klaipėdos uosto infrastruktūrą. Sugautų žuvų inspektavimo, apskaitos ir informavimo apie sugautas žuvis reglamentavimas bus pilnai suderintas su acquis 2003 m. pradžioje. Laivų registras visiškai atitiks acquis reikalavimus 2002 m. pradžioje; o integruota duomenų bazė bus sukurta 2002 m. viduryje. 2001 m. pabaigoje bus priimtas Žemės ūkio ministro įsakymas, reglamentuosiantis rinkos politiką (pagal reglamentą 2406/96/EEB). SAPARD įsisavinimui, laivų permatavimui bei kontrolei bus sustiprinti Žuvininkystės departamento prie ŽŪM ir atitinkamų agentūrų administraciniai pajėgumai.
Transporto politikos skyriuje, kelių transporto srityje numatyta priimti šiuos įstatymus: Kelių fondo įstatymo pakeitimo įstatymą (parengtą pagal direktyvos 93/89/EEB nuostatas – numatoma teikti Vyriausybei 2001 m. IV ketv.); Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymą (parengtą pagal direktyvos 98/76/EB nuostatas – numatoma pateikti Vyriausybei 2001 m.); Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymą (parengtą pagal direktyvos 98/76/EB nuostatas – numatoma pateikti Vyriausybei 2001 m.). Geležinkelių transporto srityje 2002 m. Vyriausybei numatoma pateikti Geležinkelių eismo saugumo įstatymą (parengtą pagal direktyvų 91/440/EEB, 95/19/EB, 95/18/EB nuostatas) ir Pavojingų krovinių vežimo įstatymą (parengtą pagal direktyvos 96/49/EB nuostatas). Jūrų transporto srityje 2001 m. IV ketv. numatoma patvirtinti Laivybos sektoriaus plėtros strategiją.
Mokesčių skyriuje, akcizų srityje 2001 m. gegužės 17 d. Vyriausybei pateiktas naujos redakcijos Akcizų įstatymas. Šis įstatymas apima Tarybos direktyvos 92/12/EEB nuostatas ir ES teisės normas, įtvirtintas Tarybos direktyvose 92/79/EEB, 92/80/EEB, 92/81/EEB, 92/82/EEB, 92/83/EEB, 92/84/EEB, 95/59/EB, 95/60/EB, išskyrus tas, kurios yra išskirtinai susiję su akcizais apmokestinamų prekių gabenimu ES viduje, t.y. galiojančios šalims narėms. Numatoma, kad šis įstatymas įsigalios 2002 m. sausio 1d.
Pridėtinės vertės mokesčio srityje parengtas naujos redakcijos PVM įstatymas, kuris perima ne tik pagrindinės Šeštosios direktyvos (77/388/EEB), bet ir kitų direktyvų (83/181/EEB, 88/182/EEB, 83/183/EEB, 86/560/EEB, 69/169/EEB ir 79/1072/EEB), kurios minimos Baltojoje knygoje, nuostatas. Naujos redakcijos įstatymas taip pat apima PVM grąžinimo nerezidentams-fiziniams asmenims (VAT-refund) schemą bei apmokestinimo prie šaltinio (reverse charge) mechanizmą. PVM lengvatų sąrašas yra siaurinamas, atsižvelgiant į Šeštosios direktyvos reikalavimus. Numatoma, kad šis įstatymas įsigalios 2002 m. sausio 1 d.
Tiesioginių mokesčių srityje siekiama užtikrinti, kad naujos mokestinės priemonės būtų suderintos su verslo apmokestinimo taisyklėmis (Code of Conduct for Business Taxation), taikomomis Europos Sąjungoje. Rengiant naujos redakcijos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą bus atsižvelgta į ES Tarybos rezoliuciją dėl verslo apmokestinimo taisyklių (Code of Conduct).
Ekonominės ir pinigų sąjungos skyriuje labai svarbus yra numatomas lito persiejimas prie euro, išlaikant valiutų valdybos modelį. Prioritetas bus teikiamas analitinių gebėjimų stiprinimui egzistuojančiose institucijose, ypač Finansų ministerijoje, rengiant ir atnaujinant Lietuvos ekonominę programą laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą, rengiant makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozes. Numatoma stiprinti Statistikos departamento Nacionalinių sąskaitų skyriaus administracinius gebėjimus.
Statistikos srityje svarbiausia yra palaikyti aukštus Statistikos departamento pajėgumus bei tinkamai surašyti žemės ūkį 2002 m. Taip pat labai svarbu pilnai įgyvendinti Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą (ESS 95).
Užimtumo ir socialinių reikalų skyriuje svarbiausia yra priimti Darbo kodeksą bei patvirtinti Nacionalinė profesinės sveikatos ir saugos darbe programą. Tolimesnis administracinių gebėjimų stiprinimas, ypač Valstybinėje darbo inspekcijoje, lieka ypač svarbiu prioritetu.
Energetikos skyriuje Ignalinos AE pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimui teisiškai bus pasirengta 2001 m. priėmus Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo fondo įstatymą bei Seimui ratifikavus Lietuvos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bendrąją sutartį dėl Ignalinos tarptautinio eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo veiklos Lietuvoje.
Atnaujinta ir patikslinta Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa bus patvirtinta Vyriausybės 2001 m. III ketv. Energijos taupymo įstatymo projektas (įvertinantis direktyvas 78/170/EEB, 79/531/EEB, 92/42/EEB, 92/75/EEB, 93/76/EEB ir 94/2/EB) bus parengtas 2001 m. IV ketv.
Naftos produktų atsargų sudarymo ir valdymo įstatymas (perkeliantis direktyvų bei sprendimų 68/414/EEB, 68/416/EEB, 98/93/EEB, įpareigojančių valstybes nares turėti minimalias naftos ir/arba naftos produktų atsargas bei 73/238/EEB, 77/706/EEB, 97/374/EEB, 79/639/EEB, 98/70/EEB, nustatančių, kokių priemonių reikia imtis sutrikus naftos ir naftos produktų tiekimui, reikalavimus) Vyriausybei bus pateiktas 2001 m. II p.
Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas (perkeliantis reglamentų, sprendimų bei direktyvų 736/96/EEB, 2386/96/EB, 736/96/EEB, 96/92/EB, 96/391/EB, reikalavimus) bus priimtas 2002 metų pabaigoje.
Branduolinės energetikos srityje Lietuva yra pasirengusi nuo narystės ES pradžios bendradarbiauti su Euratom tiekimo agentūra. VATESI iki 2002 metų bus įdiegta kokybės priežiūros sistema, o iki 2003 metų institucija sustiprinta iki 58 etatų.
Smulkių ir vidutinių įmonių skyriuje siekiant suderinti SVV subjektų definicijas su taikomomis ES šalyse narėse, iki 2002 m. pabaigos numatoma parengti naują SVV plėtros įstatymo redakciją. 2001 m. IV ketv. planuojama išleisti Statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymą dėl statistinės informacijos rinkimo turizmo srityje (direktyva 95/57/EB).
Švietimo ir mokymo skyriuje 2001 m. planuojama parengti ir pateikti Vyriausybei Švietimo įstatymo pakeitimų projektą, perkeliantį direktyvos 77/486/EEB reikalavimus.
Telekomunikacijų ir informacijos technologijų skyriuje Pašto įstatymo pakeitimo (atitinkančių direktyvos 97/67/EB reikalavimus) įstatymo projektas pateiktas Vyriausybei 2001 m. birželio 18 d.
Kultūros ir audiovizualinės politikos skyriuje planuojama baigti teisės derinimą iki 2003 m., priimant Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, nustatančius aiškų ir skaidrų baudų skyrimo mechanizmą, kaip numatyta Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnyje.
Regioninės politikos ir struktūrinių instrumentų koordinavimo skyriuje prioritetas skiriamas administracinių gebėjimų stiprinimui programavimo, projektų srauto, valdymo, vertinimo ir kontrolės, regioninės plėtros planavimo ir įgyvendinimo srityse (visų pirma pagrindinį vaidmenį Nacionalinio plėtros plano rengime atliekančiose institucijose – Finansų, Vidaus reikalų ir Ūkio ministerijose). Taip pat labai svarbu toliau tobulinti Nacionalinį plėtros planą bei teisinę bazę (priimti Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą).
Aplinkos skyriuje iki 2001 m. pabaigos priėmus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Saugomų teritorijų (naujos redakcijos), Geriamojo vandens ir keleto kitų susijusių įstatymų pakeitimus, iš esmės bus baigtas bazinių ES reikalavimų perkėlimas, reikės tik priimti Vandens apsaugos įstatymo pakeitimus. Tačiau labai didelis dėmesys turės būti skiriamas antrinių teisės aktų priėmimui. Didžioji dalis antrinių teisės aktų vandens, oro apsaugos, atliekų tvarkymo srityse turės būti suderinta su acquis reikalavimais iki 2001 m. pabaigos, teisės derinimas šiose srityse bus užbaigtas 2002 m., išskyrus kai kuriuos ES reikalavimus, pvz.: susijusius su specifiniais atliekų srautais. Suderinimas kitose srityse užtruks ilgiau ir turės būti užbaigtas 2002-2003 m.
Vartotojų ir sveikatos apsaugos skyriuje 2001 m. liepos mėn. planuojama priimti Produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymą (atitinkantį direktyvą 92/59/EEB). 2002 m. numatoma ratifikuoti 1962 m. Paryžiaus konvenciją dėl viešbučių savininkų atsakomybės. Siekiant pilnai įgyvendinti ES direktyvą 90/314/EEB, 2002 m. numatoma priimti Turizmo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, numatantį Kelionių garantijų fondo įsteigimą ir užtikrinantį minėtos direktyvos 7 straipsnio nuostatų įgyvendinimą. 2002 m. planuojama priimti Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymą, kurį priėmus bus pilnai perkeltos direktyvos 84/450/EEB nuostatos.
Teisingumo ir vidaus reikalų skyriuje 2001 m. bus parengtas ir pradėtas įgyvendinti Šengeno veiksmų planas. Iki 2003 m. vidurio Lietuva suderins vizų politiką su ES reikalavimais. 2001-2003 m. bus ratifikuotos šešios konvencijos ir protokolai: 1990 m. Dublino konvencija, 1999 m. Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos, 1980 m. Hagos konvencija dėl civilinių tarptautinio vaikų pagrobimo aspektų, 1954 m. Hagos konvencija dėl civilinio proceso, 1961 m. Hagos konvencija dėl valdžios institucijų teisių ir taikytinos teisės nepilnamečių teisių gynimo srityje, 1980 m. Europos konvencija dėl sprendimų, susijusių su vaikų globa, pripažinimo ir vykdymo bei dėl vaikų globos atstatymo.
Muitų sąjungos skyriuje 2002 m. Seimas ratifikuos Konvenciją dėl prekybos formalumų supaprastinimo ir Konvenciją dėl bendrosios tranzito procedūros. Teisės derinimas muitų sąjungos skyriuje bus baigtas 2002 m., išskyrus teisės aktus reguliuojančius laikinojo įvežimo perdirbti procedūras ir kultūros vertybių eksportą, kurie įsigalios 2003 m. I ketv. Bus tęsiamas Muitinės veiklos strategijos įgyvendinimas, modernizuojant pasienio kontrolės postus su Rusija ir Baltarusija, tęsiant darbuotojų mokymą, diegiant informacines sistemas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas eilių sumažinimui pasienyje, autorinių teisių apsaugai ir kovai su organizuotu bei ekonominiu nusikalstamumu.
Finansų kontrolės skyriuje pagrindinis uždavinys yra užtikrinti viešosios vidaus finansų kontrolės sistemos funkcionavimą iki 2002 m., t.y. apibrėžti Nacionalinio fondo ir vykdančių agentūrų finansų kontrolės ir vidaus audito sistemas, sustiprinti Finansų ministerijos vidaus audito metodologijos skyriaus ir vidaus audito tarnybų valstybinėse įmonėse ir įstaigose administracinius gebėjimus, užtikrinti, kad vidaus audito standartai atitiktų tarptautinius vidaus audito standartus. Kitas prioritetas yra išorės audito administracinių gebėjimų stiprinimas. Taip pat labai svarbu užtikrinti išorės audito standartų atitikimą tarptautiniams išorės audito standartams ir jų taikymą.
4. Stojimo partnerystė ir Nacionalinė acquis priėmimo programa: bendras įvertinimas
4.1. Stojimo partnerystė: artimiausios ir vidutinės trukmės prioritetų įvertinimas
Šis skyrius remiasi ketvirtojo ES – Lietuvos Asociacijos komiteto susitikimo, įvykusio 2001 m. birželio 11 d. Vilniuje bendru pareiškimu spaudai. Asociacijos komitetas apžvelgė Lietuvos pasirengimo narystei ES klausimus ir ypač Stojimo partnerystės įgyvendinimą. Komitetas apžvelgė Stojimo partnerystės prioritetų įgyvendinimą pagal šias sritis – ekonomikos reformą, vidaus rinką, žemės ūkį, žuvininkystę, transportą, energetiką, užimtumą ir socialinius reikalus, ekonominius ir socialinius reikalus, aplinkos apsaugą, teisingumą ir vidaus reikalus, institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimą.
Asociacijos komitetas ypač pažymėjo ekonomikos pagyvėjimą Lietuvoje po 1998 –1999 m. nuosmukio ir pasveikino sėkmingą ekonominės politikos perorientavimą rinkos ekonomikos principais. Komitetas išreiškė pasitenkinimą Lietuvos Vyriausybės ketinimu pratęsti ekonominės politikos memorandumą su Tarptautiniu valiutos fondu, bet kartu išreiškė susirūpinimą dėl nedarbo lygio. Tikimasi, kad 2001 – 2004 m. laikotarpiu Nacionalinė užimtumo skatinimo programa suvaidins svarbų vaidmenį sprendžiant nedarbo problemą.
Komitetas pasveikino teisinių pagrindų sukūrimo pabaigą Lietuvos pramonės pertvarkymui, o ypač bankroto bei įmonių restruktūrizavimo įstatymų priėmimą. Komitetas paragino užtikrinti greitą ir veiksmingą šių įstatymų vykdymą , nes jie yra šiuo metu yra svarbiausi rinkos ekonomikos konsolidavimui. Komitetas pasveikino pažangą privatizacijos srityje ir pabrėžė privatizacijos proceso pabaigimo svarbą.
Vidaus rinkos srityje Komitetas pabrėžė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nepriklausomybės užtikrinimo svarbą. Buvo pažymėta žymi pažanga perimant konkurencijos acquis, tačiau buvo taip pat pabrėžta, kad yra labai svarbu pilnai taikyti ir vykdyti konkurencijos taisykles ir toliau stiprinti administracinius gebėjimus, kaip numatyta Konkurencijos tarybos institucinės plėtros planuose.
Laisvo kapitalo judėjimo srityje Komitetas išreiškė ypatingą pasitenkinimą dėl sprendimo pradėti Konstitucijos pakeitimus, kad būtų panaikintas draudimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsienio subjektams. Telekomunikacijų srityje Komitetas pasveikino Ryšių reguliavimo tarnybos įkūrimą. Buvo pabrėžta, kad turi būti sustiprintos pastangos kovoje su sukčiavimu ir kad reikia žymiai pagerinti muitinės darbą ir institucijų bendradarbiavimą užtikrinant sklandų Lietuvos sienos kirtimą. Komitetas pastebėjo, kad Muitinės departamento naujos organizacinės struktūros įgyvendinimas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra teigiami žingsniai teisinga kryptimi.
Žemės ūkio srityje Komitetas pastebėjo, kad, nors ir yra tam tikrų teigiamų poslinkių ruošiant Lietuvos teisės ir administracinę bazę dalyvavimui bendrojoje žemės ūkio politikoje, reikalinga žymi tolesnė pažanga. Pastebėta, kad Maisto produktų saugos strategijos priėmimas yra pozityvus žingsnis, kuriant veiksmingą pavojingų gyvulių ligų išplitimo prevenciją. Komitetas pažymėjo 2001 m. sausio 1 d. įsigaliojusį susitarimą [tarp Lietuvos ir ES] dėl tolesnio žemės ūkio produktų pardavimo liberalizavimo ir ketinimą toliau tęsti derybas dėl liberalizavimo. Komitetas įvertino pažangą, pasiektą bendros žuvininkystės politikos srityje ir pabrėžė poreikį stiprinti administracinius gebėjimus.
Komitetas pastebėjo pažangą įgyvendinant Nacionalinę energetikos strategiją, ypač priėmus įstatymą dėl Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko sustabdymo. ES paragino imtis tolesnių apčiuopiamų veiksmų įgyvendinant įsipareigojimus dėl pirmojo ir antrojo blokų uždarymo. Pabrėžta, kad antrojo reaktoriaus atsarginės sustabdymo sistemos įrengimo projektas turi būti tęsiamas, o pastangos sustiprinti branduolinį saugumą turi būti išlaikytos. Komitetas taip pat akcentavo poreikį pasiruošti bendrajai energetikos rinkai bei būtinybę užtikrinti pakankamą finansavimą bei personalą liberalizuotą energetikos rinką administruosiančioms ir reguliuosiančioms institucijoms.
Komitetas pažymėjo, kad reikia toliau perkelti ir įgyvendinti kelių transporto acquis technines nuostatas ir pagerinti administracinius gebėjimus kelių sektoriuje. Pastebėta toliau vykstanti geležinkelių rekonstrukcija ir priminta saugos jūrose svarba.
Komitetas pažymėjo pažangą perkeliant ir įgyvendinant socialinę acquis, bet taip pat pastebėjo, kad reikia tęsti teisės suderinimą. Jis akcentavo tinkamo (kokybinio ir kiekybinio) lygio personalo užtikrinimo poreikį ministerijose, besirengiančiose Struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšų administravimui. Aplinkos apsaugos srityje Komitetas įvertino pažangą parengiant finansavimo strategijas ir įgyvendinimo planus.
Teisingumo ir vidaus reikalų srityje Komitetas pabrėžė sienos su Baltarusija demarkacijos svarbą ir akcentavo, kad sienos su Rusija demarkacija turi būti pradėta iš karto Rusijos Dūmai ratifikavus sutartį. Komitetas pažymėjo, kad turėtų būti tęsiamas laipsniškas vizų politikos suderinimas ir tęsiama kova su organizuotu nusikalstamumu.
Įvertindamas institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimą Komitetas nurodė, kad nors pastebima pasiekta pažanga, tačiau viešojo administravimo ir valstybės tarnybos modernizavimas turi būti tęsiamas. Reikia tolimesnių pastangų stiprinant viešųjų finansų kontrolės programas. Komitetas pabrėžė Nacionalinės antikorupcijos strategijos priėmimo ir tinkamo įgyvendinimo svarbą.
Prekybos politikoje Komitetas pažymėjo sklandų svarbių Asociacijos susitarimo nuostatų įgyvendinimą. Protokolo dėl atitikties įvertinimo pasirašymas dar labiau palengvins abipusės prekybos sąlygas. Galiausiai ES pasveikino Lietuvą tapus Pasaulio prekybos organizacijos nare.
4.2. Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programa 2001-2003 m.
2001 m. birželio 13 d. Vyriausybinė Europos integracijos komisija patvirtino atnaujintą 2000-2003 m. Lietuvos pasirengimo narystei ES programą (LPNP) (anksčiau vadinamą Nacionaline acquis priėmimo programa (NAPP)).
LPNP (NAPP) yra pagrindinis instrumentas, leidžiantis Vyriausybei detaliai ir efektyviai planuoti integracijos į ES procesą bei vykdyti atliekamų darbų monitoringą. Programa integruota į Valstybės strateginio valdymo ir biudžeto planavimo sistemas. Ji apima nuoseklius integracinius siekius, prioritetus ir atitinkamas priemones jų įgyvendinimui, užtikrinant Lietuvos pasirengimą efektyviai įgyvendinti acquis nuo 2004 m. sausio 1 d. – siekiamos narystės datos. Remiantis prašomais pereinamaisiais laikotarpiais derybose su ES, programoje numatyti veiksmai, planuojami atlikti po šios datos.
Siekiant aiškumo ir palyginamumo 2001 m. LPNP (NAPP) trečias skyrius “Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus” yra suplanuotas pagal 29 acquis communautaire sektorius, atitinkančius derybinių skyrių bei Europos Komisijos Reguliariosios ataskaitos struktūrą. Taip pat visos Lietuvos derybinės pozicijos ir jų priedai buvo peržiūrėti ir atitinkamos LPNP dalys atnaujintos, atsižvelgiant į derybų eigos procesą.
Šiais metais pagrindinis dėmesys buvo skiriamas acquis įgyvendinimui, ypatingai administracinių gebėjimų stiprinimo srityje. Acquis įgyvendinimo priemonių planas (AIPP) apima detalius acquis įgyvendinančius institucijų plėtros planus visuose 29 skyriuose. Kiekviename sektoriuje suformuluotos funkcijos, kurias reikalauja vykdyti acquis, įvertinti atskirų institucijų stiprinimo poreikiai, išsamiai suplanuoti veiksmai ir finansiniai poreikiai, užtikrinantys, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. Lietuvos institucijos turėtų pakankamus administracinius gebėjimus įgyvendinti narystės ES įsipareigojimus. Acquis įgyvendinančių institucijų plėtros planų parengimas įgalino geriau įvertinti finansinius ir žmogiškųjų resursų poreikius visuose sektoriuose bei numatyti terminus priemonių įgyvendinimui. Institucinės plėtros planavimo procesas padėjo numatyti būtinus veiksmus ir sukonkretinti priemones regioninės politikos, aplinkos ir mokesčių srityse.
Reikėtų pabrėžti, kad Europos komitetas prie LRV ir kitos Lietuvos institucijos, atsakingos už programos atnaujinimą ir priemonių vykdymo monitoringą, reguliariai peržiūrės šį dokumentą ir suderins su kasmet patvirtintais finansiniais planais per visą Lietuvos ir ES derybų laikotarpį.