Istatymai

68 0

P A T E N T Ų

ĮSTATYMAS

1994 m. sausio 18 d. Nr.I-372

Vilnius

Įstatymas įteisina išradimus kaip pramoninės nuosavybės

objektus, reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų teises bei

pareigas, atsirandančias sukūrus išradimus, suteikia šiems

išradimams teisinę apsaugą.

I SKIRSNIS

IŠRADIMŲ APSAUGA

1 straipsnis. Išradimų apsaugos forma

Išradimų apsaugos forma yra patentas, kurį išduoda Lietuvos

Respublikos valstybinis patentų biuras šio įstatymo nustatyta

tvarka.

2 straipsnis. Patentabilūs išradimai

Išradimai yra patentabilūs, jeigu jie yra nauji, išradimo

lygio ir turi pramoninį pritaikomumą.

Išradimais nelaikomi:

1) atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai;

2) gaminių išoriniai vaizdai;

3) žaidimų, intelektinės ir ūkinės veiklos planai, taisyklės

ir būdai, taip pat skaičiavimo mašinų programos;

4) informacijos te

eikimo būdai.

Patentai neišduodami už žmonių ir gyvūnų gydymo, ligų

diagnozavimo ir profilaktikos būdus (išskyrus įrenginius ir

medžiagas, kurie naudojami tiems būdams), augalų ir gyvūnų

veisles, biologinius (išskyrus mikrobiologinius) jų išvedimo

būdus, išradimus, prieštaraujančius visuomenės interesams,

moralės ir humaniškumo principams.

Jeigu išradimo objektas yra būdas, tai patentinė apsauga

suteikiama ir tuo būdu pagamintam gaminiui.

3 straipsnis. Išradimo naujumas

Išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu.

Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patentinės paraiškos

padavimo datos arba, jeigu pretenduojama į prioritetą, iki

prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos

Respublikoje ar užsienyje.

Išradimas nelaikomas nauju, jeigu j

jis, nors ir nežinomas

technikos lygiu, yra aprašytas kito pareiškėjo patentinėje

paraiškoje, kurios padavimo data yra ankstesnė ir kuri buvo

paskelbta oficialiame Valstybinio patentų biuro biuletenyje

vėliau arba tą pačią dieną, kai buvo nustatytas technikos lygis.

4 straipsnis. Išradimo lygis

Išradimas yra išradimo lygio, jeigu jis nežinomas

atitinkamos sr

rities specialistui technikos lygiu.

5 straipsnis. Pramoninis pritaikomumas

Pramoninį pritaikomumą turi išradimas, kurį galima pagaminti

ar panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose

srityse.

6 straipsnis. Lengvatinis terminas

Išradimo patentabilumui pripažinti netrukdo informacijos

apie jį paskleidimas, jeigu ši informacija buvo paskleista per 6

mėnesius iki patentinės paraiškos padavimo datos ir jeigu ją

paskleidė:

1) pats išradėjas arba jo teisių perėmėjas, turėjęs teisę į

patentą iki patentinės paraiškos padavimo datos;

2) kitas asmuo, norėdamas pakenkti išradėjui arba jo teisių

perėmėjui;

3) išradėjas arba jo teisių perėmėjas, eksponuodamas

išradimą oficialioje ar oficialiai pagal Tarptautinių parodų

konvenciją, pasirašytą 1928 m. lapkričio 22 d. Paryžiuje,

pripažintoje parodoje.

Išradėjas arba jo teisių perėmėjas, norintis pasinaudoti šio

straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu lengvatiniu terminu, privalo

įrodyti, kad jis turi teisę į šį terminą.

7 straipsnis. Teisė į patentą

Teisė į patentą priklauso išradėjui arba jo teisių

perėmėjui. Išradimo bendraautoriai turi lygias teises į patentą,

jeigu jie nėra susitarę kitaip.

Jeigu keli išradėjai sukūrė tokį p

pat išradimą visiškai

atskirai, teisė į patentą priklauso tam išradėjui, kuris pirmas

padavė paraišką Valstybiniam patentų biurui ar turi ankstesnę

prioriteto teisę į šį išradimą, jeigu vėliau toji paraiška nebuvo

atšaukta ar laikoma atšaukta.

8 straipsnis. Tarnybiniai išradimai

Teisė į patentą už išradimą, kurį sukūrė darbuotojas eidamas

tarnybines pareigas arba vykdydamas konkrečią tarnybinę užduotį,

priklauso darbdaviui, jeigu tai nustatyta darbdavio ir darbuotojo

sudarytoje sutartyje.

Darbdavys privalo sumokėti darbuotojui atlyginimą, kurio

dydis priklauso nuo išradimo ekonominės vertės ir kitos naudos,

darbdavio gautos panaudojus šį išradimą.

Santykius tarp darbdavio ir išradėjo, susijusius su

tarnybiniais išradimais, nustato atskiras įstatymas.

9 straipsnis. Išradėjo nurodymas

Patentinėje paraiškoje ir p

patente turi būti nurodyta

išradėjo arba išradėjų pavardės.

Valstybinis patentų biuras, skelbdamas patentinę paraišką ar

patentą, privalo nurodyti išradėjo ar išradėjų pavardes.

Išradėjas turi teisę reikalauti, kad jo pavardė nebūtų

skelbiama. Dėl to jis turi pateikti Valstybiniam patentų biurui

prašymą. Valstybinis patentų biuras privalo šį prašymą

patenkinti.

II SKIRSNIS

PATENTŲ IŠDAVIMAS

10 straipsnis. Patentinės paraiškos padavimas

Asmuo, norintis gauti išradimo patentą, turi paduoti

patentinę paraišką Valstybiniam patentų biurui. Paraišką gali

paduoti keletas juridinių ar fizinių asmenų arba fiziniai ir

juridiniai asmenys kartu.

Paraišką pareiškėjo vardu gali paduoti ir jo atstovas.

Juridiniai ir fiziniai asmenys iš užsienio valstybių paraiškas

Valstybiniam patentų biurui paduoda per Lietuvos Respublikos

patentinius patikėtinius.

11 straipsnis. Patentinė paraiška

Patentinę paraišką sudaro:

1) prašymas išduoti patentą;

2) išradimo aprašymas;

3) vieno ar daugiau punktų išradimo apibrėžtis;

4) brėžiniai, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti;

5) referatas;

6) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis;

7) dokumentas apie teisę paduoti patentinę paraišką (jei ją

paduoda ne išradėjas) ir pareiškimas dėl išradimo autorystės.

Prašymas išduoti patentą pateikiamas lietuvių kalba. Kiti

dokumentai pateikiami lietuvių ar kita Valstybinio patentų biuro

nustatyta kalba. Jeigu patentinės paraiškos dokumentai pateikiami

ne lietuvių kalba, prie jų pridedamas vertimas į lietuvių kalbą.

Patentinės paraiškos dokumentų vertimą pareiškėjas privalo

pateikti Valstybiniam patentų biurui per 3 mėnesius nuo

patentinės paraiškos padavimo datos.

12 straipsnis. Patentinės paraiškos padavimo datos

suteikimas

Patentinės paraiškos padavimo data laikoma ta diena, kai

Valstybinis patentų biuras gavo šiuos dokumentus:

prašymą išduoti patentą;

išradimo aprašymą su apibrėžtimi;

brėžinius, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti;

dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas mokestis.

Jeigu pareiškėjas nors vieno iš šio s

straipsnio pirmojoje

dalyje išvardintų dokumentų nepateikė, patentinei paraiškai

padavimo data nesuteikiama.

13 straipsnis. Išradimo esmės atskleidimas

Išradimo aprašymas turi atskleisti išradimą aiškiai ir

išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų jį

panaudoti.

Jeigu patentinė paraiška paduota dėl biologinės medžiagos,

kurios negalima aprašyti taip, kad ją galėtų panaudoti tos

srities specialistas, ir ši medžiaga yra visuomenei neprieinama,

ji turi būti atiduota saugoti deponavimo įstaigai. Prie

Valstybiniam patentų biurui paduodamos patentinės paraiškos

pridedamas dokumentas apie biologinės medžiagos deponavimą.

Patentinėje paraiškoje išradimo aprašymas turi būti

pateiktas pagal Valstybinio patentų biuro reikalavimus.

14 straipsnis. Išradimo apibrėžtis

Išradimo apibrėžtį gali sudaryti vienas ar daugiau

apibrėžties punktų. Už kiekvieną po 10-ojo einantį apibrėžties

punktą mokamas papildomas mokestis.

Išradimo apibrėžtis nustato patento suteikiamos teisinės

apsaugos ribas.

Visi apibrėžties punktai turi būti tikslūs ir konkretūs.

Išradimo apibrėžties punktai pateikiami pagal Valstybinio

patentų biuro reikalavimus.

15 straipsnis. Referatas

Referate pateikiama techninė informacija apie išradimą

Valstybinio patentų biuro nustatyta tvarka. Nustatant patento

teisinės apsaugos ribas, į referatą neatsižvelgiama.

16 straipsnis. Išradimo vienumas

Patentinė paraiška paduodama dėl vieno išradimo arba

išradimų grupės, kurią jungia bendra išradybos mintis.

Išradimo vienumo nesilaikymas neduoda pagrindo išduotą

patentą paskelbti negaliojančiu.

17 straipsnis. Atskirta paraiška

Pareiškėjas, kuris nesilaikė išradimo vienumo reikalavimų,

privalo atskirti patentinę paraišką į dvi ar daugiau paraiškų

(atskirtos paraiškos). Pareiškėjas gali savo iniciatyva atskirti

patentinę paraišką į dvi ar daugiau paraiškų.

Kiekvienoje atskiroje patentinėje paraiškoje išradimo esmė

neturi būti plačiau atskleista negu išradimo esmė pirminėje

patentinėje paraiškoje.

Kiekvienai atskirtai patentinei paraiškai nustatoma pirminės

paraiškos padavimo data arba, jeigu pretenduojama į prioritetą,

pirminės paraiškos prioriteto data.

Prioriteto dokumentai i

ir visi būtini vertimai, pateikti

Valstybiniam patentų biurui su pirmine patentine paraiška, tinka

visoms atskirtoms paraiškoms.

18 straipsnis. Prioriteto teisė

Pareiškėjas, paduodamas patentinę paraišką, gali pateikti

prašymą suteikti prioritetą pagal Paryžiaus konvenciją dėl

pramoninės nuosavybės saugojimo vienos ar kelių anksčiau paduotų

kitose valstybėse nacionalinių ar tarptautinių paraiškų pagrindu,

nurodydamas tos paraiškos ar paraiškų padavimo datą ir valstybę.

Valstybinis patentų biuras gali reikalauti iš pareiškėjo,

paduodančio prašymą suteikti prioritetą, per 3 mėnesius nuo

paraiškos padavimo datos pristatyti anksčiau paduotos ar paduotų

paraiškų kopijas ir jų vertimą į lietuvių kalbą.

Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad nesilaikoma šio

straipsnio antrosios dalies reikalavimų, gali pareikalauti

pareiškėjo juos įvykdyti. Pareiškėjui to nepadarius, laikoma, kad

šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas prašymas suteikti

prioritetą nebuvo paduotas.

19 straipsnis. Ekspertizė

Valstybinis patentų biuras, atlikdamas patentinės paraiškos

ekspertizę, nustato, ar pareiškėjas laikosi 2 straipsnio

antrojoje ir trečiojoje dalyse, 11 straipsnyje, 13 straipsnio

antrojoje ir trečiojoje dalyse, 14 ir 18 straipsniuose išvardytų

reikalavimų.

Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad paraiška

neatitinka šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų straipsnių

reikalavimų, pasiūlo pareiškėjui šiuos reikalavimus įvykdyti.

Pareiškėjui to nepadarius, Valstybinis patentų biuras priima

sprendimą neišduoti patento.

20 straipsnis. Patentinės paraiškos taisymas.

Paraiškos atšaukimas

Pareiškėjas turi teisę taisyti patentinę paraišką per visą

jos nagrinėjimo Valstybiniame patentų biure laiką.

Patentinės paraiškos taisymai neturi keisti bei išplėsti

išradimo esmės ar ribų.

Pareiškėjas turi teisę atšaukti patentinę paraišką bet

kuriuo jos nagrinėjimo Valstybiniame patentų biure metu.

21 straipsnis. Patentinės paraiškos skelbimas

Valstybinis patentų biuras oficialiame biuletenyje skelbia

patentinę paraišką tokią, kokią pateikė pareiškėjas, praėjus 18

mėnesių nuo jos padavimo datos arba jeigu pretenduojama į

prioritetą – nuo jos prioriteto datos. Jeigu pareiškėjas raštu

paprašo Valstybinį patentų biurą anksčiau paskelbti jo patentinę

paraišką, Valstybinis patentų biuras ją skelbia, bet ne anksčiau

kaip po šešių mėnesių nuo jos padavimo datos.

Patentinė paraiška neskelbiama, jeigu per 17 mėnesių nuo jos

padavimo ar prioriteto datos ji buvo atšaukta.

Paskelbtai patentinei paraiškai nuo jos paskelbimo iki

patento išdavimo datos suteikiama laikina teisinė apsauga.

Jeigu paskelbta patentinė paraiška vėliau buvo atšaukta arba

nuginčyta kito asmens, laikoma, kad pareiškėjui nebuvo suteikta

šio straipsnio trečiojoje dalyje numatyta laikina teisinė

apsauga.

Įslaptinus išradimą, jo autoriui išmokamas atlyginimas pagal

sutartį, sudarytą tarp valstybinių paslapčių saugojimo

institucijos ir išradimo autoriaus.

22 straipsnis. Patento išdavimas

Jeigu patentinė paraiška atitinka ekspertizės reikalavimus,

Valstybinis patentų biuras, pareiškėjui sumokėjus mokestį, per

mėnesį išduoda patentą.

Valstybinis patentų biuras, priėmęs sprendimą išduoti

patentą, paskelbia tai savo oficialiame biuletenyje.

Patento dokumento formą ir įrašomų jame duomenų kiekį

nustato Valstybinis patentų biuras.

Išduodamas vienas patento egzempliorius. Esant keliems

pareiškėjams, jeigu nesusitarta kitaip, patentas išduodamas

prašyme nurodytam pirmam pareiškėjui.

23 straipsnis. Patentų registras

Valstybinis patentų biuras veda Lietuvos Respublikos patentų

registrą. Patentai registre numeruojami jų išdavimo eilės tvarka.

Į Lietuvos Respublikos patentų registrą įrašomi duomenys

apie patentą, taip pat jo taisymų ir kiti duomenys, susiję su

patento išdavimu, naudojimu bei apsauga.

Bet kurių asmenų, sumokėjusių mokestį, prašymu Valstybinis

patentų biuras išduoda išrašą iš Lietuvos Respublikos patentų

registro. Patvirtintas registro išrašas yra oficialus dokumentas.

24 straipsnis. Susipažinimas su patentinių paraiškų

dokumentacija

Paskelbus patentinę paraišką, susipažinti su ja gali bet

kuris suinteresuotas asmuo. Susipažinti su patentine paraiška iki

jos paskelbimo galima tik gavus pareiškėjo raštišką sutikimą.

Jeigu patentinė paraiška pagal 20 straipsnio trečiąją dalį

buvo atšaukta iki jos paskelbimo, susipažinti su ja galima tik

gavus raštišką ją atšaukusio asmens sutikimą.

25 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas

Ginčus, kilusius iki patento išdavimo tarp pareiškėjo ir

Valstybinio patentų biuro eksperto dėl patentinės paraiškos

padavimo ir prioriteto datos nustatymo, ekspertizės išvadų ir

atsisakymo išduoti patentą, nagrinėja Valstybinio patentų biuro

Apeliacinis skyrius. Pareiškėjas arba jo atstovas turi teisę

dalyvauti Apeliacinio skyriaus posėdžiuose.

III SKIRSNIS

PATENTO GALIOJIMAS

26 straipsnis. Patento savininko teisės

Jeigu išduotas gaminio (įrenginio, medžiagos ir pan.)

patentas, be patento savininko leidimo kitas asmuo neturi teisės

atlikti šių veiksmų:

1) gaminti gaminį naudodamas patentuotą išradimą;

2) siūlyti, įvežti ar tiekti bei kaupti rinkai patentuotą

gaminį.

Jeigu išduotas būdo patentas, be patento savininko leidimo

kiti asmenys neturi teisės atlikti šių veiksmų:

1) naudoti patentuotą būdą;

2) atlikti šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte

nurodytus veiksmus su bet kuriuo tuo būdu pagamintu gaminiu, net

jeigu šis gaminys negali būti patentuojamas.

Patento savininkas neturi teisės trukdyti kitiems asmenims

atlikti pirmojoje ir antrojoje dalyse išvardytų veiksmų, jeigu

jie:

1) atliekami savo poreikiams tenkinti ir neprieštarauja

ekonominiams patento savininko interesams;

2) atliekami eksperimentiniams arba mokslinio tyrimo

tikslams;

3) atliekami vienkartiniam vaistų gaminimui vaistinėje pagal

gydytojo receptą arba jeigu nurodyta, kaip naudotis taip

pagamintais vaistais.

Patento savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims

tiekti arba siūlyti tiekti pagrindinius patentuoto išradimo

elementus, išskyrus tuos, kurie plačiai žinomi ūkinėje veikloje,

jeigu jų tiekimas arba siūlymas tiekti reikalingas šio straipsnio

pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytiems veiksmams atlikti.

Teisės į patentinę paraišką ir patentą yra paveldimos. Šių

teisių nepaveldi valstybė.

27 straipsnis. Patento galiojimo terminas ir metų mokestis

Patentas galioja 20 metų nuo paraiškos padavimo datos.

Patento galiojimo terminas priklauso nuo metų mokesčio

mokėjimo.

Pirmas metų mokestis mokamas už trečiuosius galiojimo metus.

Metų mokestis mokamas per du paskutinius patento galiojimo

einamųjų metų mėnesius.

Metų mokestis gali būti sumokėtas per šešis mėnesius

pasibaigus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytam terminui,

tačiau 50 procentų didesnis.

28 straipsnis. Teisinės apsaugos ribos ir išradimo

apibrėžties aiškinimas

Patentui suteikiamas teisinės apsaugos ribas nustato

išradimo apibrėžtis. Išradimo aprašymas ir brėžiniai skiriami

išradimo apibrėžčiai paaiškinti.

Išradimo apibrėžtis apima ne tik visus jos punktuose

išdėstytus požymius, bet ir juos atitinkančius ekvivalentus.

Požymis yra laikomas ekvivalentišku nurodytajam išradimo

apibrėžtyje, jeigu:

jis atlieka tą pačią funkciją ir tokiu pat būdu, duoda tokį

pat, kaip ir išradimo apibrėžtyje nurodytas požymis, rezultatą;

atitinkamos srities specialistui akivaizdu, jog tokį pat

rezultatą, koks gaunamas naudojant išradimo apibrėžtyje nurodytą

požymį, galima gauti taikant ekvivalentišką požymį.

Valstybinis patentų biuras privalo atsižvelgti į bet kurį

pareiškėjo ar patento savininko pareiškimą dėl apibrėžties

susiaurinimo, paduotą iki patento išdavimo arba patento galiojimo

metu.

Jeigu patento aprašyme pateikiami išradimo naudojimo,

atliekamų funkcijų ar jų pagrindu gautų rezultatų pavyzdžiai,

išradimo apibrėžties aiškinimas tais pavyzdžiais neapsiriboja.

29 straipsnis. Pirmalaikio naudojimo teisė

Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie naudojo arba visiškai

pasirengė naudoti išradimą, iki patentinės paraiškos padavimo

datos arba jeigu prašoma prioriteto – iki patentinės paraiškos

prioriteto datos, neatsižvelgdami į patento savininko valią, gali

išradimą naudoti taip, kaip naudojo ar numatė naudoti pasirengimo

metu.

Pirmalaikio naudojimo teisė gali būti perduota tiktai kartu

su įmone ar jos veikla arba su ta įmonės ar jos veiklos dalimi,

kurioje išradimas buvo panaudotas arba rengiamasi jį naudoti.

30 straipsnis. Patento savininko teisės užsienio transporto

priemonių atžvilgiu

Patento savininko teisių pažeidimu nelaikomas:

1) priemonių, kurios yra patento objektai, naudojimas

užsienio valstybių jūrų laivuose, kai šie laivai laikinai arba

atsitiktinai yra Lietuvos Respublikos vandenyse, su sąlyga, jeigu

šios priemonės naudojamos tik laivų reikalams;

2) priemonių, kurios yra patento objektai, naudojimas

užsienio oro arba sausumos transporto priemonių konstrukcijose

arba šių priemonių eksploatavimas, arba jų naudojimas

pagalbiniuose įrengimuose, kai šios transporto priemonės laikinai

ar atsitiktinai yra Lietuvos Respublikoje.

IV SKIRSNIS

NUOSAVYBĖS TEISĖS PAKEITIMAS

31 straipsnis. Patentinės paraiškos ar patento nuosavybės

teisės pakeitimas

Sutartis dėl patentinės paraiškos ar patento perleidimo turi

būti sudaryta raštu ir notaro patvirtinta.

Patentinės paraiškos ar patento nuosavybės teisės

pakeitimas, sumokėjus mokestį, registruojamas Valstybiniame

patentų biure. Patentinės paraiškos ar patento perėmėjas

nuosavybės teisę įgyja nuo registracijos Valstybiniame patentų

biure datos. Žinios apie patento savininko pasikeitimą skelbiamos

Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

32 straipsnis. Patentinės paraiškos ar patento pripažinimas

kito asmens nuosavybės teise

Suinteresuotas asmuo gali pateikti teismui ieškinį dėl

nuosavybės teisės į patentinę paraišką ar patentą pripažinimo,

jeigu esminiai išradimo požymiai, aprašyti patentinėje paraiškoje

arba patente, yra sukurti jo, o ne patentinės paraiškos

pareiškėjo ar patento savininko.

33 straipsnis. Patentinės paraiškos ar patento bendrosios

nuosavybės teisės pasikeitimas

Patentinė paraiška ar patentas gali priklausyti bendrosios

nuosavybės teise keliems pareiškėjams arba keliems patento

bendrasavininkiams.

Kiekvienas iš patentinės paraiškos pareiškėjų turi teisę

atskirai, be kitų sutikimo, perleisti šios paraiškos savąją dalį,

tačiau atšaukti patentinę paraišką ar sudaryti licencinę sutartį

su kitais asmenimis pareiškėjai gali tik kartu.

Kiekvienas patento bendrasavininkis turi teisę atskirai, be

kitų sutikimo, perleisti patento savąją dalį ar kreiptis į teismą

su ieškiniu dėl patento pažeidimo.

Bendrasavininkiai tik kartu gali atsisakyti patentinės

išradimo apsaugos arba sudaryti licencinę sutartį su kitais

asmenimis.

Šio straipsnio antrosios ir trečiosios dalių nuostatos

taikomos tiktai tuo atveju, jeigu patentinės paraiškos

pareiškėjai ar patento bendrasavininkiai tarpusavyje nesusitaria

arba jų sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip.

V SKIRSNIS

LICENCINĖ SUTARTIS. VIEŠA LICENCIJA

34 straipsnis. Licencinė sutartis

Licencinė sutartis – tai susitarimas, kuriuo viena šalis

(licenciaras) duoda kitai šaliai (licenciatui) sutikimą atlikti

26 straipsnyje išvardytus veiksmus.

Licencinė sutartis sudaroma raštu. Žodinė sutartis

negalioja.

Sumokėjus mokestį, licencinė sutartis įrašoma į Lietuvos

Respublikos patentų registrą ir įsigalioja nuo įrašymo datos.

Licencinių sutarčių sudarymo ir pakeitimo tvarką nustato

atskiras įstatymas.

35 straipsnis. Licenciato teisės

Licenciaro duotas licenciatui sutikimas galioja atliekant

visus 26 straipsnyje išvardytus veiksmus be jokių apribojimų

visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje bet kokiu to išradimo

naudojimo atveju, jeigu licencinėje sutartyje nėra numatyta

kitaip.

Licenciatas gali neleisti kitiems asmenims atlikti 26

straipsnyje išvardytų veiksmų, jeigu licencinėje sutartyje nėra

numatyta kitaip.

36 straipsnis. Licenciaro teisės

Licenciaras gali leisti kitiems asmenims ir pats atlikti 26

straipsnyje išvardytus veiksmus, jeigu licencinėje sutartyje nėra

numatyta kitaip.

Jeigu sutartyje numatoma suteikti išimtinę licenciją,

licenciaras neturi teisės pats atlikti 26 straipsnyje išvardytų

veiksmų ir leisti juos atlikti kitiems asmenims.

37 straipsnis. Vieša licencija

Patento savininkas gali pateikti Valstybiniam patentų biurui

pareiškimą, kad už tam tikrą atlyginimą jis sutinka leisti bet

kuriam asmeniui naudotis išradimu licenciato teisėmis. Šiuo

atveju metų mokestis už patento galiojimą sumažinamas 50

procentų.

Valstybinis patentų biuras pareiškimo nepriima, jei į

Lietuvos Respublikos patentų registrą jau yra įrašyta išimtinė

licencija, patento savininko išduota tam pačiam išradimui.

Patento savininkas paduotą pareiškimą gali atšaukti bet

kuriuo metu, apie tai raštu pranešęs Valstybiniam patentų biurui,

jei Valstybinis patentų biuras dar nėra gavęs kitų asmenų

raštiško pranešimo apie ketinimą naudoti šį išradimą.

Asmuo, norintis pasinaudoti vieša licencija, paduoda

pareiškimą Valstybiniam patentų biurui ir įgyja licenciato teises

naudoti išradimą. Tokiu būdu įgyta licencija yra laikoma

neišimtine.

Valstybinis patentų biuras, gavęs asmens pareiškimą

pasinaudoti vieša licencija, neturi teisės įrašyti į Lietuvos

Respublikos patentų registrą tam pačiam išradimui išduotos

išimtinės licencijos, išskyrus atvejį, kai toks pareiškimas yra

vėliau atšaukiamas.

VI SKIRSNIS

PRIVERSTINĖ LICENCIJA

38 straipsnis. Priverstinė licencija

Jei patento saugomas išradimas, praėjus ketveriems metams

nuo paraiškos padavimo datos arba trejiems – nuo patento išdavimo

datos (taikomas vėlesnis terminas), nenaudojamas arba

nepakankamai naudojamas, o norinčiajam jį naudoti neišduodama

licencija, teismas bet kuriam asmeniui, galinčiam įrodyti savo

sugebėjimą naudoti patentuotą išradimą, prašant gali išduoti

neišimtinę priverstinę licenciją. Už priverstinės licencijos

išdavimą patento savininkui turi būti sumokėtas atlyginimas,

kurio dydį nustato teismas.

Priverstinė licencija neišduodama, jeigu teismas

nusprendžia, jog yra aplinkybių, kurios pateisina patentuoto

išradimo nenaudojimą ar nepakankamą naudojimą Lietuvos

Respublikoje.

Jeigu išdavus priverstinę licenciją išradimas ir toliau

nenaudojamas arba nepakankamai naudojamas, teismas pagal

suinteresuotųjų asmenų ieškinį patentą gali panaikinti. Patentą

panaikinti galima tik praėjus dvejiems metams nuo pirmosios

priverstinės licencijos išdavimo datos.

39 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

sankcionuotas išradimo naudojimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės

ar visuomenės interesus, gali be patento savininko sutikimo

priimti nutarimą leisti įmonei arba asmeniui naudoti patentuotą

išradimą ir už jį patento savininkui sumokėti atlyginimą. Patento

savininkas, nesutinkąs su Vyriausybės nustatytu atlyginimo

dydžiu, gali kreiptis į teismą.

Valstybinis patentų biuras, gavęs Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimą dėl sankcionuoto išradimo naudojimo, jį

skelbia savo oficialaus biuletenio artimiausiame numeryje.

VII SKIRSNIS

GINČŲ NAGRINĖJIMAS. TEISIŲ GYNIMAS

40 straipsnis. Institucijos, nagrinėjančios ginčus dėl

išradimų teisinės apsaugos

Ginčus dėl išradimų patentavimo ir naudojimo nagrinėja šios

institucijos:

1) Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius – ginčus

dėl išradimo patentavimo, kilusius iki patento išdavimo;

2) iki įsigalios Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl

apygardos teismų, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo įsteigimo ir Lietuvos Respublikos teismų

įstatymo 15 straipsnio papildymo“, kaip pirmos instancijos

teismas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o įsigaliojus šiam

įstatymui – Vilniaus apygardos teismas ginčus dėl:

Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo

atsisakyti išduoti patentą;

patentinės paraiškos ar patento nuosavybės teisės

pripažinimo kitam asmeniui;

išduoto patento pripažinimo visiškai ar iš dalies

negaliojančiu;

paskelbtos patentinės paraiškos, kuriai suteikta laikina

apsauga, pažeidimo;

išduoto patento pažeidimo;

patento pažeidimo fakto nebuvimo nustatymo;

priverstinės licencijos išdavimo ir patento panaikinimo.

41 straipsnis. Teisių gynimas

Patento savininkas ar pareiškėjas turi teisę pareikšti

ieškinį teisme bet kuriam asmeniui, pažeidusiam ar

pažeidinėjančiam patentą arba paskelbtą patentinę paraišką,

kuriai suteikta laikina apsauga, ir prašyti nutraukti

pažeidžiančius veiksmus, atlyginti padarytą žalą. Taip pat

kiekvienas iš jų gali pareikšti ieškinį asmeniui, kuris savo

veiksmais sudaro pažeidimo grėsmę. Tokį ieškinį galima pareikšti

ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo fakto nustatymo.

Bet kuris licenciatas, jeigu licencinėje sutartyje

nenumatyta kitaip, gali prašyti patento savininko, kad šis imtųsi

priemonių jo teisėms, įgytoms pagal licencinę sutartį, ginti.

Licenciatas gali nurodyti, kokių priemonių reikia imtis jo

teisėms ginti, kokio dydžio jam padaryti nuostoliai turi būti

atlyginti.

Jeigu licenciatas įrodo, kad patento savininkas, gavęs jo

prašymą, per tris mėnesius nepareiškė ieškinio patento teisių

pažeidėjui, jis gali pats savo vardu pareikšti ieškinį

pažeidėjui, apie tai pranešęs patento savininkui. Patento

savininkas turi teisę dalyvauti bylos nagrinėjimo procese kaip

suinteresuotas asmuo.

Jeigu licenciatas įrodo, kad norint išvengti nuostolių

reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, teismas, net nepasibaigus

trijų mėnesių terminui, pagal licenciato ieškinį gali priimti

sprendimą, įspėjantį pažeidėją nutraukti patento savininko teisių

pažeidimą.

Jeigu patento objektas yra gaminio gamybos būdas ir atsakovo

gaminamas gaminys yra naujas ir yra pagrindo spėti, jog jis

gaminamas pažeidžiant patentą, o ieškovas negali nustatyti, kokiu

būdu pagamintas gaminys, tai atsakovas privalo įrodyti, kad

gaminys nepažeidžia patento.

42 straipsnis. Patento pažeidimo fakto nebuvimo nustatymas

Suinteresuotas asmuo turi teisę pareikšti patento savininkui

ieškinį, prašydamas teismo nustatyti, kad jo veikla nepažeidžia

savininkui išduoto patento.

Suinteresuotam asmeniui įrodžius, kad jo veikla nepažeidžia

išduoto patento, teismas savo sprendimu nustato patento pažeidimo

nebuvimo faktą.

Patento savininkas apie iškeltą bylą dėl patento pažeidimo

nebuvimo fakto nustatymo privalo informuoti visus licenciatus.

Licenciatai turi teisę, jeigu licencinėje sutartyje nenumatyta

kitaip, dalyvauti nagrinėjant šią bylą.

VIII SKIRSNIS

PATENTO PAKEITIMAI. PATENTO ATSISAKYMAS.

PATENTO PRIPAŽINIMAS NEGALIOJANČIU

43 straipsnis. Patento pakeitimai

Patento savininkas, norėdamas susiaurinti patento suteikiamą

teisinę apsaugą, turi teisę reikalauti, kad Valstybinis patentų

biuras padarytų patento pakeitimus.

Patento savininkas turi teisę reikalauti, kad Valstybinis

patentų biuras padarytų patento pakeitimus, ištaisydamas

technines klaidas ar netikslumus.

Valstybinis patentų biuras privalo vykdyti teisėtus patento

savininko reikalavimus.

Neleidžiama daryti tokių patento pakeitimų, kurie išplėstų

išradimo ribas, nustatytas patentinėje paraiškoje.

Valstybinis patentų biuras apie padarytus patento pakeitimus

skelbia savo oficialiame biuletenyje.

44 straipsnis. Patento atsisakymas

Patento savininkas gali atsisakyti patento, apie tai raštu

pranešdamas Valstybiniam patentų biurui. Patento atsisakymas gali

būti dalinis, kai atsisakoma vieno ar daugiau apibrėžties punktų.

Valstybinis patentų biuras įrašo apie patento atsisakymą į

Lietuvos Respublikos patentų registrą ir apie tai paskelbia savo

oficialiame biuletenyje.

Patento atsisakymas įsigalioja nuo tos datos, kai patento

savininko prašymą gauna Valstybinis patentų biuras.

45 straipsnis. Patento pripažinimas negaliojančiu

Teismas pagal suinteresuotų asmenų ieškinį gali pripažinti

patentą visiškai arba iš dalies negaliojančiu, jeigu:

1) išradimas pagal šio įstatymo 2-5 straipsnius yra

nepatentabilus;

2) patente išradimo esmė neatskleista taip aiškiai ir

išsamiai, kad jį galėtų panaudoti tos srities specialistas;

3) patento objektas yra platesnis negu paduotos patentinės

paraiškos turinys arba patentas buvo išduotas pagal atskirtą

patentinę paraišką, kuri yra platesnio turinio negu pirminė

patentinė paraiška;

4) patento savininkas pagal šio įstatymo 8 straipsnio

pirmąją dalį neturi teisės į patentą.

Jeigu patentas pripažįstamas iš dalies negaliojančiu,

apribojamos patento suteikiamos teisės, sumažinama išradimo

apibrėžties punktų ir atitinkamai pakeičiamas išradimo aprašymas

bei brėžiniai.

46 straipsnis. Patento pripažinimo negaliojančiu pasekmės

Patentas, teismo pripažintas visiškai ar iš dalies

negaliojančiu, netenka galios nuo patentinės paraiškos padavimo

datos.

Įsigaliojus teismo sprendimui dėl patento pripažinimo

visiškai ar iš dalies negaliojančiu, teismas savo sprendimą

siunčia Valstybiniam patentų biurui, kuris duomenis apie patento

pripažinimą visiškai ar iš dalies negaliojančiu įrašo į Lietuvos

Respublikos patentų registrą ir skelbia savo oficialiame

biuletenyje.

IX SKIRSNIS

TARPTAUTINĖ PATENTINĖ PARAIŠKA

47 straipsnis. Bendrieji nuostatai

Tarptautinė patentinė paraiška – tai pagal Patentinės

kooperacijos sutartį, pasirašytą 1970 m. birželio 19 d.

Vašingtone, paduota patentinė paraiška.

Šiame įstatymo skirsnyje, kalbant apie tarptautinę patentinę

paraišką, duodamos nuorodos į Patentinės kooperacijos sutarties

ir ją papildančios instrukcijos straipsnius.

Patentinės kooperacijos sutarties, šio įstatymo bei

poįstatyminių aktų nuostatos taikomos tarptautinei patentinei

paraiškai, kai Valstybinis patentų biuras yra gaunančioji,

nurodytoji ar pasirinktoji patentų tarnyba.

48 straipsnis. Tarptautinė patentinė paraiška,

kai Valstybinis patentų biuras yra

nurodytoji ar pasirinktoji patentų tarnyba

Paskelbtai pagal Patentinės kooperacijos sutarties 21

straipsnį tarptautinei patentinei paraiškai, vadovaujantis šio

įstatymo 21 straipsnio trečiąja dalimi, suteikiama laikina

apsauga, kai Valstybinis patentų biuras yra nurodytoji ar

pasirinktoji patentų tarnyba.

Laikina apsauga įsigalioja nuo datos, kada Valstybinio

patentų biuro oficialiame biuletenyje buvo paskelbtas

tarptautinėje patentinėje paraiškoje nurodyto išradimo

apibrėžties vertimas į lietuvių kalbą.

Kai Valstybinis patentų biuras yra nurodytoji ar

pasirinktoji patentų tarnyba, tarptautinės patentinės paraiškos

pareiškėjas, norėdamas gauti Lietuvos Respublikos patentą pagal

šį įstatymą, privalo per Patentinės kooperacijos sutarties 22 ar

39 straipsnyje nustatytą laiką pateikti tarptautinės patentinės

paraiškos vertimą į lietuvių kalbą ir sumokėti mokestį.

49 straipsnis. Tarptautinė patentinė paraiška, kai

Valstybinis patentų biuras

yra gaunančioji patentų tarnyba

Tarptautinė patentinė paraiška gali būti paduota

Valstybiniam patentų biurui, jeigu pareiškėjas yra Lietuvos

Respublikos pilietis ar gyventojas.

Už tarptautinės patentinės paraiškos persiuntimą į

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Tarptautinį

biurą ir Tarptautinės paieškos organizaciją mokamas mokestis,

nurodytas Patentinės kooperacijos sutarties instrukcijos 14

punkte.

Tarptautinė patentinė paraiška turi būti paduota Valstybinio

patentų biuro nustatyta kalba.

X SKIRSNIS

EUROPOS PATENTŲ GALIOJIMO IŠPLĖTIMAS

50 straipsnis. Bendrieji nuostatai

Europos patentinė paraiška ir Europos patentas, išplėsti į

Lietuvos Respubliką, pagal šio skirsnio nuostatas turi tokią pat

galią ir prilyginami pagal Lietuvos Respublikos patentų įstatymą

paduotai nacionalinei paraiškai bei išduotam nacionaliniam

patentui.

Europos patentinė paraiška – tai paraiška Europos patentui

gauti, paduota pagal Europos patentų konvenciją, pasirašytą 1973

m. spalio 5 d. Miunchene, taip pat tarptautinė paraiška, paduota

pagal Patentinės kooperacijos sutartį, pasirašytą 1970 m.

birželio 19 d. Vašingtone, kai Europos patentų tarnyba (toliau –

EPT) yra nurodytoji arba pasirinktoji tarnyba, o Lietuvos

Respublika yra nurodytoji valstybė.

Išplėstas Europos patentas – tai patentas, išduotas EPT

pagal Europos patentinę paraišką, kurioje prašoma jo galiojimą

išplėsti į Lietuvos Respubliką.

Nacionalinė patentinė paraiška – tai patentinė paraiška,

paduota pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikos valstybiniam

patentų biurui.

Nacionalinis patentas – tai patentas, išduotas pagal

nacionalinę patentinę paraišką.

51 straipsnis. Prašymas dėl išplėtimo

Europos patentinė paraiška ir pagal ją išduotas Europos

patentas išplečiami į Lietuvos Respubliką, jeigu to prašo

pareiškėjas. Prašymas dėl išplėtimo laikomas paduotu kartu su bet

kuria Europos patentine paraiška, paduota Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ir Europos patentų organizacijos susitarimo dėl

Bendradarbiavimo susitarimo 3(3) straipsnio įgyvendinimo

įsigaliojimo dieną arba vėliau. Valstybinis patentų biuras, gavęs

iš EPT prašymą dėl išplėtimo, skelbia jį kaip galima greičiau,

tačiau ne anksčiau kaip po 18 mėnesių nuo paraiškos padavimo

datos arba, jeigu buvo prašyta suteikti prioriteto datą, nuo

anksčiausios prioriteto datos.

Prašymas dėl išplėtimo gali būti atšauktas bet kuriuo metu.

Laikoma, kad prašymas dėl išplėtimo atšauktas, jeigu laiku nebuvo

sumokėtas išplėtimo mokestis arba Europos patentinė paraiška buvo

galutinai atmesta, atšaukta arba laikoma atšaukta. Valstybinis

patentų biuras apie tai skubiai skelbia, jeigu prašymas dėl

išplėtimo jau buvo paskelbtas.

52 straipsnis. Išplėtimo mokestis

Išplėtimo mokestis pagal 51 straipsnio antrąją dalį turi

būti sumokėtas EPT per mokesčio mokėjimo laikotarpį, kuris yra

nustatytas Europos patentų konvencijoje šalies nurodymo mokesčiui

mokėti.

Išplėtimo mokesčiui sumokėti taip pat dar gali būti taikomas

lengvatinis terminas, nustatytas Europos patentų konvencijos

85a(2) taisyklėje, tačiau šiuo atveju mokamas papildomas 50

procentų dydžio mokestis.

Išplėtimo mokesčiai mokami pagal Europos patentų

konvencijoje nustatytas mokesčių mokėjimo taisykles. Teisėtai

sumokėtas išplėtimo mokestis yra negrąžinamas.

53 straipsnis. Europos patentinių paraiškų galiojimas

Europos patentinė paraiška, kuriai suteikta padavimo data,

bet kuriuo atveju yra lygiavertė pagal visus reikalavimus

paduotai nacionalinei patentinei paraiškai, pripažįstant Europos

patentinės paraiškos prioritetą, nesvarbu, kokia bus jos

nagrinėjimo eiga.

Paskelbtai Europos patentinei paraiškai suteikiama tokia pat

laikina apsauga, kaip ir nacionalinei patentinei paraiškai pagal

šio įstatymo 21 straipsnio trečiąją dalį. Laikina apsauga

suteikiama nuo tos datos, kai paskelbtos Europos patentinės

paraiškos apibrėžties vertimas į lietuvių kalbą pareiškėjo buvo

perduotas jo išradimą naudojančiam asmeniui Lietuvos

Respublikoje.

Laikoma, kad Europos patentinei paraiškai nebuvo suteikta

šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta laikina apsauga iš pat

pradžių, jeigu prašymas dėl išplėtimo buvo vėliau atšauktas arba

laikomas atšauktu.

54 straipsnis. Europos patentų galiojimas

Išplėstas Europos patentas pagal šio straipsnio antrąją-

šeštąją dalis nuo paskelbimo apie jo išdavimą EPT datos suteikia

tokias pat teises, kokias pagal šio įstatymo 26 straipsnį

suteikia nacionalinis patentas.

Europos patento savininkas per 3 mėnesius nuo paskelbimo

apie Europos patento išdavimą datos pateikia Valstybiniam patentų

biurui Europos patento apibrėžties vertimą į lietuvių kalbą ir

sumoka mokestį už jo paskelbimą.

Jeigu dėl Europos patentų tarnybai paduoto protesto

pakeičiama patento apibrėžtis, patento savininkas per 3 mėnesius

nuo pakeistos patento apibrėžties paskelbimo datos turi pateikti

Valstybiniam patentų biurui pakeistos išradimo apibrėžties

vertimą į lietuvių kalbą ir sumokėti mokestį už jo paskelbimą.

Valstybinis patentų biuras skubiai skelbia pagal šio

straipsnio antrąją ar trečiąją dalis pateiktus tikslius vertimus.

Jeigu šio straipsnio antrojoje ar trečiojoje dalyse

nurodytas vertimas laiku nepateikiamas ir mokestis laiku

nesumokamas, Europos patentas nuo pat pradžios laikomas

negaliojančiu.

Išplėstas Europos patentas ir Europos patentinė paraiška,

pagal kurią šis patentas buvo išduotas, nesukelia šio straipsnio

pirmojoje dalyje ir 53 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų

teisinių pasekmių nuo pat pradžių tokios apimties, kokia patentas

buvo panaikintas išnagrinėjus EPT gautą protestą.

55 straipsnis. Europos patentinės paraiškos arba Europos

patento teksto autentiškumas

Europos patentinės paraiškos arba Europos patento tekstas,

pateiktas EPT vartojama kalba, laikomas autentišku tekstu ir

Lietuvos Respublikoje.

Šio įstatymo 53 ir 54 straipsniuose nurodyti vertimai

laikomi autentiškais, išskyrus patentų panaikinimo procesą, kai

jiems suteikiama siauresnė apsauga negu buvo suteikta tekstams

Europos patentų tarnybos vartojama kalba.

Pareiškėjas ar patento savininkas gali pateikti ištaisytą

Europos patentinės paraiškos arba Europos patento apibrėžties

vertimą. Ištaisytas vertimas įsigalioja, kai jį paskelbia

Valstybinis patentų biuras. Bet kuris asmuo, gera valia

naudojantis arba pasirengęs naudoti išradimą, nepažeisdamas

patentinės paraiškos ar patento ankstesnio vertimo, po

apibrėžties vertimo ištaisymo gali ir toliau nemokamai naudoti

išradimą savo veikloje arba savo įmonės reikmėms tenkinti.

56 straipsnis. Teisė į ankstesnę datą

Europos patentinė paraiška, už kurios išplėtimą sumokėtas

išplėtimo mokestis, ir išplėstas Europos patentas nacionalinės

paraiškos ir nacionalinio patento atžvilgiu pagal šio įstatymo 3

straipsnio antrąją dalį turės tokią pat technikos lygio galią,

kaip ir nacionalinė patentinė paraiška ir nacionalinis patentas.

Nacionalinė patentinė paraiška ir nacionalinis patentas

išplėsto Europos patento atžvilgiu turės tokią pat technikos

lygio galią, kokią jie turi pagal šio įstatymo 3 straipsnio

antrąją dalį.

57 straipsnis. Dviguba apsauga

Jeigu išplėstas Europos patentas ir nacionalinis patentas,

turintys tą pačią padavimo arba prioriteto datą, buvo išduoti tam

pačiam asmeniui ar jo teisių perėmėjui už tą patį išradimą,

nacionalinis patentas nustoja galios nuo tos datos, kai

pasibaigia išplėstam Europos patentui užprotestuoti skirtas

laikas ir protesto nebuvo gauta, arba nuo tos datos, kai

atsižvelgus į protestą buvo priimtas sprendimas Europos patentą

palikti galiojančiu.

58 straipsnis. Metų mokestis už Europos patento galiojimo

pratęsimą

Už išplėsto Europos patento galiojimo pratęsimą Valstybiniam

patentų biurui mokamas mokestis. Jį pradedama mokėti nuo kitų

metų po paskelbimo apie Europos patento išdavimą.

59 straipsnis. Europos patentų konvencijos taikymas

Europos patentų konvencijos ir jos įgyvendinimo taisyklių

reikalavimai netaikomi Lietuvos Respublikoje, jeigu ko kita

nenustato šis įstatymas.

XI SKIRSNIS

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

60 straipsnis. Tarptautinės sutartys; užsienio fizinių ir

juridinių asmenų teisės

Jeigu tarptautinės sutartys, kuriose dalyvauja Lietuvos

Respublika, nustato kitokias taisykles ir jos patentinės

paraiškos pareiškėjui arba patento savininkui yra palankesnės už

numatytas šiame įstatyme bei kituose norminiuose aktuose,

taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

Išradimų apsauga Lietuvos Respublikoje suteikiama pagal

patentinę paraišką, paduotą užsienyje, jeigu susitarime arba

sutartyje, kurioje dalyvauja Lietuvos Respublika, tai yra

numatyta. Tokia patentinė paraiška ir vėliau pagal ją išduotas

patentas turi Lietuvos Respublikoje tokią pat juridinę galią,

kaip ir į Valstybinį patentų biurą paduota nacionalinė patentinė

paraiška ir pagal ją, remiantis šiuo įstatymu, išduotas patentas.

Užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys naudojasi visomis

šiame įstatyme bei kituose patento savininko teisių apsaugą

reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatytomis teisėmis.

XII SKIRSNIS

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

61 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

pakeitimai

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktąjį skyrių (557-

559 straipsniai) ir šeštąjį skyrių (560-566 straipsniai)

pripažinti netekusiais galios.

62 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Lietuvos Respublikos patentų įstatymas, išskyrus IX skirsnį

„Tarptautinė patentinė paraiška“ ir X skirsnį „Europos patentų

galiojimo išplėtimas“, įsigalioja nuo 1994 m. vasario 1 dienos.

IX skirsnis įsigalioja Lietuvos Respublikai prisijungus prie

Patentinės kooperacijos sutarties, pasirašytos 1970 m. birželio

19 d. Vašingtone.

X skirsnis įsigalioja pradėjus galioti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ir Europos patentų organizacijos dvišalei sutarčiai

dėl bendradarbiavimo patentų srityje.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Komentuokite!