Demokratija ir diktatūra

758 0

Turinys

1. Demokratijos pradžių pradžia 3

2. Demokratijos esmė ir jos formos 4

3. Diktatūros ir jų formos 5

Naudota literatūra: 7

1. Demokratijos pradžių pradžia

Atėnų demokratija

Atėnai buvo gausiai gyvenamas polis, kurį sudarė Atėnų miestas ir Antikos apylinkės. VI a. pr. Kr. Atėnuose susikūrė demokratija, kurios pradininku laikomas Solonas.

Tautos susirinkime kiekvienas laisvas pilietis vyras nuo 18 metų amžiaus galėjo balsuoti ir reikšti savo nuomonę. Šalį valdė vyriausybė tapusi 400-ų taryba, kurią sudarė piliečiai nuo 30 metų. Jie buvo renkami burtų keliu vieneriems metams.

Teismų nariai taip pat buvo renkami burtų keliu. Aukščiausias teismo organas – prisiekusiųjų teismas. Jo na

ariai galėjo pakeisti kiekvieną tautos susirinkimo išrinkto pareigūno sprendimą.

Buvo priimtas ostrokizmo įstatymas – valstybei pavojingų piliečių ištrėmimas iš Atėnų dešimčiai metų. Kasmet tautos susirinkimas nutardavo, ką ištremti iš šalies. Asmuo, kurio vardą daugiausiai kartų užrašydavo ant puodo šukės ir būdavo ištremiamas. Periklio valdymo laikotarpiu, V a. pr. Kr., imta mokėti atlyginimus dirbantiems tautos susirinkime, teismuose, taryboje. Demokratijos esmė buvo tai, kad visus pagrindinius ir svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus balsų dauguma sprendė tiktai valstybės piliečiai ir niekas daugiau.

Istorinėje literatūroje įsigalėjusi nuomonė, kad V
a. pr. Kr. Atėnuose egzistavo idealios demokratijos modelis.

Pagrindiniai demokratijos bruožai:

Piliečių dalyvavimas valdyme. Aukščiausias valdžios organas – piliečių (tautos) susirinkimas. Patys, o ne per atstovus, jame dalyvaudami, piliečiai garantuodavo savo teisių apsaugą.

Valdžios susiskirstymas į įstatymų leidžiamąją (tautos susirinkimas) ir įstatymų vykdomąją (400-ų taryba) ir
r teisminę.

buvo sudaryti kolegialūs, piliečiams atsakingi ir reguliariai keičiami valdžios organai.

Piliečių juridinės teisės buvo tvirtos, garantuotos materialiai. Atėnuose veikė paprastas, bet efektyvus pajamų paskirstymas liturgijų pavidalu. Liturgija – turtingų piliečių prievolės tautai: karo laivų statyba ir jų priežiūra, choro apmokėjimas teatro švenčių metu, gimnazijų išlaikymas ir t.t. Veikė valstybinė našlaičių ir neįgaliųjų aprūpinimo, viešųjų darbų organizavimo sistema. Liaudžiai buvo duodama pinigų šventėms ir pasilinksminimams.

Demokratijos trūkumai

Atėnų demokratija kartais vadinama vergų ir moterų išlaikomu klubu vyrams. Vergai, smulkūs valstiečiai ir moterys atlikdavo pagrindinius darbus, todėl daugelis laisvųjų piliečių visą laiką galėdavo skirti politikai. Iš maždaug 300000 žmonių apie 40000 buvo laisvieji piliečiai, turintys balsavimo teisę. Svetimšaliai, laisvę gavę vergai ir moterys balsavimo teisės neturėjo.

Demokratija buvo įmanoma tik todėl, kad egzistavo vergovė.

2. Demokratijos esmė ir jos formos

Taigi, po

olitinis režimas – politinių santykių tarp visuomenės ir valstybės visuma, valstybinės valdžios formavimo ir funkcionavimo metodų sistema. Dabar dažniausiai priimta skirti du režimo tipus: demokratinius ir autoritarinius.

XX a. priklausomai nuo vartojamo kriterijaus išryškėjo trys požiūriai į demokratiją:

1. pagal valdžios šaltinį – demokratija yra liaudies valdžia;

2. pagal valdžios tikslus – tai valdžia, veikianti žmonių labui ir jų vardu;

3. pagal vyriausybės formavimo procedūras – tai sistema, užtikrinanti piliečių įtaką, sudarant valdžios organus.

Pirmieji du kriterijai yra migloti, traktuojami įvairiai. Jeigu “liaudies valdžia” reiškia, kad visi piliečiai betarpiškai dalyvauja valstybės valdyme, tai de
emokratija yra galima tik mažose valstybėse (senovės Graikijos poliai). Naujaisiais laikais žinoma pavyzdžių, kada tiesioginiai piliečių sambūrių veiksmai tampa minios valdžia – ochlokratija.

Šiuolaikinė demokratija yra ne tiesioginė, o atstovaujamoji demokratija. Akivaizdu, kad eilinių piliečių galimybės betarpiškai ir pastoviai dalyvauti valdyme apsiriboja vietiniu lygiu, pav., kaimo ar mažos gyvenvietės problemų sprendimas. Susirinkimas, kuriame dalyvauja didesnis skaičius žmonių, negali sudaryti galimybės kiekvienam aktyviai dalyvauti diskusijoje. Vienintelė išeitis – patikėti sprendimų priėmimą išrinktiems atstovams, deleguoti įgaliojimus. Šita demokratijos forma yra vadinam atstovaujamąją demokratija. Valstybę piliečiai valdo ne patys tiesiogiai, o per savo išrinktus atstovus, kurie ir sudaro valstybės vyriausybę.

Šiuolaikinė demokratija iš esmės yra ne kas kita, kaip įgyvendintas tautos suverinetas. Patys svarbiausi ir esmingiausi yra du demokratijos principai:

Vyriausybės atsakomybė savo tautai, savo valstybės piliečiams. Tai reiškia, kad vyriausybė turi atsakyti prieš savo rinkėjus konkurenciniu pagrindu ir reguliariai kas keleri metai rengiamuose laisvuose rinkimuose. Tik tada, kai rinkėjai turi galimybę laisvai pasirinkti iš kelių kandidatų atstovauti tautos interesams ir tokiu būdu nuspręsti, ar senoji vyriausybė turi būti nušalinta, ar ji gali toliau tęsti savo politiką – valstybėje viešpatauja demokratija.

Konstitucinis valstybės valdžios apribojimas, kuris reiškia, kad vyriausybė neturi teisės kištis ir reglamentuoti visas be išimties žmogaus gyvenimo sferas. Šio principo esmė labai paprasta. Mat demokratija grindžiama idėja, kad vi
isi žmonės iš prigimties yra laisvi ir lygūs. Kiekvienas asmuo turi galimybę nevaržomai naudotis savo teisėmis, kurios jam priklauso pagal prigimtį ir kurių niekas – nei kiti asmenys, nei vyriausybė negali nei suteikti nei atimti.

Demokratijos įsigalėjimui reikalingos tam tikros prielaidos, kurios yra anaiptol ne kiekvienoje visuomenėje. Kartais demokratija siejam su bendru išsivystymo lygiu: pajamomis vienam gyventojui, urbanizacija, raštingumo įsigalėjimu. Kita svarbi sąlyga yra pilietinė visuomenė. Šis terminas interpretuojamas įvairiai. Bet kokiu atveju pilietinei visuomenei būdinga, kad valstybė betarpiškai nekontroliuoja daug svarbių visuomeninės ir individualių piliečių gyvenimo sferų. Esminis pilietinės visuomenės bruožas pliuralizmas – požiūris, kad neegzistuoja bendra visos visuomenės valia, o yra tik individai ir grupės, siekiančios apginti savo interesus.

Būtina demokratijos sąlyga yra, kad dauguma g

. . .

Naudota literatūra:

1. Istorijos konspektai:civilizacijos, Lietuva, pasaulis. Janina Varnienė. Vilnius,1998

2. Politologijos pagrindai. A.Bakonienės firma.

3. Politologija XI-XII klasėms.Gediminas Vitkus.Vilnius 1998

Join the Conversation