SPECIFINĖS MOKYMOSI NEGALIOS

813 0

Patirtis rodo, kad tiek mokytojai, tiek tėvai tiksliai nežino, ką reiškia ir ką apima mokymosi negalių (MN) terminas.Jis dažnai painiojamas bei tapatinamas su kitais (pvz., sutrikusio intelekto ir pan.), jam priskiriami sutrikimai, kurie iš tiesų yra kitos kilmės, kitaip pasireiškiantys ir MN nevadintini.

Mokymosi negalės reiškia vieno ar kelių pažintinių procesų – bet ne bendrą intelekto – sutrikimą. Jis gali pasireikšti sunkumais mokantis atpažinti raides, negebėjimu teisingai jas užrašyti ar perskaityti, nuolatiniu raidžių praleidinėjimu (ar nereikalingų prirašinėjimu), įvairių garsų/raidžių painiojimu, gramatinių klaidų darymu ra

ašant, skaitant, analogiškais keblumais mokantis matematikos. Kitaip tariant, šie specifiniai pažintiniai sutrikimai – disgrafija, dislekcija, diskalkulija – kliudo mokytis rašyti, skaityti, skaičiuoti ir gali būti būdingi net gana aukšto bendro intelekto žmogui. Mokymosi negalių nederėtų painioti su mokymosi sunkumais ar sutrikimais, kylančiais dėl intelekto ar mokymosi motyvacijos stokos, socialinio, pedagoginio ar emocinio apleistumo, sutrikusios sensorikos (t.y. regos, klausos ir kt.), dvikalbystės ar pan.

Tėvų įtraukimo į vaiko problemų sprendimą svarba

1. Vaikui reikalinga šeimos parama.

2. Tėvai turi daugiau įtakos vaikui.

3. Vaikas turi žinoti, jog suaugusieji bendradarbiauja spręsdami jo
o problemas ir norėdami jam padėti. Tai padeda vaikui nesijausti atstumtam.

4. Vaikas kartu su tėvais gali pratęsti mokykloje vykdomą vaiko tobulėjimo programą namie.

5. Tėvai gali suteikti naujausios ir labai svarbios informacijos apie vaiką.

Vaikų, turinčių pažinimo procesų sutrikimų, sąlygojančių mokymosi negales, grupės

1. Vaikai, tu

urintys vizualinių procesų sutrikimų

Pagrindinė bėda – sutrikęs gebėjimas atpažinti, skirti, interpretuoti arba įsiminti matomus vaizdus, simbolius.Jie gerai suvokia, perpranta ir pasinaudoja žodine ir kita ne regėjimu gaunama informacija. Mokytis sunku, nes nesuvokia ar sunkiai suvokia su užduotimis susijusią regimąją informaciją. Psichofizinė branda gera.

Mokymosi sunkumai

· Užduotys, skirtos veiklai su vaizdine medžiaga , atlieka prastai.

· Nesudeda arba prastai deda paveikslėlių eiles, mozaikas, suvokia vieną, ar kelis požymius, o ne jų visumą.

· Daro daug veidrodinio pakeitimo klaidų, raides gali sukeisti, praleisti žodžio dalį .

· Būdingi taisymai, braukymai, gali nepaisyti eilučių linijų. Klaidos pastovios.

· Rašydami diktantus ir nurašydami tekstus daro daug klaidų (optinė disgrafija).

· Sunkiai sprendžia tekstinius uždavinius.

· Bloga orientacija plokštumoje ir erdvėje.

Kaip padėti vaikui?

Neakcentuokite vaiko nesėkmių, padėkite išlaikyti savigarbą, leiskite pasijusti mokančiam, žinančiam. Sėkmingai naudokite žodinę medžiagą, atrinkite visa, ką galima vaikui pe
erduoti žodžiu bei veiksmu. Skatinkite pasakoti iš savo patirties, naudokite vaizdines suvokimo priemones mokantis. Leiskite vaikui daug karpyti, išlankstyti, nulipdyti raides,kurios painiojasi.

Prieš atliekant užduotį visus nurodymus, sąlygas perskaitykite individualiai. Kuo daugiau tokių užduočių ir žaidimų, kur vaikas turėtų atlikti nuoseklius veiksmus: sudėti skaičių seką, kur reikia sujungti taškus, daiktus pagal dydį, paveikslėlius reikiama tvarka. Skatinkite žaisti su įvairiais loto, mozaikomis, kaladėlėmis, konstruktoriais.

2. Vaikai, turintys percepcinių (audiovizualinių) – motorinių ryšių sutrikimų

Šios grupės vaikų problema – nepakankami ryšiai tarp regėjimu ir klausa gaunamos informacijos. Su

utrikęs jos siejimas į visumą, perkodavimas (žodinės informacijos į vaizdinę, vaizdinės į žodinę). Audiovizualinių ryšių sutrikimai gali lemti mokymosi problemas ir kartu gilų akademinį atsilikimą. Dėl garso ir raidės, ištarto ir užrašyto žodžio tapatinimo problemų jų kartais beveik neįmanoma išmokyti skaityti, jei neteikiama ypatinga pagalba.

Mokymosi sunkumai

· Negali veikti su vaizdine medžiaga pagal žodinę nuorodą ir atvirkščiai.

· Rašyti įgunda sunkiai, klaidos nelogiškos, nepaaiškinamos.

· Atspėti daiktą pagal žodinį aprašymą, spėti mįsles ir kt.

· Sunkiai orientuojasi lape, prastai skiria kryptį.

· Be orientyrų negali rašyti, brėžti tiesia linija.

· Žodžiu skaičiuoja lengviau nei naudodamiesi skaitmenimis.

· Rašydami pasižymi suvaržytais, nelygiais, neryžtingais rankos judesiais.

Kaip padėti vaikui?

Skatinkite, pagirkite, palaikykite jo norą mokytis. Skaityti, rašyti, skaičiuoti mokykite netradiciniais metodais. Įvairiems simboliams (raidėms, skaičiams, figūroms ir kt.) suvokti naudojamas multisensorinis būdas – mokymas suvokti realius pasaulio daiktus, reiškinius visais penkiais pojūčiais vienu metu, per uoslę, taktiliką (lietimą), judesį, skonį. Tobulinkite vizualinio simbolio ir garso tarpusavio ryšio sudarymą. Akcentuokite pažangą, o ne klaidų kiekį. Mokymosi užduotis susisteminti taip, kad kaip galima daugiau jos vaikas įsisavintų atskirai vaizdų pavidalu ir atskirai žodine forma.

3.Vaikai, turintys girdimojo suvokimo ir kalbinių procesų sutrikimų

Šių vaikų mokymosi negalės susijusios su nepakankamu girdimojo suvokimo išlavėjimu ir silpnais bendraisiais kalbiniais sugebėjimais. Dėl girdimojo suvokimo trūkumų vaikai negeba diferencijuoti iš klausos panašiai skambančių fonemų ir todėl negali jų susieti su atitinkamomis gr

rafemomis (raidėmis) rašydami. Todėl sunku orientuotis bet kokia žodine medžiaga, sunku suvokti tikrąją žodžio prasmę. Konstrukcinis intelektas paprastai normalus arba aukštas.

Mokymosi sunkumai

· Akustinė dislekcija – tai skaitymo sutrikimas dėl nepakankamo fonetinių garsų suvokimo, skyrimo.

· Artikuliacinė akustinė disgrafija – rašymo sutrikimai dėl garsų tarimo trūkumo.

· Akustinė disgrafija – dėl garsų diferencijavimo sutrikimo.

· Semantinė dislekcija – gramatinis sutrikimas, dėl neišsivysčiusios kalbos gramatinės sandaros trūkumų.

· Semantinė gramatinė disgrafija – kalbinių procesų sutrikimai, išplitę visoje kalbos sistemoje.

Kaip padėti vaikui?

Klausykitės pasakų, dainų. Prašykite paduoti, parodyti, paslėpti būtent tą daiktą, apie kurį kalbama. Išvardyti paveikslėlius, daiktus tiksliai ta tvarka, kuria jie pateikiami. Nusakyti spalvos dydį, svorį, nusakyti jų vietą erdvėje. Klasifikuoti daiktus pagal vieną požymį. Naudokite medžiagos perkodavimą. Kuo daugiau vaizdine forma pateikti pavyzdžių, mokyti per tiesioginį patyrimą. Tinka visuminis, kontekstinis, vizualinis mokymo būdas. Kuo daugiau informacijos pateikite vaizdžiai. Stenkitės pabrėžti tai, ką jis sugeba atlikti gerai, o ne tik analizuoti sunkumus.

4. Vaikai, turintys specifinių atminties sutrikimų

Šios grupės vaikams mokytis trukdo prasta atmintis. Mokydamiesi jie atsilieka dėl nemodalinių trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimų, regimosios ar girdimosios atminties ryškaus vyravimo viena kitos atžvilgiu, įsiminimo ir atgaminimo strategijų stokos. Bendrieji jų intelektiniai gebėjimai pakankami. Vaikai gali svarstyti, daryti išvadas, perdirbti informaciją, ją grupuoti.

Mokymosi sunkumai

· Gali „nuolat pamesti“ ką tik išgirstą, matytą informaciją.

· Turi informacijos įsiminimo, išlaikymo ir atgaminimo problemų.

· Nenaudoja išmokimą pa

alengvinančių, gerinančių būdų.

· Nurašo teisingai, bet daro klaidų ten, kur reikia pritaikyti sužinotą taisyklę.

· Ilgai nesiautomatizuoja paprasčiausi sudėties, atminties veiksmai, neįsidėmi skaičių sekos, daugybos lentelės.

Kaip padėti vaikui?

Neakcentuokite prastos vaiko atminties, jos nesureikšminkite. Skatinkite kūrybinį mąstymą, kai vaikas „atranda“ atsakymą, jį išmąsto. Vaiko žinioms tikrinti pasirinkite užduotis, atskleidžiančias bendrą vaiko nuovoką, supratimą, gebėjimą protauti, naudotis informacija, o ne tas, kurios rodo, ar „iškalė “ medžiagą ar ne. Dalykus, kuriuos reikia įsiminti, vertinkite su nuolaida. Užduotys turi būti formuluojamos aiškiai ir etapais. Tegul šalia vaiko visada būna atraminė medžiaga. Ugdykite informacijos ieškojimą. Svarbu nuolat lavinti atmintį. Paprašykite jų kasdien prisiminti ir smulkiai apibūdinti tai, ką jis darė šią dieną. Žaiskite žaidimus, siekite asmeninio rezultato įsimenant įvairią informaciją, ir kt.

5. Vaikai, turintys savireguliacijos sutrikimų

Pagrindinė šios grupės vaikų mokymosi sunkumų priežastis – sutrikusi savireguliacija. Jiems labai sunku tinkamai organizuoti savo veiklą, elgesį, emocijas. Neretas ir dėmesio sutrikimas. Vaikams sunku nusiteikti darbui, apsispręsti dėl ko nors, savarankiškai planuoti, darbą atlikti iki galo, tikslingai siekti rezultatų. Būdingas impulsyvumas, sunkiai kontroliuojami netikslingi judesiai – hiperkinezės. Hiperaktyvių mokinių priešingybė – hipoaktyvūs moksleiviai. Jų intelektinės veiklos tempas perdėm lėtas. Kartais lėtais laikomi ir asteniški vaikai. Jų pagrindinė bėda – ne tik lėtas veiklos tempas, kiek greitas išsekimas, nuolatinis „atsijungimas“.

Mokymosi sunkumai

· Patiria sunkumų, bendrų visam mokymosi procesui.

· Būdingos klaidos, a

. . .

Rekomenduojama literatūra:

1. Giedrienė R., Monkevičienė O. (1995). Kodėl nemiela mokykla? Vilnius.

2. Monkevičienė O. (2003). Specifinės mokymosi negalės: atpažinimas ir ugdymo kryptys. Specialiojo ugdymo pagrindai. Šiauliai, p. 426-447.

3. Specialiųjų poreikių vaikų pažinimas ir ugdymas. (2001). Šiauliai

4. Ališauskas A. (2001). Specifinės mokymosi negalės: konceptualusis ir taikomasis aspektai. Specialusis ugdymas, 2(5), 15-28

Komentuokite!