pedagoginės pertraukėlės ir jų vieta pamokoje

2979 0

Pedagoginės pertraukėlės,

jų rūšys ir vieta pamokoje

Vaikų protinio darbo krūviai kasmet didėja: daugėja pamokėlių, intensyvėja vaikų protinė veikla. Tai pedagoginės pertraukėlės pradinukų pamokose yra viena iš svarbesnių pamokos dalių, nes pradinukas intensyviai gali dirbti tik dalį pamokos.

Mokymasis yra didelis krūvis, be to, vaiko darbingumą neigiamai veikia vienoda kūno poza, varžomas kvėpavimas. Prasidėjęs bendras grupės neramumas rodo, kad vaikai pavargo. Jų smegenų žievėje ima dominuoti jaudinimo procesas. Sumažėjus vaikų darbingumui, susilpnėja dėmesys, pablogėja atmintis, sunkiau įsimenama mokomoji medžiaga. Vėliau vaikas darosi mi

ieguistas, pradeda atsakinėti į klausimus nesąmoningai arba visai neatsako. Jis suglemba, žiovauja, rąžosi. Tai rodo, kad smegenų žievėje prasidėjo apsauginis slopinimas. Jeigu šių reiškinių auklėtoja nepastebi, vaikas gali pervargti.

Protinio darbingumo „bangavimai” priklauso nuo vaikų amžiaus, darbo ir poilsio režimo. Pastebėta, kad, tinkamai pasimankštinę per pertraukėles, vaikai ne taip greitai pavargsta, greičiau susikaupia, atlikdami užduotis, būna atidesni. Labai svarbu, kad poilsis per pamokėlę ir tarp pamokėlių būtų aktyvus. Fiziniai pratimai, keisdami veiklos pobūdį, skatina sulėtėjusią organizmo veiklą, padeda atpalaiduoti tuos galvos sm
megenų žievės centrus, kurie labiausiai buvo apkrauti, pakeisti kūno padėtį, gerina vaikų nuotaiką. Jie sumažina nuovargį, teigiamai veikia sveikatą bei darbingumą. Todėl reikia, kad atskiri režiminiai momentai pradinėse klasėse būtų dinamiški, poilsio pertraukėlės — motoriškai aktyvios.

Pastebėta, kad po pedagoginės pertraukėlės va
aikai, t.y. 2-3 minučių aktyvaus poilsio vaikai vėl gali našiai dirbti. Žymus pedagogas K.Ušinskis teigė, kad reikia leisti vaikams truputį pajudėti ir jie apdovanos mus, mokytojus, nauju dešimties minučių gyvu dėmesiu.

Šiame (6-9 metų) amžiuje intensyviai vystosi vaiko organizmas — audiniai, vidaus organai, kaulai, kvėpavimo ir kraujo apytakos sistemos ir kt. Šiame amžiuje normalus vaiko organizmo vystymasis gali būti lengvai pažeidžiamas dėl nepalankių darbo ir poilsio sąlygų.

Šio (6-9 metų) amžiaus vaikų smulkieji rankų raumenys dar nėra pilnai išsivystę ir sutvirtėję, formuojasi plaštakos, riešo kaulai. Vaikai rašo, piešia įsitempę, nesugeba laisvai atlikti didelio tikslumo reikalaujančių judesių. Dėl to rašant, piešiant, lipdant ar konstruojant greitai pavargsta vaikų rankos. Tada užduotis atliekama skubotai, neteisingai, kartais vaikai nebenori užbaigti pradėto darbo. Fiziniai pratimai pagreitina kraujo apytaką, pagerina medžiagų ap
pykaitą, padeda atpalaiduoti intensyviai dirbusius raumenis.

Mankštos pertraukėlės turi didelę reikšmę racionalios laikysenos profilaktikai: jos mažina fizinį nuovargį tų raumenų, kurie fiksuoja viršutinę kūno dalį vertikalioje padėtyje. Todėl mankštos pertraukėlėms labai tinka vienas kitas pratimas, koreguojantis vaiko laikyseną, padedantis justi taisyklingą kūno pozą nes paprastai vaikai sėdėdami atsipalaiduoja, ima kūprintis. Jei yra sąlygos, galima atlikti keletą pratimų atsigulus. Tai skatina nugaros raumenų „įtampos iškrovimą”.

Pertraukėlė turi būti trumpa (3 – 5 min.), labai kompaktiška, kompleksiška. Reikia siekti, kad vaikai visą laiką judėtų, laisvai jaustųsi. P
Paaiškinimai, jei jų reikia, turi būti trumpi, konkretūs. Pastabos visai grupei arba atskiriems vaikams daromos, atliekant judesius. Paprastai stengiamasi nestabdyti vaikų, kol įmanoma juos koreguoti judant. Reikia stengtis kuo mažiau laiko sugaišti vaikų išrikiavimui. Dažniausiai judesiai daromi šalia suolų arba laisvame klasės plote, rečiau — vaikams sėdint. Pradinukai dažnai mokosi klasėse su prieškambariu, tai jis labai tiks ir pedagoginei pertraukėlei. Laisvame plote vaikai gali patys sustoti taip, kad netrukdytų vienas kitam, arba sudaryti ratuką. Rikiuoti vaikus sudėtingesniais būdais nereikia, nes veltui gaištamas laikas.

Aiškinant pertraukėlės žaidimą, reikia draugiškai bendrauti su vaikais. Jų galima paklausti: „Kokį žaidimą šiandien norite pažaisti?”. Arba: „Pažaiskime šiandien žaidimą.”, „Ar jūs žinote žaidimą.” ir t. t. Žaidimai neturi būti per daug sudėtingi, kad nereiktų gaišti daug laiko jų aiškinimui.

Parenkant žaidimus, reikia atkreipti dėmesį į esamas sąlygas ir į tai, kad per pedagoginę pertraukėlę vaikai per daug neišsiblaškytų. Čia ne visi žaidimai tiks su laipiojimo, mėtymo, pusiausvyros pratimais. Jiems žaisti dažniausiai reikia tam tikrų prietaisų, reikmenų, daug vietos.

Jei vaikai pamokos metu dirbo labai intensyviai, labai susikaupę skaičiavo, piešė, mokėsi eilėraštį ir pan., reikia parinkti jiems gerai žinomą žaidimą, kuris nereikalautų įtemptos protinės veiklos, ir vaikai galėtų pailsėti. Pravartu ir mokytojai pasimankštinti kartu su mokiniais.

Žaidimai gali būti jau žinomi vaikams, ka
artojami keletą kartų. Baimintis, kad žaidimai gali įgristi, nėra ko. Vaikai linkę daugelį kartų kartoti tą patį žaidimą: kuo jie geriau žino žaidimą, tuo kūrybiškiau, laisviau atlieka judesius, jaučia pasitenkinimą ir džiaugsmą. Nereikia užmiršti ir vaikų domėjimosi vienais ar kitais žaidimais. Vaikų mėgstamus žaidimus reikia žaisti dažniau, sumaniai panaudoti siekiant įvairių pedagoginių tikslų. Žaidimas lydi žmogų visą gyvenimą. Tai pagrindinė veikla, kompensuojanti troškimą dalyvauti rimtame suaugusiojo darbe, ypatingas metodas, padedantis įtraukti vaiką į kūrybą, stimuliuojantis aktyvumą, žinių troškimą. Tai nuostabi bendravimo priemonė ir mokymo proceso dalis bei mokymosi proceso organizavimo būdas. Pedagoginės pertraukėlės suteiks mokiniams daugiau žvalumo, pakels nuotaiką.

Pradinukams, o ypač pirmokams labai tinka imitacinės mankštos pertraukėlės. Vaikams patinka, darant judesius, imituoti trumpą eilėraštuką ar pasakojimą. Tekstas didina vaikų susidomėjimą fiziniais pratimais, padeda geriau įsivaizduoti judesį. Šio amžiaus vaikams neįdomūs ir sunkiai suprantami bendro lavinimo pratimai.

Jei pertraukėlė bus per ilga, vaikai per daug išsiblaškys ir juos bus vėl labai sunku sukaupti darbui.

Pedagoginę pertraukėlę reikia daryti tada, kai atsiranda trumpa pauzė (pereinama nuo naujos medžiagos perteikimo prie jos įtvirtinimo, pateikiama vaikams kita užduotis ar pan.).

Namuose ruošiant pamokas vaikams taip pat galima daryti trumpalaikes mankštos pertraukėles, nes ir tada vaikas gali pavargti ir pavargsta ilgiau rašydamas ar sėdėdamas ilgiau vienoje pozoje.

Arkadijus Kiseliovas ir
r Danutė Kiseliova 1 klasės mokytojo knygoje pažymi, kad “organizuojant pedagogines pertraukėles, atsižvelgiama į pamokos turinį, eigą. Jeigu pamoka įdomi, kaitaliojamos darbo formos, tai dažniausiai specialių pertraukėlių ir nereikia. Dirbtinės pertraukėlės blaško mokinius. Atlikus vadovėlio užduotis, reikėtų pažaisti kokį nors matematinį žaidimą, visiems kartu išspręsti galvosūkį, įminti keletą mįslių ir kt., po to pereiti prie užduočių pratybų sąsiuviniuose”.

Patariama matematikos pamokoje nedaryti pedagoginių pertraukėlių susijusių su muzika, nes dainuojant dirba tie patys smegenų centrai kaip ir skaičiuojant.

Pedagoginės pertraukėlės – tai nėra paprastos pertraukėlės. Jos turi būti tinkamai organizuotos. Net ir jų metu mokytojas siekia tam tikrų tikslų.

Tiek savo turiniu, tiek forma pedagoginės pertraukėlės yra labai įvairios. Tai: mįslių minimas; galvosūkiai, kryžiažodžiai, rebusai; eilėraštukai su skaičiais; matematiniai didaktiniai žaidimai; mankštos pertraukėlės; judrieji žaidimai; mankšta rankoms, akims; siužetiniai-inscenizaciniai (imitaciniai) žaidimai; pasikalbėjimai.

Patarimų, kokios pedagoginės pertraukėlės kokiai pamokai tinka, galima rasti įvairioje didaktinėje literatūroje, skirtoje pradinių klasių mokytojams (žr. literatūros sąrašą). Tikrai daug patarimų galima rasti jau minėtų autorių Danutės Kiseliovos ir Arkadijaus Kiseliovo, Broniaus Balčyčio, Janinos Balčytienės ir Aldonos Vaičiulienės mokytojo knygose matematikos mokymui pradinėse klasėse.

1996 metų “Žvirblių tako” Nr.3 Pakruojo rajono Linkuvos vidurinės mokyklos mokytoja Regina Kriščiūnaitė dalijasi savo patirtimi apie žaidimus ir pedagogines pertraukėles per “Aš ir pasaulis” pamokas 1 klasėje. Jos straipsnis taip ir vadinasi: “

. . .

Ir aš taip pat*

– Aš nuvažiavau į mišką.

– Ir aš taip pat.

– Aš nukirtau medį.

– Ir aš taip pat.

– Aš parsivežiau namo.

– Ir aš taip pat.

– Aš padirbau lovį.

– Ir aš taip pat.

– Aš įdrėbiau jovalo.

– Ir aš taip pat.

– Kiaulės ėdė.

– Ir aš taip pat.

Mokytojas pradeda, o klasė atsakinėja. Pabaigoje visi juokiasi iš savęs, nes susipainiojo ir pasakė taip, kad tarsi ėdė kartu su kiaulėmis.

Kur važiuoji?*

– Kur važiuoji?

– Į Zapyškį.

– Ką ten pirksi?

– Pilką kiškį.

– Kur važiuoji?

– Į Šilutę.

– Ką parveši?

– Gal roputę.

– Kur važiuoji?

– Į Kėdainius.

– Ką ten pirksi?

– Tris riestainius.

– Kur važiuoji?

– Į Veliuoną.

– Ką ten pirksi?

– Baltą duoną?

– Kur važiuoji?

– Į Alytų.

– Ką ten pirksi?

– Šimtą plytų.

– Kur važiuoji?

– Į Varėną.

– Ką parveši?

– Aitrų krieną.

Šiame pokalbyje klasė gali pasidalinti perpus. Vieni klausia, o kiti atsako.

* Žaidimai per pedagogines pertraukėles pradinėse klasėse. / Parengė Šiaulių Zoknių pagrindinės mokyklos pradinių klasių vyr. mokytoja Janina Petraitienė. – Šiaurės Lietuva, 2001.

LITERATŪRA:

1. Adaškevičienė E. Mankštos pertraukėlės vaikų darželyje. – K., Šviesa, 1984.

2. Balčytienė J. Matematikos uždaviniai pradinėje mokykloje (eilėraštukai, dainelės, galvosūkiai). – Šiaulių pedagoginis institutas, 1995.

3. Balčytis B., Vačiulienė A. I klasės matematikos pamokų planavimas. Didaktiniai patarimai mokytojams. – K., Šviesa, 2002.

4. Balčytis B., Vačiulienė A. Skaičių šalis. I klasės mokytojo knyga. – K., Šviesa, 1994.

5. Balčiūnienė R., Paulauskienė Z. Matematikos testai ir įvairių užduočių kompleksai gabiems mokinukams. – Š., 2001.

6. Baltrūnas A. Matematiniai galvosūkiai. – K., Šviesa, 1989.

7. Didaktika / parengė vyr. dėstytoja Genovaitė Lipnevičienė. – Panevėžys, 2000.

8. Kiselienė B. Čiulbėkit vyturėliai. 2000.

9. Menu mįslę keturgyslę. Lietuvių liaudies mįslės / paruošė Grigas K. – V., 1984.

10. Mįslių pasaulis / parinko ir sudarė Pranas Sasnauskas. – K., Vaiga, 2000.

11. Okeris O. Žaidimai visai šeimai. – V., 1985.

12. Pedagoginės pertraukėlės pradžios mokykloje. / Sudarė Bagamulskienė A., Bumlauskienė I., Kimontienė A., Vaitkuvienė V. – Šiauliai, Šiaulių universiteto leidykla, 2000.

13. Pradinis ugdymas Nr.1. – Š., 1996.

14. Rajeckas Vl. Mokymo organizavimas. – K., Šviesa, 1999.

15. Skučaitė R. Sukit sukit galveles. – K., Šviesa, 1984.

16. Stulgienė A. Įdomioji matematika I-II klasei. – Š., Šiaurės Lietuva, 1995.

17. Trudniovas V. Skaičiuok, mąstyk, spėk. – K., Šviesa, 1983.

18. Žaidimai per pedagogines pertraukėles pradinėse klasėse / parengė Šiaulių Zoknių pagrindinės mokyklos pradinių klasių vyr. mokytoja Janina Petraitienė. – Šiaurės Lietuva, 2001.

19. Žvirblių takas. 1996/3, 4-6 psl.

PRIEDAI

Join the Conversation