mokiniu vertinimas

480 0

TURINYS

ĮVADAS.............................. 3

1. VERTINIMO KAIP UGDYMO PROCESO SUDEDAMOSIOS DALIES....

TEORINIAI PAGRINDAI....................... 5

1.1 VERTINIMO SAMPRATA....................... 5

1.2 REKOMENDACIJOS VERTINANTIEMS MOKYTOJAMS......... 10

2. MOKINIŲ VERTINIMO IR UGDYMO INSTITUCIJOJE SITUACIJOS TYRIMAS. 15

2.1 TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS............... 15

2.2 PEDAGOGŲ POŽIŪRIS I VERTINIMĄ..................16

2.3 MOKSLEIVIO SAVĘS VERTINIMAS.................... 19

2.3.1 VERTINIMO APLANKAI IR ĮSIVERTINIMAS.............. 19

2.4 TĖVŲ POŽIŪRIS Į VERTINIMĄ....................... 25

IŠVADOS..............................28

LITERATŪROS SĄRAŠAS......................... 29

PRIEDAI.............................. 30ĮVADAS

„Vertinimas – tai informacijos rinkimas,

interpretavimas ir apibendrinimas tam, kad

galima būtų padaryti sprendimą“

N. L. Gage, D. C. Berliner, 1994

TEMOS AKTUALUMAS

Mokymosi rezultatų vertinimas – viena iš aktualiausių visų laikų pedagogikos problemų. Plačiausia prasme vertinimas yra informacijos rinkimas, interpretavimas ir apibendrinimas, kad bū

ūtų galima padaryti sprendimą. Mokymosi vertinimo privalumai yra: planavimo tikslumas mokiniams ir mokytojams, vertinimo kriterijų ir formų sąsajos su mokomąja medžiaga. Svarbus vertinimo tikslas yra ir suteikti mokiniams grįžtamąjį ryšį apie tai, kaip jiems sekasi (http://www.pedagogika.lt/puslapis/samprata.pdf).

Mūsų šalies mokyklose taikoma vertinimo sistema yra pernelyg orientuota į galutinius sprendimus apie mokinio žinias bei jų fiksavimą pažymiu. Ji nedera su keliamais ugdymo tikslais ir numatomais rezultatais, šiuolaikiniais mokymo ir mokymosi metodais.

Paskatinti mokinių mokymąsi yra pagrindinis mokyklos tikslas. Šio proceso šerdis yra vertinimas. Vertinimas gali pa
akylėti arba sugniuždyti, jis kelia baimę arba susijaudinimą ir tik retai būna neutralus. Kad vertinimas būtų prasmingas ir efektyvus, pirmiausia reikia išsiaiškinti kokia vertinimo paskirtis. Šiuolaikinėje mokykloje vertinimas suprantamas pirmiausia kaip pagalba vaikui. Vertiname tam, kad padėtume vaikui augti ir to
obulėti bei tam, kad jam geriau sektųsi mokytis (www.pedagogika.lt/Vertinimo%20Rekomendacijos.doc).

Ne mažiau svarbūs ir kiti vertinimo tikslai:

– numatyti mokymosi perspektyvą;

– kaupti ir panaudoti informaciją apie vaiko mokymosi patirtį, pasiekimus, daromą pažangą;

– nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę;

– priimti pagrįstus sprendimus.

Pagrindinis kiekvienos moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemos tikslas – moksleivių tobulėjimas. Vaiko pastangų rezultatas – ne pažymys, o tai, ką jis žino ir ko išmoko mokykloje: ką gali sukurti, kaip pritaikyti žinias arba argumentuoti savo nuomonę. Ugdymo turinio ir proceso kaita verčia permąstyti moksleivių vertinimo paskirtį, prasmę ir reikšmę ugdymo procese.

TYRIMO OBJEKTAS:

N pradinės mokyklos vertinimo sistema.

TYRIMO TIKSLAI:

Išsiaiškinti kokias vertinimo sistemas naudoja mokytojai N pradinėje mokykloje.

TYRIMO UŽDAVINIAI:

1. Išanalizuoti N pradinės mokyklos vertinimo formas ir būdus;

2. Išanalizuoti N mokyklos pedagogų, moksleivių ir tėvų požiūrį į vertinimą.

TYRIMŲ BAZĖ:

Tyrimas buvo atliktas N pradinėje mokykloje. Jame dalyvavo 4
pradinių klasių mokytojai, 25 pradinių klasių mokinių tėvai ir mokiniai.

TYRIMO METODAI:

1. Mokslinės ir metodinės literatūros analizė;

2. Pradinių klasių mokytojų, tėvų ir moksleivių anketinė apklausa;

3. Dokumentų analizė;

4. Tyrimo rezultatų kiekybinė ir kokybinė analizė.

Prieš vykdant tyrimą šiuo klausimu buvo išanalizuota turima literatūra, vidaus mokyklos audito rezultatai ir tyrimo būdai, buvo pradėta ieškoti būdu, kaip galima išnagrinėti vertinimo sistemas ir jų naudojimą N mokykloje. Buvo sudarytos anketos pradinių klasių mokytojams, moksleiviams ir jų tėvams, panaudojant vidaus audito medžiagą.

Buvo išdalintos anketos pradinių klasių mokytojams, moksleiviams ir jų tėvams. Per sa
avaitę užpildytos anketos buvo surinktos.

Apklausa parodė, kad mokytojai per pamokas daug dėmesio skiria rašto darbams ir mažiau aktyviai veiklai, kūrybiniams darbams, kurie padeda moksleiviams kritiškai mąstyti ir analizuoti situacijas, moko vertinti save ir išreikšti savo mintis ir nuomonę.

Kursinį darbą sudaro įvadas, dvi dalys., išvados, literatūros sąrašas, 3 priedai ir 3-jų priedų tęsiniai.

1. VERTINIMO KAIP UGDYMO PROCESO SUDEDAMOSIOS DALIES TEORINIAI PAGRINDAI1.1 VERTINIMO SAMPRATA

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata skiriama apibrėžti mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo kaitos strategiją pasikeitus priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų tikslams ir uždaviniams.

Pastaraisiais metais vertinimas kėlė daug diskusijų ne tik tarp mokytojų, bet ir platesniuose visuomenės sluoksniuose. Apie tai rašė laikraščiai, kalbama radijo ir televizijos laidose. Moksleiviams ir jų tėvams neaiškūs vertinimo kriterijai ir procedūros (www.pedagogika.lt/puslapis/bps/pgvert1.doc).

Vertinimas yra nuolatinis informacijos rinkimo ir kaupimo procesas. Mokytojų sprendimai turi didelės įtakos mokinių gyvenimui ir todėl šie sprendimai turi būti grindžiami kiek galima svarbesne ir tikslesne informacija.

Mokslininkai įvairiai apibūdina vertinimą ir įvardija jo sampratą. Pagal L. Jovaišos nuomonę, vertinimas – tai konkretus ir vienareikšmis pedagogų ar moksleivių veiklos ir elgesio kokybės laipsnio nustatymas pagal ugdymo tikslus, uždavinius, mokymosi ir darbo normos. O N. L. Gage ir D. C. Berliner (1994) teigia, kad vertinimas – informacijos rinkimas, interpretavimas ir apibendrinimas tam, kad būtų galima padaryti sprendimą. Ve

ertinimo terminas paprastai siejamas su visa renkama informacija, o pastaroji gali būti renkama formaliais ir neformaliais būdais (Arends, 1998) (www.rumai.lt/filemanager/download/107/standart.pdf). Nusakydamas tikrinimo ir vertinimo paskirtį, V. Rajeckas išskiria tikrinimo ir vertinimo funkcijas: 1) mokomoji, nes būtina nustatyti, ar mokiniai yra pasirengę suvokti naują medžiagą, išsiaiškinti mokymosi sunkumus, 2) lavinamoji, nes mokytojas skatina įvairiusmokinių protinius veiksmus, atliekami kūrybiniai ir savarankiški darbai, 3) auklėjamoji, apibūdinanti mokymosi rezultatus, dėl kurių mokiniai sielojasi ar išreiškia pasitenkinimą, džiaugsmą, 4) kontrolės funkcija parodo atskiro mokinio ar grupės mokymosi rezultatų lygį, taip pat mokytojo darbo efektyvumą, 5)diagnostinė funkcija, išryškėjanti, kai mokytojas dėsto naują medžiagą, nes aktualu, kaip buvo suvoktas, išmoktas išeitas kursas ar jo dalis, 6) mokinių pažinimo funkcija suteikia informacijos apie atsakinėjančio mokinio temperamento ir charakterio bruožus, ypač jo kalbos išsivystymo lygį (Rajeckas, 1998) (http:www.leidykla.vu.lt/inteleid/acta_pal/9/straipsniai/str26.pdf).

Akivaizdu, kad vakarų autoriai, N. L. Gage ir D. C. Berliner ir R. I. Arends vertinimą suvokia kiek kitaip. Anot jų, tai ne tik pažymių rašymas už atliktą darbą arba žinias, tai nuolatinis procesas, kuris kaupia informaciją apie moksleivius. Informaciją galima surinkti neformaliais būdais, pavyzdžiui stebint arba kalbantis. O taip pat ir formaliais: namų darbai, testai, atsiliepimai raštu. Visą surinktą informaciją naudojama tam, kad būtų galima padaryti sprendimus. Pagrindiniai vertinimo tikslai:

● padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei;

● pateikti informaciją apie mo
okinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą;

● nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagristus sprendimus.

Yra daug įvairių vertinimo tipų:

○ pagal vertinimo būdus ir procedūras vertinimas skirstomas į formalųjį ir neformalųjį,

○ pagal rezultatų panaudojimo tikslą – diagnostinį, formuojamąjį, apibendrinamąjį,

○ pagal vertinimo objektą – pasiekimų ir pastangų, žinojimo ir gebėjimų vertinimą,

○ pagal tai, su kuo lyginami moksleivio pasiekti rezultatai – norminį, kriterinį, ideografinį.

Kiekvienas mokytojas stengiasi pritaikyti visus vertinimo tipus, kad surinkti ir sukaupti daugiau informacijos apie moksleivį, jų pasiekimus ir pažangą. Bet nepriklauso nuo to, koks vertinimas bus naudojamas, jis visada turi būti atviras ir skaidrus, objektyvus ir efektyvus, informatyvus ir ekonomiškas, o taip pat pozityvus ir konstruktyvus.

Vertinimas padeda:

● mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;

● mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti. problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

● suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko ir tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos;

● nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą.

Moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimui naudojami įvairiausiai vertinimo būdai, tipai ir formos. Pagal moksleivių vertinimo pobūdį skiriami šie būdai:

1. Neformalusis vertinimas

Naudojant tokį vertinimą, gaunama nuolatinė bendriausia informacija apie ugdymo(si) sėkmę. Neformalusis vertinimas vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant, jaučiant mokinių reakciją, grįžtamąjį ryšį. Įvertinimas paprastai neužrašomas arba fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis). Neformaliai vertinama moksleivio asmenybės raida, jo vertybinės nuostatos, bendrųjų gebėjimų plėtotė.

2. Formalusis vertinimas

Toks vertinimas turi aiškiai struktūruotą, formalizuotą pobūdį: vertinamosios užduotys (rašiniai, namų darbai, testai, projektai ir pan.) yra tam tikro formato, joms atlikti skiriamas konkretus laikas ir vieta. Moksleivių atliktos užduotys įvertinamos remiantis nustatytais vertinimo kriterijais. Įvertinimas fiksuojamas (užrašomas) nustatyta forma (recenzija, balai, taškai ir pan.) dienyne, vertinimo lape, pasiekimų knygelėje, pažymėjime, kaupiamas aplankuose, bylose ar kt. Formalusis vertinimas taikomas tuomet, kai reikia fiksuoti moksleivio mokymosi rezultatus bei pažangą ir išsaugoti informaciją ilgesniam laikui. Formalusis vertinimas yra taikomas vertinant žinias, įgūdžius, dalykinius bei bendruosius gebėjimus bei nustatant pažangą.

Šių vertinimo būdų santykis priklauso nuo ugdymo tikslų, moksleivių amžiaus, dalyko specifikos arba ugdymo srities, darbo metodų ir kt. Priešmokyklinėje ir pradinėje mokyklose vyrauja neformalusis vertinimas. Vyresnėse klasėse, ypač pagrindinės mokyklos paskutinėse klasėse ir vidurinėje mokykloje, plačiau naudojamas formalusis vertinimas, bet ir neformaliojo vertinimo vaidmuo nesusilpnėja.

Vertinimas gali tūrėti skirtingą paskirtį: diagnozuoti esamą padėtį, numatyti mokymosi perspektyvą, apibendrinti tam tikro etapo pasiekimus, atgal kurias galima atskirti tokius vertinimo tipus:

1. Diagnostinis vertinimas

Toks vertinimo tipas, kuriuo siekiama išsiaiškinti asmens mokymosi galimybes ir spragas, suteikti pagalbą bei numatyti tolesnius mokymosi žingsnius. Diagnostinis vertinimas paprastai atliekamas prieš pradedant tam tikrą mokymosi etapą (temą, trimestrą, pusmetį ir kt.). Tai vertinimas, sudarantis prielaidas derinti moksleivio išgales bei reikalavimus, siūlant jam individualias programas, specialius ugdymo metodus, atsižvelgiant į individualius moksleivio poreikius ar negales. Diagnostinis vertinimas vertingas tada, kai jis atliekamas sistemingai ir yra orientuotas į grįžtamosios informacijos suteikimą moksleiviui, jo tėvams.

2. Formuojamasis vertinimas

Vertinimas, kuris padeda numatyti moksleivio ateities ugdymo(si) kryptį bei veiksmus arba įtvirtintį daromą pažangą. Jis atliekamas viso ugdymo proceso metu, kai siekiama suteikti detalią informaciją apie tolesnio moksleivio mokymo(si) bei tobulėjimo galimybes. Mokytojas, taikydamas formuojamąjį vertinimą, turėtų formuluoti pozityvius komentarus, atsisakyti raudono pieštuko ir pan. Šis vertinimas negali būti siejamas su kitais vertinimo būdais, o ypač su pažymiu, nes formuojamojo vertinimo tikslas sunkiai dera su kontrole. Formuojamasis vertinimas yra efektyvus, kai siejamas su nuolatiniu diagnozavimu ir grįžtamuoju ryšiu. Toks vertinimas skatina moksleivius mokytis ir padeda suprasti, kad vertinimas yra svarbi mokymo(si) proceso dalis, skirta moksleivių ir mokytojų bendradarbiavimui, padedanti moksleiviams atskleisti jų stipriąsias ir silpnąsias puses, analizuoti esamus pasiekimus ar .spragas. Kadangi formuojamasis vertinimas yra grindžiamas moksleivio ir mokytojo tarpusavio santykiu, jų bendradarbiavimu, šio vertinimo rezultatai turi būti konfidencialūs.

3. Apibendrinamasis vertinimas

Šis vertinimo tipas naudojamas mokymosi periodo pabaigoje. Apibendrinamojo vertinimo rezultatai yra skirti suinteresuotiems ugdymo(si) kokybe asmenims ir institucijoms. Nors naudodamasis apibendrinamojo vertinimo rezultatais moksleivis gali spręsti apie savo pažangą, pirmiausiai ši informacija skirta mokytojams, kitiems institucijų vadovams, kurie atlieka atranką bei priėmimą, sprendžia apie tolesnio mokymo(si) galimybes, sertifikuoja ankstesnio mokymosi rezultatus, formaliai patvirtina pasiekimus ugdymo programos pabaigoje, vertina institucijos ir mokytojų veiklą.

4. Kaupiamasis vertinimas

Kaupiamasis vertinimas – tai vertinimas, kurio pagrindiniai tikslai:

▪ skatinti moksleivius bendradarbiauti, ieškoti sprendimų, drąsiai mąstyti ir nebijoti pažymių;

▪ siekti, kad moksleiviai dirbtų per visas pamokas, o ne tik stengtųsi gerai parašyti tikrinamuosius bei kontrolinius darbus ar atsiskaitymus;

▪ ugdyti tvirtas vidinio vertinimo nuostatas.

Kaupiamasis vertinimas skatina moksleivių savarankiškumą ir kūrybiškumą. Moksleiviams, norintiems įgyti reikiamą įvertinimą, reikia planuoti savo veiklą, analizuoti situaciją (ką reikia padaryti, kad gauti daugiau taškų) ir dirbti per visas pamokas. Nelieka neigiamo įvertinimo.

Vertinimas – svarbi ugdymo proceso dalis, kuri fiksuoja mokymosi rezultatus, informuoja moksleivius, tėvus, pedagogus apie tai, ko moksleivis išmoko ir ko ne.

Vertinant moksleivius mokytojai renka vertinimo tipą, priklausomai nuo vertinimo pagrindo. Ar vertinimas reikalingas, kad palyginti moksleivių rezultatus tarpusavyje arba moksleivis vertinamas pagal numatytus kriterijus. Atsižvelgiant į pagrindus, vertinimą galima padalinti į norminį ir kriterinį.

1. Norminis vertinimas

Norminis vertinimas sudaro sąlygas mokytojui išskirstyti moksleivius pagal jų pasiekimų lygį. Atlikę užduotis, moksleiviai išrikiuojami į eilę pagal surinktus taškus: geriausiųjų grupė (pvz., 10% visų atlikusiųjų užduotis) gauna aukščiausią įvertinimą, šiek tiek prasčiau atlikusiųjų užduotį grupė (taip pat apie 10%) gauna žemesnį vertinimą ir t.t. (pvz., valstybinio egzamino vertinimas yra norminis).

2. Kriterinis vertinimas

Tai vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai. Vertinama analizuojant, kiek veikla atitinka apibrėžtus kriterijus. Kriterijai siejami su standartu ir turi būti apibrėžiami prieš vertinimą, dėl jų susitariama, jų įsipareigojama laikytis. Standarte gali būti apibrėžiami pasiekimų lygmenis (pvz., minimalusis, pagrindinis, aukštesnysis). Kriterinis vertinimas dažniausiai naudojamas tuomet, kai vienu metu reikia įvertinti kelias gebėjimų ar kompetencijų sritis. Vertinant kriteriniu būdu visi moksleiviai gali gauti geriausius įvertinimus, jei jie įvykdė standarto reikalavimus, ir visi gali būti įvertinti blogai, jei nėra pasiekę standarto reikalavimų. Prieš pradėdamas kitą temą mokytojas, remdamasis standartais, turi nuspręsti, ar visi moksleiviai, ar tik dalis jų pasiekė temos tikslus. Pastarasis požiūris verčia nustatyti būtinus tikslus ir esminį minimumą, kurį privalu pasiekti visiems, paliekant teisę geresniems moksleiviams pasiekti žymiai daugiau.

Moksleivių vertinimas klasifikuojamas ir pagal laiką: jis gali būti vienkartinis (testai, kontroliniai darbai) ir nuolatinis, vykstantis visą laiką, stebint mokinį, jo mokymosi pastangas bei daromą pažangą.

Idiografinis (individualios pažangos) vertinimas – moksleivio pasiekimų ir pažangos vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama asmens daroma pažanga. Naudojant įdiografinį vertinimą, sekamas kiekvieno moksleivio augimas bei tobulėjimas ir vertinama pagal padarytą pažangą, o ne lyginant vieną moksleivį su kitais. Idiografinis vertinimas leidžia kiekvienam asmeniui mokyti.s pagal savo galimybes, prigimtinius gabumus, ir skatina jį nuolat tobulėti, orientuojantis į vis aukštesnius reikalavimus. Idiografinis vertinimas kiekvienam moksleiviui laiduoja psichologinį saugumą: iš moksleivio nereikalaujama tiek, kiek jis nepajėgia; moksleivių nelyginant tarpusavyje, sumažinama konkurencijos keliama įtampa bei nuolatinis nerimas, o mokymosi motyvaciją palaiko teigiami skatuliai: noras sužinoti, pažinti, patirti, smalsumas, troškimas tobulėti, pranokti save, sėkmės džiaugsmo išgyvenimas, savigarba, atsakomybės jausmas ir t.t. (http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/04-02-25-ISAK-256.htm).

Idiografinio vertinimo principas derinamas su kriteriniu vertinimu, t.y. vertinimu pagal išsilavinimo standartu reikalavimus. Šiuo atveju kiekvienas moksleivis „auga“ savo tempu ir pagal savo galimybes. Vertinama individualizuotai, orientuojantis į išsilavinimo standartus

(www.pedagogika.lt/puslapis/naujienos/1dalis.doc).

Pagrindinis moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemos tikslas – moksleivių tobulėjimas. Vaiko galutinis rezultatas – ne pažymys, o tai ką jis išmoko: ką gali sukurti, kaip pritaikyti žinias, argumentuoti savo nuomonę. Ugdymo turinio ir proceso kaita priverčia permąstyti vertinimo paskirtį, prasmę ir reikšmę ugdymo procese.

Mokyklos turi sukurti sistemas, kuriose galima suderinti visus esančius vertinimo tipus. Šios sistemos turi kelti moksleivių motyvaciją, skatinti juos mokytis drąsinti. Vertinimo sistema turi užtikrinti mokymo ir mokymosi grįžtamąjį ryšį ir tapti integralia ugdymo proceso dalimi. Svarbu ne tik įvertinti moksleivių pasiekimus, bet ir surinkti informaciją apie mokymosi rezultatus. Vertinimo sistema turi skirti daugiau dėmesio kokybiškos informacijos rinkimui.

Pažymiais turėtų būti vertinami tik testų, atitinkančių mokymo programai, rezultatai. Vertinant moksleivius pažymiais, geriau taikyti kaupiamojo vertinimo bruožus, nes tokia sistema sudaro moksleiviui galimybę pasirinkti ką ir kada mokytis. Vaikas ugdomas kaip asmenybė, jis gali pareikšti savo nuomonę ir spręsti pats ką ir kaip jam reikia daryti. Tokie vaikai kūrybiškesni, labiau pasitikintys savimi, gali atsispirti neigiamai bendraamžių įtakai. Taip pat, naudojant tokią vertinimo sistemą, moksleivis gali taupyti laiką, renkant tuos dalykus, kurių balų arba taškų jam trūksta. Jis gali atlikti tuos namų darbus, kurie jam labai patinka ir parodyti savo sugebėjimus šiuose dalykuose.

Dar vienas kaupiamojo vertinimo sistemos privalumas – objektyvesnis žinių patikrinimas. Moksleivis, turintis daugiau laiko, gali geriau pasiruošti reikiamam dalykui ir jo pažymys nepriklausys nuo emocinės būklės ir nuovargio. Moksleivis gali atsakinėti tada, kada jis pasiruošęs ir pilnai parodyti savo sugebėjimus. Toks vertinimas sumažina atsitiktinių pažymių tikimybę ir galimybę gauti neigiamą pažymį, nes kiekvienas moksleivio darbas yra įvertinimas.

Apibendrinant galima teigti, kad vertinimo metodikos gali įvairuoti, tačiau visos jos turi:

◦ ugdyti, o ne slopinti, skatinti, o ne bausti;

◦ neskirstyti mokinių į „gerus“ ir „blogus“, nežeisti jų žmogiško orumo;

◦ fiksuoti individualią pažangą, o ne lyginti vaikus vienus su kitais;

◦ nerūšiuoti vaikų pagal prigimtines galias, intelektinius ar kt. gabumus.1.2 REKOMENDACIJOS VERTINANTIEMS MOKYTOJAMS

Pedagogai žino, kad gali kurti savąją vertinimo metodiką rinkdamiesi vertinimo būdus ir formas, tačiau norėtų ir tikslesnių, konkretesnių nurodymų, bendrų mokyklai susitarimų, kurių labai trūksta. Dauguma pradinių klasių pedagogų vertinimo metodikas parenka jau sukurtas ir jas pritaiko (kaip ir ugdymo turinį). Mokytojai, grįžę iš seminarų ir susipažinę su kolegų naudojamais įvairesniais vertinimo būdais, tuoj mėgina visas naujoves taikyti savo darbe, todėl ne visi moksleiviai gali suprasti ir paaiškinti naujų ženklų ir simbolių prasmę. Ne visi pedagogai suvokia naujo nepažyminio vertinimo esmę – rašydami vos ne kas dieną įvairiausius pagyrimus bei „puošdami“ pasiekimų knygeles piešiniais, simboliais, spalvomis ir kitais ženklais. Tam sugaištama daug laiko, o vertinimo informacija ne visai suprantama moksleiviams ir jų tėvams ( www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/bsp_24-01-06-21_p.doc).

Sunku sukurti tokią vertinimo sistemą, kuri tenkintų visus. Todėl kiekviena mokykla gali kurti savo vertinimą, naudojant esančias vertinimo sistemas. Mokytojams, prieš pradedant mokyti moksleivius, turi būti aišku, ką reikia pasiekti ir kaip moksleiviai bus vertinami ugdymo procese. Jie, planuojant savo vertinimą, turi atsižvelgti į mokinių pasiekimus ir gebėjimus, remtis išsilavinimo standartų reikalavimais ir ugdymo tikslais, fiksuoti vertinimo informaciją mokyklai nustatytą tvarką, apibendrinti ir išanalizuoti moksleivių mokymą ir mokymąsi. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas susideda iš dviejų pagrindinių dalių, kurios esmingai skiriasi pagal paskirtį ir tikslus:

▪ vertinimo ugdymo procesas (mokant ir mokantis);

▪ vertinimo baigus kurso, modulio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programa.

Vertinimo ugdymo procesą sudaro formuojamasis ir diagnostinis vertinimas.

Atliekant vertinimą, mokytojai gali išskirti tarpusavyje susijusius veiklos aspektus:

1. Išsiaiškinti mokymosi uždavinius ir vertinimo kriterijus;

2. Pozityviai skatinti mokymosi motyvaciją – kelia mokinių pasitikėjimą savo jėgomis ir norą siekti daugiau nurodydamas, kas pavyko, pagristai pagirdamas, vengdamas gąsdinti pažymiais;

3. Numatyti tolesnio mokymo ir mokymosi uždavinius, remiantis mokinio ar mokinių grupės pasiekimais, polinkiais, interesais, poreikiais;

4. Parengti veiksmingas užduotis, naudojant įvairius mokymo(si) metodus ir strategijas, kad mokinys patirtų sėkmę.

Sukauptos informacijos analizė, apibendrinimas ir fiksavimas padeda mokytojai stebėti ugdymo veiksmingumą, atsižvelgiant į ugdymo tikslus ir išsilavinimo standartus, sukaupti duomenis apie mokymąsi, kuriuos būtų galima aptarti su pačiais mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais).

Mokytojai, vertinant baigus programą, turi taikyti apibendrinamąjį vertinimą (pasiekimų patikrinimai, įskaitos, egzaminai). Pagrindinis ugdymas baigiamas pasiekimų patikrinimu, o vidurinis – brandos egzaminais.

Apibendinamasis vertinimas yra formalus. Pagal vertinimo tikslą pasirenkamas kriterinio arba norminio tipo vertinimas. Jo rezultatai fiksuojami pažymiu ar kita forma. Šis vertinimas turi būti validus ir patikimas. Vertinimo dalyviai iš anksto susitaria dėl vertinimo kriterijų ir tvarkos.

Apibendrinamojo vertinimo informacija naudojasi mokinys, rinkdamasis tolesnį mokymąsi; mokytojas, konsultuojantis mokinį dėl jo pasirinkimo ar vertindamas savo pedagoginę veiklą; kiti suinteresuoti asmenys bei institucijos, vertinančios ugdymo kokybę. Priimant į aukštąsias, profesines ar kitas mokyklas remiasi apibendrinamojo vertinimo informacija. (žr. 1 paveikslą).

Vertinant moksleivių žinias ir gebėjimus, mokytojai turi orientuotis į išsilavinimo standartus, kurie yra kritinio vertinimo pamatas. Vertinant moksleivio mokymosi pažangą, vertinimą reikia derinti su kritiniu vertinimu, nes tada mokytojas orientuojasi į išsilavinimo standartų reikalavimus.

VERTINIMO PLANAVIMAS

V.ERTINIMAS MOKANT, INFORMACIJOS

RINKIMAS IR FIKSAVIMAS

VERTINIMO INFORMACIJOS ANALIZĖ

VERTINIMO INFORMACIJOS

PANAUDOJIMAS IR SPRENDIMAI

1 pav. Vertinimo organizavimo etapai

Jau kuris laikas pradinukams mokyklose neberašomi pažymiai. Vieni mokytojai dėl to džiaugiasi, kiti sako, kad naujoji sistema neaiški ir daug geriau būtų grįžti prie pažymių. „Iniciatyva vertinti ne pažymiais kilo iš pačių mokytojų. Pažymių atsisakėme jau seniai ir prie jų tikrai negrįšime. O dėl vertinimo sistemos – kokia ji turi būti, turime susitarti“, – ragina Švietimo ir mokslo ministerijos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė (www.smm.lt/naujienos/docs/ vertinimas%20LZ040506.doc).

Pradinių klasių mokiniai vertinami aprašomuoju formaliuoju kriteriniu ir ideografiniu vertinimu.

Idiografinis (individualios pažangos) vertinimas – tai toks moksleivio pažangos vertinimo principas, kai stebima ir vertinama asmens daroma pažanga, lyginant to paties moksleivio dabartinius pasiekimus su ankstesniaisiais

Idiografinio vertinimo principas atsirado drauge su humanistinio ugdymo teorija, teigiančia nelygstamą asmens vertę, akcentuojančia kiekvieno individo unikalumą, neigiančia bet kokį individų lyginimą vienų su kitais, skirstymą į „gerus“ ir „blogus“.

Sekant humanistine asmenybės teorija, kiekvienas žmogus yra integrali įvairiausių – ir teigiamų ir neigiamų , ir labai ir menkai išplėtotų – bruožų, savybių, gebėjimų, talentų – visuma, todėl vertinant individo raidą galima jį lyginti tik su juo pačiu, o ne su kitais / kitokiais individais. (Violeta Jonynienė, 2002) (www.pedagogika.lt/puslapis/naujienos/1dalis.doc).

Toks vertinimo principas labai palankus, nes jis siekia išsaugoti visus prigimtinius vaiko bruožus, jo individualias potencines galias, nes visi žmonės kurioje nors srityje gabūs, talentingi ir kūrybingi. Tai nebūtinai turi būti akademinė mokymosi sritis, bet praktinė, ūkinė, buitinė arba socialinė sritys.

Idiografinis vertinimo principas yra universalus ir tinka vertinti ne tik pradinių klasių moksleivių pasiekimus, bet ir vyresnių. Tačiau kaip sistema, ji labiausiai tinka pradinėse klasėse. Svarbiausios priežastys, dėl kurių šia vertinimo sistema tinka vertinti mažus vaikus:

1. Šiame amžiaus tarpsnyje, kuomet klostosi asmenybės pamatai, būtina laiduoti svarbiausiųjų socialinių – saugumo, pripažinimo, meilės, bendrumo, savo vertės pajautimo bei pagarbos;

2. Šiose ugdymo pakopose su vaiku dirba vienas ar keli pedagogai, turintys galimybę matyti, pažinti ir įvertinti kiekvieną vaiką individualiai, lygindami jų raidą su standartų reikalavimais, o ne nustatydami vaiko vietą tarp kitų grupės narių;

3. Naują vertinimo sistemą prasminga diegti nuo pirmųjų organizuoto ugdymo pakopų – priešmokyklinio, pradinio ugdymo – tuomet nei vaikas, nei tėvai nebus trikdomi naujovių.

Pradinių klasių mokytojai gerai žino, kad gali kurti savąją vertinimo metodiką rinkdamiesi vertinimo būdus ir formas, bet dauguma naudoja jau sukurtas metodikas, pritaikant jas savo pamokose. Mokytojai, grįžę iš seminarų ir susipažinę su kolegų naudojamais įvairesniais vertinimo būdais, tuoj mėgina visas naujoves taikyti savo darbe, todėl ne visi moksleiviai gali suprasti ir paaiškinti naujų ženklų ir simbolių prasmę.

Dar ne visi pedagogai suvokia naujo nepažyminio vertinimo esmę – rašydami vos ne kas dieną įvairiausius pagyrimus bei „puošdami“ pasiekimų knygeles piešiniais, simboliais, spalvomis ir kitais ženklais. Tam sugaišta daug laiko, o vertinimo informacija ne visai suprantama moksleiviams, tėvams, todėl praktiškai nėra savų teminių planų, integruotų programų su savitomis vertinimo metodikomis. Tik nedaugelis vertinimą planuoją, ne visada vertinimas atitinka savo paskirtį ir yra prasmingas, ne visad.a jis padeda kryptingai siekti pažangos.

Norint, kad vertinimas būtų efektyvesnis, jį reikia planuoti. Pagal R. J. Yinger (1980) stebėjimų duomenis, dažniausiai mokytojai planuoja savo darbą penkiais etapais: metams, trimestrams ar pusmečiui, temai, savaitei, dienai ar pamokai. Tai reiškia, kad numatytas planas pildomas, detalizuojamas ir koreguojamas darbo eigoje (www.pedagogika.lt/puslapis/vertinimas3.pdf).

Apibendrinant galima teigti, kad pedagogai kuria savo individualias vertinimo ir įvertinimo metodikas, bet jos ne visada ugdo moksleivį, skatina jo sėkmę ir pažangą, puoselėja teigiamus individualybės bruožus, kūrybiškumą, fiksuoja individualius pasiekimus.

Vis geriau pažinti savo mokinius yra svarbiausia mokslo metų užduotis, atliekama ištisus metus. Kas kartą bendraudami su mokiniais, mokytojas pasisemia informacijos apie jų asmenybę, apie tai, kaip jie mokosi, kaip dalyvauja klasės veikloje. Kuo daugiau sužino apie mokinį, tuo veiksmingiau yra bendrauti su juo, perprasti jo asmenybę. Mokytojo vaidmuo nėra interpretuoti ar teisti, daryti išvadas, paremtas ankstesniu bendravimu su vaiku, jo broliais, seserimis, tėvais. Kasdienis darbas, pokalbiai, testai, projektai ir kt. – į visa tai mokytojas turi atkreipti dėmesį, įsidėmėti ką mokinys daro gerai, ir numatyti tolimesnius žingsnius.

2. MOKINIŲ VERTINIMO IR UGDYMO INSTITUCIJOJE

SITUACIJOS TYRIMAS2.1 TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

N mokyklos mokinių situacijos vertinimui tirti buvo sudarytos atskiros anketos pradinių klasių mokytojams, mokinių tėvams ir moksleiviams. Tiriama mokykla yra gana nedidelė. Ją sudaro 286 mokiniai ir 16 mokytojų kolektyvas (įskaitant ir techninį personalą). Kadangi mokinių ir mokytojų skaičius nėra labai didelis, buvo nutarta apklausti 4 pradinių klasių mokytojas, 25 pradinių klasių moksleivių tėvus, 25 moksleivius.

Buvo nustatyti keli kriterijai, į kuriuos buvo orientuotas tyrimas:

1. Kokios vertinimo formos ir būdai taikomi per pamokas?

2. Koks mokytojų ir tėvų požiūris į vertinimą?

3. Kaip tėvai supažindinami su moksleivio pasiekimais ir pažanga?

4. Kaip mokiniai save vertina?

Nagrinėjami dokumentai:

1. Mokinių pasiekimų knygelės;

2. Mokinių darbo rinkiniai (aplankai) apžvalga;

3. Anketos.

Anketinei apklausai atlikti buvo paruoštos anketos pradinių klasių mokytojams, pradinių klasių mokinių tėvams ir mokiniams anketos (priedas 1, priedas 2, priedas 3). Anketoms sudaryti buvo naudojama mokyklos vidaus audito medžiaga.

Savaitės pradžioje buvo išdalintos anketos pradinių klasių mokytojams, pradinių klasių mokinių tėvams ir mokiniams. Iki savaitės pabaigos visos užpildytos anketos buvo surinktos. Pradinių klasių mokytojų paprašiau perduoti anketas vaikų tėvams kad jas užpildytų. Visi tėvai geranoriškai sutiko atsakyti į pateiktus klausimus.

Apklausa parodė, kad mokytojai per pamokas daug dėmesio skiria rašto darbams ir mažiau aktyviai veiklai, kūrybiniams darbams, kurie padeda moksleiviams kritiškai mąstyti ir analizuoti situacijas, moko vertinti save ir išreikšti savo mintis ir nuomonę.

Kad būtina keisti moksleivių vertinimą ugdymo procese mokytojai neabejojo, bet kaip taip padaryti, kad nauja vertinimo sistema tiktų kiekvienam moksleiviui ir būtų aiški mokytojams, tėvams ir vaikams? Todėl kol kas pradinių klasių mokytojai ir tėvai mano, kad pradinėse klasėse turi būti pažymiai, bet ne iš visų dalykų.

Tyrimo rezultatai parodė, kad vertinimas N mokykloje nėra itin žemo lygio. Mokytojai naudoja įvairias vertinimo sistemas, stengiasi laiku informuoti tėvus ir moksleivius apie pasiekimus, pažangą ir iškilusias problemas. Tėvai gerai žino už kokius pasiekimus skatinamas vaikas ir pagal kokius kriterijus jis vertinamas.

Bet labai retai per pamokas mokytojai taiko aktyviąsias veiklas, kurios padeda moksleiviams išmokti patiems įsivertinti savo mokymosi rezultatus ir išreikšti savo mintis ir nuomonę.

2.2 PEDAGOGŲ POŽIŪRIS Į VERTINIMĄ

Tyrimo metu buvo svarbu išsiaiškinti kokią vertinimo sistemą naudoja pradinių klasių mokytojai ir kaip dažnai jie vertina vaikus.

Mokytojams buvo pasiūlytos 2 vertinimo sistemos ir galimybė patiems įrašyti savo pageidaujamą atsakymą. Jie galėjo pažymėti daugiau negu vieną variantą.

Analizuojant anketų duomenis, paaiškėjo, kad pradinių klasių mokytojai stengiasi vertinti vaikus kiekvieną pamoką, naudojant idiografinį vertinimą. Kaip matome iš 2 paveikslo per pamokas mokytojai idiografinį vertinimą derina su kita sugalvota sistema. Pvz.: mokytojos rašo vaikams už darbą įvertinimą „puiku“, „labai gerai“ ir kt.

2 pav. Mokytojų naudojama vertinimo sistema

Iš 2 paveikslo matyti, kad pradinių klasių mokytojai taiko tokius vertinimo metodus, kurie nurodyti oficialiuose dokumentuose. Bet pradinių klasių mokytojai ne iki galo suprato naują vertinimo sistemą. Jie daug laiko gaišo, pildydami pasiekimų knygeles, rašydami tėvams vaiko pasiekimų aprašymus ir kitas pastabas. Žinoma sunku naudoti naują vertinimo sistemą, neturint aiškios instrukcijos ir kriterijų, tačiau reikia išmokti taikyti šią sistemą taip, kad ji tiktų tai mokyklai, k.urioje dirba mokytojai. 75 % respondentų atsakė, kad stengiasi vertinti vaikus kiekvieną pamoką, 25 % – pasirenka kitą vertinimo dažnumą. Iš visų apklaustųjų, nė vienas neatsakė, kad vertina vaikus kas savaitę. Šie rezultatai leidžia daryti išvadą, kad pradinių klasių mokytojai, vertindami vaikus kiekvieną pamoką, kaupia informaciją, kuri reikalinga darant analizę ir sprendimus vėliau.

Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip dažnai pradinių klasių mokytojai informuoja tėvus apie jų vaikų pasiekimus.

75 % mokytojų atsakė (žr. 3 paveikslą), kad informuoja tėvus vieną kartą per mėnesį ir 25 % apie mokinių pasiekimus stengiasi informuoti kiekvieną savaitę. Pradinėse klasėse, kai vaiko vystymosi procesai vyksta itin greitai ir kiekviena diena mokykloje jam yra labai svarbi, tėvai norėtų dažniau gauti informaciją apie vaikų pažangą ir problemas, todėl tikėtina, kad efektyvesnis yra informavimas kiekvieną savaitę.

3 pav. Tėvų informavimo apie vaikų pasiekimus dažnumas

Taip pat tyrimo metu buvo siekta sužinoti, ką pradinių klasių mokytojai galvoja apie pažymius pradinėse klasėse.

Respondentai 100 % mano, kad pradinėse klasėse reikalingi pažymiai, bet ne iš visų dalykų. 75 % respondentų mano, kad kūno kultūros, dailės ir muzikos dalykų žinios pažymiais būtų nevertinamos. 50 % tiriamųjų yra įsitikinę, kad vertinti nereikėtų pasaulio pažinimo, o 25 % – matematikos ir lietuvių kalbos (žr. 4 paveikslą).

Dauguma mokytojų nori naudoti pažymius pradinėse klasėse, nes pažymiai skatina vaiko motyvaciją, padeda nustatyti jo problemas ir pasiekimus moksle. Jie fiksuoja mokymosi rezultatus, padeda mokytojui ižvelgti mokinio mokymosi galimybes, parinkti mokymo programą ir metodus, individualizuoti darbą. Taip pat pažymiai ruošia vaikus mokytis vyresnėse klasėse, kuriose naudojami pažymiai. Mokiniai ateina į penktą klasę visai nesusipažinę su darbo sistema vyresnėse klasėse, vertinimu, mokytojais. Patenka į visai svetimą aplinką. Tai sukelia stresą, prastėja moksleivių pažangumas, atsiranda pirmieji neigiami pažymiai.

4 pav. Mokomieji dalykai, kurių pasiekimai pažymiu galėtų būti nevertinami2.3 MOKSLEIVIO SAVĘS VERTINIMAS

2.3.1 VERTINIMO APLANKAI IR ĮSIVERTINIMAS

Viena svarbesnių vertinimo proceso dalių yra moksleivio savęs ir vienas kito įsivertinimas. Mokytis vertinti save pradedama jau I klasėje. To siekiama pokalbiu apie save, apie atliktą darbą, įsivertinimu, draugo darbo pagyrimu (svarbu įžvelgti draugo konkretaus darbo, pasakojimo ir pan. teigiamybes), ( Andriuškevičienė L.ir kt. Žvirblių takas Nr.2, 2007).

Mokinio įsivertinimas – svarbi tinkamo vertinimo dalis. Kai mokinys jau suvokia savo padarytą pažangą, pasikeičia jo požiūris į mokymąsi. Kadangi jis pats gali kelti tikslus, tampa aktyviu savo pažangos vertintoju. Vaikui svarbu ko iš jo tikisi tėvai ir mokytojai, kokius reikalavimus jie jam kels ir kaip vertins jo daromą pažangą. Stebėti vaiko pažangą vaikui padeda žurnalai, skaitymo užrašai, dienoraščiai, kontroliniai lapai. Suteikdamas galimybę ugdytiniams pagalvoti apie tai, ko jie jau yra išmokę, mokytojas padeda vaikams suvokti, ko jau jie yra pasiekę ir kiek daug žino. Svarbu, kad vaikams būtų suteikta galimybė išbandyti savo jėgas dar nepatirtose srityse. Mokiniai gali kartais peržiūrėti savo darbų aplankus ir patys pastebi daromą pažangą, sritis, kuriose jie jaučiasi esą stipriausi. Aplankas atskleidžia mokinio augimą, mokytojo darbą, suteikia galimybę vertinimo procese dalyvauti ir mokiniams, ir mokytojams, ir tėvams. Tėvai, susipažinę su individualizuotu vertinimu, sužino apie vaiko žinių spragas ir sunkumus, kuriuos reikia įveikti (Randienė V. „Žvirblių takas“ Nr. 2, 2007)

Darbų aplankas – tai paprasčiausias mokinio darbų segtuvas. Juo naudojasi mokinys ir mokytojas. Jame paprastai būna:

▪ rašto darbai – visų mokomų – jų dalykų juodraščiai ir švaraščiai (lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, matematikos);

▪ einamieji kontroliniai darbai, stebėjimų bei tyrimų ataskaitos;

▪ duomenys apie skaitytas knygas, jų aprašymai;

▪ įvairūs kūrybiniai darbai;

▪ tėvams adresuoti laiškai, kurie siunčiami į namus su mokinio darbų aplanku, ir tėvų atsakymai peržiūrėjus aplanką;

▪ kita.

Tėvai ne visada gali ateiti į mokyklą peržiūrėti vaiko darbų. Tada galima nusiųsti darbų aplanką į namus su specialiu palydimuoju laišku.

LAIŠKAS TĖVAMS

Miglės tėvams

Jūsų dukra parnešė šį aplanką namo, kad susipažintumėte su jos darbais.

Prašytume darbus peržiūrėti kartu su vaiku, juos aptarti ir užpildyti pridedamą atsakymų lapą. Mes norėtume išsiaiškinti Jūsų požiūrį vaiko pažangą.

Kadangi šie darbai yra neatskiriama ugdymo programos dalis, labai prašytume juos grąžinti iki gegužės 26 dienos.

Dėkojame už bendradarbiavimą ir pagalbą.

Pagarbiai

klasės mokytoja

Tėvams skirtame atsakymų lape prašoma pasidalyti savo stebėjimais ir mintimis apie vaiko pažangą, apie kurią galima spręsti iš aplanko darbų.

TĖVŲ ATSAKYMŲ LAPAS

Mokinio vardas ir pavardė Miglė..............................

Prašytume atsakyti į klausimus:

Ar peržiūrėjote darbus kartu su vaiku? Taip..............................

Ar pastebėjote vaiko daromą pažangą? Kurie darbai tai byloja ir kodėl? Taip. Matau vaiko samprotvimus, reiškiamas savas mintis, ko nebuvo pradžioje.

Ar kuris nors darbas kėlė daugiau negu kiti klausimų? Ne.........................

Peržiūrėjęs savo vaiko darbus, grąžinu juos kartu su šiuo atsakymu lapu........

Tėvų parašas

Daug dėmesio skiriame įsivertinimui, nes tai svarbi vertinimo dalis. Įsivertinimas padeda mokiniui geriau suvokti savo pažangą ir pačiam atsakyti ir už ugdymosi procesą, ir už jo rezultatą. Norėdami padėti ugdytiniams geriau įsivertinti, siūlome .pamastyti, kas sekasi geriausiai, kas nesiseka, ko norėtų siekti. Skatinant mokinių savęs vertinimą, svarbu sudaryti jiems sąlygas geriau pažinti save, teisingai vertinti savo gabumus, aktyviai dalyvauti ugdymo procese.

Stebėdamas savo dalykinius gebėjimus, jis analizuoja ir vertina atliktą savo darbą. Gebėjimas teisingai įsivertinti formuoja mokinio charakterį, suteikia pasitikėjimo savimi, ugdo teisingą požiūrį į darbą.

MIGLĖS ĮSIVERTINIMAS

0 – blogai, 1 – patenkinamai, 2 – gerai, 3 – labai gerai

Eil.Nr. Rodikliai Mokslo metų mėnuo

09 10 11 12 01 02 03 04 05

1. Namų darbų atlikimas 2 2 3 2 2 2 3 2 2

2. Lankomumas 3 3 2 2 3 3 2 3 3

3. Drausmė 3 3 2 3 3 2 3 3 3

4. Aktyvumas 2 1 2 2 2 1 2 2 2

5. Grožinės literatūros skai- 3 3 2 3 3 3 2 2 2

tymas

6. Sąsiuvinių tvarkingumas 3 3 3 2 3 2 3 3 3

7. Apsirūpinimas darbo prie- 3 3 2 3 2 2 3 3 3

monėmis

Lengviausia: rašyti, skaityti, pasakoti, fantazuoti, rašyti rašinius.

Sunkiausia: kirčiavimas, nosinių balsių rašyba žodžių šaknyje.

Norėčiau: kad dažnesnė būtų grupinė veikla.

Man labai nepatinka: kirčiuoti, rašyti pratimus.

Mokytojo komentarai, pastabos:

Esi gabi mokinė, bet galėtum būti aktyvesnė. Būk drąsesnė – tikrai turi ką pasakyti. Sekmės.

Vaikams patinka savęs vertinimas. Spalvotais flomasteriais lape kiekvienas parašo tris savo savybes, kuriomis gali didžiuotis. Lapo apačioje – ką norėtų savyje keisti.

AŠ ESU:

1. Draugiškas;

2. Linksmas;

3. Įdomus.

SAU LINKIU: Skaityti daugiau knygų.

Įsivertink savo veiklą pažymėdamas atitinkamą skaitmenį.

1. Tema. Lietuvos atgimimas 1 2 3 4 5

2. Tema. Vaistažolės 1 2 3 4 5

3. Tema. Grybai 1 2 3 4 5

„Šviesoforas“ – tai vienas mėgstamiausių būdų, padedančių vaikams geriau vertinti save ir vienas kitą. Žalia spalva vaikai pažymi, ką jaučiasi atlikę, išmokę puikiai. Geltona – ką atlikę jie nesijaučia tvirti ir turi sutelkti visas pastangas, kad atliktų gerai. Raudona spalva žymimos sunkiausios, neaiškiausios konkretaus darbo vietos. Šis būdas suteikia daug vertinimo ir įsivertinimo galimybių. Pavyzdžiui, atlikę savarankišką ar atsiskaitomąjį darbą moksleiviai šviesoforo spalvomis prie lengviausios užduoties nupiešia žalią skrituliuką, sunkesnės – geltoną, sunkiausios – raudoną. Parašę diktantą, rašinėlį viena iš šviesoforo spalvų įsivertina po darbu. Mokiniai noriai taiko šį būdą vertindami draugų atliktas užduotis. Pvz., pakeldami atitinkamos spalvos kortelę, įvertina, kaip kas skaito, pasakoja ir kt. Šis būdas tinka ir dirbant grupėse. Atlikus užduotis, kiekvienas grupės narys vertinimo lape pažymi savo ir draugų indėlį šviesoforo spalvomis. Taip išryškėja kiekvieno grupės nario pastangos atliekant bendrą darbą (http://gimtasiszodis.w3.lt/vensloviene_05_2.htm).

Mokinių anketų analizė

Mokiniams buvo pateikta anketa, susidedanti iš 5 klausimų. Pirmuoju klausimu klausta: Ką jums reiškia pažymys (jei pradinėse klasėse būtų rašomi pažymiai).

1. Padeda suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses – 37%

2. Informacija tėvams – 56%

3. Nieko nereiškia – 7%

.

5 pav. Moksleivių atsakymai į klausimą jei pradinėse klasėse būtų rašomi pažymiai

Mokiniai rinkosi iš 3 galimų variantų. Apie pusę respondentų nurodė kad tai informacija tėvams, šiek tiek daugiau negu trečdalis suvokė, jog pažymys padėtų suprasti stipriąsias ir silpnąsias puses. Nedidelė dalis tiriamųjų pripažino, kad pažymys nieko nereikštų (žr. 5 paveikslą).

Antru klausimu buvo klausta ar sugebi įsivertinti savo pasiekimus bei gebėjimus.

1. Taip – 97%

2. Ne – 3%

6 pav. Moksleivių pasiekimų bei gebėjimų įsivertinimas

Beveik visi respondentai nurodė kad sugebėtų įsivertinti savo pasiekimus bei gebėjimus ir tik 3% nurodė kad ne (žr. 6 paveikslą).

Trečias klausimas buvo toks: kas tave skatina mokytis?

1. Objektyvus įvertinimas – 92%

2. Dažni pagyrimai – 100%

3. Pats nori daugiau žinoti – 92%

7 pav. Kas mokinius skatina mokytis

Dauguma respondentų nurodė kad juos skatina mokytis objektyvus įvertinimas bei pats nori daug žinoti ir 100% atsakė jog dažni pagyrimai (žr. 7 paveikslą).

Ketvirtas klausimas buvo pateiktas taip: kas tau padeda pasirinkti papildomą veiklą?

1. Tėvai – 5%

2. Draugai – 3%

3. Tavo pomėgiai, gebėjimai – 92%

8 pav. Kas mokiniams padeda pasirinkti papildomą veiklą

Iš 3 galimų variantų labai nedaug respondentų atsake jog tėvai ir draugai ir 92% atsakė kad jo paties pomėgiai ir gebėjimai (žr. 8 paveikslą).

Penktu anketos klausimu reikėjo atsakyti „Taip“ arba „Ne“.

1. Suprantu mokymąsi kaip savo pareigą – 97%

2. Noriu gauti gerus įvertinimus – 100%

3. Mėgstu galvoti, mąstyti – 92%

4. Noriu užimti prideramą vietą tarp draugų – 85%

9 pav. Moksleivių atsakymai „Taip“ arba „Ne“

Pagal gautus rezultatus matome, kad 97% moksleivių suprantą savo mokymąsi kaip pareigą, 100%- nori gauti gerus įvertinimus, 92% – mėgsta galvoti, mąstyti ir 85% – nori užimti prideramą vietą tarp draugų (žr. 9 paveikslą).

Skatinant mokinių savęs vertinimą, svarbu sudaryti jiems sąlygas geriau pažinti save , savąjį „aš“, teisingai ir adekvačiai vertinti savo gabumus ir galimybes, aktyviai dalyvauti ugdymo procese, teikti pasiūlymus, prisiimti atsakomybę už savo ugdymosi rezultatus.

2.3 TĖVŲ POŽIŪRIS Į VERTINIMĄ

Šios anketos rezultatai leidžia sužinoti 25 apklaustųjų pradinių klasių tėvų nuomonę apie tai, kaip mokytojai informuoja tėvus apie vaikų pasiekimus, taikomus vertinimo kriterijaus ir pažymių naudojimą pradinėse klasėse.

58 % tėvų nurodė, kad pradinėse klasėse reikalingi pažymiai, kurie skatina vaiką ir didina jo motyvaciją. 42 % respondentų galvoja, kad kūno kultūros (37%), dailės (32%), muzikos (21%), tikybos ir darbai (11%) pamokose galima nerašyti vaikams pažymių (žr. 10 paveikslą). Iš visų apklaustų pradinių klasių tėvų tik 8% į šį klausimą atsakė „Ne“.

Akivaizdu, kad daugiau nė pusė respondentų norėtų, jog pradinėse klasėse būtų rašomi pažymiai. Anot jų, pažymiai – tai yra individuali mokinio pažanga. Jie padėtų tėvams įsivertinti vaiko pasiekimų lygmenį, sužinoti apie jo stipriąsias ir silpnąsias puses, gauti daugiau informacijos apie v.aiko pasiekimus ir mokymąsi, supažindintų vaikus su vertinimo sistema vyresnėse klasėse, padėtų išvengti streso ir neigiamų pažymių ateityje.

Vaikų pažymiai labai rūpi tėvams, jų nuomone, mokymasis be pažymių neskatina mokinių siekti gerų rezultatų, tik nedaugelis tėvų mano, kad nepažyminė vertinimo sistema skatina vaiko norą mokytis.

10 pav. Dalykai, kurių pasiekimai gali būti vertinami pažymiu

Antras, trečias, ketvirtas ir penktas klausimai padėjo išsiaiškinti, kaip tėvai sužino apie vaiko pasiekimus, kaip dažnai jie informuojami ir ar informacija pateikiama laiku. Apie tai galime spręsti išanalizavus anketinės apklausos rezultatus, kurie pateikti 1 lentelėje.

65% pradinių klasių tėvų gavo informaciją apie vaiko pasiekimus, mokymąsi ir pažangą kiekvieną mėnesį ir 35% – tik pusmečio pabaigoje. Šie rezultatai rodo, kad mokytojai stengiasi kaip galima dažniau informuoti tėvus apie vaiko pasiekimus, pildant pasiekimų knygeles (89%), kalbant su tėvais telefonu arba atėjus į namus (32%) ir pats vaikas pasako (71%).

Savalaikis informavimas yra labai svarbus, nes vaiko vystymosi procesai vyksta itin greitai ir kiekviena diena mokykloje jam yra labai svarbi. Tad gauti informaciją tik 1 kartą per mėnesį nėra gerai. Tuomet tėvai ne visada laiku sužino apie vaiką, jų pasiekimus, pažangą ir iškilusias problemas. Pradinėse klasėse kiekviena vaiko problema yra ypatingai svarbi, todėl tėvai turėtų matyti ir žinoti ne tik apie daromą pažangą, bet ir apie mokinio veiklą, elgesį ir kt. klasėje ir mokykloje.

1 lentelė

Nr. Klausimas %

Kaip Jūs sužinote apie vaiko pasiekimus?

2. a) pats vaikas sako, 71%

b) žiūriu pasiekimo knygelę, 89%

c) mokytojai nuolat informuoja apie pasiekimus. 32%

Kaip dažnai mokytojai informuoja Jus apie vaiko pasiekimus?

3. a) kiekvieną mėnesį, 65%

b) kiekvieno pusmečio pabaigoje, 35%

c) mokslo metų pabaigoje. 0%

Ar laiku pateikiama informacija apie vaiko mokymąsi, pažangą

4. ir pasiekimus?

a) Taip, 100%

b) Ne. 0%

Ar Jums patinka kaip mokytojai informuoja Jus apie vaiko

5. Pasiekimus?

a) Taip, 97%

b) Ne. 3%

Tyrimo duomenys rodo, kad tėvai apie vaiko pasiekimus sužino skaitydami įrašus pasiekimų knygelėse. Tai patvirtina 89% respondentų atsakymai. 71% tėvų gauna informaciją, bendraudami su vaikais namuose ir 32% apklaustųjų atsakė, kad mokytojai nuolat informuoja juos apie jų vaiko pažangą. Tik 3% respondentai pripažino, kad mokytojai juos informuoja, naudodami kitus būdus.

Rezultatų analizė rodo, kad mokytojai dažniausiai naudoja standartinius bendravimo su tėvais būdus: įrašus pasiekimų knygelėse, pokalbius telefonu ir t.t. Norėtųsi, kad mokytojai daugiau naudotų netradicinias bendravimo formas, nevengtų organizuoti bendrus tėvų renginius, įtrauktų tėvus į mokyklos gyvenimą, vestų atviras pamokas, kviestų tėvus dalyvauti mokymo(si) procese ir pan.

Tyrimo analizė leidžia teigti, kad informacija apie vaiko mokymąsi, pasiekimus ir pažangą tėvams pateikiama laiku, nes 100% tėvų į šį klausimą atsakė „Taip“. Iš jų 97% patenkinti pradinių klasių mokytojų pasirinkimu informavimo būdu.

Išanalizavus rezultatus, galima teigti, kad daugumą tėvų tenkina informacija gaunama vieną kartą per mėnesį, ir tik 3% respondentų norėtų gauti dažnesnę informaciją apie vaiko pasiekimus, pažangą bei mokymąsi.

Šeštas ir sept.intas anketos klausimai leidžia sužinoti ar tėvai žino pagal kokius kriterijus mokytojai vertina jų vaikų pasiekimus ir už ką vaikai yra skatinami. Apie tai galime spręsti išanalizavus anketinės apklausos rezultatus, kurie pateikti 2 lentelėje.

Tėvų žinios apie vertinimo kriterijus bei skatinimą

2 lentelė

Nr. Klausimas %

Ar Jūs žinote pagal kokius kriterijus mokytojai vertina Jūsų

6. vaiką?

a)Taip, 79%

b)Ne. 21%

Už kokius pasiekimus skatinamas Jūsų vaikas?

7. a)už labai gerą elgesį, mokslą, pažangumą ir t.t. 66%

b)nieko neparašė. 34%

Kaip matyti 2 lentelėje, apie ketvirtadali tėvų nežino, kokiais kriterijais remiasi mokytojos, vertindamos jo vaiko pasiekimus. Trečdalis respondentų neatsakė į klausimą, už kokius pasiekimus jų vaikas yra skatinamas.

Peršasi nuomonė, kad galimi 3 variantai: arba mokytojas neinformuoja, arba tėvai nesidomi, arba vaikas taip ir nebuvo skatinamas.

Apibendrinant tyrimo duomenis galima teigti, kad:

1. Daugiau nei pusė tėvų nori, kad būtų rašomi pažymiai pradinėse klasėse, tačiau ne iš visų mokomųjų dalykų;

2. Dauguma respondentų parašė, kad gauna informaciją laiku, tačiau vis dėlto norėtų gauti dažnesnę informaciją apie vaiko pasiekimus, pažangą bei mokymąsi.IŠVADOS

Vertinimas yra sudedamoji ugdymo proceso dalis, padedanti siekti Bendrosiose programose ir Pradinio ugdymo sampratoje iškeltų tikslų. Pasirinkti vertinimo būdai ir metodai turi atitikti mokymo(si) tikslus, turinį, metodus. Vertinimo tikslai, terminai, procedūros, kriterijai numatomi planuojant ugdymo procesą.

Mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese paskirtis:

▪ padėti mokiniui mokytis, pažinti save, suprasti savo gerąsias ir blogąsias ypatybes, įsivertinti ir kelti tolesnio mokymosi siekius, bręsti kaip asmenybei;

▪ kaupti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą.

Tradiciškai buvome įpratę apie vaiko pasiekimus sužinoti iš gaunamų pažymių. Tačiau jau kuris laikas pradinukų mokymosi pasiekimai pažymiais nevertinami. Kaip vaikui sekasi mokykloje, jis pats ir jo tėvai sužino iš mokytojo žodžiu išsakytų pastabų, įrašų sąsiuviniuose ar „pasiekimų knygelėse“, iš komentarų po atliktu darbu ar kontroliniu testu. Svarbus vertinimo tikslas yra suteikti mokiniams grįžtamąjį ryšį apie tai, kaip jiems sekasi.

Tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojų ir tėvų nuomonės vertinimo klausimais beveik sutampa.

◦ Informacija apie moksleivių pasiekimus, pažangą ir iškilusias problemas tėvams perduodama laiku. Tėvus tenkina toks informacijos perdavimo dažnumas.

◦ Pedagogai kuria individualias vertinimo ir įvertinimo metodikas pradinėse klasėse, nes šiose klasėse moksleiviai nėra vertinami pažymiais;

˚ Dauguma mokytojų nori naudoti pažymius pradinėse klasėse, nes jie ruošia vaikus mokytis vyresnėse klasėse kuriose naudojami pažymiai, padeda mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, parinkti mokymo programą ir metodus.

◦ Pradinių klasių tėvai mano, kad pradinėse klasėse visgi pažymiai galėtų būti rašomi, tačiau ne iš visų mokomųjų dalykų.

Tėvai neturėtų bijoti naujovių mokykloje – juk niekas nestovi vietoje, keičiasi gyvenimo reikalavimai žmogui. Mokymo įstaigai taip pat kyla naujų uždavinių: vienas iš jų – ugdyti mąstantį, kūrybingą, atsakingą žmogų. Tai daryti turi padėti visa mokyklos gyvenimo tvarka, taip pat ir vertinimasLITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. I dalis. Vilnius,- 2002.

2. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. IIdalis. Vilnius,- 2002.

3. Moksleivių pažangos vertinimas ugdymo procese. I dalis. Vilnius,- 2001.

4. Moksleivių pažangos vertinimas ugdymo procese. II dalis. Vilnius,- 2002.

5. Moksleivių pažangos vertinimas ugdymo procese. III dalis. Vilnius,- 2003.

6. Šiaučiukėnienė L., Stankevičienė N. Bendrosios didaktikos pagrindai, Kaunas,- 2002.

7. Gage N. L., Berliner D. C. Pedagoginė psichologija. – Vilnius.: Alma litera,- 1994.

8. Kraujutaitytė L. Aukštojo mokslo demokratiškumo pagrindai. Vilnius,- 2002.

9. Švietimo gairės. Vilnius: Švietimo kaitos fondas. 2002.

10. Critchley Charlton B. Neformaliojo vertinimo strategijos. Vilnius.: Tyto alba. 2007.

11. Andriuškevičienė L. „Mokinio savęs ir draugo vertinimas pamokoje“//Žvirblių takas Nr.2, – Vilnius. 2007.

12. Andriuškevičienė J., Raudonienė D. „Gerai yra blogai, arba vertinimo labirintuose“//Žvirblių takas Nr.2,- Vilnius. 2007.

13. Staniunaitienė R. „Vertinti – tai suprasti, matyti, mylėti“// Žvirblių takas Nr.2, – Vilnius. 2007.

14. http://gimtasiszodis.w3.lt/vensloviene_05_2.htm

15. http://www.pedagogika.lt/puslapis/verirmot.pdf

16. http://www.mamosdienorastis.lt/index.php?id=mk-va-vertinimas-pradineje

17. http://www.kalnas.lt/ugdymas/vertinimas.asp?m=4&mm=406

18. www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/bsp_24-01-06-21_p.doc

19. http://svietimas.takas.lt/il/il.php?st=3&msgid=310

20. http://www.ve.lt/?data=2005-12-12&rub=1065924810&id=1134319182

21. http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/04-02-25-ISAK-256.htm

22. http://www.zebra.lt/svietimas/il/il.php?msgid=528&st=3

23. http://www.pedagogika.lt/puslapis/vertugdpr.pdf

24. http://www.pedagogika.lt/puslapis/1 dalis.pdf

25. http://www.pedagogika.lt/puslapis/samprata.pdf

26. www.rumai.lt/filemanager/download/107/standart.pdf

27. www.pedagogika.lt/puslapis/bps/pgvert1.doc

28. www.smm.lt/naujienos/docs/vertinimas%20LZ040506.docPRIEDAI

1 Priedas

ANKETA PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJAMS

%

1. Kaip dažnai jūs vertinate vaikus?

a) kiekvieną pamoką, 75%

b) vieną kartą per savaitę, 0%

c) kita 25%

2. Kokią vertinimo sistemą naudojate?

a) naudoju idiografinį vertinimą, 100%

b) naudoju „kaupiamąjį“ vertinimą, 25%

c) kita 50%

d) naudoju kriterinį vertinimą 25%

3. Kaip dažnai jūs pateikiate informaciją apie vaiko pasiekimus tėvams?

a) kiekvieną dieną, 0%

b) vieną kartą per savaitę, 25%

c) kiekvieną mėnesį, 75%

d) nepateikiu jokios informacijos, 0%

e) kita 0%

4. Ar pradinėse klasėse reikalingi pažymiai?

a) Taip, bet ne visuose dalykuose (kokiuose), 100%

kūno kultūra, dailė, muzika 75%

pasaulio pažinimas, 50%

matematika, lietuvių kalba 25%

c) Ne. 0%

1Priedo (tęsinys)

Mokytojų naudojama vertinimo sistema

Tėvų informavimo apie vaikų pasiekimus dažnumas

Mokomieji dalykai, kurių pasiekimai pažymiu galėtų būti nevertinami

. 2Priedas

ANKETA PRADINIŲ KLASIŲ TĖVAMS

%

1. Ar pradinėse klasėse reikalingi pažymiai?

a) Taip, 68%

b) Ne 8%

c) Taip, bet ne visose pamokose. Parašykite kokiose pamokose nereikalingi 42%

pažymiai:

kūno kultūra 37%

dailė 32%

muzika 21%

tikyba ir darbai 11%

2. Kaip Jūs sužinote apie vaiko pasiekimus?

a) pats vaikas sako, 71%

b) žiūriu pasiekimo knygelę 89%

c) mokytojai nuolat informuoja apie pasiekimus, 32%

d) kita 8%

3. Kaip dažnai mokytojai informuoja Jus apie vaiko pasiekimus?

a) kiekvieną mėnesį, 55%

b) kiekvieno pusmečio pabaigoje, 35%

c) mokslo metų pabaigoje, 0%

d) kita 21%

4. Ar laiku pateikiama informacija apie vaiko mokymąsi, pažangą ir pasiekimus?

a) Taip, 100%

b) Ne. 0%

5. Ar Jums patinka kaip mokytojai informuoja Jus apie vaiko pasiekimus?

a) Taip, 97%

b) Ne. 3%

6. Ar Jūs žinote pagal kokius kriterijus mokytojai vertina Jūsų vaiką?

a) Taip, 97%

b) Ne 21%

7. Už kokius pasiekimus skatinamas Jūsų vaikas?

a) už gerą elgesį, mokslą, pažangumą ir t.t. 66%

b) nieko neparašė 34%

2 Priedo (tęsinys)

.

Dalykai, kurių pasiekimai gali būti vertinami pažymiu

3 Priedas

ANKETOS MOKSLEIVIAMS ANALIZĖ

%

1. Ką jums reiškia pažymys (jei pradinėse klasėse būtų rašomi pažymiai)?

a) Padeda suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses 37%

b) Informacija tėvams 56%

c) Nieko nereiškia 7%

2. Ar sugebi įsivertinti savo pasiekimus bei gebėjimus ?

a) Taip 97%

b) Ne 3%

3. Kas tave skatina mokytis?

a) Objektyvus įvertinimas 92%

b) Dažni pagyrimai 100%

c) Pats nori daugiau žinoti 92%

4. Kas tau padeda pasirinkti papildomą veiklą?

a) Tėvai 5%

b) Draugai 3%

c) Tavo pomėgiai, gebėjimai 92%

5. Atsakyti „Taip“ arba „Ne“

1. Suprantu mokymąsi kaip savo pareigą – 97%

2. Noriu gauti gerus įvertinimus – 100%

3. Mėgstu galvoti, mąstyti – 92%

4. Noriu užimti prideramą vietą tarp draugų – 85%

Moksleivių atsakymai į klausimą jei pradinėse klasėse būtų rašomi pažymiai

Moksleivių pasiekimų bei gebėjimų įsivertinimas

Kas mokinius skatina mokytis

Kas mokiniams padeda pasirinkti papildomą veiklą

Moksleivių atsakymai „Taip“ arba „Ne“

Komentuokite!