mokiniu vertinimas

20 0

TURINYS

ĮVADAS.............................. 3

1. VERTINIMO KAIP UGDYMO PROCESO SUDEDAMOSIOS DALIES....

TEORINIAI PAGRINDAI....................... 5

1.1 VERTINIMO SAMPRATA....................... 5

1.2 REKOMENDACIJOS VERTINANTIEMS MOKYTOJAMS......... 10

2. MOKINIŲ VERTINIMO IR UGDYMO INSTITUCIJOJE SITUACIJOS TYRIMAS. 15

2.1 TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS............... 15

2.2 PEDAGOGŲ POŽIŪRIS I VERTINIMĄ..................16

2.3 MOKSLEIVIO SAVĘS VERTINIMAS.................... 19

2.3.1 VERTINIMO APLANKAI IR ĮSIVERTINIMAS.............. 19

2.4 TĖVŲ POŽIŪRIS Į VERTINIMĄ....................... 25

IŠVADOS..............................28

LITERATŪROS SĄRAŠAS......................... 29

PRIEDAI.............................. 30ĮVADAS

„Vertinimas – tai informacijos rinkimas,

interpretavimas ir apibendrinimas tam, kad

galima būtų padaryti sprendimą“

N. L. Gage, D. C. Berliner, 1994

TEMOS AKTUALUMAS

Mokymosi rezultatų vertinimas – viena iš a

aktualiausių visų laikų pedagogikos problemų. Plačiausia prasme vertinimas yra informacijos rinkimas, interpretavimas ir apibendrinimas, kad būtų galima padaryti sprendimą. Mokymosi vertinimo privalumai yra: planavimo tikslumas mokiniams ir mokytojams, vertinimo kriterijų ir formų sąsajos su mokomąja medžiaga. Svarbus vertinimo tikslas yra ir suteikti mokiniams grįžtamąjį ryšį apie tai, kaip jiems sekasi (http://www.pedagogika.lt/puslapis/samprata.pdf).

Mūsų šalies mokyklose taikoma vertinimo sistema yra pernelyg orientuota į galutinius sprendimus apie mokinio žinias bei jų fiksavimą pažymiu. Ji nedera su keliamais ugdymo tikslais ir numatomais rezultatais, šiuolaikiniais mokymo i
ir mokymosi metodais.

Paskatinti mokinių mokymąsi yra pagrindinis mokyklos tikslas. Šio proceso šerdis yra vertinimas. Vertinimas gali pakylėti arba sugniuždyti, jis kelia baimę arba susijaudinimą ir tik retai būna neutralus. Kad vertinimas būtų prasmingas ir efektyvus, pirmiausia reikia išsiaiškinti kokia vertinimo p
paskirtis. Šiuolaikinėje mokykloje vertinimas suprantamas pirmiausia kaip pagalba vaikui. Vertiname tam, kad padėtume vaikui augti ir tobulėti bei tam, kad jam geriau sektųsi mokytis (www.pedagogika.lt/Vertinimo%20Rekomendacijos.doc).

Ne mažiau svarbūs ir kiti vertinimo tikslai:

– numatyti mokymosi perspektyvą;

– kaupti ir panaudoti informaciją apie vaiko mokymosi patirtį, pasiekimus, daromą pažangą;

– nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę;

– priimti pagrįstus sprendimus.

Pagrindinis kiekvienos moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemos tikslas – moksleivių tobulėjimas. Vaiko pastangų rezultatas – ne pažymys, o tai, ką jis žino ir ko išmoko mokykloje: ką gali sukurti, kaip pritaikyti žinias arba argumentuoti savo nuomonę. Ugdymo turinio ir proceso kaita verčia permąstyti moksleivių vertinimo paskirtį, prasmę ir reikšmę ugdymo procese.

TYRIMO OBJEKTAS:

N pradinės mokyklos vertinimo sistema.

TYRIMO TIKSLAI:

Išsiaiškinti kokias vertinimo sistemas naudoja mokytojai N pradinėje mokykloje.

TYRIMO UŽDAVINIAI:

1. Išanalizuoti N pradinės mokyklos vertinimo formas i
ir būdus;

2. Išanalizuoti N mokyklos pedagogų, moksleivių ir tėvų požiūrį į vertinimą.

TYRIMŲ BAZĖ:

Tyrimas buvo atliktas N pradinėje mokykloje. Jame dalyvavo 4 pradinių klasių mokytojai, 25 pradinių klasių mokinių tėvai ir mokiniai.

TYRIMO METODAI:

1. Mokslinės ir metodinės literatūros analizė;

2. Pradinių klasių mokytojų, tėvų ir moksleivių anketinė apklausa;

3. Dokumentų analizė;

4. Tyrimo rezultatų kiekybinė ir kokybinė analizė.

Prieš vykdant tyrimą šiuo klausimu buvo išanalizuota turima literatūra, vidaus mokyklos audito rezultatai ir tyrimo būdai, buvo pradėta ieškoti būdu, kaip galima išnagrinėti vertinimo sistemas ir jų naudojimą N mokykloje. Buvo sudarytos anketos p
pradinių klasių mokytojams, moksleiviams ir jų tėvams, panaudojant vidaus audito medžiagą.

Buvo išdalintos anketos pradinių klasių mokytojams, moksleiviams ir jų tėvams. Per savaitę užpildytos anketos buvo surinktos.

Apklausa parodė, kad mokytojai per pamokas daug dėmesio skiria rašto darbams ir mažiau aktyviai veiklai, kūrybiniams darbams, kurie padeda moksleiviams kritiškai mąstyti ir analizuoti situacijas, moko vertinti save ir išreikšti savo mintis ir nuomonę.

Kursinį darbą sudaro įvadas, dvi dalys., išvados, literatūros sąrašas, 3 priedai ir 3-jų priedų tęsiniai.

1. VERTINIMO KAIP UGDYMO PROCESO SUDEDAMOSIOS DALIES TEORINIAI PAGRINDAI1.1 VERTINIMO SAMPRATA

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata skiriama apibrėžti mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo kaitos strategiją pasikeitus priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų tikslams ir uždaviniams.

Pastaraisiais metais vertinimas kėlė daug diskusijų ne tik tarp mokytojų, bet ir platesniuose visuomenės sluoksniuose. Apie tai rašė laikraščiai, kalbama radijo ir televizijos laidose. Moksleiviams ir jų tėvams neaiškūs vertinimo kriterijai ir procedūros (www.pedagogika.lt/puslapis/bps/pgvert1.doc).

Vertinimas yra nuolatinis informacijos rinkimo ir kaupimo procesas. Mokytojų sprendimai turi didelės įtakos mokinių gyvenimui ir todėl šie sprendimai turi būti grindžiami kiek galima svarbesne ir tikslesne informacija.

Mokslininkai įvairiai apibūdina vertinimą ir įvardija jo sampratą. Pagal L. Jovaišos nuomonę, vertinimas – tai konkretus ir vienareikšmis pedagogų ar moksleivių veiklos ir elgesio kokybės laipsnio nustatymas pagal ugdymo tikslus, uždavinius, mokymosi ir d

darbo normos. O N. L. Gage ir D. C. Berliner (1994) teigia, kad vertinimas – informacijos rinkimas, interpretavimas ir apibendrinimas tam, kad būtų galima padaryti sprendimą. Vertinimo terminas paprastai siejamas su visa renkama informacija, o pastaroji gali būti renkama formaliais ir neformaliais būdais (Arends, 1998) (www.rumai.lt/filemanager/download/107/standart.pdf). Nusakydamas tikrinimo ir vertinimo paskirtį, V. Rajeckas išskiria tikrinimo ir vertinimo funkcijas: 1) mokomoji, nes būtina nustatyti, ar mokiniai yra pasirengę suvokti naują medžiagą, išsiaiškinti mokymosi sunkumus, 2) lavinamoji, nes mokytojas skatina įvairiusmokinių protinius veiksmus, atliekami kūrybiniai ir savarankiški darbai, 3) auklėjamoji, apibūdinanti mokymosi rezultatus, dėl kurių mokiniai sielojasi ar išreiškia pasitenkinimą, džiaugsmą, 4) kontrolės funkcija parodo atskiro mokinio ar grupės mokymosi rezultatų lygį, taip pat mokytojo darbo efektyvumą, 5)diagnostinė funkcija, išryškėjanti, kai mokytojas dėsto naują medžiagą, nes aktualu, kaip buvo suvoktas, išmoktas išeitas kursas ar jo dalis, 6) mokinių pažinimo funkcija suteikia informacijos apie atsakinėjančio mokinio temperamento ir charakterio bruožus, ypač jo kalbos išsivystymo lygį (Rajeckas, 1998) (http:www.leidykla.vu.lt/inteleid/acta_pal/9/straipsniai/str26.pdf).

Akivaizdu, kad vakarų autoriai, N. L. Gage ir D. C. Berliner ir R. I. Arends vertinimą suvokia kiek kitaip. Anot jų, tai ne tik pažymių rašymas už atliktą darbą arba žinias, tai nuolatinis procesas, kuris kaupia informaciją apie moksleivius. Informaciją galima surinkti neformaliais būdais, pavyzdžiui stebint a
arba kalbantis. O taip pat ir formaliais: namų darbai, testai, atsiliepimai raštu. Visą surinktą informaciją naudojama tam, kad būtų galima padaryti sprendimus. Pagrindiniai vertinimo tikslai:

● padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei;

● pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą;

● nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagristus sprendimus.

Yra daug įvairių vertinimo tipų:

○ pagal vertinimo būdus ir procedūras vertinimas skirstomas į formalųjį ir neformalųjį,

○ pagal rezultatų panaudojimo tikslą – diagnostinį, formuojamąjį, apibendrinamąjį,

○ pagal vertinimo objektą – pasiekimų ir pastangų, žinojimo ir gebėjimų vertinimą,

○ pagal tai, su kuo lyginami moksleivio pasiekti rezultatai – norminį, kriterinį, ideografinį.

Kiekvienas mokytojas stengiasi pritaikyti visus vertinimo tipus, kad surinkti ir sukaupti daugiau informacijos apie moksleivį, jų pasiekimus ir pažangą. Bet nepriklauso nuo to, koks vertinimas bus naudojamas, jis visada turi būti atviras ir skaidrus, objektyvus ir efektyvus, informatyvus ir ekonomiškas, o taip pat pozityvus ir konstruktyvus.

Vertinimas padeda:

● mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;

● mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti. problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

● suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko ir tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos;

● nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo . . .

2 Priedo (tęsinys)

.

Dalykai, kurių pasiekimai gali būti vertinami pažymiu

3 Priedas

ANKETOS MOKSLEIVIAMS ANALIZĖ

%

1. Ką jums reiškia pažymys (jei pradinėse klasėse būtų rašomi pažymiai)?

a) Padeda suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses 37%

b) Informacija tėvams 56%

c) Nieko nereiškia 7%

2. Ar sugebi įsivertinti savo pasiekimus bei gebėjimus ?

a) Taip 97%

b) Ne 3%

3. Kas tave skatina mokytis?

a) Objektyvus įvertinimas 92%

b) Dažni pagyrimai 100%

c) Pats nori daugiau žinoti 92%

4. Kas tau padeda pasirinkti papildomą veiklą?

a) Tėvai 5%

b) Draugai 3%

c) Tavo pomėgiai, gebėjimai 92%

5. Atsakyti „Taip“ arba „Ne“

1. Suprantu mokymąsi kaip savo pareigą – 97%

2. Noriu gauti gerus įvertinimus – 100%

3. Mėgstu galvoti, mąstyti – 92%

4. Noriu užimti prideramą vietą tarp draugų – 85%

Moksleivių atsakymai į klausimą jei pradinėse klasėse būtų rašomi pažymiai

Moksleivių pasiekimų bei gebėjimų įsivertinimas

Kas mokinius skatina mokytis

Kas mokiniams padeda pasirinkti papildomą veiklą

Moksleivių atsakymai „Taip“ arba „Ne“

Komentuokite!