Šiuolaikinė muzika

Turinys

I. ĮVADAS ……………………………….……………………..…………………………………………….….3

II. DĖSTOMOJI DALIS

Elektroninė šokių muzika …….……………………….…………………………………………………..4

Sunkusis Metalas ………………………………………………………………………………………………5

Trumpalaikės žvaigždės ……………..……………………………………………………………………..6

III. IŠVADOS ……………………………………………………………………………………………………..7

IV. LITERATŪRA ……………………….……………………………………………………………………..8

Įvadas

Šiuolaikinė muzika nūdienos jaunimui yra neatsiejama gyvenimo dalis. Muzika lydi kiekvieno jaunuolio (ir ne tik) gyvenimą, nesvarbu, ar jis ja domisi, ją mėgsta, ar yra jai abejingas. Iš tiesų nelabai gali rinktis-šiandien muzika skamba visur, ir to išvengti,net ir labai stengiantis, neįmanoma. Tačiau žmonės palankūs vienoms muzikos rūšims, o kitų privengia. Tai nulemia tradicijos, įpročiai, mados, švietimas ir reklama. Šiuo požiūriu muzikos paklausa ir populiarumas yra tokie pat netvarūs dalykai kaip drabužių stiliai,filmai,pramogos ir laisvalaikio užsiėmimai. Kiekvienos kartos skonis ir polinkiai šiek tiek skiriasi,todėl nenuostabu, kad kuriami ir pasirenkami vis kitokie meno stiliai, žanrai, rūšys ir formos. Paaugliai ir vyresnio amžiaus žmonės seka paskutines muzikos tendencijas: repas, popsas, sunkusis metalas ko tik nerasi šiuolaikiniojaunuolio grotuve, telefone ar kompiuteryje. Ir aš esu pasirengęs papasakoti apie šiuolaikinės muzikos madas, stilius ir pateikti išvadas, ar iš tikrūjų muzika yra tokia didelė mūsų gyvenimo dalis?

3

Elektroninė šokių muzika

Elektroninė šokių muzika, dar vadinama „Electro“ yra tai, be ko negalėtų gyventi kiekvienas paauglys. Turbut visi 14-16 metų jaunuoliai yra šokę pagal šia muzika, netgi buvo sukurti keli šokiai pritaikyti šiam muzikos stiliui, tokie kaip „Shuffle“ ar „Tecktonik“, tačiau norint juos įvaldyti tekdavo įdėti daug pastangų.

Šiandien dar ne vienam lietuviui, dažniausiai vyresnės kartos atstovui, tenka ilgai aiškinti ar atkakliai įrodinėti, kad elektroninė šokių muzika yra išskirtinis muzikos reiškinys, jau senokai išaugęs vis dar ant jo velkamą subkultūros rūbą, o svarbią vietą šiandieniniame pasaulyje užimanti kultūra su daugybe scenų, stilių, žanrų, specializuotų leidybinių firmų ar klubų bei nesuskaičiuojama galybe labai skirtingų tos muzikos kūrėjų ir atlikėjų.

Elektroninė šokių muzika yra sąlyginai jaunas, dar ne visuotinai pripažintas, o be to daugelio asocialiu laikomas (naktinis gyvenimas, narkotikai ir pan.) reiškinys. O tai reiškia, kad jos istorija nėra išdėstyta mokykliniuose vadovėliuose, visų esminių šios muzikos stilių, krypčių ar scenų panašumų ir skirtumų jums tikrai nepaaiškins net ir Lietuvos (pasaulyje situacija kiek kitokia) universitetų bei akademijų profesoriai. Ką jau bekalbėti apie kokį vietinį dienraščio, savaitraščio, radio ar televizijos žurnalistą.

Tai gyva ir nuolat besikeičianti kultūra, todėl jos pulsą nevisada lengva užčiuopti net ir tiems, kurie gyvena tuo ir tame. Elektroninė šokių muzika yra labai specializuota – didžioji jos dalis kuriama didžėjų ir didžėjams, ji dažniausiai skirta išskirtinai šokių aikštelėms. Šioje kultūroje labai daug anonimiškumo ir „paslapties“ – prodiuseriai dažnai slepiasi po galybe skirtingų pseudonimų, leidybinės firmos įkuriamos ir uždaromos kiekvieną savaitę, specialiai leidžiami riboti įrašu tiražai, siekiant sukurti kuo daugiau susidomėjimo, kuo stipresnį iškirtinumo efektą specialistų tarpe. „Nelegalūs“, „slapti“ ir visokie kitokie „specialūs“ renginiai vis dar populiarūs elektroninės šokių muzikos kontekste, nors jau dažniausiai nebėra nuo ko „slėptis“.

Net XIX a. pabaigos ir XX a. pirmos pusės taip vadinamos akademinės ir „rimtosios“ avangardinės muzikos kūrėjai, sąmoningai to nesiekdami, prisidėjo prie viso to, kas šiandien vadinama dance electronica atsiradimo.

Visi šie dalykai, tarpusavyje susiję galybe akivaizdžiai matomų ar sunkiai pastebimų gijų ir sudaro tą didelį, įvairų, nuolat augantį ir besikeičiantį elektroninės šokių muzikos pasaulį. Žinoma, galima pasinerti į visa tai net nebandant išsiaiškinti, kas, kaip, ir kam. Stovėdamas vidury siaučiančios minios, apsipylęs prakaitu, aukštai iškeltomis rankomis retai kada susimąstai, o labiausiai tikėtina, kad išvis niekada nesusimąstai, kodėl čia viskas ir iš kur atsirado.

Vien tik šokių muzika grojančių grupių nėra labai daug. Užsienyje daugiausiai albumų yra išleidusios Everything But The Girl, Jeff Mills, Kraftwerk, Moby, New Order, Pet Shop Boys. Lietuvoje šokių muziką groja Empti, Sel, Happyendless, Exem, Flex, F.U.

4

Sunkusis Metalas

Sunkusis Metalas (ang. Heavy Metal), XX a. 8-ajame dešimtmetyje išsivysčiusi muzikos kryptis, pasižyminti skambesio šiurkštumu bei itin dideliu atlikimo meistriškumu. Plačiąja prasme „Heavy metal“ vadinami visi metalo muzikos stiliai, siaurąja prasme – tik klasikinis heavy metal muzikos variantas. Naudojami instrumentai – elektrinės gitaros, mušamieji, kai kada – klavišiniai instrumentai, pastaruoju metu atsiranda Heavy Metal grupių, naudojančių vien kamerinius instrumentus (Apocalyptica) ar balsą (Dokaka).Heavy metal populiarumo pikas buvo XX a. devintas dešimtmetis, tuo metu susiformavo ir dauguma dabar esančių subžanrų. Pagrindą Heavy Metal atsiradimui padarė daugelis alternatyvių Rock ir Blues, Blues rock bei Prog rock grupių, ypač didelę įtaką padarė tokios Hard rock grupės, kaip Deep Purple ir Led Zeppelin. Tarp kitų, stiliui įtaką padariusių grupių, verta paminėti Nazareth, The Doors, The Rolling Stones, Uriah Heep, UFO. Ankstyvasis Heavy Metal dažniausiai siejamas su Europos ir, ypač Anglijos grupėmis, tokiomis, kaip Black Sabbath, Judas Priest, Iron Maiden, vienintelė ryškesnė išimtis – Australijos grupė AC/DC.8-ojo dešimtmečio pabaigoje – 9-ojo dešimtmečio pradžioje Heavy Metal supratimas Europoje ir JAV išsiskyrė: pastarojoje šalyje iki šiol Heavy Metal priskiriami tokie Glam rock atlikėjai, kaip KISS, Alice Cooper, Bon Jovi ir pan., kai europinis Heavy Metal supratimas yra daug kategoriškesnis, pagal jį daugelis stiliaus pradininkų, pvz., Black Sabbath priskiriama Hard rock stiliui, o pirmąja Heavy metal grupe laikoma Judas Priest su tipine apranga Daugumą metalo grupių vienija aprangos stilius. Tradicinis metalo muzikos atlikėjų garderobas susideda iš juodos odos striukių, švarkų, ilgų batų ir kelnių puoštų metalinio blizgesio spygliais bei kitokios formos metaliniais aksesuarais kaip diržas šoviniams. Taip pat vienas iš atributų yra įvairūs pakabukai, ypatingai yra populiarus germaniškasis kryžius. Šio apsirengimo stiliaus pradininku laikomas dainininkas Rob Halfordiš grupės Judas Priest ,kuri daugelio kritikų ir muzikologų įvardijama kaip metalo muzikos pradininkė. Šiuo metu Rob Halford’as teigia, kad tokį stilių pasirinkti jį paskatino iš gėjų kultūros atsinešta mada dėvėti ekstravagantiškus odinius drabužius bei kitą tuo metu tarp Didžiosios Britanijos homoseksualų paplitusią atributiką. Tiesa ne visi sutinka su šia sunkiojo metalo aprangos mados kilme, nes paradoksaliai pati sunkiojo metalo kultūros filosofija propaguoja neapykantą įvairioms seksualinėms mažumoms bei heteroseksualaus vyro įvaizdį. Taip pat vienas iš metalo muzikai būtinų atributų yra ilgi plaukai. Šiuo metu naujųjų metalo grupių įvaizdyje dabar vis dažniau dominuoja jaunatviškesnis bei kasdieniškesnis apsirengimo stilius, kurį sudaro marškinėliai, džinsai ir kiti atributai. Taip pat daugelis grupių naudoja grimą bei kaukes.

Heavy Metal skirstymas yra labai sąlyginis, pagrįstas atlikimo pobūdžiu bei pačių grupių ideologija, tad tą pačią grupę neretai galima priskirti keliems stiliams iškart. Kai kurios grupės groja pakankamai savitą muziką, kad jas būtų sunku priskirti vienam ar kitam stiliui. Heavy Metal (Sunkusis metalas) dar skirstomas i keletą žanrų:• Speed metal – itin greitu ir technišku atlikimu išsiskirianti kryptis.• Thrash metal – sudėtinga ritmika išsiskirianti kryptis.• Nu metal – daug Hip hop elementų turinti kryptis.• Industrial metal – techno muzikos elementų turinti kryptis.• Death metal – itin šiurkšti ir techniška Thrash metal atmaina.• Grindcore – kraštutinai šiurkšti, Hardcore elementų turinti Death metal atmaina.

5

Trumpalaikės žvaigždės

Lietuva ir pasaulis turi daug labai garsių ir tarsi visada spindesyje ir populiarumo viršūnėje esančiū atlikėjų, bet kokia gi taisyklė neturi išimties? Pakalbekimeapie realybės šou „Kelias Į Žvaigždes“. Būtent šiame projekte yra „prigaminama“ tokių trumpalaikių žvaigždžių, kaip kad Anatolijus, kuris laimėjo to sezono projektą, tačiau apie jį dabar nei girdėti, nei matyti. Bet štai yra ir tokių atlikėjų kurie ir po realybės šou tesia savo karjerą ir yra žinomi bei matomi. „KĮŽ“ „pagimdė“ keletą net dabar labai garsių dainininkų, tokių kaip Vilija, Merūnas, Radži, Mino, ir net du prodiuserius – Vudį ir Haroldą (tiesa pastarasis nelabai žinomas, bet laiko kelių žinomų grupių vairą savo rankose). Na, o kur visi kiti likę 3 sezonų dalyviai? Taip, teisingai, jie nebedainuoja arba dainuoja tik labai mažoms auditorijoms provincijose.

Tamsioji viso šito pusė, tai vadinamieji „tautos juokdariai“, tokie kaip (iškarto atsiprašau jei jums net nepatinka girdėti jų vardų) Minedas, Erika Nudaitė (Faina) bei Vaidotas Karklelis. Kai kurių jaunuolių jie garbinami, tačiau šiek tiek labiau išprususiems žmonėms jie kelia juoką. Oi kaip lengva išgarsėti šiais laikais net neturint balso… Per vieną Minedo (Mindaugo) koncertą populiarus DJ (didžėjus) iš užsienio pasakė „Is this ******* a very popular star in Lithuania?“, o tai reiškia „Ar šitas ******* labai garsus Lietuvoje?“. Kaip gali nesigėdyti tokiu Lietuvos vardą žeminančių (atlikėjais jais negaliu pavadinti) žmonių?..

6

Išvados

Muzika žmonių gyvenime yra tikrai svarbi. Kiekvienas muzikos stilių renkasi pagal savo skonį. Tai kas garbaus amžio žmonėms atrodo cypimas, klykimas, visai „be ryšio“ vieniems tai labai graži muzika ir neatsiejama gyvenimo dalis. Tai ką aš aprašiau yra tik lašas muzikos jūroje… Yra dar galybe muzikiniu stilių išprususiai ausiai bei jaunatviškam entuziazmui, tokių kaip džiazas, rokas (rock), popsas, klasika, lyrinės dainos. Taigi žmogau, jei išgirdai kokio nors stiliaus muziką ir negali ištvert nešokęs, tu jau atradai savo muzikos stilių!

7

Literatūra

www.mokslai.lt

www.moku.lt

www.nemoku.lt

www.speros.lt

www.google.lt

Televizija

Spauda

Bendrasis išsilavinimas