Muzikos istorija

1027 0

Muzikos istorija

Lietuvių liaudies muzika

Liaudies muzika atspindi senovės žmonių gyvenimą, darbus, pomėgius ir tautos būdą.Folkloras yra liaudies kūryba. Liaudies dainos, šokiai ir instrumentinė muzika, sudaro muzikinį folklorą. Mūsų protėvių pragyvenimo šaltinis buvo žemė, pagal tikėjimą senovės lietuviai buvo pagonys: dievino gamtą, tikėjo žmonių virtimu medžiais, akmenimis, gyviais, garbino ugnį, ąžuolą, šaltį. Dainomis išsakoma, sunkus žemdirbio darbas, skaudi našlaičių dalia, švelnūs mergelės ir bernelio jausmai. Dėl to lietuvių liaudies dainos švelnios, vyriškos ir liūdnos. Labai daug palyginimų, su gamta, medžiais ir taip to

oliau. Daug mažybinių žodžių, dainų melodijos, tercijos, kvintos-kvinta intervalų apimties.Ritmas sudėtingas, dažnai be dažnai besikeičiantis tarsi gyvas pasakojimas, daug fermatų.

Lietuvos sritys

Lietuvos etnografinės sritys pagal tarmes. Lietuva dalijama į dvi sritis. Aukštaitija ir Žemaitija.

Aukštaitijoje dainavo linksmas, energingas, mažorines dainas, 2-3 balsais. Sutartinė ypatinga Aukštaičių daina, atliekama kanonu.

Liaudies dainų žandarų rūšys

1. Darbo dainos.

2. Kalendorinės apeiginės dainos.

3. Sutartinės.

4. Raudos

5. Vestuvių apeigos, papročiai ir dainos.

6. Karinės, istorinės, tremtinių, partizanų dainos.

7. Vaikų dainos ir žaidimai.

Darbo dainos

1. Lauko darbai

2. Darbai namuose

3. Rugiapjūtė, sunkiausias ir pats svarbiausias darbas senovėje.

4. Daug papročių, apeigų lydėjo šį darbą dainos.

5. Vienos skambėjo išeinant įlaukus, ki

itos kai saulė viduryje dienos, o svarbiausiai , kai šį darbą baigdavo.

6. Seniausia rugiapjūtės daina ,,Rūta žalioji’’. Melodiją sudaro 4 garsai.

7. Šienapjūtė-tai šieno pjovimas. Gyvulių maistas žiemas, klotis jų grindims. Šio darbo dainose, sutinkamas priedainis ,,Valio’’ Aukštaitijoj, Žemaitijoj. Priedainis linksmų daugibalių. Linksmai sutinkami žodžiai: bernelis, gr
rėblelis, bitelė, žolynėlei, mergelė.

Arimo dainos-rudens ir pavasario darbas. Monotoniškas- labai neįdomus arti ar traukti.

Naktigonių dainos-jaunimas naktį gaudydavo arklius. Juo pririšdavo ir patys prie laužo dainas dainuodavo.

Piemenų ganymo dainos- piemenys būdavo nuo 7-14 metų vaikai. Mažesni ganydavo prie namų. Vaikai vasarą gyvendavo gerai.

Lietuvių liaudies šokiai

Gilioje senovėje, šokių judesiai buvo susilieję su kalbėjimu ir dainavimu. Tai buvo savotiška manija, noras palenkti gamtos jėgas į savo pusę. Bėgant amžiams šokių judesiai tobulėjo. Šokiai vis dažniau būdavo pradedami reikšti žmogaus emocijas, o jausmus, skirtingos tautos reiškia skirtingai. Šokyje atsispindi atskirų tautų charakteriai, temperamentai, būdas. Vienų tautų šokiai gyvi ir judrūs, kitų tautų santūrūs ir švelnūs, trečių linksmi ir nerūpestingi. Lietuvių šokiuose atsispindi ramus, nuosaikus tautos būdas. Ryškesni lietuviški šokiai- sadutė, kubilas, gaidys.

Sadutė- ve

estuvinis šokis, kurį buvo šokama per mergvakarius. Tai yra lėtas šokis.

Gaidys- šokis- žaidimas. Susikibę rankomis, jie landžioje.

Kubilas-šis šokis susiję su sėja, apeigomis. Sėja ratu vaikščiodami, tikėdami, kad bus geresnis derlius.

Lietuvių liaudies muzika šiandien

Dainos, šokiai, instrumentinė muzika, buvo kuriama ir perduodama. Tai skambanti mūsų tautos istorija ir išmintis. Ją jau 3 saugojo mūsų proseneliai. Keičiasi žmonių gyvenimas. Kitas žymus lietuvių liaudies dainų rinkinys buvo išleistas Vokietijoje Ch.Barčo ,,Dainų balsai’’. Didžiausią liaudies dainų rinkinį išleido A.Juška. Dainomis domėjosi ir jas ri

inko poetas V.Kudirka. Vėliau jo darbą tęsė J.Basanavičius ir kiti.

Muzikos žanrai

Bėgant amžiams susiklostė daug muzikos rūšių. Jos vadinamos muzikos žanrais. Žanrų yra gana daug, nes jie išryškina ir apibūdina vis kitą muzikos savybę. Žanrai nurodo muzikos nuotaiką (lyriniai, dramatiniai ir kiti.) ,kita jos paskirtis(bažnytinės, pasaulietinės, britinės, liaudiškos,) 3 kūrinio atlikimo ypatybės (vokalinės, instrumentinės, seninės ir kita.) Muzikos žandarai kaip ir išraiškos priemonės, padeda suprasti svarbiausias kūrinio ypatybes ir jo vietą gausioje muzikos literatūroje. Vokalinės muzikos žanrai. Žmogaus balsas yra pirmas ir turbūt pats patogiausias muzikos instrumentas. Todėl ir pirmieji muzikos kuriniai- tai muzika balsui. Žmonių balsai yra labai skirtingi. Vieni aukšti, kiti žemi.

Pagal skambėjimo aukštumą ir spalvingumą, balsai skirstomi į vaikų, vyrų ir moterų balsus. Vaikų balsai vadinami Diskantu. Vyrų balsai- tenorai, baritonai ir bosai. Moterų balsai- sopranai ir altai. Muzika, skirta atlikti balsui ar keliems balsams, vadinamas vokaliniu. Jų balsai būna įvairūs, todėl išskiriama keletas vokalinių muzikos žanrų. Tai daina, romansas, elegija, lopšinė ir kita.

Dainos

Kamerinė daina

Reiškia- kambario daina. Ji skirta- mažai patalpai, nedideliam klausytojų ar atlikėjų būriui ( nuo 1 iki 20 ). Kameriniai dainai budingas lyrinis turinys: gamtą, žmogaus jausmus ir pergyvenimus.

Francas Šubertas 1797-1928 Austrų kompozitorius. Sukūrė daug dainų, o gražiausiai- Serenada. Jis nuo mažens buvo muzikalus. Anksti pradėjo kurti muziką. Tėvas no

orėjo, kad Francas būtų mokytojas ir jis juo buvo, bet vėliau.

Francas Šubertas tapo kompozitorium. Jis gyveno 31 metus. Sukūrė apie 1000 kūrinių, iš jų 600 dainų. Kita žymi jo giesmė ,, Ada Marija’’.

Romansas

Taip pat lyrinė, jausminga meilės daina, paplitusi 19 amžiuje. Daug jų sukūrė Rusų kompozitoriai. Populiari čigonų tauta. Jie atlieka pritardami gitara.

Chorinė daina

Dainavimas chore be instrumento, vadinamas kapela ( a cappella. )

Himnas

Kaip maršas, suburia minią žmonių ir himnas, tarsi masinė daina. Išreiškia bendrus, kolektyvinius jausmus ir mintis. Masines dainas atlieka būriai žmonių, todėl šių dainų melodija, ritmas ir harmonija. Nesudėtingi, ryškūs ir lengvai įsimenami.

Himnas- šlovinanti giesmė, atsiradus senovės Graikijoje. Buvo giedama Dievams atsistojus. Daba skamba: karinės, valstybinės, revoliucinės ir herojinės. Vėliava, herbas ir himnas-valstybės simboliai, kuriuos turi visos pasaulio valstybės.

Lietuvos himnas- tautiška giesmė, sukurta 1898. pirmą kartą išspausdintas laikraštyje ,, Varpas’’, kurį leido V.Kudirka. 1918 m. vasario 16d. J.Basanavičius paskelbė Vilniuje valstybės atkūrimą.

Instrumentinė muzika

Tai muzika pavieniams muzikos instrumentams. Muzikos instrumentams, ansambliams ir orkestrams. Orkestrinė muzika. Orkestrai būna:

1. Liaudies instrumentų.

2. Styginių instrumentų.

3. Pučiamųjų instrumentų.

4. Simfoniniai orkestrai dideli.

Kamerinė instrumentinė muzika artimiausia kameriniai dainai. Savo turiniu ir nuotaika. Jas skiria tik atlikėjų sudėtis: duetai- pvz.: fortepijoninis duetas, trio, kvartetas- pvz.: styginių kvartetas. Kvintetai- pučiamųjų. Kadangi instrumentinė muzika neturi teksto,to dėl ji suprantama sunkiau.

Styginių kvartetą sudaro 4: 2 smuikai, autas ir violončelė. Šiame ansamblyje sv

varbūs visi instrumentai- vienodai reikšmingi muzikinio pokalbio dalyviai.

Apie 80 kvartetų yra sukūręs Austras Jozefas Haidnas 1732-1809 ,,Vieversėlio kvartetas’’ 1dalis.

Mikailas Konstantinas Čiurlionis Lietuvis 1875-1911. lietuvių kompozitorius ir dailininkas. Kvartetas ,, C-moll’’.

Šis kūrinys yra pirmas lietuviškas kvartetas, trijų dalių, melodijos artimos liaudies dainoms.

Instrumentinės muzikos formos

Didelės apimties kūriniai vadinami: fantazijomis, paveikslais, poemomis. Būna 1 dalies ir suitomis, ciklais, simfonijomis-sudėtingi,1,2,3,4 dalių kūriniai.

Instrumentiniai šokiai

Šokiai visada lydėjo muziką ir ilgus amžius jie buvo neatskiriami. Tačiau kompozitoriai ėmė kurti muziką klausymuisi. Taip gimė instrumentiniai šokiai. Tai instrumentinės pjesės išskiria ryškiu šokio ritmu. Dauguma šokių kilę iš liaudies.

Senieji šokiai

Populiarūs 16,17,18 amžiuje.

1. Kurantė (Prancūzų)

2. Alemanda (Vokiečių)

3. Sarabanda ( Ispanų)

4. Žiga ( Anglų)

Šie keturi šokiai sudaro senovinę šokių siuitą (siuita-eilė skirtingų šokių, skirtu atlikti klavyru (senoviniai klavišiniai instrumentai: Klavesinas (akordeonas, pianinas), klavikordas, čiabalas.)

1. Bolero (ispanų)

2. Burė (prancūzų)

3. Čakona (ispanų)

4. Čardašas (vengrų)

5. Ekosezas (škotų)

6. Farandola (prancūzų)

7. Galopas (vengrų)

8. Gavotas (prancūzų)

9. Habanera(kubos, ispanų)

10. Krakioviekas (lenkų)

11. Kontradansas (anglų)

12. Mazurka (lenkų)

13. Menuetas (prancūzų)

14. Pasakalija (ispanų)

15. Pavana (ispanų)

16. Polka (čekų)

17. Faranfela (italų)

18. Lendrelės (vokiečių)

19. Valsas (vokiečių)

20. Lilijana(italų

Pjesių ciklas

Keletas smulkių pjesių sujungema į vieną muzikos kūrinį, vadinama ciklu ar siuita. Tas pjeses jungia bendra tema, kūrinys. Taip pat pjesės keičiasi kontrastais: greita-lėta, linksma-liūdna.

Piotras (Petras) Čaikovskis 1840-1893 Rusų kompozitorius. Sukūręs 3 baletus ,,Gulbių ežeras ’’ ,, Miegančioji gražuolė’’ ,, Spragtukas ’’ ir daug kūrinių fortepijonu. Tarp jų pjesių ciklas ,,Metų laikai’’. Metų laikai iš 12 pjesių:

1. Sausis-prie židinio

2. Vasaris-užgavinės

3. Kovas-vyturėlio daina

4. Balandis-pakalnutė

5. Gegužė-baltosios naktys

6. Birželis-barkarolė

7. Liepa-pjovėjo daina

8. Rugpjūtis-rugiapjūtė

9. Rugsėjis-medžioklė

10. Spalis-rudens daina

11. Lapkritis-trikinkė

12. Gruodis-piršlybos

Būna ir dainų ciklai. Siuita- panaši į ciklą, tik j

. . .

Komentuokite!