MUZIKINIS AUKLĖJIMAS KURČIŲJŲ IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ TARPE

255 0

MUZIKINIS AUKLĖJIMAS KURČIŲJŲ IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ TARPE

Muzikos suvokimas ir klausa (1)

  • Nėra absoliučiai kurčių žmonių.
  • 98% negirdinčių asmenų turi vienokius ar kitokius klausos likučius.
  • Kurtieji suvokia muziką visų pirma per vibracinius (virpėjimo) pojūčius ir regimąjį atlikimo suvokimą.
  • Vaikai su didesniais klausos likučiais suvokia akordinį skambesį, bet tik vidutiniuose ir žemutiniuose pianino registruose.

Muzikos suvokimas ir klausa (2)

  • Tokie vaikai skiria muzikos dinamiką ir tempą, paprasčiausius ritmus ir metrinį akcentą.
  • Jei klausos likučiai labai menki, net ir su klausos aparatais kurtieji vaikai nepajėgia panaudoti vibracinio jautrumo ir regėjimo, kad su
    uvokti melodiją

Muzikos reikšmė negirdintiems vaikams (1)

  • Muzika treniruoja klausos likučius ir tuo pačiu vysto klausą, kalbą, balsą.
  • Padeda suvokti muziką, ritminius judesius, atsiranda noras judėti muzikos ritmu, reaguoti į jos skambėjimo pokyčius, kas praturtina vaiko emocijas, formuoja estetikos supratimą.
  • Kurtieji vaikai gali išmokti mušti būgną, skambinti metalofonu, skrabalais.

Muzikos reikšmė negirdintiems vaikams (2)

  • Vaikai išmoksta išraiškingai judėti, deklamuoti choru, mokosi mintinai sakyti įvairaus emocinio atspalvio (iškilmingus, linksmus, išdykėliškus) eilėraščius.
  • Mokosi šokti, perduoti per šokį muzikos charakterį, įvairius žaidybinius momentus.

Pagrindiniai muzikinio auklėjimo momentai (1)

  • Lietuvoje muzikinis auklėjimas kurčiųjų ikimokyklinio am
    mžiaus vaikų tarpe kol kas dar nepritaikomas, tačiau tai atliekama JAV, kitose Europos Sąjungos šalyse, Rusijoje, Ukrainoje, pirmieji žingsniai daromi Latvijoje.

Pagrindiniai muzikinio ugdymo momentai (2)

  • Muzikinio ugdymo programa turėtų apimti:

1.Judesių mokymą muzikos fone.

2.Muzikos suvokimo vystymą.

3.Dainų deklamavimą skambant muzikai.

4.Tarimo įgūdžių automatizavimą (panaudojant fo

onetinę ritmiką).

Pagrindiniai muzikinio ugdymo momentai (3)

  • Užsiėmimai grindžiami muzikos, judesių ir tariamosios kalbos derinimu (muzika ir judesiai, muzika ir kalba, judesiai ir kalba, muzika, judesiai ir kalba). Ši sąveika, esant reikiamai vaikų emocinei nuotaikai, lemia viso auklėjimo sėkmę.
  • Užsiėmimai atliekami užsidėjus individualius klausos aparatus, būtinai įtraukiant specialius pratimus, ugdančius klausos suvokimą.

Literatūra:

1.Kurčių ir neprigirdinčių vaikų muzikos mokymas (rusų kalba). Prieiga per internetą: http://chromosome2009.org/obuchenie-gluhih-islaboslyshashhih-detej-muzyke/

2.Kurčiųjų klausos suvokimo ugdymas muzikinių ritminių užsiėmimų metu (rusų kalba). Prieiga per internetą: http://www.pedsovet.pro/index.php?option=com_content&view=article&id=2070:razvitie-sluhovogo-vospriyatiya-muziki-u-gluhih-uchashchihsya-na-muzikalnoritmicheskih-zanyatiyah-iz-opita-raboti&catid=74:special-pedagogy&Itemid=70

3.L. Marler. Teaching music to deaf children. Prieiga per internetą: http://swacda.org/ct-marler-01-07-13.html

4.Rygos ikimokyklinės ugdymo įstaigos „Dzintarinš“ metodininkė Irina Dolgais. Prieiga per internetą: www.deafcenter.lt/wp-content/uploads/./Apie-seminare-skaitytus-pranešimus.docx

Komentuokite!