J. S. Bachas

555 0
Dažnai muzikos istorikų pristatomas kaip Hendelio priešingybė. Ir iš tiesų Bachas nekūrė muzikos teatrui, propagavo daugiausia vokiečių muzikos tradicijas ir savo laiku buvo daugiau žinomas kaip virtuoziškai grojantis bažnyčios vargonininkas, o ne kaip muzikos kūrėjas. Tačiau abu vokiečių kompozitoriai puikiai įvaldė polifonijos techniką ir sukūrė puikių kūrinių.
  • Dažnai muzikos istorikų pristatomas kaip Hendelio priešingybė. Ir iš tiesų Bachas nekūrė muzikos teatrui, propagavo daugiausia vokiečių muzikos tradicijas ir savo laiku buvo daugiau žinomas kaip virtuoziškai grojantis bažnyčios vargonininkas, o ne kaip muzikos kū
    ūrėjas. Tačiau abu vokiečių kompozitoriai puikiai įvaldė polifonijos techniką ir sukūrė puikių kūrinių.
Bachas užėmė prestižines pareigas – buvo Šv. Tomo bažnyčios kantorius ir miesto muzikos direktorius. Jis turėjo rūpintis miesto muzikiniu gyvenimu, kiekvienam sekmadieniui sukurti ir surepetuoti naują kantatą, vadovauti chorui ir nedideliam bažnyčios orkestrui. Be to, Bachas dar mokė prie Šv. Tomo bažnyčios veikiančioje mokykloje. Leipcige Bachas daugiausia kūrė bažnytinę muziką: rašė kantatas, sukūrė didžiuosius vokalinius-instrumentinius kūrinius. Keičiantis muzikos madoms, Bacho kūriniai atrodė senamadiški, tad paskutiniame gyvenimo dešimtmetyje jis jau ma
ažiau kūrė ir koncertavo. Gyvenimo pabaigoje kompozitorius visiškai apako.
  • Bachas užėmė prestižines pareigas – buvo Šv. Tomo bažnyčios kantorius ir miesto muzikos direktorius. Jis turėjo rūpintis miesto muzikiniu gyvenimu, kiekvienam sekmadieniui sukurti ir surepetuoti naują kantatą, vadovauti chorui ir nedideliam bažnyčios orkestrui. Be
    e to, Bachas dar mokė prie Šv. Tomo bažnyčios veikiančioje mokykloje. Leipcige Bachas daugiausia kūrė bažnytinę muziką: rašė kantatas, sukūrė didžiuosius vokalinius-instrumentinius kūrinius. Keičiantis muzikos madoms, Bacho kūriniai atrodė senamadiški, tad paskutiniame gyvenimo dešimtmetyje jis jau mažiau kūrė ir koncertavo. Gyvenimo pabaigoje kompozitorius visiškai apako.
Bachas sukūrė daugiau kaip 1000 kūrinių: kantatų, mišių (žymiausios − Mišios h-moll), pasijų („Pasija pagal Matą“), kūrinių vargonams (Tokata ir fuga d-moll), koncertų įvairiems instrumentams ir orkestrui (iš kurių ypač išpopuliarėjo 6 „Brandenburgo koncertai“), klavyrinių kūrinių – siuitų, preliudų ir fugų, invencijų ir kt.
  • Bachas sukūrė daugiau kaip 1000 kūrinių: kantatų, mišių (žymiausios − Mišios h-moll), pasijų („Pasija pagal Matą“), kūrinių vargonams (Tokata ir fuga d-moll), koncertų įvairiems instrumentams ir orkestrui (iš kurių ypač išpopuliarėjo 6 „Brandenburgo koncertai“), klavyrinių kūrinių – siuitų, preliudų ir fugų, in
    nvencijų ir kt.
Bacho kūryba yra laikoma baroko muzikos meno viršūne. Jis puikiai įvaldė polifonijos technikas, kūrė sudėtingas kompozicijas, kurios stebino išradingumu, idėjų turtingumu, racionalumu ir kartu išraiškingumu. Bachui ypač artimas buvo bažnytinės muzikos stilius, kurį dar praturtindavo ir teatrinės muzikos elementais. Iš muzikos formų Bachas ypač meistriškai kūrė fugas. Būdamas puikus atlikėjas (grojo vargonais, klavesinu ir smuiku), ir savo kūriniuose rašydavo sudėtingas atlikti instrumentų partijas. Bacho kūryboje susilieja senųjų polifonijos meistrų, vokiškosios dainos (lyd), protestantiškojo choralo ir įvairių baroko kompozitorių in
nstrumentinės muzikos tradicijos.
  • Bacho kūryba yra laikoma baroko muzikos meno viršūne. Jis puikiai įvaldė polifonijos technikas, kūrė sudėtingas kompozicijas, kurios stebino išradingumu, idėjų turtingumu, racionalumu ir kartu išraiškingumu. Bachui ypač artimas buvo bažnytinės muzikos stilius, kurį dar praturtindavo ir teatrinės muzikos elementais. Iš muzikos formų Bachas ypač meistriškai kūrė fugas. Būdamas puikus atlikėjas (grojo vargonais, klavesinu ir smuiku), ir savo kūriniuose rašydavo sudėtingas atlikti instrumentų partijas. Bacho kūryboje susilieja senųjų polifonijos meistrų, vokiškosios dainos (lyd), protestantiškojo choralo ir įvairių baroko kompozitorių instrumentinės muzikos tradicijos.
 J. S. Bacho kūrybą sudaro bažnytiniai kūriniai, kamerinė muzika ir kūriniai orkestrui. Kaip jau minėta, Bachas sukūrė apie 1000 įvairių žanrų kūrinių. Nekūrė tik teatrinės muzikos (operų). Taigi, kūrinių sąrašas iš tiesų įspūdingas.
  •  J. S. Bacho kūrybą sudaro bažnytiniai kūriniai, kamerinė muzika ir kūriniai orkestrui. Kaip jau minėta, Bachas sukūrė apie 1000 įvairių žanrų kūrinių. Nekūrė tik teatrinės muzikos (operų). Taigi, kūrinių sąrašas iš tiesų įspūdingas.
  • Kad nesupainiotume kūrinių ir lengviau rastume norimą kompoziciją, naudojama speciali numeracija, kurioje raidės BWV reiškia „Bacho kūrinių sąrašas“. Šį sąrašą sudarė V. Šmyderis, sunumeravęs visus Bacho išlikusius kūrinius.
Bachas buvo puikus vargonininkas, galėjęs pagroti sudėtingiausius dalykus. Todėl ir jo sukurti kūriniai vargonams (kuriuos jis pats ir atlikdavo) yra virtuoziški, sudėtingi. Daugiausia tai fugos, tokatos, fantazijos, pasakalijos ir choraliniai preliudai.
  • Bachas buvo puikus vargonininkas, galėjęs pagroti sudėtingiausius da
    alykus. Todėl ir jo sukurti kūriniai vargonams (kuriuos jis pats ir atlikdavo) yra virtuoziški, sudėtingi. Daugiausia tai fugos, tokatos, fantazijos, pasakalijos ir choraliniai preliudai.
  • Pats žymiausias Bacho kūrinys vargonams – Tokata ir fuga d-moll (BWV 565), yra vienas iš pirmųjų išlikusių jo kūrinių vargonams.
Klavesinui ir klavikordui J. S. Bachas sukūrė daug kūrinių: šokių siuitų, fantazijų, fugų, tokatų, invencijų. Pats žymiausias Bacho kūrinys klavyrui – „Gerai temperuotas klavyras“ (sutrumpintai – „GTK“, BWV 846−893). Tai dviejų dalių (tomų), kuriose yra po 24 preliudus ir fugas, rinkinys. Nuo kiekvieno iš dvylikos oktavoje slypinčių garsų Bachas sukūrė po vieną mažorinį ir vieną minorinį preliudą ir fugą.
  • Klavesinui ir klavikordui J. S. Bachas sukūrė daug kūrinių: šokių siuitų, fantazijų, fugų, tokatų, invencijų. Pats žymiausias Bacho kūrinys klavyrui – „Gerai temperuotas klavyras“ (sutrumpintai – „GTK“, BWV 846−893). Tai dviejų dalių (tomų), kuriose yra po 24 preliudus ir fugas, rinkinys. Nuo kiekvieno iš dvylikos oktavoje slypinčių garsų Bachas sukūrė po vieną m

. . .

Kai Johanas Sebastianas buvo devynerių, mirė jo motina, o po metų − ir tėvas. Našlaitį ėmė globoti jo vyresnis brolis Johanas Kristofas, Ordurfo vargonininkas. Vėliau J. S. Bachas mokėsi įvairiose mokyklose, ir, būdamas 17-os, jau buvo puikiai pasirengęs muzikantas, mokantis griežti smuiku ir
r altu, skambinti klavesinu, vargonuoti ir vadovauti chorui. Aštuoniolikos jis pradėjo savarankiškai dirbti. Iš pradžių dirbo bažnyčiose vargonininku Arnštate ir Miulhauzene. Čia jis pradėjo kurti muziką. Vėlesnė Bacho kūryba skirstoma į tris laikotarpius. Jie vadinami miestų, kuriuose Bachas dirbo, pavadinimais.
  • Kai Johanas Sebastianas buvo devynerių, mirė jo motina, o po metų − ir tėvas. Našlaitį ėmė globoti jo vyresnis brolis Johanas Kristofas, Ordurfo vargonininkas. Vėliau J. S. Bachas mokėsi įvairiose mokyklose, ir, būdamas 17-os, jau buvo puikiai pasirengęs muzikantas, mokantis griežti smuiku ir altu, skambinti klavesinu, vargonuoti ir vadovauti chorui. Aštuoniolikos jis pradėjo savarankiškai dirbti. Iš pradžių dirbo bažnyčiose vargonininku Arnštate ir Miulhauzene. Čia jis pradėjo kurti muziką. Vėlesnė Bacho kūryba skirstoma į tris laikotarpius. Jie vadinami miestų, kuriuose Bachas dirbo, pavadinimais.
Bachas dirbo rūmų muzikantu ir vargonininku. Rūmuose buvo turtinga biblioteka, kurioje Bachas turėjo galimybę susipažinti su kitų šalių kompozitorių kūriniais. Kadangi pagrindinės jo pareigos buvo vargonuoti rūmų bažnyčioje, tai šiuo laikotarpiu Bachas daugiausia ir kūrė vargonams.
  • Bachas dirbo rūmų muzikantu ir vargonininku. Rūmuose buvo turtinga biblioteka, kurioje Bachas turėjo galimybę susipažinti su kitų šalių kompozitorių kūriniais. Kadangi pagrindinės jo pareigos buvo vargonuoti rūmų bažnyčioje, tai šiuo laikotarpiu Bachas daugiausia ir kūrė vargonams.
Bachas buvo rūmų kapelos vadovas – kapelmeisteris. Kėteno kunigaikštis labai mėgo muziką ir turėjo gerą kapelą, kurioje grojo ir kuriai dirigavo Bachas. Šiuo laikotarpiu Bachas sukūrė savo svarbiausius instrumentinius kūrinius: muziką orkestrui, klavesinui, kitiems instrumentams.
  • Bachas buvo rūmų kapelos vadovas – kapelmeisteris. Kėteno kunigaikštis labai mėgo muziką ir turėjo gerą kapelą, kurioje grojo ir kuriai dirigavo Bachas. Šiuo laikotarpiu Bachas sukūrė savo svarbiausius instrumentinius kūrinius: muziką orkestrui, klavesinui, kitiems instrumentams.

Join the Conversation