Vaistų technologijos

1074 0

Vaistų technologija “Bendroji dalis”

Farmacija –tai sveikatos apsaugos dalis, apimanti vaistų, vaistinių medžiagų gavybą, laikymą, gaminimą ir informaciją apie vaistus.

Biofarmacija – tai farmacijos mokslo sritis, nagrinėjanti fizines-chemines vaistinių medžiagų, esančių vaistų formoje, savybes ir terapinio veikimo santykį.

Vaistų technologija – tai mokslas apie teorinius vaistų gamybos pagrindus ir praktinius vaistų gamybos procesus.

Vaistų technologijos užduotis – Vaistinių medžiagų perdirbimas, suteikiant tam tikrą vaistinę formą. Parinkimas vaistinių ir pagalbinių medžiagų bei pritaikymas tam tikros technologijos, siekiant rezultate gauti maksimalaus terapinio veikimo vaistinius preparatus, pasižyminčius minimaliu šalutiniu poveikiu.

Farmakologinė priemonė – tai farmakologiškai aktyvi me

edžiaga arba medžiagų mišinys, pasižymintis farmakologiniu veikimu ir esantis klinikinio tyrimo objektu.

Vaistinis preparatas – Tai atitinkamos vaisto formos vaistinė priemonė (vaistas).

Vaistinė priemonė – Tai farmakologinė priemonė, atitinkanti šalies tam tikslui įgaliotų institucijų reikalavimus ir leista vartoti žmonėms ar gyvuliams gydyti, profilaktikai ar diagnostikai. Skirstoma:

1. Vaistinė medžiaga – tai individualus cheminis junginys arba biologinė medžiaga.

2. Vaistinė žaliava – tai augalinė žaliava leista vartoti medicinoje.

Vaisto forma – tai vaistinės priemonės būklė, (pvz.: tabletės, tirpalas, tepalas), leidžianti gauti norimą efektą. Iš vaistinės priemonės gaunant vaisto formą, tai vaistinei medžiagai suteikiama geometrinė forma. Vaistų fo

ormai gauti naudojamos pagalbinės medžiagos.

Vaistų formos – tai tos pačios vaistinės medžiagos, tik jau įgijusios kitą agregatinę būseną, išorinę formą ir turinčios tam tikrą paskirtį.

Vaistų technologijos objektas apima:

1. Mokslinį tiriamajį darbą (naujų vaistų formų, naujų vaistų technologijų kūrimą, gaminamų vaistų technologijų tobulinimą, biofarmacinius ty

yrimus, naujos technikos ir aparatūros kūrimą).

2. Vaistų gamybos normavimą (specialistų rengimą, mokslinės–techninės dokumentacijos rengimą, specialistų kvalifikacijos kėlimą bei kontrolę, gamybos vietų bei technologijų kontrolę).

3. Vaistų gamybą (vaistų gamybą pagal receptus, vaistų gamybą pagal gydymo įstaigų užsakymus, vidaus paruošos, vardinių, vaistinių patentuotų, vaistų gamybą, mažaserijinę gamybą vaistinių laboratorijose, nespecifinių vaistų gamybą).

Gaminant vaistus reikia laikytis tam tikrų reikalavimų: Švaros, Vaisto stabilumo, Sterilumo, Dozavimo tikslumo, Maksimalaus vaisto efektyvumo

Vaisto kokybė priklauso nuo daugelio sąlygų: Vaistinių ir pagalbinių medžiagų kokybės, Gamybos sąlygų, Įrenginių ir įpakavimo kokybės, Gamintojo profesinio meistriškumo .

Valstybinis vaistų gamybos normavimas tai kompleksas reikalavimų, pateikiamų atitinkamuose dokumentuose vaistams gaminti. Vaistų gamyba normuojama 4 kryptimis:

Ribojamas skaičius asmenų, kuriems leidžiama gaminti vaistus (teisę gaminti vaistus turi asmenys baigę aukštąjį universitetinį arba aukštąjį kolegijinį farmacijos mokslą ir turintys kvalifikacinę kategoriją bei licenziją fa

armacinei veiklai).

Normuojama vaistų sudėtis:

a) standartiniu būdu (vaistų sudėtis nurodyta specialiuose leidiniuose: farmakopėjose, farmakopėjų straipsniuose, manualuose, vardinių vaistų žinynuose).

b) nestandartiniu būdu (vaistai gaminami pagal individualius receptus).

Standartiniu būdu normuojamos vaistų sudėtys būna oficinalinės arba manualinės

Oficinaliniais vaistais vadinami tokie vaistai, kurių sudėtys patvirtintos Sveikatos ministerijoje ir aprašomos farmakopėjos straipsniuose.

Manualiniais vaistais vadinami tokie vaistai, kurie turi pastovią receptūrą, daug kartų patikrinti, plačiai vartojami medicinoje, bet jie aprašyti ne farmakopėjos straipsniuose, bet specialiuose leidiniuose, vadinamuose manualais arba vardinių receptų rinkiniuose. Dauguma jų turi sąlyginius pavadinimus, susijusius su pa

avardėmis gydytojų, kurie sukūrė tuos vaistus (Pvz. Demjenovičiaus tirpalas, Vyšnevskio tepalas)

3. Nustatomos vaistinių ir pagalbinių medžiagų kokybės normos, nes vaisto kokybė priklauso nuo vaistinių medžiagų kokybės.

4. Normuojamos vaistų gamybos sąlygos, remiantis tarptautiniais normatyvais:

GMP – geros gamybos sąlygos

GPP – geros vaistinės sąlygos

GLP – geros laboratorijos sąlygos

GDDP – geros laboratorijos ir plėtros sąlygos

Farmakopėja – tai rinkinys privalomų standartų ir įsakymų, normuojančių vaistinių medžiagų kokybę, saugojimo būdus ir kontrolę. Tai juridinis leidinys, joje aprašytos svarbiausios vaistinės medžiagos. Naudojamasi X ir XI valstybinėmis farmakopėjomis ir Europos Farmakopėja. Farmakopėjų straipsniuose nurodoma kaip saugoti ir laikyti vaistines medžiagas, jų didžiausios vienkartinės ir paros dozės. Jose yra lašų, tankių, alkoholimetrinės lentelės.

Vaistų formų klasifikacija :

Pagal agregatinę būseną;

Kietos (milteliai, tabletės, dražetės, granulės, vaistažolių mišiniai)

Skystos (tirpalai, suspensijos, emulsijos, lašai, užpilai, nuovirai, injekcijos)

Minkštos (tepalai, linimentai, pleistrai, supozitorijos, pastos, kremai)

Dujinės (dujos, garai, aerozoliai)

Pagal dispersines sistemas;

Laisvos dispersinės sistemos

Surištos dispersinės sistemos

Pagal vaistų priėmimo ir įvedimo būdus.

Enteralinės – vartojamos per virškinamąjį traktą (peroralinės – pro burną, perrektalinės – per tiesiąją žarną, sublingvalinės – per poliežuvinę gleivinę).

Parenteralinės – vartojamos apeinant žarnyną (per odą, inhaliuojant, pro gleivines ir kvėpavimo takus, injekcinės).

Kontaminacija -tai vaisto mikrobinis užterštumas. Gamybos metu gali įvykti kryžminė kontaminacija, kai skirtingi vaistai gaminami tais pačiais arba skirtingais įrengimais, esančiais toje pačioje aplinkoje.

Endogeninė kontaminacija, kai mikrobai į vaistus patenka nuo technologinių įrenginių.

Egzogeninė kontaminacija, kai mikrobai patenka iš aplinkos, oro, nuo personalo.

Vaistų technologija “R

Receptas”

Receptastai raštiškas gydytojo kreipimąsis į farmacininką, nurodant vaisto sudėtį ir vartojimo būdą. Išrašoma vadovaujantis taisyklėmis, kurios nurodytos SAM įsakymu Nr.348. Receptas turi ekonominę, juridinę ir technologinę reikšmę. Receptai išrašomi ant specialių receptų blankų, aiškiai, įskaitomai, rašalu arba šratinuku ir turi būti užpildytos visos recepto dalys. Taisymų negali būti.

Recepto dalys

Inscriptio – užrašas. Rašoma gydymo įstaigos pavadinimas, adresas, telefonas, vaistas skirtas suaugusiam ar vaikui.

Nomen aegrotiligonio vardas, pavardė, amžius. Rašomas adresas arba medicininės kortelės numeris.

Invocatiokreipimasis. Rp.:

Designatio materiarumvaistinių medžiagų išvardijimas. Rašomi cheminių medžiagų pavadinimai lotyniškai, didžiąja raide, kilmininko linksniu. Rašoma tokia tvarka:

a) basis – pagrindinė veiklioji medžiaga

b) adjuvans – vaistinė medžiaga padedanti pagrindinės veikimui.

c) corrigens – skonį ir kvapą gerinančios medžiagos

d) constituens – pagalbinės vaistinės medžiagos

Subscriptio seu prescriptio – nurodymas. Nurodo kokią vaisto formą pagaminti dozių skaičių, kartais kokia pakuotė.

Signatura – pažymėjimas. Nurodomas vaisto vartojimo būdas.

Datum – data. Nurodomas recepto galiojimo laikas ir išrašymo data.

Subscriptio medici – gydytojo parašas. Nurodomas gydytojo spaudas, parašas, tel. Nr.

Jeigu recepte farmacininkas aptinka klaidą turi susisiekti su receptą išrašiusiu gydytoju. Jeigu nuodingų, narkotinių, stipriai veikiančių medžiagų dozę gydytojas viršija išrašydamas ir nepadaro atitinkamos atžymos recepte, tada dozę reikia tikslinti su gydytoju. O jie galimybės nėra, atleisti pusę aukščiausios dozės.

Komentuokite!