vaikų infekcinės ligos

195 0

I. VAIKŲ INFEKCINIŲ LIGŲ KLAUSIMAI

3.1. Adenovirusinė infekcija.

~20% visų ŪVRI.

Etiologija: adenovirusai ( turi DNR). ~40 serolog. variantų.

Epidemiologija: IŠ – ligoniai ir virusų nešiotojai.

Virusai išskiriami su  kvėpavimo takų sekretu, seilėmis, fekalijomis.

Užsikrėtimo būdas – oro-lašelinis, rečiau fekalinis – oralinis, kontaktinis (med. priemonės), per vandenį (maudantis).

Virusas patenka į organizmą per konjunktyvą, kvėpavimo takų gleivinę, burną.

Ypač imlūs vaikai nuo 6 mėn. iki 3 m., jaunesni nei 6 mėn. turi pasyvų imunitetą iš motinos. Persirgus susidaro tipospecifinis imunitetas.

Patogenezė: Patekę į kvėp.takų, akių junginės, ž

žarnų gleivinę dauginsis katarinis nosies, ryklės, tonzilių uždegimas,pažeisti bronchai, trachėja, konjunktyvitas. Epitelio ląstelės nekrotizuoja ( citopatinis virusų efektas) ir deskvamuojasi g. į kraują (viremija) kepenys, blužnis, žarnos, limfm. (hepatolienalinis sindr., limfadenopatija, enteritas). Pažeidžia epitelį ir limf.aud.

Dėl toksinio poveikio t, kt.intoksikacijos požymiai, sutriks vegetacinėNS, mikrocirkuliacija, medžiagų apyk..

 Organizmas sensibilizuojasi, suaktyvėja antrinė flora.

Klinika: IP  4-7 d. (3-12d.)

• Pradžia – ūmi, intoksikacija stiprėja pamažu, neramumas ar vangumas,apetitas, sutrinka miegas, galvos sk.

• Karščiavimas – netaisyklingo tipo,banguojantis, trunka ~7d.

• Būdinga –
– rinitas (serozinės, gleivingos išskyros),  limfmazgiai, kepenys,blužnis.

Klinikinės formos:

• Faringokonjunktyvitas;

• Kvėpavimo takų kataras;

• Žarnyno forma;

• Mezadenitas.

Faringokonjunktyvitas – ūmi pradžia, temperatūra 38 – 39˚ C, galvos skausmas, adinamija, anoreksija. Serozinis rinitas, faringitas – užpakalinė ryklės gleivinė, žiotys paraudę, iškilę folikulai, žiočių lankų patinimas, kaklo limfm., g
gerklės skausmas, perštėjimas, kosulys, gausios serozinės išskyros iš nosies.

tracheobronchitas – kosulys.

konjunktyvitas – pradžioj vienoj akyje, po 2-3 d kitoj, junginės paraudimas, paburkimas su vokų patinimu, fibrininės plėvelės, nenusiimančios tamponu.

Jaunesniems vaikams – viduriavimas. Temperatūra praeina po 6-9 d., sloga ir konjunktyvitas po 10-14d.

Kvėpavimo takų kataras – lengva forma. Karščiavimas 3 – 6 dienas, rinitas, bronchitas, faringitas, kaklo limfm.

Laringitas – prikimęs balsas, grubus kosulys, šiek tiek pasunkėjęs kvėpavimas  rinitas.

Tonzilitas – tonzilės paburkę, paraudę (katarinė angina), paviršiuj g.b.baltos dėmės (lakūninė a.) ar lengvai nusiimanti balsvai gelsva plėvelė (plėvinė a.)

Žarnyno forma (enteritinė) – dažniau vaikams iki 1 m. Būna dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, anoreksija, vėmimas – trunka 3-4 d. t neaukštas, kvėpavimo takų kataras neryškiai išreikštas.

Mezadenitas – reta forma. Dažniau a
atsiranda kito ligos sindromo fone. Būdingi ūmiai atsirandantys stiprūs priepuoliniai pilvo skausmai, kartais ileus klinika. Skauda pilvo apačią (gali imituoti apendicitą).

Pneumonija – retai. Mažiems vaikams, nusilpus imunitetui. Rő – židininiai pokyčiai. Prasideda kito sindromo fone. Iš esmės yra antrinė bakterinė. Būdinga poūmė eiga. Būna aukštas t, kosulys su skrepliais. Gydoma antibiotikais.

Komplikacijos: sukeltos antrinės m/o floros – angina, otitas, otoantritas (kūdikiams), pneumonija.

Diagnostika:

1. Klinika – kvėpavimo takų kataras ir konjunktyvitas, kuris nebūdingas kitoms ŪVRI.

2. Kraujas: pradžioje – nedidelė leukocitozė, vyrauja neutrofilai, vėliau – n
normocitozė, aneozinofilija.

3. ENG – norma ar nedaug.

4. Serologinė diagnostika – Ak kraujo plazmoje (imunofluorescensija) , ELISA ir kt. , taip pat poriniai tyrimai kas 2 sav. (ar auga Ak titras?)

5. Virusologinė – audinių kultūroje pagal citopatinį veikimą.

Gydymas – simptominis (žr.3.4.klausimą)

3.2. Gripas. Etiologija, epidemiologija, patogenezė, klinika.

Etiologija: sukelia ortomiksovirusai. Yra gripas A, B, C. Gripo virusų genomas sudarytas iš RNR (8 segmentai viengrandės RNR, sujungtos su nukleoproteinais, kuris apsprendžia viruso tipą – A, B ar C). Paviršinis apvalkalas iš lipidų, jo išorėje yra spygliai – H ir N.

Tipas A turi: Hemagliutininą (H) – padeda virusui patekti į ląstelę, Neuraminidazę (N) – reikalinga viruso išėjimui iš ląstelės, mažina kvėpavimo takų sekreto viskoziškumą, silpnina viruso agregaciją.

Pagal H ir N virusai skirstomi į potipius. Yra 13 H ir 9 N rūšys, dažniausiai pasitaiko H 1, 2, 3; N 1,2. Antikūnai susidaro prieš konkrečius H ir N tipus.

A gripo virusui būdingas kitimas:

• Dreifas – nežymus H ir N pokytis dėl taškinių RNR mutacijų. Vyksta kas 2-5m. Sukelia epidemijas.

• Šiftas – labai žymus RNR segmento kitimas (dėl rekombinacijos su gyvūnų virusais pirmoje ląstelėje). Sukelia pandemijas, nes abu antigenai iš karto pasikeičia į naujus;

B ir C virusai antigeniniu kintamumu nepasižymi (kai kas teigia , kad vyksta ir B m

mutacijos). Jų sukeliama liga persergama vieną kartą – dažniausiai vaikystėje ir susidaro Ak, saugantys nuo reinfekcijos.

Epidemiologija:

Gripo A virusas cirkuliuoja nuo 1918m., B – nuo 1940m., o nuo 1977m. epidemijas ir sporadinius atvejus sukelia A H1 N1, H3N2 ir B.

Sunkiausias formas ir didžiausius protrūkius sukelia – A, B – letalumas, protrūkiai mažesni, C – tik nežymi sloga be t.

Kinija – gripo epicentras dėl gyvūlininkystės, paukštininkystės išsivystymo, glaudaus ryšio tarp gyvulių ir žmogaus bei didelio gyventojų tankio.

• Sporadiniai atvejai – visus metus;

• Epidemijos – kasmet, kas 2 m.;

• Pandemijos – kas 10-20 m.

IŠ – žmogus (ligonis, trumpalaikis nešiotojas). Džn.perneša mokyklinio amžiaus ir darželinio amžiaus vaikai, jie užsikrečia tarpusavyje ir užkrečia savo šeimos narius, kadangi virusas labai gerai plinta kolektyvuose.

Užsikrėtęs žmogus pavojingas – nuo IP pabaigos ir visą karščiavimo periodą.

Rezervuaras – vandens ir naminiai paukščiai, kiaulės, arkliai.

Perdavimo būdas – oro –lašelinis (čiaudint, kosint, kalbant aerozolio pavidalu išsiskiria).

Sezoniškumas: lapkritis – kovas.

Imunitetas persirgus – pastovus tipospecifinis, skiepijant išliks- 6 mėn. – 1 m.

Patogenezė: gripo virusas pasižymi epiteliotropizmu ir neurotropizmu. Gripo metu dominuoja bendra intoksikacija.

Vir. patenka į cilindrinio epit.ląst ., joje replikuojasi l. ląst. medž.apyk.  ląst. žūva, o vir. iš jos skverbiasi į kitas. INF, išsiskyręs iš žuvusios ląst., slopina vir. dauginimasi. Mažos vir.dozės &
– imunitetą, didelės -. Pažeistos ląst. degeneruoja ir deskvamuoja, atsiveria vartai antrinei bakterinei inf. Gali paūmėti lėtinės ligos.

 Kai vir. daug ir jie virulentiški ar organizmas per mažai INFgamina vir. į kr. (viremija).

 Vir. ir žuvusių ląst.toxinai pažeidžia įv. org. (toxemija):

 CNS (ypač diencephalon, kur yra vegetac. širdies ir krjg centraisutriks hemodinamika, krjg laidumas)

Ganglijus, inervuojančius krjg. sieneleskinta smulkių krjg., aud.kraujotakaacidozėkapiliarų laidumaskr.plazma patenka į aud.: plaučiuose ir smegenyse tai vadinama hemoragine edema, žarnyne pan., pokyčiai greitai išnyksta.

ūminiai distrofiniai širdies pakenkimai.

Klinika: IP kelios val. – 3d.

prasideda staiga, be prodromo

šaltkrėčiu, temperatūra 39 – 40º C (laikosi iki 4d.), prakaitavimu

ryški intoksikacija, apetitas, galvos sk (kaktos srityje)., adinamija ar sujaudinimas, mieguistumas ar sutrikęs miegas (bendr. smeg. f-jos sutr.simpt.), g.b. pykinimas, vėmimas, sutrikusi sąmonė, haliucinac., kliedesiai, traukuliai ( encefalinės r-jos )

mažiems vaikams g.b. meninginiai simptomai dėl kraujagyslių pokyčių meninginiuose dangaluose

raumenų, sąnarių skausmai

skausmingi akių judesiai

hipotenzija (iki kolapso), tachikardija.

katariniai reiškiniai ne iš karto atsiras – užgulta nosissloga, gerklės perštėjimas, skausmingas rijimas, užkimimas, sausas kosulys, g.b.dusulys.

dėl vazotoksinio pažeid. – g.kraujuoti iš nosies, skrandžio, žarnyno, odos, gleivinių hemoragijos, kartais – sutr.žarnyno veikla, pilvo sk.

Objektyviai:

Būklė- džn.sunki

Veido hiperemija, oda blyški, prakaituota, g.b. petechijų, raudonas dermografizmas, sklerų injekcija

užpak. nosiaryklės sienelė paraudusi, grūdėta, minkštojo gomurio enantema

plaučiuose –difuz.krepituojantys karkalai, Rö pokyčiai – atskirų . . .

Komentuokite!