Širdies ligos

897 0

ANAFILAKSINIS ŠOKAS

Anafilaksija (gr. ana – prieš, hylaxis – sauga) – tai viena iš greito tipo alerginių reakcijų. Anafilaksinis šokas – tai sisteminė organizmo reakcija į kartotinai patekusį alergeną (t.y. į jau įjautrintą organizmą), jam reaguojant su imunoglobulinu E. Anafilaksines reakcijas gali sukelti vaistai (antibiotikai, ypač penicilinas; vaistai nuo skausmo – analginas; preparatai, turintys jodo ir kt.);

nuodai (bičių, vapsvų, gyvačių);

įvairūs maisto produktai (jie dažnai sukelia alergiją, bet šokas išsivysto retai).

AORTOS ANEURIZMA

Aortos aneurizma – tai aortos išsiplėtimas, didesnis už jos normalų skersmenį 1,5 ar daugiau kartų. Kai kuri nors jos da

alis ar ji visa išsiplečia, aorta tampa panaši į maišą, kuriuo teka kraujas. Tokiu atveju ji tampa ne tokia atspari kraujo spaudimui, gali spausti aplinkinius organus.Ligą skatina ir padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Reikia vengti labai sunkaus fizinio darbo, meskite rūkyti.

AORTOS KOARKTACIJA

Aortos koarktacija – stambiausios organizmo arterijos – aortos susiaurėjimas. Tai viena iš priežasčių, sąlygojančių jaunų žmonių labai aukštą kraujo spaudimą. Tai įgimta širdies liga, kurios priežastys nežinomos. Patebėta, kad ja dažniau serga vyrai.

AORTOS VOŽTUVO NESANDARUMAS

Aortos vožtuvo nesandarumas – tai širdies yda, kuri sąlygoja širdies ne
epakankamumo vystymąsi. Ligą gali sukelti: infekcinis endokarditas, reumatas, sifilis, traumos, aortos atsisluoksniavimas bei kt.

AORTOS VOŽTUVO SUSIAURĖJIMAS

Aortos vožtuvo susiaurėjimas (arba stenozė) – tai širdies yda, kuri sąlygoja širdies nepakankamumo vystymąsi.

Dažniausiai aortos vožtuvo susiaurėjimą sukelia reumatas arba vožtuvo sklerozė. Tačiau ši liga ga
ali būti ir įgimta.

ARTERINĖ HIPERTENZIJA

Arterinė hipertenzija yra medicininis terminas, kuriuo vadinamas padidėjęs kraujo spaudimas. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg – jį būtina mažinti. Ligos priežastys gali būti įvairios:

90 proc. atvejų nerandama jokios priežasties. Tada nustatoma pirminė arterinė hipertenzija. Jos išsivystymui reikšmės turi daugelis faktorių: 1) paveldėjimas, 2) amžius – didesnis nei 35 metai, 3) aterosklerozę sukeliantys rizikos veiksniai (rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, ilgalaikis stresas ir kt.), 4) pomėgis valgyti sūrų maistą.

10 proc. atvejų kraujospūdžio padidėjimą sukelia persirgtos ligos (inkstų, antinksčių ir kt.). Tada nustatoma antrinė arterinė hipertenzija.

Patariama:

Neženklų kraujo spaudimą galima pradėti mažinti be vaistų:

Mažinkite kūno masę;

Meskite rūkyti;

Reguliariai mankštinkitės: kasdien 20-30 min. pasivaikščiokite, plaukiokite, bėgiokite;

Sumažinkite druskos kiekį ma
aiste, t.y., nesūdykite maisto;

Sumažinkite riebalų kiekį maiste (tinka tos pačios dietinės rekomendacijos kaip ir aterosklerozei);

Atsisakykite alkoholio arba jį labai apribokite;

Aukštas kraujospūdis dažniau kamuoja: jaunystėje ir vidutiniame amžiuje – vyrus; po menopauzės – moteris, po 75 metų amžiaus vyrai ir moterys aukštu kraujospūdžiu skundžiasi vienodai.

Arterinė hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga) diagnozuojama, kai kraujospūdis stabiliai būna 140/90 mmHg arba aukštesnis

Arterinio kraujospūdžio klasifikacija:

Normalus < 130 / 85

Aukštas normalus 130-139 / 85-89

Nedidelė hipertenzija 140-159 / 90-99

Vidutinė hipertenzija 160-179 / 100-109

Sunki hipertenzija >180 / > 110

Rizikos faktoriai: širdies ir kraujagyslių ligos. Nuo aukšto kraujospūdžio arterijos sukietėja ir sustorėja. Cholesterolis ir
r riebalai kaupiasi ant kraujagyslių sienelių (panašiai kaip rūdys vamzdžiuose) – sulėtėja kraujotakos funkcijos ir žmogų gali ištikti infarktas arba insultas. Infarktas. Kraujas po visą organizmą išnešioja deguonį, tačiau jeigu širdies kraujagyslės užblokuotos, širdies raumuo negaus pakankamai deguonies. Sumažėjus kraujo pritekėjimui į širdį, prasideda krūtinės skausmas – krūtinės angina, o visiškai nutrūkus, ištinka infarktas. Insultas. Aukštas kraujospūdis gali pažeisti arterijas, priversdamas jas greičiau susiaurėti, todėl pro jas gali pratekėti mažiau kraujo. Jeigu kraujo krešuliukas užkemša arteriją, gali ištikti išeminis insultas. Tačiau insultas gali kilti ir tada, kai labai aukštas kraujo spaudimas prasimuša pro susilpnėjusias kraujagysles, ir kraujas išsilieja į smegenis (hemoraginis insultas). Širdies nepakankamumas. Esant aukštam kraujospūdžiui, širdis priverčiama sunkiau dirbti, todėl bėgant laikui raumuo storėja, širdis išsiplečia. Pasekmė: širdies nepakankamumas. Inkstų pažeidimai. Inkstai veikia tarsi filtrai, padėdami organizmui atsikratyti atliekų. Jeigu nuolatos yra aukštas kraujospūdis, inkstų kraujagyslės gali susiaurėti ir sustorėti, todėl jie prafiltruos mažiau kraujo, ir atliekos kaupsis kraujyje. Galiausiai gali išsivystyti inkstų nepakankamumas.

Kraujospūdžio lygių pavadinimai ir klasifikacija (mm Hg)

Kategorija Sistolinis (SKS) Diastolinis (DKS)

Optimalus < 120 < 80

Normalus 120-129 80-84

Aukštas normalus 130 -139 85-89

I laipsnio hipertenzija (nedidelė) 140 -159 90-99

II laipsnio hipertenzija (vidutinė) 160 -179 100 -109

III laipsnio hipertenzija (didelė) > 180 > 110

Izoliuota sistolinė hipertenzija >140 < 90

Kai paciento sistolinis ir diastolinis kraujospūdis patenka į skirtingas kategorijas, konstatuojama aukštesnė kategorija. Izoliuotą sistolinę hipertenziją taip pat galima skirstyti laipsniais (I

I, II ir III laipsniai) pagal nurodytąsias sistolinio kraujospūdžio vertes, jei diastolinis kraujospūdis yra < 90.

ATEROSKLEROZĖ

Aterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelės liga; nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Šio proceso metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Dažniausiai aterosklerozinės plokštelės randamos širdies, pakinklio, miego, klubinėse arterijose ir aortoje. Ją sukelia ir sąlygoja daugelis rizikos veiksnių – rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas – hipertenzija, cukrinis diabetas, padidėjęs „blogojo“ cholesterolio ir sumažėjęs „gerojo“ cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris ir nejudrus gyvenimo būdas, menopauzė, geriamieji kontraceptikai. Šiuos rizikos veiksnius mes galime pašalinti, tačiau aterosklerozę įtakoja ir nekeičiamieji rizikos veiksniai – amžius, vyriškoji lytis, paveldimumas.

Yra keletas aterosklerozės vystymąsi aiškinančių teorijų, bet šiuo metu laikomasi „kraujagyslės atsako į pažeidimą“ teorijos. Pradžioje rizikos veiksniai (cholesterolis, padidėjęs kraujospūdis, rūkymas ir kt.) pažeidžia vidinį arterijų dangalą – endotelį. Jis netenka savo apsauginės funkcijos, tampa pralaidus uždegiminėms kraujo ląstelėms ir cholesteroliui. Jei kraujyje cholesterolio per daug, jis pro pažeistą endotelį patenka į gilesniuosius arterijos sluoksnius, pakinta veikiant įvairiems veiksniams ir „suryjamas“ apsauginių organizmo ląstelių. Susiformuoja ankstyvasis aterosklerozinis pažeidimas – riebalinė dėmė. Vėliau pažeidimas didėja, jame kaupiasi ne tik cholesterolis, bet ir įvairios ląstelės, medžiagos, kalcis – formuojasi aterosklerozinė plokštelė. Tokia didėjanti plokštelė vi

is labiau siaurina arteriją ir trukdo tekėti kraujui. Jautriausios aterosklerozei yra širdies raumenį maitinančios koronarinės (vainikinės) arterijos. Aterosklerozinę plokštelę sudaro riebalinė šerdis (jos pagrindas – cholesterolis) ir dangalas iš mūsų organizmą sudarančio jungiamojo audinio, skiriantis plokštelę nuo kraujo.

Išvengti aterosklerozės gali padėti:

Dieta. Rekomenduojama vartoti daug šviežių daržovių ir vaisių, rupių miltų ir nemaltų grūdų duonos gaminių, javainių, ryžių, ankštinių, makaronų, neriebių pieno produktų, liesos mėsos, paukštienos be odelės, žuvies. Nekepkite maisto riebaluose, geriau virkite ar troškinkite dengtoje teflonu keptuvėje visai be riebalų arba gaminkite garuose ar mikrobangų krosnelėje. Paprašykite Jus gydančio gydytojo lentelių, kuriose surašyti rekomenduojami ir nerekomenduojami vartoti maisto produktai. Jei turite antsvorį, rekomenduojama jį koreguoti.

Aktyvumas. Rekomenduojama reguliari kasdienė 20-30 minučių trunkanti mankšta (jei tiek negalite, mankštinkitės mažiausiai 3 kartus per savaitę), ypač tinka pasivaikščiojimas, plaukiojimas. Ligoniams, turintiems aterosklerozės komplikacijų, fizinį aktyvumą turėtų parinkti gydytojas.

Rūkymas. Rekomenduojama mesti rūkyti, jei rūkote.

Liaudiškos priemonės. Iš liaudiškų priemonių pripažinta, kad česnakas ir svogūnas (česnakas veikia 10 kartų stipriau) mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Taip pat naudingi žuvies taukai bei žuvies dieta. Nuo aterosklerozės saugo ir medžiagos esančios arbatoje, ypač žalioje, raudonajame vyne, obuoliuose.

Kita. sunkiausia pakeisti vieną svarbiausių ligą nulemiančių veiksnių – paveldėjimą. Tačiau genetikoje vyksta intensyvūs tyrimai. Gal netolimoje ateityje bus galima sumažinti genų įtaką ligos atsiradimui.

ATVIRAS ARTERINIS LATAKAS (AAL)

Atviras a

. . .

Komentuokite!