pirmoji pagalba

2094 0

PIRMOJI PAGALBA

PIRMOJI PAGALBA ŽAIZDŲ ATVEJAIS

Nelaimingas atsitikimas darbe – tai staigus darbuotojo sveikatos pakenkimas, kai pavojingi ar kenksmingi veiksniai sukelia traumą arba taip pakenkia sveikatai, kad darbuotojas netenka darbingumo bent vienai dienai arba miršta.

Įvykus nelaimingam atsitikimui būtina informuoti vadovą,iškvieti greitąją pagalbą,organizuoti priežasčių ,sukėlusių nelaimingą atsitikimą likvidavimą.

Dažnai nelaimingo atsitikimo liudininkai nemoka teikti pirmosios pagalbos ir greitai organizuoti medicinos pagalbos nukentėjusiam.Todėl kiekvienam įmonės darbuotojui būtina žinoti pirmosios medicininės pagalbos suteikimo būdus.

Pirmoji pagalba, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe

Dirbantis žmogusniekada nėra saugus. Objektyvūs ir subjektyvūs pavojingi ve

eiksniai veikia dirbantįjį, ir dirbantysis yra traumuojamas, staiga pablogėja jo sveikata, netenka darbingumo ir ištinka staigi mirtis. Toks reiškinys darbų saugos požiūriu suprantamas kaip nelaimingas atsitikimas darbe. Pavojingi ir kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, dėl kurių dirbantysis traumuojamas arba suserga, skirstomi į fizinius ir cheminius, biologinius ir psichofizinius. veikiant šiems veiksniams, traumos būna labai įvairios – sužeidimai, sumušimai, nudegimai, nušalimai, apsinuodijimai, įkandimai ir t.t. Traumos sužaloja žmogų ir sutrikdo organizmo fiziologinius procesus. Tokio pobūdžio traumos dažnai būna ypač pavojingos. Pavyzdžiui elektros srovė (fizinis pa
avojingas veiksnys) sutrikdo širdies ir kvėpavimo sistemas ir žmogus staiga miršta.

Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, ypač jei nelaimingas atsitikimas sunkus ar mirtinas, susidaro ypatinga gamybinė situacija, atskleidžianti bendradarbių ir ypač vadovų kvalifikacines, organizacines, o taip pat ir moralines – psichologines savybes. Aplinkinių el

lgsena priklauso nuo moralinių – psichologinių savybių bei sugebėjimo teikti pirmąją pagalbą nelaimingo atsitikimo metu.

Darbo saugumą reglamentuojantys įstatymai, nuostatai bei taisyklės įpareigoja darbų vadovus nedelsiant teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems žmonėms. Darbuotojams skirtose saugumo technikos instrukcijose turi būti įrašytas nurodymas nedelsiant teikti pirmąją pagalbą bendradarbiams bei kitiems nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusiems žmonėms. Dirbantieji turi būti nuosekliai mokomi ir psichologiškai rengiami teikti pirmąjąpagalbą įvykus nelaimingam atsitikimui.

Už nesuteikimą būtinos ir neatidėliotinos pagalbos asmeniui, kurio gyvybei gresia pavojus, jeigu tokią pagalbą galima suteikti be pavojaus sau ir kitiems, Lietuvos baudžiamajame kodekse yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

1.Pirmoji pagalba staigios mirties atveju

Staigi mirtis ištinka, sutrikus kraujotakai dėl širdies skilvelio virpėjimo, paveikus elektros srovei, įvykus širdies infarktui arba staiga sustojus kvėpavimui (skendus, užspringus ir t.t.)

Tam tikrų or

rganų gyvybingumas mirties atveju išlieka skirtingą laiką. Širdies raumuo miršta lėčiau, negu galvos smegenų ląstelės, todėl kartais pavyksta atgaivinti širdies ir kvėpavimo funkciją, tačiau dėl įvykusių pakitimų galvos smegenyse, žmoguigrąžinti gyvybės nepavyksta. Organizmo būklė, kai sustojus kvėpavimui ir širdies veiklai, galvos smegenų ląstelės išlieka gyvybingos, vadinama klinikine mirtimi, o laikotarpis, per kurį šių ląstelių veiklą galima atgaivinti – klinikinės mirties trukme.

Klinikinė mirtis nustatoma remiantis trimis požymiais:

1. Nėra sąmonės (nėra kontakto);

2. nėra kvėpavimo (nematyti krūtinės ląstos kvėpavimo judesių);

3. nėra kraujotakos (neužčiuopiamas pulsas);

Pirmoji pagalba staiga mirusiam yr

ra gaivinimas, atliekant krūtinkaulio paspaudimus ir dirbtinį kvėpavimą (reanimacija).

Dirbtinė kraujotaka sudaroma ritmiškai spaudžiant krūtinkaulį. Nukentėjusį skubiai paguldyti ant kieto pagrindo, apnuoginti krūtinės ląstą. Spausti reikia apatinę krūtinkaulio pusę plaštakų pagrindu uždėjus ranką ant kitos lygiagrečiai taip, kad pirštai neliestų krūtinės ląstos. Spausti ištiestomis per alkūnę rankomis, krūtinkaulį įspausti 3,5-5 cm, 60 kartų per minutę. Kiekvieno krūtinkaulio paspaudimo metu turi būti jaučiama pulsinė banga ties miego arterija.

Dirbtinis kvėpavimas atliekamas gaivinamajam gulint ant nugaros. Išvaloma burnos ertmė ir atveriami kvėpavimo takai. Tai daroma atlošiant galvą ir pakeliant apatinį žandikaulį. Įpūsti orą galima pro burną arba nosį. Per vieną minutę reikia atlikti 10-12 įpūtimų. Dirbtinio kvėpavimo efektyvumą rodo krūtinės ląstos išsipūtimas pučiant orą.

2.Pirmoji pagalba įvykuselektros traumai

Elektros trauma įvyksta elektros srovei pratekėjus pro žmogaus organizmą. Elektros srovės poveikis priklauso nuo jos stiprumo, veikimo trukmės, srovės kelio ir organizmo varžos. Jei žmogų paveikia mažos įtampos srovė, žmogus gali mirti nuo širdies skilvelių virpėjimo, o jei srovės įtampa didelė (daugiau kaip 1000 V), tai mirtis ištinka sustojus širdžiai ir nutrūkus kvėpavimui. Esant didelei srovės įtampai, žmogaus organizmas sužalojamas ir termiškai, nes srovei praeinant pro audinius labai stipriai pakyla jų temperatūra. Gali suanglėti oda, termiškai būti pažeidžiami raumenys ir kraujagyslės. Nukentėjęs nuo elektros srovės poveikio žmogus netenka sąmonės, sustoja širdis ir

r kvėpavimas.

Pirmoji pagalba turi būti itin skubi. Pirmiausia būtina nutraukti susidariusią elektros grandinę. Tai būtina atlikti naudojant medžiagas,nelaidžias elektros srovei. Būtina prisiminti, kad aukštos įtampos elektros srovė veikia apie 30 metrų spinduliu – todėl negalima artintis prie laidų, esant drėgnai aplinkai ir neturint izoliuojančių (guminių) priemonių. Elektros laidai nukeliami sausu plastiko ar medžio gabalu. Po to būtina pradėti daryti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą, jei nėra širdies veiklos. Kuo skubiau būtina iškviesti greitąją pagalbą. Jei srovės įėjimo (kontakto su elektra) vietoje matoma žaizda, būtina ją sutvarstyti steriliu tvarsčiu prieš tai žaizdos kraštus dezinfekavus 5% jodo tirpalu.

3.Pirmoji pagalba skendus

Paskendimas – tai uždusimas vandenyje. Vanduo patekęs į kvėpavimo takus sukelia deguonies nepakankamumą ir mirtį.

Skendimo padariniai priklauso nuo to, ar ilgai trūko deguonies. Taigi, labai svarbu kuo greičiau skenduolį pradėti gaivinti. Ištrauktą iš vandens nukentėjusįjį reikia paguldyti aukštielninką ant kieto pagrindo. Galva, kaklas ir visas kūnas laikomi tiesiai. Jei nematėte, kaip žmogus skendo visada įtarkite kaklo traumą ir gaivindami stenkitės neatlošti galvos. Nesistenkite iš kvėpavimo takų šalinti vandens. Į kvėpavimo takus jo patenka labai nedaug, jis greitai rezorbuojasi arba jo iš viso nepatenka dėl gerklų mėšlungio. Gaivinant reikia nuolat tikrinti, ar neatsirado pulsas, kvėpavimas. Gaivinimą galima baigti, jei atsinaujina kvėpavimas ir širdies veikla, arba jei nukentėjusįjį ištinka bi

iologinė mirtis (išsiplėtę vyzdžiai nereaguoja į šviesą, matomos lavondėmės,sustingęs kūnas). Jei pavyko atgaivinti, nukentėjusįjį reikia paguldyti į stabilią šoninę padėtį, užkloti, kad sušiltų, ir iškviesti greitosios medicinos pagalbą.

4.Pirmoji pagalba apalpus

Apalpimas – tai trumpalaikis sąmonės netekimas, kurį sukelia staigus galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas. Paprastai dažniau alpsta nėščios moterys, nusilpę, taip pat labilios, tai yra silpnos nervų sistemos, žmonės. Alpstama pervargus, ilgai būnant tvankioje patalpoje ir stovint vienoje vietoje, iš baimės pamačius žaizdą, kraują. Apalpimą gali sukelti skausmas arba emocijos, todėl kartais jis dar vadinamas nerviniu šoku. Būdinga tai, kad prieš tai žmogus nusiskundžia galvos svaigimu, pykinimu, temimu akyse ir tik paskui krenta. Dažnai alpdamas žmogus ant žemės nusileidžia lengvai, smarkiai neužsigaudamas.

Apalpęsasmuo būna išblyškęs, oda išpilta šaltu prakaitu, kojos, rankos šaltos. Tikrinant pulsą arterijos srityje, dažnai jis jaučiamas silpnas ar neapčiuopiamas, tik kartais retas ar padažnėjęs. Apalpimas trunka 20 – 40 sekundžių, paskui žmogus atgauna sąmonę.

Teikiant pirmąją pagalbą apalpusiajam svarbiausia, kad kraujas pasiektų galvos smegenis. Pirmiausia jį reikia paguldyti taip, kad galva būtų žemiau, o kojos pakeltos aukščiau širdies lygio, nes taip pagerėja smegenų kraujo apytaka. Patariama atsegti veržiančius drabužius ties kaklu, krūtine ir liemeniu, vyrams atrišti kaklaraištį. Reikėtų atidaryti langą arba duris, kad būtų daugiau gryno oro bei deguonies, duoti pauostyti amoniako, juo patrinti smilkinius. Galima šaltu v

. . .

9.Pirmoji pagalba kraujuojant

Kraujavimas – tai pagrindinis visų žaizdų simptomas, kurio stiprumas priklauso nuo to, kokios kraujagyslės yra pažeistos, ir nuo jų pažeidimo laipsnio.Kraujavimas gali būti:

Suteikiant pirmąją pagalbą pirmiausia būtina nustatyti, kokia yra žaizda, todėl turime apnuoginti sužalotą sritį, netgi perplėšdami ar perkirpdami rūbus, jei greičiau to padaryti nepavyksta kitais būdais. Ir bandyti stabdyti kraujavimą:

Jei tai kapiliarinis kraujavimas – būtina uždėti sterilų tvarstį, o žaizdos kraštus patepti dezinfekuojančiais tirpalais, kad apsisaugotume nuo mikroorganizmų patekimo į pačią žaizdą.

Jei tai arterinis kraujavimas – pirmą pagalbą būtina suteikti labai greitai. Būtina naudoti timpą ar iš audeklo pasidarytą varžtą užspaudžiant (suveržiant) ranką ar koją virš žaizdos. Varžtas turi užspausti kraujagyslę taip, kad žemiau žaizdos neapčiuoptume pulso, t.y., kad žemiau žaizdos nustotų tekėjęs kraujas. Pageidautina, kad varžtas būtų uždėtas toje vietoje, kur yra tik vienas kaulas, nes tada kraujagyslė geriau užspaudžiama, bet greitai veikiant tai nėra labai svarbu- svarbiausia sustabdyti kraujavimą. Tarp odos ir varžto patartina padėti audinio skiautę, kad kiek įmanoma mažiau būtų traumuojami audiniai. Uždėję varžtą, nepamirškime užfiksuoti laiko, kadangi audiniai be kraujotakos gali būti ne ilgiau kaip 2 valandas (o ypač karštą dieną), taip išvengsime papildomų komplikacijų. Nukentėjusį būtina kuo skubiau transportuoti į gydymo įstaigą, kur jam bus suteikta kvalifikuota pagalba. Jei transportavimas trunka ilgiau kaip 2 valandas, būtina atleisti varžtą ir po 2-3 min. vėl sustabdyti kraujavimą bei atžymėti naują laiką. Visiškai arterinis kraujavimas gali būti sustabdytas tik operuojant ligonį.

Kaiyra veninis kraujavimas- būtina steriliu tvarsčiu užspausti žaizdą, prieš tai jos kraštus sutepus dezinfekuojančiu tirpalu (5% jodo ar briliantinės žalumos tirpalu), kad apsaugotume nuo infekcijos patekimo į žaizdą. Tvarstis turėtų būti spaudžiamasis- ant žaizdos dedamas sterilus tvarstis, virš jo marlės ar vatos kelių sluoksnių paketas, po to sutvarstoma. Tik tokiu būdu mes sustabdysime veninį kraujavimą.

Jei įtariame, kad yra vidinis kraujavimas, žmogus kuo skubiau vežamas į artimiausią gydymo įstaigą, nes uždelsus gali mirtinai nukraujuoti. Realią medicinos pagalbą galima suteikti tik kuo skubiau operuojant ligonį.

Kai kraujavimas yra mišrus – derinti visus anksčiau minėtus pagalbos būdus ir kuo skubiau nukentėjusį žmogų transportuoti į gydymo įstaigą.

Sustabdžius kraujavimą turime malšinti skausmą, duodami išgertiar suleisdami į raumenis skausmą malšinančių vaistų.

10.Pirmoji pagalba lūžus kaului,išnirus,susitrenkus ir patempus raiščius

Šiais atvejais pagrindinis pagalbos suteikimas yra skaudamai galūnei užtikrinti ramią ir patogią padėtį.Tai pasiekiama kai galūnė visai nejuda.Lūžimo ar išnirimo atveju galūnę sutvirtinti įtvaru,faneros plokšte,lazda,kartonu ir t.t.

Patempus raiščius,pakrypusir kt.pirmoji pagalba būtų tokia:šaltas kompresas(ledas),šaldymas ,standus tvarstymas,ramybė.

11.Nukentėjusiojo pernešimas ir pervežimas

Pakeliant,pernešant ir pervežant nukentėjusįjį,nereikia jo trikdyti ir sukelti skausmo,reikia jį saugoti nuo kratymo,nelaikyti jo nepatogioje padėtyje.Dedant ant neštuvų imti iš sveikos pusės,lūžimo atveju prilaikyti lūžimo vietą.Vežti atsargiai,nekratant.

Literatūra:

1. Baltuškomis V., Brundza J., Deikus J., Eičinas J., ir kt. Darbo apsauga žemės ūkyje. – Vilnius, Mokslas, 1985, P. 365.

2. Lukoševičiūtė A. Pirmoji reanimacinė pagalba. Metodinės rekomendacijos. -Kaunas, 1990, P. 8.

3. Juškevičius Z. Nukentėjusiųjų nuo elektros srovės gaivinimas iki atvykstant gydytojui.-Vilnius, Mokslas, 1977, P. 68.

4. Misevičius I. Klinikinė toksikologija. – Vilnius, Mokslas, 1987, P. 189.

5. Petrulis A., Pranckevičius S.,Stanaitis J. ir kt. Traumatologija. – Vilnius, Mokslas, 1994, P.323.

6. Rugienius J., Sutkienė S., Vidugiris A. Neatidėliotina kardiologinė pagalba. -Vilnius, Mokslas, 1988, P. 135.

7. Tamulevičiūtė D., Paltanavičius K. Vidaus ligų simptomų ir sindromų vadovas. -Vilnius, Mokslas, 1988, P. 239.

Komentuokite!